Sulaukti aušros

by Agnesa Kenešytė-Gricė

AR KADA PAGALVOJOTE, KAD MUS SUPANTIS PASAULIS SLEPIA KUR KAS DAUGIAU, NEI MATOME PLIKA AKIMI?

Rūpesčių slegiama septyniolikmetė Goda išvysta žmogų pasiimančią Giltinę ir jos gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis. Paaiškėja, kad likimo deivė Laima nenulėmė merginos likimo, tad dievai negali jai primesti savo valios.

Kokį kelią rinksis Goda būdama laisva? Gal sukels chaosą ir sunaikins senąjį pasaulį? O gal atvirkščiai – jį išgelbės? Mergina žengia į senųjų dievų viešpatiją, čia ne tik sutinka sąjungininkų ir priešų, bet ir užmezga ryšį su mirštančiu gyvybės medžiu. Ar ji spės jam padėti?

Debiutuojanti rašytoja sukūrė įdomų, netikėtą ir naujai lietuvių tautosaką interpretuojantį kūrinį, jame susiduria ne tik šiuolaikinis ir senasis mitų pasaulis, bet rezgamos intrigos, smalsumą kursto įtemptas siužetas, uždraustos meilės istorija.

Eglė Baliutavičiūtė, konkurso komisijos narė

Intriguojanti probleminė proza čia derinama su magine realybe, ir tai paveiku! Šią istoriją lengva skaityti, negali atsispirti norui sekti įvykius ir laukti atomazgos, o baltų mitologijos elementai suteikia originalumo ir dar labiau prikausto dėmesį.

Lina Buividavičiūtė, konkurso komisijos narė

Agnesa Kenešytė-Gricė gyvena Palangoje. „Sulaukti aušros" – jos debiutinis kūrinys; jį, inspiruota pajūrio oro ir kasdienio sąlyčio su gamta, pradėjo rašyti dar mokyklos suole: „Istorija ilgai gulėjo stalčiaus gilumoje. O tada užklupo pandemija. Pasaulis tartum sustojo ir pritilo, o ryšys su gamta vėl užsimezgė. Kartu su tuo ryšiu į dienos šviesą buvo ištraukta sena istorija. Atgimusi, sustiprinta, kupina nuotykių ir fantastikos knyga galiausiai pasiruošusi belstis į skaitytojų širdis."

Paauglių literatūros konkurso rengimą ir šios knygos leidybą 2021 m. finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Genres: Fantasy

240 pages, Hardcover

Published January 1, 2021

About the author

Rašytoja, skaitymo ir kūrybinio rašymo entuziastė, tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus narė ir paauglių literatūros festivalio „Juoda-Balta“ sumanytoja bei organizatorė.

Reviews

[Širšė Širšė · Rating 3 out of 5]

Skaitant šią knygą mane labiausiai trikdė tai, kad joje yra tam tikrų kūrybinių pasirinkimų, kurie yra artimi tam, ką aš pati esu rašiusi. Todėl atrasti tuos panašumus jau išleistoje knygoje buvo lyg žiūrėjimas į kažkokį iškreiptą veidrodį: iš dalies atrodė, kad puikiai suprantu autorės intencijas, tačiau tai, kaip jos sugulė knygoje mane vertė abejoti savo pačios pasirinkimais. O abejoti aš nemėgstu :) todėl gana ilgai galvojau, kas mane šiame kūrinyje trikdo ir kaip į jį pažvelgti kuo objektyviau.

