What do you think?
Rate this book
Ką mes padarėme savo vaikams
Iš pradžių nelabai supratome, kokį didelį pavojų vaikams kels COVID-19 pandemiją lydintis karantinas ir socialinė izoliacija, pagrindinių socialinių ir sveikatos paslaugų ribojimas. Kuo ilgiau tęsis ši krizė, tuo didesnį šalutinį pandemijos poveikį vaikai patirs ateityje, ir jis lydės juos visose gyvenimo srityse. [...]
Ar sugebėsime racionaliai prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų ir priimti išmintingus sprendimus, kurie lems mūsų ateitį?
RIMANTAS KĖVALAS – Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas, profesorius, paskelbęs daugiau kaip 60 mokslo darbų. Per savo profesinę karjerą R. Kėvalas dirbo Melburno karališkojoje vaikų ligoninėje Australijoje, stažavo Švedijoje, Danijoje, Šveicarijoje, Indijoje, JAV, Izraelyje.
Knygoje „Ką mes padarėme savo vaikams“ autorius išsamiai aptaria COVID-19 pandemijos ir dėl jos paskelbto karantino įtaką vaikų kasdienybei ir įpročiams, gilinasi į psichinės ir fizinės vaikų sveikatos pokyčius pasaulinės suirutės metu. Nagrinėdamas realias klinikines situacijas, R. Kėvalas siekia įvertinti ilgalaikes karantino ir nuotolinio ugdymo pasekmes, veiksiančias ateinančių kartų gyvenimą.
Lietuva – viena ilgiausiai nuotolinį ugdymą Europoje taikiusių valstybių. Nors nuotolinis mokymas, kardinalus socialinio gyvenimo ribojimas pandemijos pradžioje atrodė geriausia išeitis siekiant išsaugoti gyvybes, jau po pirmojo karantino sveikatos ekspertai ragino atsižvelgti į neigiamas nuotolinio ugdymo pasekmes. Deja, per menkai reiškiami vaikų poreikiai nebuvo išgirsti.
Didėjanti priklausomybė nuo išmaniųjų įrenginių, augantis antsvoris, kylantys depresijos ir savižudybių mastai, miego ir emocijų sutrikimai – tai tik maža dalis to, ką karantino metu teko patirti vaikams. Metus trukęs vaikų gyvenimo perkėlimas į virtualią erdvę ne ką mažiau iššūkių sukėlė juos auginančioms šeimoms bei darbo valandų nebeskaičiuojantiems pedagogams.
Su kokiomis problemomis susidūrė vaikai, tėvai ir mokytojai per metus trukusį karantiną? Su kokiomis jo pasekmėmis teks dorotis artimiausioje ateityje? Ko galime pasimokyti iš padarytų klaidų ir kaip padėti savo vaikams? Atsakymų į šiuos klausimus ir ieškoma knygoje.
Ar sugebėsime racionaliai prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų ir priimti išmintingus sprendimus, kurie lems mūsų ateitį?
RIMANTAS KĖVALAS – Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas, profesorius, paskelbęs daugiau kaip 60 mokslo darbų. Per savo profesinę karjerą R. Kėvalas dirbo Melburno karališkojoje vaikų ligoninėje Australijoje, stažavo Švedijoje, Danijoje, Šveicarijoje, Indijoje, JAV, Izraelyje.
Knygoje „Ką mes padarėme savo vaikams“ autorius išsamiai aptaria COVID-19 pandemijos ir dėl jos paskelbto karantino įtaką vaikų kasdienybei ir įpročiams, gilinasi į psichinės ir fizinės vaikų sveikatos pokyčius pasaulinės suirutės metu. Nagrinėdamas realias klinikines situacijas, R. Kėvalas siekia įvertinti ilgalaikes karantino ir nuotolinio ugdymo pasekmes, veiksiančias ateinančių kartų gyvenimą.
Lietuva – viena ilgiausiai nuotolinį ugdymą Europoje taikiusių valstybių. Nors nuotolinis mokymas, kardinalus socialinio gyvenimo ribojimas pandemijos pradžioje atrodė geriausia išeitis siekiant išsaugoti gyvybes, jau po pirmojo karantino sveikatos ekspertai ragino atsižvelgti į neigiamas nuotolinio ugdymo pasekmes. Deja, per menkai reiškiami vaikų poreikiai nebuvo išgirsti.
