Retas vyras taip gerai pažįsta moteris kaip šios knygos autorius – savo darbe jam tenka daugiausia susidurti su moterimis ir pasinerti į svarbiausias jų gyvenimo problemas. Ši didžiule profesine ir gyvenimiška patirtimi pagrįsta knyga suteikia skaitytojoms progą pažiūrėti į save jas suprantančio ir įdėmiai analizuojančio vyro akimis, skaitytojams – geriau suprasti savo esamą ar potencialią antrąją pusę, o visiems kartu galbūt išsiaiškinti kai ką svarbaus savo gyvenime.
Trys amžiaus tarpsniai nuo kūdikystės iki senatvės ir pluoštas moters gyvenimo problemų bei situacijų su siūlomomis išeitimis.
Apie kūdikio atspindį motinos akyse. Apie laimę ir gyvenimo prasmę. Apie savasties paieškas. Apie JO paieškas. Apie kentėjimo „filosofiją". Apie gimdymą. Apie marčios ir anytos opoziciją. Apie baimės ir nerimo kaukes. Apie tobulumo siekį. Apie karjerą. Apie vaikų auklėjimą. Apie mamos ir tėčio vaidmenį.
Knygoje grakščiai ir išmintingai – apie santykį su savimi, su kitu, su savo tęsiniu.
Eugenijus Laurinaitis – vienas žymiausių, labiausiai tituluotų Lietuvos psichoterapijos specialistų, daugelio mokslinių publikacijų, fundamentalių veikalų autorius ir sudarytojas. Pelnęs skaitytojų pripažinimą dėl gebėjimo suprantamai, šmaikščiai ir įtaigiai perteikti profesionalo požiūrį ir savitą filosofiją. Tai atsiskleidžia ir šioje plačiajai publikai skirtoje knygoje.
„Kad moteris išgyventų, jai reikia dviejų komplimentų per dieną, kad gyventų – reikia penkių, o kad žydėtų – dešimties."
„Kartkartėm išties reikia mokėti atsisėsti prieš veidrodį ir pažvelgti sau į akis: pažiūrėti, kas jose matyti, ir ar tai, kas matyti, tau tikrai patinka. Ir jeigu patinka, tada pagalvoti, kaip tai padauginti, o jeigu nepatinka – kaip tai pakeisti."
„Žmonės dažnai skundžiasi, kad jausmams išreikšti trūksta žodžių, nors iš tikrųjų jausmams žodžių netrūksta, nes jausmai yra tik tai, kas žodžiais pavadinta." Eugenijus Laurinaitis
Skaitau jau antrą kartą. Rekomenduoju paskaityti jei įdomu psichologija, jei norite geriau pažinti save ir apskritai moteris. Verta įsigyti namų bibliotekai.
Stipriai paskatinanti susimąstyti ir informacija praturtinanti knyga. Ne tik apie moterį, bet ir apie motiną, apie vaiko psichikos vystymąsi ir motinos svarbą, apie vyro ir moters santykius, apie amžiaus tarpsnius, apie kultūrinius psichiką veikiančius ypatumus. Svarbi knyga ne tik moteriai, bet ir kiekvienam žmogui, norinčiam geriau pažinti save ir kitus. Manau, dar ne kartą norėsis šią knygą vėl ir vėl paskaityti.
Skaitant daug kartų pajutau kaip stipriai nepritariu autoriaus nuomonei, tačiau buvo ir įdomių minčių. Įdomiausia ir aktualiausia buvo dalis apie suaugystę. Šiaip esu šiek tiek nusivylusi knyga, autorius yra žinomas kaip vienas geriausių specialistų Lietuvoje, bet manau knyga nėra pritaikyta šiuolaikinei, jausnesnei nei pats autorius auditorijai.
Laurinaičio paklausyt mėgsta - čia iš tų nuostabių atvejų, kur su boomeriu gali ne tik susikalbėti, bet ir pasikalbėti.
Labai nemažai apibendrinimų ir kai kurie visai pravartūs. Gerokai aiškiau, kodėl kartais sunku susikalbėti su kolega - ne tik amžius ir kultūra, bet ir tam tikri galvosenų skirtumai, kurie, pasirodo, ne vien asmenybės dalykai. Daug pažįstamų, patyrusių moterų sako, kad vyrai galvoja kitaip.
