Gina Viliūnė (g. 1974 m.) jau daug metų domisi Lietuvos ir gimtojo Vilniaus istorija, rašo knygas, straipsnius, veda ekskursijas. „Spąstai pirklio žudikui“ – septintasis Ginos Viliūnės istorinis romanas, kurio veiksmas vyksta Vilniuje. Tai antroji budelio mokinio Ado tiriama byla, pirmoji – „Žmogžudystė batsiuvio dirbtuvėje“ (2020).
Adas jau pusmetį yra Vilniaus budelio mokinys ir uoliai mokosi kalaviju kirsti kopūsto galvą, rišti kartuvių kilpos mazgą, bet širdis nelinksta prie tokių mokslų. Užtat narplioti įtartinos mirties aplinkybes jam sekasi neblogai, o Vilniaus knygų pirklys Andrius kaip tik pamėtėja užduotį pašniukštinėti, ar netikėtai miręs pipirų pirklys Luka Lukičius nebuvo nužudytas. Netrukus paaiškėja, kad visi mirusiojo namiškiai turėjo priežasčių geisti jo mirties, o pas Vilniaus vaitą Augustiną Rotundą saugomas testamentas žadina daugybę vilčių. Ar teisingumas svarbiau už baimę ir bauginimus? Ar budelio mokiniui Adui pavyks įvilioti gudrų ir nuožmų žudiką į paspęstus spąstus? Nepamainomais Ado pagalbininkais šį kartą tampa tarnaitė Benigna, randanti ir sužinanti tai, kas slepiama, miesto sargybinis linksmuolis Motis, Kauno rotušės vertėjas Paulius, Lukos pavainikis sūnus Benas iš Rygos ir net paslaptingas juodasis Vilniaus vaistininkas Karitonas. Vilniaus budelis su mokiniu apsilanko sparčiai besiplečiančiame versliajame Kaune, o lietuviška vytinė su Andriaus ir Teodoro prekėmis pasiekia Mėmelio uostą.
Skaitytojui prieš akis skleidžiasi sodri XVI a. Vilniaus, Kauno ir net Klaipėdos panorama, kupina istorinių detalių ir spalvingų miestiečių gyvenimo scenų, o gatvėse ir užkampiuose plėtojasi mįslinga, nuotykiais ir pavojais kvapą gniaužianti istorija.
Gina Viliūnė – lietuvių rašytoja, prozininkė, istorinių romanų autorė. Jau daug metų domisi gimtojo Vilniaus ir Lietuvos istorija, veda ekskursijas, rašo straipsnius, yra knygos „Vilniaus šventovės“ (bendraautorius Raimondas Urbakavičius, 2012), istorinių romanų „Karūna be karaliaus“ (2012), „Vilniaus madona“ (2014), „Magdalė, smuklės merga“ (2016), „Imperatoriaus meilužės“ autorė.
2000 m. baigė Vilniaus pedagoginį universitetą, etikos ir psichologijos specialybę. 2002 m. baigė gidų kursus.
Nuo 2012 m. rašo straipsnius žurnalams „Iliustruotoji istorija“, „Legendos“.
Gina Viliūnė - Spąstai pirklio žudikui (Antroji budelio mokinio byla) 🗝️ Pirklį Andrių užgulė neįprastai sunki našta - jo geras draugas pipirų pirklys Luka Lukičius mirė, o visos detalės rodo į tai, kad jis buvo nužudytas. Negalėdamas rasti atsakymo į kilusius klausimus bei spaudžiamas pareigos išvykti, Andrius kreipiasi į budelio mokinį Adą, kuris jau anksčiau sėkmingai ištyrė bylą. Taip Adui pavedamas svarbus darbas - surinkti kuo daugiau įrodymų apie Luko Lukičiaus nužudymą, o galimi įtariamieji - visi šeimos nariai! Įveikti šį galvosūkį Adui padės ne tik jo didžiausia užtarėja ir simpatija tarnaitė Benigna, bet ir kiti Vilniaus bei Kauno gyventojai. Čia skaitytojai ras ne tik nuostabius XVI amžiaus Vilniaus bei Kauno vaizdus, bet ir jaudinsis dėl kilusių pavojų knygos veikėjams!
