Nerealiai šmaikšti ir tuo pačiu prasminga knyga. Nežinau kas labiau mėgavosi skaitymu - aš ar dukros. Daug idėjų ir diskusijų sukėlė apie vertybes, savivertę ir požiūrį. Puikus skaitinys mažiesiems mąstytojams! Bali patu! 😊
Nupirkau mažiausiajam broliui, bet pešėmės su vyresniuoju, kuris skaitys pirmas. Galiausiai skaitėm kartu. O kai brolis pasakė, kad Semčiukai geriau už Harį Poterį, daugiau nieko nereikia pridurti :)
Taigi, mano mielas biciuli, kai matai kituose gera, jie jaučiasi mylimi ir vertinami, ir atgal grizta su tuo paciu jausmu. Kai atrasti kituose bent viena grazia savybe tampa tavo kasdiene uzduotis, pasaulis tampa saugesnis ir draugiskesnis. Kai tikime kitais, jie ima tikèti savimi, o tai - viena didžiausių dovanų, kuria gali duoti mylimam žmogui. ♥️
Labai linksma knygutė (ypač pradžia). Abu su vaiku balsu juokėmės skaitydami. Tiesa, bent jau į pabaigą, šiek tiek per daug paaiškinimų ir moralizavimo atrodė
Na kūrybiškumo autorei išties netrūksta. Daug vaizduotę kirbinančių ir juoką keliančių perliukų. Tačiau kartu tai kratinys lengvų istorijų be aiškios jungiamosios linijos. Ir jei būtų daugiau padirbėta su teksto rašymo struktūra bei stilistika, tai Semčiukų serijos perspektyva išties nemaža.
P.S. Kliūna dar ir tai, kad knygos leidimas (neskaitant gražaus žalio viršelio) yra mėgėjiškas.
Linksmos ir įtraukiančios istorijos mažiems ir dideliems, kupinos įvairių ryškių besimainančių emocijų, apie išgalvotą nuostabių būtybių pasaulį, kurį kiekvienas skaitytojas gali įsivaizduoti savaip, nes fantazija ir vaizduotė čia tiesiog "sproginėja" :)
Keletas smagių ištraukų: * Visi saldainiai, kuriais pasidaliname su draugais, iš draugų pilvų nukeliauja į milžinišką Semčyklos stiklainį, o iš jo - į semčiukų širdis. * O jūs visiški kiaušylos! * Laisvalaikiu jis mėgo lipdyti, o kadangi nieko nebuvo girdėjęs apie molį, lipdydavo iš savo kakučių. Visai ne feee. Nors gal ir feee, bet šiandien Pabasiaus gimtadienis, tad nekalbėkim apie tai. * Semčiukai šaldytuvų neturi, nes nėra elektros. Maistą ruošia krosnelėse, ant ugnies, kurią pučia koalos. (...) O vietoj šaldytuvų semčiukai naudoja dėžes su varlėmis. Varlės - šaltakraujai padarai, todėl puikiai atšaldo maistą. * Vaikštė - tokia aikštė, kurioje visi vaikšto. * Jei negali ir nenori, tai ir nereikia. * Draudžiama keiksmus nukreipinėti į kažką! * Taip jau su tais akmenimis ant širdies būna - kai juos suskaldai į daugybę gabalėlių, galima labai daug ką nuveikti, po perkūnėliais! * - Gal žinia, kur jį [termometrą] dėti? - Labai paprasta. Aš dėjau į bambą. Nes visą dieną bambu. * Padarai, kurie dirba tiek, kiek bitės, kartais gali būti irzlūs. * Ar kada susimąstei, kad daugybė dalykų atsibosta ar pakartoti taip nebedžiugina, kaip pirmąsyk, o štai kai labai labai prispiria reikalas, ir spėji, džiaugsmas visada būna didelis? Niekada nemažėja. Galima sakyti, kad nepridirbti kelnių yra amžinos laimės paslaptis. * Lyginimasis yra džiaugmso vagis. * Nėra bėdų, kurių neišspręstų puodelis geros arbatos. * Jeigu sakai: "Aš sergu", pats tampi liga, o jeigu užsispyrusiai