Nori išsikalbėt, išsidejuot, išsiskųst, mintis susidėliot. O tau kolega ar viršininkas - pyst! - sprendimą. O tu tokia - blia, kur dabar dėtis, viską mano priprastą chaosą sujaukė, aš čia šiaip tik kalbėjau, o va man padarė. Nes nu skundeisi, tai reikia tvarkyt!
Arba nesusikalbi, eini aiškintis, o į tave žiūri kaip avinas į naujus vartus. O tu tokia - blia, nugi negi toliau tylėsi, kaupsi, kol išsprogs, davaj, kalbam, kas negerai. O tas stovi žiūri. Žiojasi kažką sakyti, užsičiaupia, tyli. Tu poke'ini, keli balsą, sukeli dramą, spaudi psichologiškai, kol įskeli apsauginę kriauklę, tada kažką numurkia arba ima ginčytis, kad čia, tipo, tu pergalvoji. Pavargsti ginčytis, numoji ranka. Praeina laiko, išpuola situacija, tada paaiškėja, kad viską velnėnas girdėjo, tylėjo tylėjo, įsavino, pergalvojo ir atsižvelgė į tai, dėl ko ėjai aiškintis, nors apsimeta, kad nieko nebuvo. Bandai kažką pasakyti, kad nu ačiū, tai arba vaiposi, arba krato galvą, arba apsimeta, kad nesupranta.
Nes nu išdidus. Kaip parodysi, kad turi empatijos, kad tau rūpi, kad vertini, kad klausai ir dargi girdi. Nu čiagi silpnybė, ogi reikia bachūru pasirodyt.
Pasirodo, čia normalu.
Tuo pačiu - vietomis gal tie pastebėjimai kiek per bendri ir gan paviršiumi. Aišku, ir knygos pobūdis toks. Betgi.
Yra ir tam tikrų kartos dalykų. Nu kas ten jums su tais abortais? Toks jausmas, kad rašyta daugiau boomerių kartai. Ką galima suprasti, ten žmonės visaip kaip vartyti mėtyti, kelias santvarkas matę. Tokie dalykai pėdsakus palieka. O kaip su tuo tvarkytis, mados kalbėti nebuvo. O dar gyvenimas, padla, kada nors visus apdaužo. Pavargsti kada nors. O gal jau, ekonomikai gerėjant, ir babkių randasi. Tai, matyt, klientūra tokia ir problematika atitinkama.
Arba aš per daug nuo gimto krašto ir jo specifikos atsilupus.
Tai nežinau, vietomis gal konservatyvoka pasirodė.
Šiaip įdomu buvo, nors vietomis gal daugiau paknapstymo norėjosi.
Primityvoka. Kai autorius rašo apie dalykus, kurių nežinau, atrodo lyg ir gerai bei įdomu viskas, bet kai rašo apie tai, ką žinau, matau, kad informaciją pateikia neteisingai.
Puiki knyga. Labai atvirai, nevyniojant į vatą parašyta ir jokių "žiūrėkit į veidrodį ir kartokit sau, kad esat graži, kol patikėsit" nesąmonių nerasit. Jei tokių nesąmonių reikia, tada geriau skaityti populiariosios psichologijos knygas. Ši knyga apie moteris, bet ras ką iš jos pasiimti ir vyrai. Aš daugelyje puslapių radau save. Buvo, kur savęs ir nemačiau, bet mes esam visos skirtingos ir negali viskas tikti visoms :) labiausiai knyga tinka tiems žmonėms, kurie jau nebemeluoja sau ir yra kažkiek su savimi padirbėję, nes kitu atveju gali būti per sunku ją skaityti arba "nuobodu". Daug dalykų gali atrodyti kaip savaime suprantami, bet autorius net ir tai knygoje paminėjo, kad neužtenka suvokti, perskaityti ar išgirsti kažkokias mintis, reikia dirbti su problema.
Yra gerų pavienių minčių, tačiau, pripažinsiu, iš šio autoriaus personalijos daugiau tikėjausi, o tikėjausi gilesnės minties. Knygos turinys lyg ir orientuotas į masinės visuomenės dalį. Populiariosios psichologijos lietuviškas variantas. Subtiliai geras humoro jausmas.
Knyga labai patiko. Skaiciau neskubedama, tad skaitymas uzsitese vos ne metus. Skaitydama vis zymejausi mane suzavejusias frazes, paaiskinimus. Manau, kad ateityje ja skaitysiu dar ne viena karta. Rekomenduoju paskaityti.