Štai ir vėl aš visiškai pasinėriau į budelio mokinio istoriją ir senojo Vilniaus detektyvą! Ir šįkart kaltininką atpažinti nebuvo taip lengva, nes kartu su Adu, Benigna ir Andriumi įtarinėjau absoliučiai visus įtariamuosius ir viskas taip suktai buvo! Puikus rašytojos darbas su kiekviena detale, tuo paslapties sukimu, o pavojingas planas taip širdies ritmą pagreitino, kad negalėjau sustot neišsiaiškinusi visko! Man Adas yra pats nuostabiausias veikėjas, taip aš jam linkiu visko gero! Šioje dalyje labiau susipažįstama ir su Ado bei Benignos gyvenimu, vietom ta detektyvinė linija lyg ir sustoja, bet kaip tai papildo veikėjų paveikslus ir visiškai netrugdo. Šią knygą klausiau audio formatu per @audioteka.lt ir eilinį kartą pagirsiu įgarsintoją, kuri tiesiog tobulai tinka šiai serijai! Vietom įsivaizduodavau, kad klausau pačios rašytojos, kas tik dar labiau pagilino įspūdį. Geriausia tai, kad istorija užsibaigė su tokiu kabliuku, kad nekantraudama ją tęsiu ir visiems jums rekomenduoju susipažint su budelio mokinio knygų serija. Tikiuos susižavėsit jai taip pat, kaip ir aš!
,,Spąstai pirklio žudikui"- antroji budelio mokinio byla. Adalbertas po pirmosios sėkmingai išaiškintos bylos užsitarnavo ne vieną gerą žodį. Tad iškilus neaiškiai pirklio mirčiai nepalieka abejingo ir Ado. Jo žingeidumas ir teisybės ieškojimas įgimtas, tad mielai imasi bylos. Gal dar ir dėl to, kad mokslai pas Ignacą ėmė rimtėti ir tai jaunuolį kiek baugina. Adas šį kart turi pagalbininkę - Benigną, kurią išgelbėjo nuo budelio rankos pirmoje dalyje. Mergina jau kuris laikas yra pavergusi jaunuolio širdį, tad neatsisako jos pagalbos. Kadangi narpliojama pirklio mirtis, labai patiko kaip aprašytas senovės pirklio amatas, su jo vargais bei malonumais, aplinkinių pavydą. Autorė ir vėl labai įtaigiai ir jaukiai aprašė senovės laikus, senąjį Vilnių, jo paslaptis. Ištikrųjų kartais įdomiai keista skaityt tokį detektyvą, kuomet nebuvo technologijų, šiuolaikinės policijos tyrimų, mums galbūt jau įprastų detektyvų. Pati istorija tikrai nenuvylė.
Tai antroji Ado tiriama byla ir antroji proga vyrui įrodyti, kad jis kur kas geresnis sėklys bei nekaltųjų gynėjas nei būsimasis Vilniaus budelis. Knygą TIKRAI galima skaityti ir neperskaičius pirmosios bylos istorijos, bet, jei "užsikabinsite" (o, manau, labai realu), tai skaityti iš eilės kur kas įdomiau.
REKOMENDUOJU, jei norite pakeliauti (galimu) praeities Vilniumi. Rekomenduoju, jei norite naujomis spalvomis nutapyti savo kelionę į sostinę: žygiuoti senamiesčio gatvelėmis ir galvoti, tai kur čia galėjo gyventi herojai, kokiais takais juos varinėjo likimas. Rekomenduoju, jei svajojate apie neįkyrią, švelnią detektyvinę istoriją, bet turinčią galios supančioti ir tvirtai sumegzti mazgus prie savęs. Manau, kad patiks mylintiems Vilnių, norintiems pasvajoti bei neįpareigojančiu žvilgsniu pasidairyti praeityje.
NEREKOMENDUOJU, jei pakrypus kalbai apie "senovę" jūs pasišiaušiate tarsi įpykusi katė - abejoju, ar ši knyga pakeis jūsų požiūrį. Taip pat, jei paminėjus pastarąjį žodį ar žodžius "praeitis" ieškote tik šventos teisybės bei tikslumo - tada ne, nemanau, kad nors ir pagauliai, bet "popsiškai" papasakota istorija jus sužavės. Tai pramoginis romanas, skirtas pasimatuoti tolimą praeitį neišmurzinant svajonių tamsiais realybės potepiais.