Didėjanti priklausomybė nuo išmaniųjų įrenginių, augantis antsvoris, kylantys depresijos ir savižudybių mastai, miego ir emocijų sutrikimai – tai tik maža dalis to, ką karantino metu teko patirti vaikams. Metus trukęs vaikų gyvenimo perkėlimas į virtualią erdvę ne ką mažiau iššūkių sukėlė juos auginančioms šeimoms bei darbo valandų nebeskaičiuojantiems pedagogams.
Su kokiomis problemomis susidūrė vaikai, tėvai ir mokytojai per metus trukusį karantiną? Su kokiomis jo pasekmėmis teks dorotis artimiausioje ateityje? Ko galime pasimokyti iš padarytų klaidų ir kaip padėti savo vaikams? Atsakymų į šiuos klausimus ir ieškoma knygoje.
264 pages, Hardcover
Published January 1, 2021
1 person is currently reading
111 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 11 of 11 reviews
November 20, 2022
Neabejotinai justi R. Kėvalo nuoširdus rūpestis ir atsidavimas savo darbui, tad klausdamas, “Ką mes padarėme savo vaikams?” jis, atrodo, yra labai emcionaliai nusiteikęs. Vis tik toks gana paprastas šis skaitinys, pagrindinė mintis - karantinas ir nuotolinis mokymas buvo kenksmingas vaikams. Aišku, ta mintis išplėtota, apima mokytojų psichologinę būseną, smurtą ir kitas problemas artimoje aplinkoje, net apie antivakserius pakalbėta. Išmintingai, ne idealogiškai, argumentuotai, bet kažkaip su kažkokiu nepakankamumu.
Na, anyway, rekomenduoju daug skaitantiems. O jei skaitot tik retkarčiais, turbūt savo laiką norėsit įdomiau praleisti.
Na, anyway, rekomenduoju daug skaitantiems. O jei skaitot tik retkarčiais, turbūt savo laiką norėsit įdomiau praleisti.
January 25, 2022
Šviesus, inteligentiškas, objektyvus, charizmatiškas lyderis - profesorius aiškiai, suprantamai apie pandemines pasekmes vaikų gyvenimuose.
Stipri knyga faktais, bet dar stipresnė tikromis jo mažųjų pacientų istorijomis. Sakau jums, teko stabdyti skaitymą ne kartą, nes istorijos šokiravo. Šokiravo tėvų bukumas (ignoruoti vaikų problemas ir kasdien gerti), žiaurumas (mirtinai supurtyti 3 mėnesių kūdikėlį), šaltumas (nematyti paauglių vienatvės, sielos skausmo, kas priveda prie bandymų žudytis), perdėtas rūpestingumas (pvz primaitinti ir taip stipriai nutukusį paauglį) ir kitos siaubingos, labai tikros istorijos.
Taip pat patiko skyrius apie skiepus ir antivakserius, tai ypač patiktų visiem "medikam-žinovam" 😃😁 Profesoriaus subtiliai panaudotas sarkazmas labai laiku ir vietoj.
Stipri knyga faktais, bet dar stipresnė tikromis jo mažųjų pacientų istorijomis. Sakau jums, teko stabdyti skaitymą ne kartą, nes istorijos šokiravo. Šokiravo tėvų bukumas (ignoruoti vaikų problemas ir kasdien gerti), žiaurumas (mirtinai supurtyti 3 mėnesių kūdikėlį), šaltumas (nematyti paauglių vienatvės, sielos skausmo, kas priveda prie bandymų žudytis), perdėtas rūpestingumas (pvz primaitinti ir taip stipriai nutukusį paauglį) ir kitos siaubingos, labai tikros istorijos.
Taip pat patiko skyrius apie skiepus ir antivakserius, tai ypač patiktų visiem "medikam-žinovam" 😃😁 Profesoriaus subtiliai panaudotas sarkazmas labai laiku ir vietoj.
May 22, 2022
Didžiulis ačiū autoriui už knygą. Labai svarbios žinios ir įžvalgos šiuo metu.
Rekomenduoju visiems, turintiems vaikų, dirbantiems su vaikais ir viską "žinantiems" apie tai, kaip juos paveikė (ar nepaveikė) pandemija.
Knygą paėmiau į rankas būtent dėl pandemijos temos ir tikrai nesitikėjau, kad ji mane taip įtrauks :) Labiausiai sužavėjo tai, kad kartu su daugybe svarbios informacijos, paprastai ir aiškiai išdėstytais faktais, kiekvienoje eilutėje čia jautėsi milžiniška autoriaus meilė vaikams. Buvo ir įdomu, ir labai gera skaityti - aktualios žinios pateiktos dalijant šilumą, skatinant empatiją, supratimą, užuojautą... Tai tikrai stebuklinga knyga. Ačiū!