Pirmas dalykas, kuris mane privertė pašiaušti keterą – motina isterikė. Oi, aš labai gerai suprantu pasirinkimą pavaizduoti merginą, kurios ryšys su motina yra ydingas. Visada esu už tai, kad veikėjai turi turėti tamsiąją pusę ir tikrai nenorėčiau, kad paauglių knygose visi mamyčių-vaikučių santykiai būtų tapomi vien rožine spalva, tačiau šiuo atveju bėda ne čia. Šiuo atveju motina yra isterikė (pateikiamas kaip diagnozuotos ligos pavadinimas), nimfomanė (dukros įvardinimas, kurį atitinka motinos elgesys) ir greičiausiai turinti bipolinį sutrikimą (gal profesionalas pasakytų tikslesnį pavadinimą, nes knygoje tas nepasakyta, nors susidaro būtent toks įspūdis). Tai yra motina turi puokštę psichologinių problemų. Ir tai nėra bėda. Man bėda atrodo tai, kad jos problemos pateikiamos kažkaip panašiai į tai, kaip pasakose aiškinama raganos blogumo priežastis. Tai yra: ji bloga, nes ji yra ragana. O šiuo atveju motina bloga todėl, kad serga. Aš suprantu, kad liga atneša daug skausmo ir kančios ne tik ligoniui, bet ir jo artimiesiems, tačiau šiuo atveju tai pateikiama taip paviršutiniškai, taip nesigilinant, taip ignoruojant psichologines ligas kaip tokias. O mano supratimu ir manymu knygoje paaugliams tai reikia daryti arba išmintingai ir atskleidžiant psichologinių sutrikimų daugiaplaniškumą arba išvis to neliesti.

Mažiau akivaizdus ir ne taip juntamas, tačiau man pakankamai reikšmingas aspektas buvo disonansas. Temos (pvz. santykiai su mama, jos seksualinis gyvenimas ir pan.) ir įvykiai (pvz. veikėjos įsimylėjimas, grėsmė veikėjos ir jos artimųjų gyvybėms) bei jų pristatymas yra toks, koks būtų suprantamas vyresniems paaugliui, tačiau įsigilinimo į juos laipsnis labiau tinkamas vaikiškai auditorijai. Tai yra pasakojimas yra greitas, dinamiškas, per daug nesustojant nė prie vieno punkto, jo nenagrinėjant, vietomis primenantis pasaką: Jonukas ėjo mišku, sutiko vilką, vilką nugalėjo, ėjo toliau, sutiko lapę, lapė nusiuntė jį klaidinga kryptimi, bet ten iš krūmų iššoko zuikutis ir padėjo Jonukui rasti kelią. Bet suliejus su temomis, gaunasi, kad Jonukas miške atsidūrė, nes mokykloje susidūrė su patyčiomis, vilką nugalėjo, nes šis buvo prasigėręs alkoholikas, dėl lapės viskas aišku, ji klasikinė manipuliatorė, bet zuikis Jonukui kelią parodė eidamas kartis ant eglės šakos. Hiperbolizuoju, tačiau panašiai jaučiausi skaitydama.

Vis dėto knyga laimėjo paauglių literatūros konkursą, kurio darbus vertino kompetentinga komisija, o leidykla pamatė joje komercinės sėkmės galimybę. Galbūt tai lėmė fantastinis-mitologinis knygos aspektas, kuris tikrai gražus, o visa gyvybės medžio idėja skambėjo naujai, šviežiai bei išbaigtai. Galbūt buvo įvertintas pasakojimo dinamiškumas, kuris, ne toks ryškus pradžioje, neblogai įsibėgėja antroje knygos pusėje ir knygą paverčia tiesiog „praryjama“. Tikrai matau bei vertinu ir teigiamas knygos puses, tiesiog jei kas paklaustų, ar rekomenduoju knygą, tiesiog nežinočiau, kaip atsakyti, nes vis dar negaliu apsispręsti, kokio amžiaus skaitytojui ji skirta.

[Indrėja D. · Rating 5 out of 5]

5 ⭐!!
Pati geriausia fantastinė knyga iš visų lietuvių rašytojų knygų, kurias esu skaičiusi. Negalėjau atsitraukti. Siužetas įdomus ir intriguojantis, o pabaiga graži ir tikrai nenuspėjama. (Nors ir šiek tiek per trumpa.) Labai sudomino visos tos lietuvių mitologijos būtybės. Greitai skaitoma, nestora, bet tikrai išskirtinė ir verta dėmesio knyga.