Autorius labai mėgiamas mano psichoterapiautas. Šiuolaikiškas, bet turintis daug išminties. Knyga nėra skirta ieškantiems gilių nagrinėjimų iškeltomis temomis. Mano nuomone tai yra esminiai dalykai, aprėpiantis daug gyvenimo situacijų, jausmų, buvimo. Knyga, kurią atsiverti ir vis sau primeni, kad tai jau žinojai bet galbūt pamiršai.
Vis keičiau įvertinimą tarp 3 ir 4. Bet apsisprendžiau įvertinus, kad pati labai daug naujo nesužinojau ir paprastai, kai vertinu 4, manau, kad galiu rekomenduot drąsiai knygą kitiems. Šiuo atžvilgiu nebūčiau tokia drąsi. Kai kurios temos paliestos giliau, kai kurios labiau paviršutiniškai, bet knyga apie tai, kaip vyrai mato mus, tad nelabai yra dėl ko ginčytis :)
Lengvai suprantama, struktūrizuota ir naudinga ne tik moterims, bet ir vyrams. Vienas asmeninis pastebėjimas - gerbiamos moterys, nepriimkite paskutinės knygos pastraipos asmeniškai. Toks jausmas, kad autorius ją rašė truputį susierzinęs, turėdamas omenyje kažkokį konkretų žmogų.
Labai smagu, kad šios knygos autorius yra lietuvis, turintis daug tiek gyvenimiškos, tiek psichoterapinio darbo patirties. Skaitant knygą kartais net nustebdavau, kad brandaus amžiaus žmogus yra toks lankstus ir nesustabarėjęs, plačiai ir atvirai žvelgiantis į visuomenės procesus bei virsmus.
Knygoje psichologijos tema persipina su socialinėmis ir kultūrinėmis aktualijomis, istorinių įvykių paliktomis žymėmis žmonių mąstysenoje ir elgesyje. Nors kalbama apie abiejų lyčių gyvenimą ir kylančius iššūkis, tačiau esminis dėmesys skiriamas moterims - pradedant kūdikyste ir auklėjimo padariniais likusiam gyvenimui, baigiant senatve (nepraleidžiant nė vieno svarbaus gyvenimo tarpsnio).
Perskaitytas turinys privertė ne kartą stabtelt ir susimąstyt apie tai, kiek atsakomybės prisiimu už gyvenimą, kiek ir kaip gebu priimti sprendimus, kiek sąmoningai renkuosi požiūrį į situacijas bei patirtis? Kilo ir gerokai daugiau, itin asmeniškų pamąstymų-akistatų.
Labai gera ir išmintinga knyga.Šiaip pamokanti ir pažinti save knyga.Skaitydama šią knygą pažinau save paauglystės laikotarpyje.Manau šią knygą turėtu perskaityti dauguma moterų,o ypač tos,kurios turi vaikų.
This entire review has been hidden because of spoilers.
Yra gerų įžvalgų-kaip ir gali tikėtis iš šio autoriaus. Keletas pagal nuotaiką:
- Laisvės gali pasimti tik tiek, kiek atsakomybės sugebėsi prisiimti. Laisvės realizavimas sukelia pasekmių, už kurias reikia atsakyti.
-Tikslą galima susigalvoti, o prasmę reikia surasti. -Tačiau tas nusivylimas yra absoliučiai būtinas etapas, kad žmogus pats taptų suaugęs: tik kuo nors nusivylus įmanoma suvokti, kad netobulas kitas žmogus vis vien gali išlikti tau brangus ir svarbus ir kad tu pats, nebūdamas tobulas, gali būti brangus ir svarbus kitam.