Beje, knyga kalba ne tik apie pandemiją ar jos poveikį - čia aptariama daugybė dalykų, turinčių įtakos vaikų gyvenimui ir sveikatai. Aišku, pandemija šiuos dalykus dar labiau "užaštrino" ir "pagadino", tačiau apie tai būtina žinoti ir kalbėti ne tik pandemijos kontekste.
Kas tie dalykai? Išmanių įrenginių poveikis, mažas fizinis aktyvumas, sutrikęs miegas, vaikų nutukimas, prastėjant rega, psichosomatiniai sutrikimai, daugybė psichologinių iššūkių (stresas, nerimas, dėmesio ir emocijų sutrikimai, depresija, anoreksija, "zoom" dismorfija (nepasitenkinimas savo išvaizda, kylantis iš nuolatinio savęs stebėjimo ekrane), savižudybės...), tėvų nesutarimai, fizinis, psichologinis ir seksualinis vaikų patiriamas smurtas, nepriežiūra.
Vertingi knygos skyriai apie vakcinas (faktai, apžvalgos, vakcinų istorija, antivakcininiai judėjimai...) ir apie mokyklas bei mokytojų darbą pandemijos metu. Apie perdegimo sindromo mastą tarp gydytojų ir mokytojų.
Sužinojau daug dalykų, apie kuriuos nebuvau pagalvojusi.
Mano citatos:
* Pernelyg didelis stimuliuojančio skaitmeninio turinio poveikis gali pakeisti natūralią smegenų vystymosi eigą.
* Kartais pernelyg aukšta kartelė pradeda trukdyti žmonėms jaustis laimingiems.
* Nutukusių vaikų problemos žvelgiant tiek iš trumpalaikės, tiek iš ilgalaikės perspektyvos nėra tokios guodžiančios, kaip kartais galėtų atrodyti nepakankamai įsigilinus į šią problemą. Nutukimas vaikystėje gali pakenkti įvairiais būdais, lemti žymų fizinės, socialinės ir emocinės gerovės suprastėjimą. Nutukę vaikai dažniau susiduria su rimtomis sveikatos problemomis. (...) Daugelis nutukusių suaugusiųjų pradėjo tukti vaikystėje.
* Per mažo fizinio aktyvumo padariniai vaikus gali lydėti visą tolesnį gyvenimą.
* Dar iki pandemijos konstatuota, kad Lietuvos vaikų miego trukmė yra nepakankama. Atlikus tyrimą 2016 m. pastebėta, kad pakankamai miega tik apie 8% vaikų. Miego trumpėjimo tendencija nustatoma visame pasaulyje ir siejama su didėjančiu informacinių technologijų naudojimu kasdienybėje.
* Akivaizdu, kad perteklinis ir nesaikingas naudojimasis informacinėmis technologijomis gali sukelti didelę žalą ne tik psichinei, bet ir fizinei žmogaus sveikatai.
* Paauglystėje cirkadiniai ritmai keičiasi ir vidinis laikrodis tarsi "persisuka" į kitą laiko juostą. Dėl vėlesnio melatonino išsiskyrimo piko paaugliai užmiega ir keliasi vėliau, todėl įprasta pamokų pradžia paaugliams fiziologiškai netinka, jiems nuolatos trūksta miego. Dėl cirkadinių ritmų pokyčių keltis ir eiti į pamokas nuo 8 val. jiems reiškia tą patį, ką suaugusiajam būti pažadintam 4-5 val. ryto ir pradėti dirbti. Akivaizdu, kad šiuo atveju nukenčia mokymosi rezultatai, o miego trūkumas daro įtaką fizinei ir psichinei paauglių sveikatai.
*Cirkadinis ritmas yra labai svarbus mūsų sveikatos šaltinis. Jo sutrikimai lemia nutukimo riziką, alkio ir sotumo jausmo praradimą.
* Vaikų emocinė būklė [pandemijos metu] priklauso nuo tėvų gebėjimo prisitaikyti prie karantino sąlygų ir pasirūpinti asmenine psichologine higiena.
* Jei leisime pykčiui užgožti mūsų meilę ir atjautą, paaukosime svarbiausią žmogišką gebėjimą - išmintį, leidžiančią skirti gera nuo bloga. Pyktis, kaip ir savanaudiškumas, benerimčiausia šiuolaikinio pasaulio bėda.
