"Дети не хотят учиться! Что делать? — беспокоятся любящие родители. — Ничего не помогает: ни долгие уговоры, ни подарки, ни угрозы, ни крики, и даже ни наказания".В новом издании бестселлера "Отстаньте от ребенка!" автор Марина Мелия, профессор психологии с сорокалетним стажем практической работы и мама троих детей, отвечает на самые популярные вопросы родителей:- Как «заставить» детей учиться?- Как добиться, чтобы они самостоятельно делали уроки?- Как запрограммировать их на удачу?- Как правильно выстроить отношения с учителем?И на многие другие ...
Наконец-то дочитала две замечательные книги о воспитании детей и об организации для них комфортной среды дома. ⠀ Марину Мелию знаю и люблю давно, с 2007-го года, когда начальник мне подсунул её книгу «Бизнес — это психология». Марина, наверное, самый известный и уважаемый коуч в России, у неё трое детей, поэтому она точно знает, о чём говорит и пишет — когда рассуждает не только о бизнесе, карьере и успехе, но и о детях и об отношениях. ⠀ Самая ценная мысль книги «Отстаньте от ребёнка» для меня, пожалуй, что главное — сохранить хорошие отношения с детьми. Это так просто, так очевидно, но почему тогда далеко не всегда мы ставим чувства детей и отношения с ними на первое место? ⠀ Вторая книга, «Энциклопедия Монтессори», пригодится, если вы обустраиваете детскую. Здесь много простых практических советов, что и как и куда поставить для удобства малыша. Интуитивно я многое делала как раз так, как надо, но много нового и полезного тоже узнала. ⠀ В целом, сейчас со всех сторон полно советов и мнений, что «должна» делать хорошая мать, отец, родители, что ребёнок чуть ли не «пуп земли». Эти книги слегка сбавляют градус эпичности и серьёзности, расслабляют и успокаивают. Трезвый и мудрый подход к родительству и воспитанию. Рекомендую. ⠀ А какие книги по воспитанию детей и/или психологии ваши любимые?
Yra gerų minčių, patarimų. Nėra iš stipriausių skaitytų tėvystės knygų apie vaikų auklėjimą. Patiko glausti, trumpi skyriai. Pagrindinė informacija pateikta suprantamai. Temos nuo mažų vaikų, paauglių iki suaugusių žmonių. Verta perskaityti.
Итого, больше книга не понравилась, чем понравилась. Собственно автор особо не поделилась хорошими методиками/методами, своими практиками, а большие набросала общие выводы, свое здравое мнение по ряду вопросов. Содержание и отражает эти вопросы, при этом нет никакой структуры. Хаотично набросанные темы, которые, вероятно, встречались у автора в практике. Бери любой раздел и читай. Многие выводы в конце главы я взяла себе на цитаты, но сами рассуждения внутри главы иногда вызывали отталкивающие впечатление высокомерного понимания автором темы и совсем «неразумного» родителя. Сложилось еще одно впечатление, что нишевая группа автора: детки богатеньких родителей, и книга позиционируется как приглашение к дальнейшим консультациям. Но не могу не отметить и положительные стороны: методы работы со страхами, триада «хочу-могу-надо», восстановление отношений с подростком, программирование на удачу. Общий посыл книги очень верный: почаще общайтесь со своим ребенком, искренне проявляя внимание к его настроениям, проблемам и интересам.
Netikėtai labai prasta knyga. Nuolat pabrėžiamos materialinės turtingų rusų galimybės. Kiekvienas skyrius pradedamas problemine situacija ir… ir nieko. Toliau dėstoma teorija (jei taip galima pavadinti), problema nepaaiškinama, nesprendžiama ir paliekama skaitytojo interpretacijoms.
📌Для нормального розвитку дітям потрібна комфортне середовище, де б вони відчували себе дітьми, а над ними був би сильний дорослий, який забезпечує безпеку, візьме на себе відповідальність, в разі чого захистить або приструнить, тому що знає, що правильно і як треба.