[gabriele:) · Rating 3 out of 5]

Pasakysiu tik tiek - jeigu būčiau skaičiusi šią knygą kokioje 8 klasėje, tai būtų nu tikrai 5/5. Bet still, nieko blogo apie ją neturiu. Skaitėsi labai lengvai, viskas buvo labai aišku, tik tiek, kad veiksmas ėjo be galo greitai. Dar kai kas - pabaigos tikrai nesitikėjau, buvo liūdna. Esu pikta nes Aras ir Goda yra ne kartu dėl PRIEŽASTIES HEHSJSJSJ. 😇

[saulessaga · Rating 4 out of 5]

Negaliu žodžiais apsakyti kaip laukiau šios knygos. Knygų, susietų su lietuvių mitologija yra gana mažai, o štai tokių knygų paaugliams - vienetai. Labai džiaugiuosi, jog atsirado autorė, nusprendusi ne tik kurti šia unikalia tema, tačiau ir pasidalinti savo rankraščiu.
Dar neatslūgus įspūdžiams, norėčiau pradėti nuo pačios knygos pradžios, kuri pasirodė pati silpniausia iš visų siužeto dalių. Pirmasis įspūdis man pasirodė tikrai klaidingas. Viskas prasidėjo rytu ir mokykla, mokytojo užkabinimu, kas yra klišė, ir nepridėjo pačiai istorijai labai daug žavesio bei originalumo. Tas jos surikimas ant bendraklasio atrodė gana pritemptas. Autorei prireikė gana daug laiko įsivaižiuoti, nes supažindindama skaitytoją su nauju pasauliu, ji rizikavo prarasti auditorijos dėmesį. Iš pradžių viskas sukosi kaip užburtas ratas: butas, senųjų pasaulis, Goda pakliūna į pavojų bei verkia, jai pavyksta išsivaduoti. O tuomet viskas vėl iš naujo. Man, kaip skaitytojai, trūko daugiau veiksmo bei užkliuvo tai, jog Goda nenorėjo mirti nuo senųjų rankos, tačiau priežastis nebuvo pabrėžta. Pavyzdžiui, sakytų, kad nenori mirti, nes turi seniai neišpildytą svajonę ar ką nors panašaus į tai. O ji tik bėgo vejama instinkto, manau, skaitytojas būtų labiau prijautęs veikėjai, jei ši pabrėžtų nors vieną iš priežasčių.
Geriausia knygos dalis prasidėjo nuo sesių susiruošimo į klubą. Apturėjau tikrai gerą laiką. Ko tik nedariau: ir juokiausi, ir nekenčiau Godai pakenkti norinčių veikėjų, ir lydžiausi dėl Aro, ir braukiau mėgstamiausias citatas. Tada drąsiai ištariau sau, jog tai yra viena iš geriausių šio konkurso knygų nugalėtojų. Kitaip tariant, lobis.
Kai jau buvau visai nudžiugusi, pabaiga nukrito lyg iš giedro dangaus. Viskas vyko taip greitai: netikėtai pagrobtas Aras, Goda staiga pavirsta deive, o vėliau medžiu. Man trūko daugiau jos tobulėjimo kelionės (visai kaip Graikijos didvyrių), sunkesnių kliūčių, daugiau pasirinkimų, daugiau rizikos, tokios savotiškos metamorfozės… Neslėpsiu, nors pabaiga ir nustebino, nes nesitikėjau, kad Goda užims Ąžuolo vietą, bet kartu ir nuvylė. Norėjosi, jog viskas būtų labiau išplėsta, kad pabaiga supurtytų iki kaulų smegenų, nes juk iš pabaigos skaitytojas išsineša galutinį įspūdį, o dabar… Lyg ir tvyrojo chemija tarp Godos ir Aro, tačiau jų išsiskyrime trūko skausmo. Tos paskutinės pokalbių nuotrupos buvo už širdies griebiančios, tik viskas taip greitai, greitai…
Pats epilogas atrodė be Godos atrodė tuščias, jame kažko trūko, trumpam kiek liūdna pasidarė, bet vėliau liūdesys nuslūgo. Dažniausiai po herojaus žygdarbių pasaulis parodomas pasikeitęs, o šis pasaulis išliko… Toks pat, tik be Godos ir su keliomis išgelbėtomis vaikų vėlėmis. Kardinalių pokyčių kaip ir nebuvo. Viskas toliau tekėjo sava vaga lyg nieko nebūtų nutikę. Žinoma, galėtų būti ir žymiai blogiau…
Pabaigai norėčiau padėkoti talentingajai autorei už šią nuostabią fantastinę knygą, leidusią prisiliesti prie kitokio pasaulio bei pajusti ryšį su senaisiais dievais. Vertinu 4/5.