* Emocinis smurtas - tai pavojingas, visada sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiantis baimintis, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikrų neigiamų padarinių. (...) Skiriamos šio emocinio smurto artimoje aplinkoje rūšys:
- menkinimas - nuolatinis neigiamas vaiko, jo poelgių, pomėgių, darbų nuvertinimas;
- ignoravimas - elgesys, kai vaikas nuolat jaučia, jog suaugusysis yra psichologiškai nuo jo atsiribojęs;
- ekploatavimas - nuolatinis vaiko naudojimas suaugusiųjų emocinėms, tarpasmeninėms, finansinėms ar kitoms problemoms spręsti;
- korupcija - vaiko skatinimas įsitraukti į asocialią ar destruktyvią veiklą;
- socialinė izoliacija - trukdymas vaikui kurti santykius su socialine aplinka, tokių santykių ardymas;
- nuolatinis gąsdinimas;
- nuolatinis vaiko amžiaus neatitinkančių reikalavimų kėlimas;
- netinkama kontrolė - per griežta ar nepakankama kontrolė, nenuoseklumas.
* Vien XX a. nuo raupų mirė per 300 mln. gyventojų. [kalbant apie vakcinas]
* Stresas - tai visuma apsauginių fiziologinių, psichologinių ir elgesio reakcijų, atsirandančių žmogui nebejaučiant balanso tarp jam keliamų reikalavimų ir jo sugebėjimų tuos reikalavimus patenkinti.
* Žmogus iš kūdikystės atsineša visagalio viziją, o tiksliau - iliuziją. Mes nesame visagaliai. Galbūt tik tiek, kiek skiria gyvenimas, ir priklausomai nuo to, kaip mes žiūrime į šią duotybę.
* Kai netenki vieno iš tėvų, netenki savo praeities; kai netenki savo sutuoktinio, netenki savo dabarties; bet kai netenki savo vaiko - netenki savo ateities.
* Kiekvienais metais pasaulyje nuo sepsio miršta 6 mln. vaikų iki 5 metų, daugumą jų būtų galima išgelbėti skiepais.
* Augantis vaikas turi būti tikras, kad tėvai jį myli ir supranta. Tai tas pats, kas gėlei vanduo, šviesa, šiluma. Jeigu tėvai savo vaiką myli ir supranta, tai ir suaugus jis mokės būti mylimas ir suprastas, o ne nuskriaustas ir atstumtas. Vaikas išmoks mylėti, o ne skaudinti savo artimuosius.
Meilė nėra dovana vaikui už klusnumą, triūsą ar pasiekimus. Negalime prekiauti meile savo vaikui. Jei iš tikro mylime savo vaikus, apkabinkime, priglauskime juos tokius, kokie jie yra, o ne už gerus pažymius, gerai atliktus darbus ar paklusnumą.
Laimingi esame, kai giliai ir tvirtai žinome: kad ir kas atsitiktų, brangiausias žmogus mus supras ir mylės, nepaliks nelaimėje, nepatikės šmeižtu, neatsižadės dėl klaidų ar paklydimų ir neiškeis į nieką kitą pasaulyje. Tegul mūsų vaikai tą žino. Tegul mūsų vaikai būna tikri, kad net ištikus didžiausiai nelaimei gali kreiptis į mus - net skaudžiausiai parklupusiems ištiesime rankas ir padėsime atsikelti. Tegul mūsų vaikai niekuomet nesuabejoja, kad yra mylimi. Stiprybės šaltinio vanduo, malšinantis troškulį sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis, - tikėjimas meilės galia.
Meilė - tai Dievas. Tegul mūsų vaikai išmoksta tikėti.
Rekomenduoju visiems, turintiems vaikų, dirbantiems su vaikais ir viską "žinantiems" apie tai, kaip juos paveikė (ar nepaveikė) pandemija.
Knygą paėmiau į rankas būtent dėl pandemijos temos ir tikrai nesitikėjau, kad ji mane taip įtrauks :) Labiausiai sužavėjo tai, kad kartu su daugybe svarbios informacijos, paprastai ir aiškiai išdėstytais faktais, kiekvienoje eilutėje čia jautėsi milžiniška autoriaus meilė vaikams. Buvo ir įdomu, ir labai gera skaityti - aktualios žinios pateiktos dalijant šilumą, skatinant empatiją, supratimą, užuojautą... Tai tikrai stebuklinga knyga. Ačiū!