📌Виявити гнучкість, зняти напругу і встановити теплий контакт - це рівень компетенції і відповідальності батьків, а не дітей.
📌Дитина буде більше нас поважати, коли зрозуміє, що наше «ні» насправді означає «ні» і не залежить ні від нашого настрою ні від погоди за вікном.
📌Діти часто не відповідають нашим очікуванням, але, як правило, проблема не в дітях, а в самих очікуваннях.
📌Діти поважатимуть нас, якщо спілкуються з нами на рівних, ввічливо, доброзичливо, без спроб нав'язати свою думку і підпорядкувати своїй волі, співпрацюючи, а не маніпулюючи.
Knyga apie sveiką protą auginant vaikus. Iš esmės apie pagarbą jiems, laisvės davimą, ribų brėžimą ir kaip elgtis sudėtingose situacijose. Radau įdomių aspektų, apie kuriuos nepagalvojau, išmokau šio to naujo arba tiesiog pasitvirtinau savo požiūrį į tam tikras situacijas.
Kai skaitai nemažai vaikų auklėjimo ir pozityviosios tėvystės temomis kuo toliau tuo sunkiau yra rasti tai, kas suteikia daugiau žinių, dažniausiai tai yra vienaip ar kitaip atkartojančios tas pačias idėjas ir principus knygos. Ši buvo kitokia, vien todėl kad paliečia kitokias temas. Iki šiol dauguma knygų kurias teko skaityti orientavosi į ,,todlerius", su šia knyga pasijutau,kad peržengiu į kitą lygį. Šią knygą galiu vertinti per dvi prizmes: kaip skaitytoja, kuri apie vyresnių vaikų or tėvų santykius skaito vos ne pirmą knygą ir kaip skaotytoja,kuri žino, ką norėtų rasti knygoje būdama vyresnių vaikų/paauglių mama. Kalbant kaip naujokė,kuri pradėjo skaityti ne tik apie todlerius, galėčiau pasakyti, kad man patiko. Temos rimtesnės nuo patyčių iki savižudybės, nuo skirimo dėmesio tada kai neturi jėgų iki vaikų ir kišenpinigių. Bet čia atsiranda bet, kai galiu pasisakyti konman pritrūko ( be to šis trūkumas būdingas ir daugeliui knygų apie todlerius) . Asmeniškai man labai trūko gyvenimiškų ir tikrų atvejų analizės ir pavyzdžių. O didžiausias minusas, kad dažniausiai knygose yra paliečiamas tik pats paviršius, pvz. Vaikais nesilaiko susitarimo ir ateina daug vėliau. Ok, ką mes žinome iš visų šių knygų - pasekmė turi būti susijusi su elgesiu, negali atimti telefono nes tai nesusiję su pavėlavimu, gali pvz kitą kartą sutrumpinti laiką. Ok viskas aišku,smagu beeeet o kas toliau jei vaikas vėl nusižengia? Kokia alternatyva pasekmei nei laiko lauke trumpinimas? Juk toli gražu ne kaskart vaikas tave išgirsta iš pirmo karto, vat todėl ir trūksta išsamumo kas jei nesuveikia tie pirmieji pasiūlymai. Bendrai paėmus knyga tikrai nebloga, tikiuosi ji bus geras intro įžengiant į,,kito etapo" vyresnę literatūrą vaikų ir tėvų santykių tema
Все мы немножко дети. Некоторым удается оставить детские обиды в прошлом, некоторые несут их с собой как знамя, иногда не понимая этого, на протяжении всего жизненного пути.
Рекомендации, описанные в книге, можно применять относительно любого человека. Это поможет быть терпимее к проявлению чувств (действий) другого и улучшит взаимоотношения между вами
В каждом из нас есть внутренний ребенок. Иногда единственный человек, которому мы готовы этого ребенка показывать- это мы сами, поэтому важно научиться общению с детьми, чтобы быть более лояльными и к себе самому)
Esu girdėjusi, kad knyga verta dėmesio. Deja, perskaičiusi to nepajaučiau: esmę sudaro tušti pasvaičiojimai: "reikia rasti būdą", "pasistengti daryti tą ar aną", "gali būti sunku, kartais neįmanoma". Pritrūko konkrečių pasiūlymų, kaip tą padaryti. Kiekvienas skyrius turi realų atvejį kaip pavyzdį, bet jis pasitarnauja tik kaip įžanga, vėliau, skyriaus plėtojime pasigedau konkrečių minėto atvejo sprendimo būdų. Tiesiog pasamprotaujama tuščiomis frazėmis.