O man patiko. Nesu detektyvų guru, tad tokios istorijos - tikras naujos rūšies saldainukas širdžiai. Galiu saugiai klaidžioti praeityje ir ieškoti žudiko, žinodama, kad naktį nesapnuosiu šiurpių sapnų. Anaiptol, svajosiu, kaip greičiau nulėkt iki Vilniaus ir pasivaikčiojus senamiesčiu, pamatyti jį dar kitaip. Per kelių amžių senumo prizmę. Taip, tai pramoginis kūrinys, bet kas trugdo apie praeitį šio to išmokti svajingai? Beje, skyrių apie popieriaus gamybą perskaičiau net kelis kartus - nuodugniai ir suprantamai papasakotas procesas ir kaip tai kaip įdomu! Kažin, ar savo noru būčiau sugalvojusi patyrinėti tokį dalyką, bet štai kai atrandi netikėtai - nustembi ir maloniai "praturtėji". Nors tai tik lengvas kelių vakarų skaitinys 😊
Nors ir neprivertė širdies daužytis "iki negaliu", nors ir pats pasakojimas toks, kad užsimirš po keletos kitų (stipresnių) knygų, bet maloniai praleidau laiką skaitydama istoriją (abi dalis!), tai parašau 4⭐️
Antroji budelio mokinio byla, tokiam pačiame stiliumi parašyta kaip ir pirmoji. Šį kart veiksmo neskubino mirtinies bausmės grėsmė, todėl skaitėsi ramiau ir šaltais nervais :) bet pasakojimų vingrybių ir nuotykių tikrai netrūko. Labiausiau patinka tie nukrypimai, kur apie kiekvieną šeimos narį vis didesnių nuodemių sužinai, tad įtarimai dėl nužudymo krenta visiems.
Spąstai pirklio žudikui, autorė Gina Viliūnė. Tai istorinis detektyvas, kurio veiksmas vyksta ne kur kitur, o Lietuvoje. Tai antroji knyga iš 'Budelio mokinys' serijos. Tad ką čia rasim? Kaip ir minėjau tai antroji serijos dalis, tad nors ir turim visai kitą scenarijų, priešistorė ganėtinai reikalinga. Ko mes pačioje pradžioje gaunam daugokai, o ir paskui tarpsniais vis dar skaitytojas gauna paaiškinimų kas ir kaip. Taigi, netikėtai sėkmingai išsprendęs pirmąją bylą, budelio mokinys nelieka nepastebėtas su savo talentu. Naujai įgytas draugas vieną dieną ateina pas šį su prašymu - padėti išnarplioti jo kaimyno ir verslo partnerio mirtį. Nes ši nors ir įvardinta, kaip natūrali, iš tiesų, kelia daug klausimų. Tad ir stebim, kaip budelio mokinys pasitelkęs savo draugų pagalbą bando narplioti šios mirties detektyvą. Visumoje, galiu drąsiai sakyti, kad knyga man patiko ir mėgavausi ja nuo pirmo iki paskutinio puslapio. Tiek jog tai istorija apie Vilnių ir jo senove pulsuojantį gyvenimą, tiek jog tai detektyvas man prideda ne vieną pliusą šiai, ir taip gerai sulipdytai, istorijai. Realiai ji man taip pat skaitėsi, kaip ir pirmoji dalis. Nelabai mano skaitytojos smegenys rado prie ko kibt. Įsitraukiau į istoriją nuo pirmųjų puslapių ir nenorėjau tos knygos padėti. Ir nors realistiškai, turbūt ir galima analizuoti ir rast nelogiškumų, man šios knygos atžvilgiu viskas nublanksta vien tuo kiek teigiamų emocijų suteikė jos skaitymas. Tikrai rekomenduočiau, susipažinti su šios lietuvių autorės kūryba ir būtent šia jos knygų serija. 💜
Paprastas, lengvas skaitinys/klausinys apie XVIa Vilnių. Šiek tiek prastesnis nei pirmoji dalis. Šiaip žaviuosi autorės gebėjimu valdyti senąjį žodį-tekstas sklandus, įtaigus. Bet pati istorija tokia…meh.
Mano nuomonė: Pradėsiu nuo to, kad šią knygą klausiau ir nepasigailėjau, nes Daivos Tamošiūnaitės užburiantis balsas susiliejo su nepaprastai gražiu knygos tekstu.