Beje, knyga kalba ne tik apie pandemiją ar jos poveikį - čia aptariama daugybė dalykų, turinčių įtakos vaikų gyvenimui ir sveikatai. Aišku, pandemija šiuos dalykus dar labiau "užaštrino" ir "pagadino", tačiau apie tai būtina žinoti ir kalbėti ne tik pandemijos kontekste.
Kas tie dalykai? Išmanių įrenginių poveikis, mažas fizinis aktyvumas, sutrikęs miegas, vaikų nutukimas, prastėjant rega, psichosomatiniai sutrikimai, daugybė psichologinių iššūkių (stresas, nerimas, dėmesio ir emocijų sutrikimai, depresija, anoreksija, "zoom" dismorfija (nepasitenkinimas savo išvaizda, kylantis iš nuolatinio savęs stebėjimo ekrane), savižudybės...), tėvų nesutarimai, fizinis, psichologinis ir seksualinis vaikų patiriamas smurtas, nepriežiūra.
Vertingi knygos skyriai apie vakcinas (faktai, apžvalgos, vakcinų istorija, antivakcininiai judėjimai...) ir apie mokyklas bei mokytojų darbą pandemijos metu. Apie perdegimo sindromo mastą tarp gydytojų ir mokytojų.
Sužinojau daug dalykų, apie kuriuos nebuvau pagalvojusi.
Mano citatos:
* Pernelyg didelis stimuliuojančio skaitmeninio turinio poveikis gali pakeisti natūralią smegenų vystymosi eigą.
* Kartais pernelyg aukšta kartelė pradeda trukdyti žmonėms jaustis laimingiems.
* Nutukusių vaikų problemos žvelgiant tiek iš trumpalaikės, tiek iš ilgalaikės perspektyvos nėra tokios guodžiančios, kaip kartais galėtų atrodyti nepakankamai įsigilinus į šią problemą. Nutukimas vaikystėje gali pakenkti įvairiais būdais, lemti žymų fizinės, socialinės ir emocinės gerovės suprastėjimą. Nutukę vaikai dažniau susiduria su rimtomis sveikatos problemomis. (...) Daugelis nutukusių suaugusiųjų pradėjo tukti vaikystėje.
* Per mažo fizinio aktyvumo padariniai vaikus gali lydėti visą tolesnį gyvenimą.
* Dar iki pandemijos konstatuota, kad Lietuvos vaikų miego trukmė yra nepakankama. Atlikus tyrimą 2016 m. pastebėta, kad pakankamai miega tik apie 8% vaikų. Miego trumpėjimo tendencija nustatoma visame pasaulyje ir siejama su didėjančiu informacinių technologijų naudojimu kasdienybėje.
* Akivaizdu, kad perteklinis ir nesaikingas naudojimasis informacinėmis technologijomis gali sukelti didelę žalą ne tik psichinei, bet ir fizinei žmogaus sveikatai.
* Paauglystėje cirkadiniai ritmai keičiasi ir vidinis laikrodis tarsi "persisuka" į kitą laiko juostą. Dėl vėlesnio melatonino išsiskyrimo piko paaugliai užmiega ir keliasi vėliau, todėl įprasta pamokų pradžia paaugliams fiziologiškai netinka, jiems nuolatos trūksta miego. Dėl cirkadinių ritmų pokyčių keltis ir eiti į pamokas nuo 8 val. jiems reiškia tą patį, ką suaugusiajam būti pažadintam 4-5 val. ryto ir pradėti dirbti. Akivaizdu, kad šiuo atveju nukenčia mokymosi rezultatai, o miego trūkumas daro įtaką fizinei ir psichinei paauglių sveikatai.
*Cirkadinis ritmas yra labai svarbus mūsų sveikatos šaltinis. Jo sutrikimai lemia nutukimo riziką, alkio ir sotumo jausmo praradimą.
* Vaikų emocinė būklė [pandemijos metu] priklauso nuo tėvų gebėjimo prisitaikyti prie karantino sąlygų ir pasirūpinti asmenine psichologine higiena.
* Jei leisime pykčiui užgožti mūsų meilę ir atjautą, paaukosime svarbiausią žmogišką gebėjimą - išmintį, leidžiančią skirti gera nuo bloga. Pyktis, kaip ir savanaudiškumas, benerimčiausia šiuolaikinio pasaulio bėda.