-Taigi augdamas žmogus suvokia, kad tobulybės siekis yra iliuzija, jos is tikrųjų pasiekti nejmanoma. Šitoks realybes, kurioje gyvename, suvokimas suteikia galimybę iš gyvenimo gauti kur kas daugiau negu siekis tobulumo, kurio niekada nebus. Nes iliuzinio tobulumo siekis (esą jeigu būsiu labai geras, tai tada ir kiti man bus labai geri), kylantis iš susiformavusios netikrosios savasties, yra klaida. Aš vadinu tai veidrodine klaida: tai įsitikinimas, kad kiti su manimi elgsis taip, kaip aš su jais elgiuosi. Apie tai sako mūsų patarlė: „Kaip šauksi, taip atsilieps." Bet tai ne visai tiesa, nes kitas žmogus - ne miškas, nuo kurio sugrįžta aidas, kai ką nors šauki.Jis yra gyvas žmogus ir tai, ką iš tavęs gavo, suvokia taip, kaip jis suvokia - šimtu procentų neimanoma prognozuoti jo atsakymo. O tai reiškia, kad mes turime būti pasiruošę netikėtumams, turim būti atviri nenumatytiems atsakymsms iš pasaulio ir turime būti dinamiški, keistis, mokėti prisitaikyti, mokėti pasakyti “sudie”, mokėti pasakyti “labas”.…. Nes pasakymas “labas” arba “sudie" turi remtis ne tuo, ką daro kotas, o savimi pačiu, savo vertybėmis, savo suvokimu, ko aš noriu iš pasaulio ir kokia yra kaina, kurios aš nebemokėsiu.
"Moters kūno unikalumas - galėjimas gimdyti, pratęsti giminę - yra labai svarbus, bet tai dviašmenis durklas. Todėl su savo kūnu moteris jaučiasi, viena vertus unikali, išskirtinė, kita vertus, ji gąsdinama. Labai dažnai pačių artimiausių, brangiausių žmonių - dėl to, kas gali atsitikti, jei ji kūnu pasinaudos ne taip, kaip reikia. Ir iš to kyla daugybė įvairiausių stabdymų, baimių - iki tokio lygio, kad pats tapimas moterimi, pastojimas, galimas gimdymas suvokiamas kaip nusidėjimas, kaip tėvų draudimų pažeidimas arba jų lūkesčių nuvylimas. Šitaip išauga moterys, kurios nenori būti moterimis, kurios bijo pastoti ne dėl to, kad bijotų realių fizinių skausmų, o dėl to, kad įsijungia visiškai nesąmoningi vidiniai stabdžiai, draudžiantys joms leisti sau atsiverti - tam tikra prasme vyrui, bet kartu ir tai galimybei, kurią gamta joms davė. "
" Motina yra saugus uostas, į kurį visuomet galima grįžti, o tėvas yra audringa jūra, kuri moko plaukti. Jie abu reikalingi, jie abu būtini. "
" Kiek suvokiame poreikį mokytis mirti, lemia tam tikras gyvenimo kelio įgūdis arba jo neturėjimas. Svarbu suvokti ir tai, jog mokymasis mirti yra mokymasis gyventi. Gyventi taip, kad mirti būtų nebaisu. Ir tai yra savo gyvenimo prasmingas išgyvenimas. "
Verta dėmesio knyga. Daug įdomių minčių apie moteris įvairiuose gyvenimo etapuose, įvairias mūsų gyvenimo roles, santykių su kitais žmonėmis kūrimą, motinystę, santykius su vyrais ir vaikais, įvairius mitus... Daug minčių jau buvo girdėtos autoriaus seminaruose, tad visai smagu buvo jas pasikartoti. Tačiau radau ir įdomių naujų įžvalgų. Aišku, autoriaus daug smagiau klausytis gyvai, ir daugelį čia paliestų temų norėtųsi panagrinėti plačiau, bet knyga bet kuriuo atveju tikrai gera. Ypač man patiko skyrius "Suaugystė" ir ten esančios mintys apie moterį-mamą ir jos vaidmenį vaiko gyvenime.
Kelios man patinkančios mintys iš šios knygos: "Kūdikystėje susiformavusį santykį su motina mes atsinešame į tolesnį gyvenimą ir paskui tą santykį labai sudėtinga pakeisti." "Mama vaikui iki trijų metų būtina, nes tik per ryšį su ja formuojasi vaiko asmenybė. Ir jis turi pereiti tam tikrus raidos etapus, kad galėtų paskui būti sveikas suaugęs žmogus. Jeigu moters neišbuvusi to laiko grįžta į darbus, tai net jei ir labai stengiasi, vis tiek kyla klausimas, kas tada vaikui yra mama." "Mūsų vaikai savo meilę turi atiduoti ne mums, o savo vaikams. Mes auginame savo vaikus tam, kad jie išeitų iš namų ir kad ten, kur jie išeis, būtų laimingesni, negu su mumis." "Mokėjimas pasidžiaugti tuo, ką gali, o ne krimstis ir graužtis dėl to, ko nebegali, yra išminties požymis."