Pagrindinis knygos pliusas - glaustumas. Ji trumpa ir labiau orientuota į vyresnių vaikų auklėjimą bei situacijas su jais. Tiems, kuriems tai tik bus dar viena knyga apie vaikų auklėjimą, greičiausiai neras nieko negirdėto. Pagrindinis minusas, kuris jaučiais visoje knygoje - ji rašyta turtingiems rusams. Aišku, dalis patarimų universalūs, tačiau visur minimi verslų paveldėtojai vaikai, auklės nuo mažų dienų ir pan., kas labai aiškiai pabrėžia kuriai visuomenės daliai čia rašomi patarimai.
Labai lengvas skaitinys apie tėvų ir vaikų santykius 👦👧 Ką reiškia "palikite vaiką ramybėje"? O gi tai, kad visada visi pokyčiai prasideda nuo mūsų pačių. O ypač vaikų-tėvų tandeme, nes suaugę esame ne be reikalo, esame tarsi švyturiai augantiesiems :) Visai smagi, naudinga knyga, nors, spėju, tokia tema yra ir rimtesnių 👌
Skaičiau ir galvojau vis skaitydama, kad tai mano tėvų laikmečio knyga. Kažkodėl kirbėjo ta mintis, kad prorusiška, sovietinė.. tad labai nenustebau kai knygos pabaigoje “išlindo”, kad visgi autorė gyvena Rusijoje. Kažkaip nemanau, kad ši knyga labai verta dėmesio. Perskaičiau, kad perskaityt. Bet rekomenduot nerekomenduočiau. Yra daug įdomesnių ir aktualesnių knygų susijusių su vaikų auklėjimu.
Mano nuomone - tai puikus pradžiamokslis tiems žmonėms, kuriems vaikų auklėjimo temos yra visiškai naujos. Knygoje apimta daug temų ir išryškintos svarbiausios idėjos, be to, knygos formatas, šriftas patogus skaitymui, todėl knyga lengvai perskaitoma. Tiems žmonėms, kurie domisi vaikų auklėjimo temomis - ši knyga papildomos naudingos informacijos nesuteiks. Noriu tikėti, kad tam tikros temos jau tapusios savaime suprantamomis ir tėveliams bei pedagogams klausimų nekelia.
Keistas jausmas perskaičius, panašus į jausmà, kai perskaitai straipsnį kokiam madingam žurnale ir greit pamiršti. Toks vandenėlis … Temos gal ir įdomios, bet jos tik vos vos, pirštú galais paliestos.
Esu ne mažai knygų perskaičiusi šia tema. Viskas su šia knyga būtų gerai, jei būtų aprašoma daugiau sprendimų būdų ir jų pavyzdžių. O tas trumpų istorijų blankus šriftas - kirvis mano akims.
«Отстаньте от ребёнка» и займитесь собой. А еще всякое правило, которое устанавливает родитель для ребёнка, лучше тестировать на самом себе. Тогда бы эффективность увеличилась и были бы счастливее и родители и дети
Trumpi skyriai nuo kūdikystės iki paauglystės problemų, bet tikrai knyga nepaliko didelio įspūdžio, kažko labai naujo nepasimokiau, bet visada verta tėvams paskaityti tokio tipo knygas, susimąstyti apie savo elgesį, pasisemti patarimų, lengviau suprasti savo vaikus ir lengviau ieškoti sprendimo būdų. Jei ir nesužinom kažko naujo, bet galim užtvirtinti, prisiminti, ir stengtis elgtis taip, kad būtų laimingi vaikai, laimingi tėvai :)