* Emocinis smurtas - tai pavojingas, visada sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiantis baimintis, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikrų neigiamų padarinių. (...) Skiriamos šio emocinio smurto artimoje aplinkoje rūšys:
- menkinimas - nuolatinis neigiamas vaiko, jo poelgių, pomėgių, darbų nuvertinimas;
- ignoravimas - elgesys, kai vaikas nuolat jaučia, jog suaugusysis yra psichologiškai nuo jo atsiribojęs;
- ekploatavimas - nuolatinis vaiko naudojimas suaugusiųjų emocinėms, tarpasmeninėms, finansinėms ar kitoms problemoms spręsti;
- korupcija - vaiko skatinimas įsitraukti į asocialią ar destruktyvią veiklą;
- socialinė izoliacija - trukdymas vaikui kurti santykius su socialine aplinka, tokių santykių ardymas;
- nuolatinis gąsdinimas;
- nuolatinis vaiko amžiaus neatitinkančių reikalavimų kėlimas;
- netinkama kontrolė - per griežta ar nepakankama kontrolė, nenuoseklumas.
* Vien XX a. nuo raupų mirė per 300 mln. gyventojų. [kalbant apie vakcinas]
* Stresas - tai visuma apsauginių fiziologinių, psichologinių ir elgesio reakcijų, atsirandančių žmogui nebejaučiant balanso tarp jam keliamų reikalavimų ir jo sugebėjimų tuos reikalavimus patenkinti.
* Žmogus iš kūdikystės atsineša visagalio viziją, o tiksliau - iliuziją. Mes nesame visagaliai. Galbūt tik tiek, kiek skiria gyvenimas, ir priklausomai nuo to, kaip mes žiūrime į šią duotybę.
* Kai netenki vieno iš tėvų, netenki savo praeities; kai netenki savo sutuoktinio, netenki savo dabarties; bet kai netenki savo vaiko - netenki savo ateities.
* Kiekvienais metais pasaulyje nuo sepsio miršta 6 mln. vaikų iki 5 metų, daugumą jų būtų galima išgelbėti skiepais.
* Augantis vaikas turi būti tikras, kad tėvai jį myli ir supranta. Tai tas pats, kas gėlei vanduo, šviesa, šiluma. Jeigu tėvai savo vaiką myli ir supranta, tai ir suaugus jis mokės būti mylimas ir suprastas, o ne nuskriaustas ir atstumtas. Vaikas išmoks mylėti, o ne skaudinti savo artimuosius.
Meilė nėra dovana vaikui už klusnumą, triūsą ar pasiekimus. Negalime prekiauti meile savo vaikui. Jei iš tikro mylime savo vaikus, apkabinkime, priglauskime juos tokius, kokie jie yra, o ne už gerus pažymius, gerai atliktus darbus ar paklusnumą.
Laimingi esame, kai giliai ir tvirtai žinome: kad ir kas atsitiktų, brangiausias žmogus mus supras ir mylės, nepaliks nelaimėje, nepatikės šmeižtu, neatsižadės dėl klaidų ar paklydimų ir neiškeis į nieką kitą pasaulyje. Tegul mūsų vaikai tą žino. Tegul mūsų vaikai būna tikri, kad net ištikus didžiausiai nelaimei gali kreiptis į mus - net skaudžiausiai parklupusiems ištiesime rankas ir padėsime atsikelti. Tegul mūsų vaikai niekuomet nesuabejoja, kad yra mylimi. Stiprybės šaltinio vanduo, malšinantis troškulį sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis, - tikėjimas meilės galia.
Meilė - tai Dievas. Tegul mūsų vaikai išmoksta tikėti.
June 27, 2022
Puiki, vaikų (ir ne tik) sveikatos aspektus Covid-19 pandemijos fone apžvelgianti knyga, su daugybe informacijos paremtos daugybe skirtingų šaltinių. Net primena kursinį darbą, nes informacija pateikiama su visais reikalingais skaičiais, palyginimais, informacija iš skirtingų šalių, įvairiom citatom ir pan. Tik dėl pastarosios priežasties vietom norėjosi praleisti skaičius ir grįžti prie esmės bei autoriaus "prakramtytos" bei mums pateikiamos informacijos. Kai kur atrodė, kad ta pati mintis vis kartojasi ir kartojasi (bet juk taip ir "įsikalam į galvas" ką reikia išgirsti). Suprantu, kodėl reikia tiek daug šaltinių, bet man pilnai pasitikint šio gydytojo nuomone būtų užtekę kiek supaprastinto informacijos pateikimo.