„Spąstai pirklio žudikui“ – septintasis Ginos Viliūnės istorinis romanas, kurio veiksmas vyksta Vilniuje. Tai antroji budelio mokinio Ado tiriama byla, pirmoji – „Žmogžudystė batsiuvio dirbtuvėje“ (skaičiau pernai). Beja, yra ir trečioji šios serijos dalis- „Mirtinas arkebuzos šūvis".
Vilniaus knygų pirklys Andrius pametėja užduotį Adui pašniukštinėti, ar netikėtai miręs pipirų pirklys Luka Lukičius nebuvo nužudytas. Netrukus paaiškėja, kad visi mirusiojo namiškiai turėjo priežasčių geisti tėvo mirties, o pas Vilniaus vaitą Augustiną Rotundą saugomas testamentas žadina daugybę vilčių. Ar teisingumas svarbiau už baimę ir bauginimus? Ar budelio mokiniui Adui pavyks įvilioti gudrų ir nuožmų žudiką į paspęstus spąstus?
Perskaičiau/klausiau knygą su didžiausiu malonumu. Įdomi istorinė kelionė po Vilnių su daugybe įdomių, tikrų detalių ir faktų, o kur dar pati istorija su labai savitais ir ryškiais veikėjais. Knygai skyriau aukščiausius balus. Labai labai patiko. Ši knyga jau tikrai bus geriausių šiais metais perskaitytų knygų sąraše.
Šios knygos tęsinį tikrai vėl klausysiu. Tą padaryti ir jūs galite audiotekoje.lt.
Ech, kokios nepakartojamai "skanios" Ginos knygos! Kiek čia prieskonių, aromatų ir skonių! Šios autorės knygų - iš rankų paleisti neįmanoma ir labai džiaugiuosi, kad bus galimybė dar ir trečiąja knygele pasimėgauti.
Šis senojo Vilniaus detektyvinis romanas - glostė tiek širdelę tiek dūšelę! ♡
Kangesti meenutab Hargla Melchiori lugusid. Pisut lihtsam, aga siiski väga põnev. Kui oled Vilniuses käinud, siis suudad ehk isegi enamvähem ette kujutada, kus ja mis toimub, lisaks on olemas kaart, mis lihtsustab asja veelgi. Peategelased on Adas timuka õpipoiss ja teenijatüdruk Benigna. Adas peab kapsaste peal harjutama, kuidas inimese päid maha raiuda, aga see ei ole päris tema teema. Parema meelega sukeldub ta mõrvamüsteeriumisse. Üks kaupmees sureb kaunis elueas ja arvatakse, et nii lihtsalt läks. Tema naabrimees kahtlustab, aga mõrva. On õrn armulugu, kuritegu ja kaubareis laevaga Kaunasesse. Timukal saabuvad õnnepäevad ja raamatu lõpus antakse lootust, et Adaselgi need ehk kaugele ei jää.
Įtrauki, gerai parašyta, jaukiai apsupta miesto gyvenimu, neįmantri ir nesudėtinga istorija. Pirmos dalies neskaičiau, bet nesijaučiau kažko nesupratusi. Puikiai praleidau laiką skaitydama šią detektyvinę istoriją, nors, pritariu kažkur perskaitytam vertinimui, kad ši knyga ilgam neišlinks atminty -paskaitei, pasidžiaugei ir pamiršai :)
Kol skaičiau šią knygą, tiek daug pasaulyje nutiko ir atsitiko. Prisimenu su kokiu nekantrumu laukiau atostogų, nes žinojau, jog pagaliau ir vėl bus Vilniaus knygų mugė. O mugėje tikrai sutiksiu šios knygos autorę. Susitikimų su šia rašytoja visad laukiu nekantriai 🙂 Juk jos rašytas istorijas apie Vilnių ir ne tik, skaičiau visas. O tada atsitiko tai, kas sukrėtė mus visus. Rusija užpuolė Ukrainą. Prisipažinsiu: ėjau į mugę, nes norėjau pasidalinti skausmu, troškau vienybės su visais. Visa Vilniaus knygų mugė buvo persmelkta vienybe. Žinoma, susitikau ir su autore 🙂 Tik skaityti man jau sekėsi žymiai sunkiau. Prireikė laiko, kol knygos vėl pradėjo teikti ramybę ir gydomąją galią.