[Aušrinė · Rating 5 out of 5]

"- Ar mes dar kada susitiksim?
- Aš būsiu ore, kuriuo tu kvėpuoji, ir kiekviename lietaus laše.
- Tada lauksiu kiekvienos audros."

"Kad ir ką tikime, esi dulkė ir dulke vėl pavirsi..."

[Maria Maria · Rating 1 out of 5]

1⭐️

Wtf. Ši knyga skaitėsi kaip koks wattpad fanfic. Grynai kai kuriose vietose net norėjosi juoktis, nes kas čia per nesąmonė kokia. Lyg atleiskit bet jau geriau skaityti netikinčiam šventą raštą nei šitą š. Knyga tokia neskaitoma, kad galiu tiesiog praleisti kelias dalis ir vis tiek nieko nesuprasiu net jei ir skaityčiau tas dalis. Blogiausia tai kad autorė net nebandė sutapatyti mitinio pasaulio su realiuoju. Tai mergaitė "sulaiko ašaras", nes mama melavo, kad nusižudys, o po kelių sakinių ji kažkokiame miške ir ta mama jai px. Žiauriai tiesiog stulbina kiek buvo įdėta nesąmoningų detalių, kad skaitytojui patiktų Aras. Lyg pričiom jam to motociklo? Jis bandė merginą nužudyti, o ta tsg atleidžia jam, nes neturi kuom daugiau pasitikėti?? Goda, tu turi SESĘ. Dar buvo fucking juokinga kaip tsg apmiršta ant galo ir lieka tas konfliktas su tėčiu, su mama, su seserimi, su kunigu, su Aru(iš dalies) ir su jos pomėgiais neišspręstas. Ji lengvai tiesiog palieka savo gyvybę nors per visą knygą nenorėjo mirti, o tik sakė, kad nori ant galo, nes "gal taip bus lengviau" wtf??? Dar čia net neblogiausia, kaip autorė tiesiog pristato plot points ir poto juos palieka neišspręstus labai siutina. Mama turi bi-polar pradžioj ir pabaigoj, tėtis pyksta, kad ji su juo nesikalba vidury ir gale tsg pradingsta, nes kam rūpi kas su jos tėčiu vyksta, ane? Kaip galima tiesiog palikti dalį istorijos neužbaigta ir neišplėsta. Autorė pusę psl knygos praleido pristatant vis naujus konfliktus ir ant galo pabodo jai ir staiga užbaigė knygą. Net jos kaltyt negaliu, jes man knyga taip pat pabodo ir įgriso. Norėjau, kad ji greičiau pasibaigtų. 