Ir vistiek, knyga įdomi, informatyvi, naudinga. Daugelyje vietų skaudėjo skaityt, ir tikrai nepaliko abejingą. Nuostabus gydytojo veikalas. Ačiū Jums!
Ir vistiek, knyga įdomi, informatyvi, naudinga. Daugelyje vietų skaudėjo skaityt, ir tikrai nepaliko abejingą. Nuostabus gydytojo veikalas. Ačiū Jums!
Read
June 30, 2024Knygą skaičiau dviem etapais. Pirmą dalį iš karto po karantinų, kai ji buvo išleista. Antrą po keleto metų. Net jei ir gyvenate saugiame burbule, kur atrodo, kad visi savo vaikus myli, bet verta bent greituoju būdu perversti ir paskaitinėti, nes:
- gali kilti sveikintinas noras pagelbėti šalia gyvenančioms ar jūsų vaikų klasiokams ar... jų mamoms (!), kas verčiasi sunkiau. Jei ne tiesiai, tai per įvairias organizacijas.
- nors daug kartų esu skaičiusi, bet pirmą kartą taip vaizdžiai aprašytas kūdikio sukrėtimo sindromas, skaitant žarnos susisuko į mazgą. Neįtikėtina, kaip papurtymas sunaikina kūdikio smegenis ar jų dalį VISAM LAIKUI.
- geriau atpažinsite ir aplinkoje vaikus, patiriančius smurtą. Mitas, kad tai vyksta tik asocialiose šeimose.
- gali kilti sveikintinas noras pagelbėti šalia gyvenančioms ar jūsų vaikų klasiokams ar... jų mamoms (!), kas verčiasi sunkiau. Jei ne tiesiai, tai per įvairias organizacijas.
- nors daug kartų esu skaičiusi, bet pirmą kartą taip vaizdžiai aprašytas kūdikio sukrėtimo sindromas, skaitant žarnos susisuko į mazgą. Neįtikėtina, kaip papurtymas sunaikina kūdikio smegenis ar jų dalį VISAM LAIKUI.
- geriau atpažinsite ir aplinkoje vaikus, patiriančius smurtą. Mitas, kad tai vyksta tik asocialiose šeimose.
May 25, 2023
Knygos autorius išsamiai aptaria COVID-19 pandemijos ir dėl jos paskelbto karantino įtaką vaikų kasdienybei ir įpročiams, gilinasi į psichinės ir fizinės vaikų sveikatos pokyčius pasaulinės suirutės metu.
Knyga įdomi ir naudinga.
Sužavėjo autoriaus ne tik, kaip mediko, medicininės žinios, bet taip pat ir jo psichologiniai gebėjimai, prakalbinti vaiką. Jis ne kartą savo knygoje pacitavo ne medicininius vadovėlius, bet pasaulinę klasikinę literatūrą, kas padėjo pelnyti mano simpatiją. :)
Knyga įdomi ir naudinga.
Sužavėjo autoriaus ne tik, kaip mediko, medicininės žinios, bet taip pat ir jo psichologiniai gebėjimai, prakalbinti vaiką. Jis ne kartą savo knygoje pacitavo ne medicininius vadovėlius, bet pasaulinę klasikinę literatūrą, kas padėjo pelnyti mano simpatiją. :)
July 22, 2025
Kiekvienam suaugusiam, nepriklausomai nuo to, yra specialistas ar tėvas. Knyga padeda praplėsti žinias apie tai, kuo gyveno mokyklinio amžiaus vaikai pandemijos metu ir kokios pandemijos pasekmės lydi juos šiandien.
April 19, 2022
Rekomenduot skaityti negalėčiau
November 24, 2024
Geros įžvalgos dėl pandemijos metu patirto nuotolinio mokymosi/mokymo/darbo pasekmių-tiek psichinių, tiek fizinių.
Girdime aplink, kad ir sąlygiškai trumpas tokio darbo laikas atnešė: bendravimo spragas, nutukimą/fizinio judėjimo sumažėjimą, perdegimą, prasmės praradimą, bet kiek dar yra pasekmių, kurios “išlįs” su prastais mokslo rezultatais, nemokėjimu kalbėtis ir poreikio tam nebuvimu.
Įsiminsiu:
Augantis vaikas turi būti tikras, kad tėvai jį myli ir supranta. Tai tas pats, kas gėlei vanduo, šviesa, šiluma. Jeigu tėvai savo vaiką myli ir supranta, tai ir suaugęs jis mokés būti mylimas ir suprastas, o ne nuskriaustas ir atstumtas. Vaikas išmoks mylėti, o ne skaudinti savo artimuosius.