💗- Kasdieninis mūsų gyvenimas - bandymas užpildyti laiką su vis didesniu savo veiksmų kiekiu. - Motina yra saugus uostas, į kurį visuomet galima grįžti, o tėvas yra audringa jūra, kuri moko plaukti. Jie abu reikalingi. - Nėra kito auklėjimo, tik auklėjimas savimi.💗
Daug gražių minčių, erdvės apmąstymams per skirtingus gyvenimo etapus. Labai patiko dalys apie vaikystę, motinystę. Tikiu knygą dar atsiversiu.
Vienas “bet” - vietomis jaučiasi teisuolio tonas, situacijų vienspusiškas vertinimas bei old school mąstymas apie visuomenę, pvz.: apie moterų karjeros siekį “Jos <…> iš tiesų moka dirbti, gali ir vadovauti - esant tam tikromis situacijomis gal net geriau už vyrus” 🫣
Autorių žinau iš laisvojo dalyko paskaitų, kurias lankiau prieš 7 metus. Paliko dideli įspūdį, randu vieną kitą jo pasisakymą ir šioje knygoje. Įdomios mintys, kurių dar negirdėjau(ar nepamenu) iš tų laikų, privertė pamąstyti ar taip visa egzistuoja manam gyvenime: moterys ieško ryšio, vyrai - priežaščių, emocijos tai neįvardinti jausmai ar, kad potyris, patyrimas nelygus patirčiai, išminčiai.
Lengva paplūdimio knyga. Pereinama per visus moters gyvenimo etapus nuo gimimo iki mirties, tačiau gan glaustai, išdėstant pagrindinius psichoterapeuto pastebėjimus. Norint konkrečiai pasigilinti į kurią nors temą, knyga per siaura, tačiau bendram vaizdui susidaryti ar pagaudyti įdomesnių minčių - knyga pats tas. Taip pat autorius skirtinguose skyriuose nurodo platesnę literatūrą - susidomėjusiems giliau visai praverstų.
Autoriaus subjektyvus požiūris į moters kelią nuo kūdikystės iki senatvės. Knygoje buvo aktualus vaikystės skyrius, kalbantis apie mamos ir vaiko ryšį. Skaitant šiek tiek erzino pasikartojantys teiginiai, naudojami lietuviški posakiai. Norėjosi daugiau mokslinio pagrindimo, tačiau ši knyga parašyta remiantis autoriaus praktika, išmintimi, jo požiūriu į moterį. Buvo vertingų, susimąstyti verčiančių minčių, kai kur atpažinau save, savo artimuosius.
Moters kelias per gyvenimą vyro akimis - būtent. Paviršutiniška ir kategoriška. Autorius labai kartojasi, mažai analizuoja ir pateikia pavyzdžių. Šita knyga labiau priminė vieno vyro nuomonių rinkinį. Ne visos jos man nepriimtinos ir gal netgi būtų buvę visai įdomu sužinoti, kodėl ta nuomonė tokia ar tokia, bet deja skyriai neišplėtoti, suberti tik faktai. Kaip autorius pats ir rašo - vyrai ieško priežasčių, o moterys ryšių. Tų ryšių ir pasigedau.
Labai dviprasmiški jausmai, iš vienos pusės tikrai galima pasisemti gerų įžvalgų apie mergaičių raidą, psichologiją ir santykį tarp mamos ir dukros, iš kitos pusės labai padrikai parašyta ir iki galo neišplėtotos mintys, jų tiesiog perdaug, neatskleista pagrindinė knygos žinutė, kurią autorius nurodo knygos gale. Plius labai neskaniai skaitėsi, kad autoriui labai gaila, kad darbe nebegalima flirtuoti su kolegėmis moterimis, tokia mintis buvo keista ir paragrafas skambėjo seksistiškai.
Labai mėgstu Eugenijų Laurinaitį - nepraleidžiu nė vienos laidos ar konferencijos įrašo, kuriame jis kalba. E.Laurinaitis yra ne tik protingas, patyręs psichoterapeutas, bet ir išmintingas žmogus. Jo žodžiuose randu daug tiesos ir nemažai sužinau apie pasaulį.
Knyga paliko kiek mažesnį įspūdį nei jo paskaitų įrašai, tačiau yra nebloga.