pareiški "Aš sveikstu nuo ligos", jūs su liga kurį laiką riedate kartu, bet paskui keliai išsiskiria. * Jeigu sausainiu nesidalinsiu, suvalgysiu jį vienas, tuomet viskas - pabaiga. O jeigu perlaušiu perpus, o tą pusę - dar perpus, ir dar, ir dar, jo paskanaus be galo daug draugų. * - Mano letenos užimtos. - Tai kad jos nieko nedaro. - Mano letenos užimtos nieko nedarymu. * Juk diena nėra kažkoks daiktas, kad ją būtų galima sugadinti ar sulaužyti. O jei jau manai, kad galima sugadinti, vadinasi, galima ir sutaisyti, ar ne? * Kai neturi ką apkabinti ar kas apkabina, tuomet net ir kiaurai slyvas matanty akiniai nedžiugina * Upė kibire neteka. Norėti viską suvaldyti nėra prasmė. Reikia atsipalaiduoti ir leisti upei tave nešti. Arba pasistatyti laivą. * Obuolys visada bus obuolys. Net ir pavadintas apelsinu, jis netaps oranžinis. (...) Nesvarbu, kaip kas tave pavadintų, kaip tave apibūdintų, tik tu žinai, kas tu iš tiesų esi. Niekam kitam nesuteik galios tave apibrėžti arba pasekti istorijos, pagal kurią tu gyvensi. * Laimi tie, kurie džiaugiasi. * Kaip gerai, kad mes kiekvienais metais galime nuspręsti, kuo norime būti užaugę. * Semkadore nesėkmių nebūdavo, Didžiausios nesėkmės, tikėjo semkadoriečiai, buvo dvi: pirmoji – nepamėginti, neišdrįsti ir nedaryti, antroji – nepasimokyti iš savo klaidų. * Neteršk mano galvos savo skundais nuo pat ryto. Pažadas mano - noriu duodu, noriu atsiimu. * Auuu! Jūs ką, visai kvankt? * Gražų elgesį pagirk, blogą paversk nematomu! * Atnešiau pergalės skonio saldainių. Čia tiems kartams, kai kartu nepavyks laimėti. Galėsim visi ragauti ir sakyti: "Gal ir gerai, kad pralošėm - šiaip ar taip žinome, koks pergalės skonis". * Kai matai kituose gera, jie jaučiasi mylimi ir vertinami, ir atgal grįžta su tuo pačiu jausmu. Kai atrasti kituose bent vieną gražią savybę tampa tavo kasdienė užduotis, pasaulis tampa saugesnis ir draugiškesnis. Kai tikime kitais, jie ima tikėti savimi, o tai - viena didžiausių dovanų, kurią gali duoti mylimam žmogui.
Vaikiškų knygų nesižymiu goodreadse ir nedarau vertinimų, bet ši išskirtinė! Plona, maža, parašyta fantastiniu ir jumoristiniu stiliumi, bet talpinanti daug išminties!!! Gausu nuostabių frazių, kurias norisi pasižymėti, atsiminti ir vartoti! Istorijos pamokančios, išaukštinančios pagrindines žmonių vertybes, požiūrį į tam tikrus dalykus ir paliekančios daug vietos diskusijai ir aptarimams su vaikais. Rekomenduoju ir mažiems, ir dideliems <3 P.S. Man kažkodėl tapatinasi su klasika tapusiomis "Mažuoju princu" ir "Alhemiku" giliamintėmis knygomis :)
Prieš dovanojant pasakų knygą pirmiausia norėjau perskaityti, ,,patikrinti” pats. Ne veltui atsiliepimai — tik teigiami. Vaikui tai bus pamokančios pasakos, o suaugusiam — kūrybiškai, šmaikščiai perteiktos ,,amžinosios tiesios” (bent jau aprašomos knygoje sutampa su mano asmeninėmis). 💚 Su kiekvienu puslapiu neatsižvėjau Kulvinskytės rašymo stiliumi ir dėmesiu mažoms detalėms. Knyga išvystyta nuo pradžios iki pabaigos puikiai. Dovanokit vaikams, tik prieš tai darydami perskaitykit ir patys. 🙌