Meilé nera dovana vaikui už klusnumą, triūsą ar pasiekimus.
Negalima prekiauti meile savo vaikui. Jei iš tikro mylime savo vaikus, apkabinkime, priglauskime juos tokius, kokie jie yra, o ne už gerus pažymius, gerai atliktus darbus ar paklusnumą.
Laimingi esame, kai giliai ir tvirtai žinome: kad ir kas atsitiktų, brangiausias žmogus mus supras ir mylės, nepaliks nelaimėje, nepatikės šmeižtu, neatsižadės dėl klaidų ar paklydimų ir
neiškeis į nieką kitą pasaulyje. Tegul mūsų vaikai tai žino. Tegul mūsų vaikai būna tikri, kad net ištikus didžiausiai nelaimei gali
kreiptis į mus - net skaudžiausiai parklupusiems ištiesime ranką ir padėsime atsikelti. Tegul mūsų vaikai niekada nesuabejoja,
kad yra mylimi. Stiprybės šaltinio vanduo, malšinantis troškulį sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis, - tikejimas meiles galia.
Meilė- tai Dievas. Tegul mūsų vaikai išmoksta tikėti.
Rimantas Kėvalas
Girdime aplink, kad ir sąlygiškai trumpas tokio darbo laikas atnešė: bendravimo spragas, nutukimą/fizinio judėjimo sumažėjimą, perdegimą, prasmės praradimą, bet kiek dar yra pasekmių, kurios “išlįs” su prastais mokslo rezultatais, nemokėjimu kalbėtis ir poreikio tam nebuvimu.
Įsiminsiu:
Augantis vaikas turi būti tikras, kad tėvai jį myli ir supranta. Tai tas pats, kas gėlei vanduo, šviesa, šiluma. Jeigu tėvai savo vaiką myli ir supranta, tai ir suaugęs jis mokés būti mylimas ir suprastas, o ne nuskriaustas ir atstumtas. Vaikas išmoks mylėti, o ne skaudinti savo artimuosius.
Meilé nera dovana vaikui už klusnumą, triūsą ar pasiekimus.
Negalima prekiauti meile savo vaikui. Jei iš tikro mylime savo vaikus, apkabinkime, priglauskime juos tokius, kokie jie yra, o ne už gerus pažymius, gerai atliktus darbus ar paklusnumą.
Laimingi esame, kai giliai ir tvirtai žinome: kad ir kas atsitiktų, brangiausias žmogus mus supras ir mylės, nepaliks nelaimėje, nepatikės šmeižtu, neatsižadės dėl klaidų ar paklydimų ir
neiškeis į nieką kitą pasaulyje. Tegul mūsų vaikai tai žino. Tegul mūsų vaikai būna tikri, kad net ištikus didžiausiai nelaimei gali
kreiptis į mus - net skaudžiausiai parklupusiems ištiesime ranką ir padėsime atsikelti. Tegul mūsų vaikai niekada nesuabejoja,
kad yra mylimi. Stiprybės šaltinio vanduo, malšinantis troškulį sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis, - tikejimas meiles galia.
Meilė- tai Dievas. Tegul mūsų vaikai išmoksta tikėti.
Rimantas Kėvalas
April 17, 2025
Labai patiko ši knyga. Must read visiems tėvams.
Profesorius aiškiai ir suprantamai kalba apie vaiku sveikatos problemas, iššūkius vaiku medicinoje. Viskas, kas rašoma paremta ne tik jo ilgamečio darbo patirtimi, bet ir įvairiais skirtingu pasaulio šaliu tyrimais.
Labau patiko jo požiūris į vaikus, tėvus bei visuomenenės gvidenamas problemas.
Knyga tikrai ne vien apie Covid-19, bet ir daug daugiau.
Profesorius aiškiai ir suprantamai kalba apie vaiku sveikatos problemas, iššūkius vaiku medicinoje. Viskas, kas rašoma paremta ne tik jo ilgamečio darbo patirtimi, bet ir įvairiais skirtingu pasaulio šaliu tyrimais.
Labau patiko jo požiūris į vaikus, tėvus bei visuomenenės gvidenamas problemas.
Knyga tikrai ne vien apie Covid-19, bet ir daug daugiau.
April 4, 2025
Yra įdomių įžvalgų...
Displaying 1 - 11 of 11 reviews