Galų gale, mane siutina koki silpni yra dievai knygoje. Jau tas varliaakis buvo arčiau ją nužudant negu tie dievai. Kažkaip nelogiška. Jugi dievai turi būti stipresni už žmones ir protingesni, o čia kažkaip jie nieko nedaro. Aceit bando ją nužudyti, bet ji kažkaip normaliai eina į mokyklą ar į biblioteką lyg niekur nieką. Jokios įtampos, jokios. Skaitytoja turi baimintis dėl veikėjos saugumo, o ne tsg skaityti kaip ji su Aru flirtuoja ir jis ją apsaugo nuo pavojų nors pats yra tik pasiuntinukas kažkoks. Ir gale knygos veikėja tiesiog stipresnė už dievus?? Jie jai pastoviai grąsina, kad nužudys, o ji "žiūri savo šaltu žvilgsniu" ??? Prieš kelis puslapius ji grynai verkšleno, o dabar kažkokia dievybe pavirto? Čia koks pokštas? Dievybės visai nebaisios ir visai nepavojingos, o Goda ir visi kiti ypač durni. Nu kaip dievybės nežino apie gyvybės ciklą, o Goda sužino? Ji išvis galėjo apie tai susiprasti kai močiutė davė tą gilę. Juk ar niekas nežino iš ko išdygsta ąžuolas? Nors dievybės apie tsi turėtų žinoti. Ypač Giltinė ir Laima kadangi jos atsakingos už gyvybės ciklą labiau už kitus. Bet ne, jos visiškai tuščiaprotės. Negaliu, tiesiog siutina visa knyga. Power fantasy fanfic kažkoks. Matyt labai aiškiai, kad rašyta mokyklos suole lmfao. 

[Marynchan Miku · Rating 5 out of 5]

Labai džiaugiuosi, kai atrandu knygą, kurioje senovės lietuvių mitologija susipina su fantazija (o tokių praktiškai visai nėra!) ir papasakojama labai įdomi istorija! Lengvai skaitosi, istorija kaip mat įtraukia, rekomenduoju.

[Austėja Gainaitė · Rating 5 out of 5]

Knyga išties yra išskirtinė. Labai patiko rašytojos platus žodynas, tikrai pasistengė. Vertinčiau 4,5

[AdelėL · Rating 5 out of 5]

Tai viena iš geriausių knygų, kokias esu skaičiusi! Labai norėčiau, kad būtų šios istorijos tęsinys!

[Elena Tiškutė · Rating 5 out of 5]

Labai įtraukianti ir nuostabi knyga. Jausmas, kad žiūri filma, o ne skaitai knygą. Tobula

[Justina Kapeckaitė · Rating 4 out of 5]

Laukiau šios knygos nuo tada, kai Alma Littera paskelbė paauglių konkursų nugalėtojas. Apie būsimą istoriją žinojau tik tiek, kad bus įpinta baltiškoji mitologija. Baltų dievai pilnaverčiais veikėjais, mūsuose kol kas tampa retai. Dažniausiai lietuvių autorių rašomose istorijose apsiribojama smulkesniais tautosakiniais personažais. Buvo labai smalsu, ką su savo istorija nuveiks visiškai niekam negirdėta autorė. Mano nuomone, kaip pirmai knygai tikrai stipru, jaučiasi, kad kūrinys išgulėtas, apgalvotas. Sužavėjo autorės sukurti dievų ir deivių portretai, pasaulio medžio vaizdinys. Tačiau kaip visada, taip ir šį kartą dar yra kur tobulėti.

Konkurso komisija kūrinį priskyrė prie probleminės prozos. Nevaikiškai paaugliškų problemų kūrinyje tikrai yra: sudėtingi santykiai su nenuspėjama motina, tėvų skyrybos, nepritapimas mokykloje, konkurencija tinklinio komandoje. Deja, momentais vis atrodydavo, kad šitos linijos lyg ir trukdo kūrinio veiksmui, tarsi būtų įpintos per prievartą. Godos (pagrindinės veikėjos) tėvų pagrobimas man apskritai atrodė nereikalingas ir pernelyg dramatiškas, kaip ir krikščionybės fanatiko linijos įpainiojimas. Pati krikščionybės susidūrimo su pagoniška religija idėja gal ir nebloga, tačiau tikrai ne šitai knygai. Istorijai tai tebuvo puslapių kamšalas, nesuteikiantis siužetui jokios normalesnės prasmės, išskyrus bereikalingą dramatizmą.