Adas ir toliau mokinasi budelystės meno pas Vilniaus miesto budelį Ignacą. Šie metai jau sunkesni ir jaunuoliui vis dažniau tenka išmokti nelabai malonių dalykų. Tad, kai pirklys Andrius, išvykdamas naujų prekių, paprašo Ado pasidomėti apie jo draugo pirklio Luka Lukičiaus mirties aplinybes, vaikinas sutinka. Su tarnaitės Benignos pagalba, vaikinukas aiškinasi mirusio pirklio šeimos santykius ir senojo Vilniaus paslaptis. O paslapčių visai nemažai...
Rašytoja leidžia mums ne tik klaidžioti po Vilniaus miesto gatveles, bet kartu su Adu ir Ingnacu nukeliauti į Kauną, kuris pilnas visokių įdomybių. O su pirkliu Andriumi turime unikalią galimybę pamatyti ir Mėmelį, kuris nieko nenusileido svarbiausiams pirklių miestams.
Man šis Ginos Viliūnės aprašomas Vilnius toks įdomus, savas. Kiekviena senamiesčio gatvelė pilna gyvybės, paslapčių. Asmeniškai man labai patinka būnant senamiestyje įlysti ir namų kiemus. Ten atsitinka magija. Kiekvienas senamiesčio kiemelis gali papasakoti istoriją, atskirą gyvenimą. Jei nebandėt, labai siūlau 🙂
Būtent dėl to, man taip patiko skaityti apie knygos herojų kasdienybę, vargus, džiaugsmus ir rūpesčius. Šiame pasakojime tiek daug visko! Veikėjų, kurie visi įdomūs, žemiški ir atskleidžiantys senojo miesto dvasią. O gal norite žinoti, kaip buvo gaminamas popierius Vilniuje? Viską Jums padės atskleisti Adas, Benigna ir daugelis kitų knygos herojų.
Knyga labai įtraukianti, įdomi ir naudinga. Ir tikrai nenusileidžia pirmąjai Ado bylai. Labai apsidžiaugiau sužinojusi, jog autorė jau rašo trečiąją dalį 🙂 Knygų mugės metu autorė pasidalino apie ką ji bus, tad su dideliu nekantrumu laukiu naujos istorijos.
Tad, jei Jums patinka G. Viliūnės knygos, senasis Vilnius ir jo paslaptys, labai siūlau čiupti šį lengvą, įtraukiantį detektyvą ir smagiai praleisti laiką narpliojant dar vieną budelio mokinio Ado bylą.
Man labai patinka "Budelio mokinio" istorinių detektyvų seriją. Antroje knygoje buvo smagu sutikti jau pažįstamus iš pirmos knygos personažus: budelį Ignacą ir jo mokinį Adą, tarnaitę ir žolininkę Benigną, rotušės sargybinį Motį, knygų pirklį Andrių.
Antroje knygoje, kaip ir pirmoje, gausu įdomių istorinių detalių. Joje rašoma ne tik apie senąjį Vilnių, bet su knygos herojais skaitytojas nukeliauja ir į Kauną bei Memelio uostą (Klaipėdą). Ir šioje knygoje vietomis edukologė nustelbia rašytoją. Tada Adas pamiršta savo tyrimą ir susižavėjęs klausosi apie laivų tipus Nemunę, popieriaus gamybos ypatumus arba tikras bei padirbtas monetas. Tačiau aš asmeniškai dėl to nepikstu, o kaip tik labai džiaugiuosi, nes taip sužinau įdomių dalykų.
Žmogžudystės mįslė yra sukta. Nėra ją taip lengva išnarplioti, neturint šiuolaikinių tyrėjų metodų. Iš pradžių yra abejonių, ar pirklis iš tikrųjų mirė nuo žudiko rankos. Atrodo, kad mirtis galėjo būti ir natūrali. Tada pasirodo, kad motyvą turėjo daugelis jo namiškių. Žudiko neatspėjau, bet, tiesą pasakius, ir nelabai stengiausi, nes mėgavausi herojų nuotykiais ir spalvingomis istorinėmis dėtalėmis. Klausiau garsinės knygos "Audioteka" programelėje. Puikus Daibos Tamošiūnaitės-Budrės įgarsinimas.