Iš kūrinio pliusų galėčiau paminėti didelį veiksmo kiekį. Tokio truputėlį holivudinio, kartais per staigaus, kartais perspausto, bet vis tiek smagu, kad atsiranda autorių, kurie išdrįsta statyti istoriją ant veiksmo ir nuotykių pamato. To po Lietuvos padange dar smarkiai trūksta.
Būtų dar smagiau, jei pagrindinės siužeto linijos būtų smarkiau išplėtotos, autorė parodytų ne tik baltų dievų gausybę, bet jie būtų stipresni ir kaip personažai bei nuveiktų žymiai daugiau, nei nuveikė šį kartą. Jų buvo be galo daug, o iš visos gausybės tik vienas kitas apsireiškė daugiau, nei po kartą. Kiti pabuvo statistais, atliko šiokią tokią kūrinio varomąją funkciją ir pranyko tolimame baltų dievybių panteone.

Taigi už pirmąjį tikrai neprisvilusį blyną duodu keturis avansu, o autorei sėkmės tolesnėje kūryboje. Viliuosi, kad pirma knyga netaps paskutinė.

[Radvile Skrinskaite · Rating 4 out of 5]

4.5 ⭐️
Oho! Džiaugiuosi, kad perskaičiau tokia lietuviška fantastine nuostabia knyga. Paprastai būnu pasiruošusi nusivilti lietuviu literatūra bet ši istorija nuostabi.

Man užkliuvo kartais per skubus pasakojimo ritmas ir kelios dirbtinos dialogo vietos bet veikėjai ir dievai buvo nuostabūs, pasauliu taip lengva patikėti ir mintys apie gamta labai puikiai atskleidžiamos. Knygos pabaigoje net apsiverkiau. Perskaičius tokį kūrinį užplūsta džiugi viltis, kad lietuviu kūriniai gali būti ne tik depresiniai ar nuobodūs, o gilūs, prasmingi ir magiški.

Man patiko Aras, šeimos tema, taip pat įdomiai buvo iterpti religiniai fanatikai. Tikrai nuostabu.

[Ugne · Rating 3 out of 5]

Man patiko baltu mitologija šioje knygoje. Sudomino.
Pati knyga nebuvo kazkas ypatingo. Siužetas kiek nuspėjamas ir vis laika jautesi taip lyg knyga butu parašyta pagal filmą o ne filmas apie knyga iykyk.
Nors ir kankinausi skaitydama vistiek manau kad knyga buvo per trumpa. Visas romanas tarp godos ir aro tiesiog neįtikino manes. Nu wdym jus kokius 5 kartus susitinkate turite MINI pokalbi ir įsimylite.
also arai IT WAS NEVER THAT SERIOUS.
anyways pabaiga buvo mano mėgstamiausia dalis nes buvo vienintele dalis kurios nenuspėjau ir as tsg džiaugiausi kad pagaliau baigesi knyga

[Rebeka | rebeka_reads · Rating 2 out of 5]

Kad ir kaip gaila (nes knygą gavau dovanų ir žinau, kad vyras kruopščiai rinko), bet man neprilipo. Dialogai labai netikroviški, situacijos kartais toookios nelogiškos, per mažai išdirbtos, didesnės įtampos ir veiksmo scenos pasibaigia labai greitai – toks jausmas, kad pritaikyta žmonėms, kurie negali sukaupti dėmesio ilgiau kaip vienai minutei.

[Sagrifa · Rating 3 out of 5]

3,4

[Vysniukas · Rating 3 out of 5]

3,5

[Justeluko · Rating 3 out of 5]

“Pačiais svarbiausiais gyvenimo momentais mums padeda protėviai”
“ - Ar mes dar kada susitiksim?
- Aš būsiu ore, kurio tu kvėpuoji, ir kiekviename lietaus laše.
- Tada lauksiu kiekvienos audros.”

[Mindaugas · Rating 4 out of 5]

Pasvilęs blynas pagal „American Gods“ receptą

[Ugne · Rating 5 out of 5]

Patiko

[Adriana · Rating 3 out of 5]

The ending was dissapointing a bit, but over all i liked it

[Just_aurora · Rating 3 out of 5]

Pradžia tikrai nesužavėjo, ir jei nebūčiau norėjus šios knygos atsiskaityti literatūros pamokai, tikrai būčiau jos nebaigus. Tačiau įsibėgėjus kaip ir sudomino. Jei galėčiau, duočiau 3.5/5.