Budelio mokinio seriją sudaro trys knygos ir visoms joms tinka tas pats aprašymas: nors pačios (detektyvinės) istorijos ir skiriasi, tačiau knygos dalinasi ta pačia aplinka, veikėjais ir bendra nuotaika, kuri yra – nenoriu naudoti šito žodžio, nes jis nėra pats tiksliausias, tačiau geresnio nesugalvoju – infantili. Tai pasižymi tam tikru veikėjų minkštumu, aplinkos švelnumu, siužeto tvarka ir bendra nuojauta, kad viskas bus gerai.
Šiaip skaitydama pagalvojau, kad jei ši serija suaugusiam skaitytojui gali pasirodyti stokojanti gylio, tai paaugliui gali būti labai puikus būdas susipažinti su istoriniu laikotarpiu, pažinti lietuvių miestiečių buitį, amatus, miestų gyvenimą ir tai padaryti išties nenuobodžiai.
Kitaip tariant man atrodo, kad šią seriją tiesiog reikėtų kitaip pozicionuoti ir tuomet viskas būtų daug teisingiau. Juolab, kad ir veikėjo amžius tinkamas
Võrreldes meie Melchior Wakenstedega jäävad Adase lood kuidagi kängu. Keerdkäike on vähe. Karakterid üsna mustvalged. Eks apteekrihärral on ka oluliselt lihtsam inimesi usutleda, kui timuka õpipoisil. Leedu ajaloo kohta saab palju infot, aga meelde see (mulle) ilmselt ei jää... Pahalase püüdmise plaan oli küll üks totramaid, mille peale üldse tulla...
Įtraukė, susikaitė labai greitai, tiesiog per vakarą. Šį kartą aprašytas ne tik senasis Vilnius, bet šiek tiek ir Kaunas, Mėmelis (Klaipėda). Tikrai gera skaityti knygas su Lietuvos istorijos prieskoniu.
Üsna sujuv lugemine ja muidugi Vilnius, mu suur lemmik, aitas kaasa. Tore oli mõelda, et aa, see on ju see tänav ja oi, seal ma just käisin. Toimetajatööd oleks võinud siiski tähelepanelikumalt teha, mitu lohakusviga jäi silma ja pedandi jaoks (minu) rikuvad need lugemiselamuse.
Antra dalis lygiai taip pat susiklausė smagiai. Visai smagu sekti jau pažįstamų veikėjų likimus. Galbūt knyga truputį naivoka, tokia paaugliška, bet vis tiek galiu ją rekomenduoti visiems, kuriems reikia paprasto atsipalaidavimo, poilsio smegenims.
Visgi antroji serijos dalis šiek tiek nuvylė. Smagu buvo vėl mintimis nusikelti į viduramžių vilnių, tačiau po pirmosios dalies tikėjausi kiek įdomesnių įvykių posūkių ir mažiau nuspėjamos pabaigos.
💬 Perklausiau visas tris serijos knygas apie budelio mokinį Adalbertą ir galiu pasakyti, kad man jos tikrai patiko. Labai mėgstu istorinius romanus, todėl ir šie detektyvai susiklausė lengvai. Buvo labai įdomu pamatyti 16a. Vilniaus žmonių gyvenimą. Knygoje vaizdingai pasakojami kasdieniniai darbai, kiekvieno luomo papročiai, elgesio bei kalbėjimo manieros, drabužiai ir daug kitų dalykų, kurių visų neišvardinsiu. Istorijos personažai buvo skirtingi ir detaliai nupasakoti, kas leido juos pažinti artimai. Labai patiko rašytojos humoro jausmas, kuris ne kartą privertė nusijuokti balsu. Taip pat šeimos narių paslaptys, kurios išryškėdavo aiškinantis žudikus ir privertė ne kartą krizenti iš tokių nekaltų paslapčių 🤫 Įdomu palyginti šių dienų detektyvus, kai technologijos leidžia tiksliai ir kartais gana lengvai ištirti bylą, su 16a.bylų tyrimo būdais, kurie man pasirodė toki abejotini, o bausmės labai drąstiškos kad apsidžiaugiau jog gyvenu 21 amžiuje 😁 Visos knygos buvo ir panašios, ir tuo pačiu skirtingos. Apibendrinant galiu pasakyti, kad turėjau tikrai daug gero ir smagaus laiko su šia knygų serija.