Ji žinojo, kad kai tik atsisės prie pianino, pasaulis ir visi rūpesčiai išnyks.
Antrojo pasaulinio karo išvakarėse daugybė Europos žydų šeimų troško įsodinti savo atžalas į specialų „Vaikų traukinį“, vežantį į Angliją, ir taip apsaugoti nuo vis didėjančios nacių keliamos grėsmės.
Keturiolikmetės Lizos Juros tėvai priėmė sunkų sprendimą – iš trijų dukterų pirmąją išsiųsti būtent ją, itin talentingą pianistę. Tikėjo, kad muzika jai neleis palūžti ir vėliau ji galės padėti šalyje įsikurti savo seserims. Nors svetimame krašte Lizos Juros laukė daugybė išbandymų, kasdienis nerimas dėl artimųjų, likusių Vienoje, ir sunkūs darbai, ji nepamiršo tėvams duoto pažado ir neapleido svajonės vieną dieną groti didžiausiose pasaulio muzikos salėse. Mergina tapo pavyzdžiu daugeliui savo likimo brolių ir sesių.
Tai tikras, jautrus ir įkvepiantis pasakojimas apie jaunos moters drąsą, stiprią valią, gebėjimą išgyventi juodžiausiu laikotarpiu ir žmogaus dvasią pakeliančios muzikos jėgą.
Remdamasi savo motinos Lizos Juros atsiminimais, knygą su pagalbininkais užrašė jos dukra Mona Golabek.
„Dar nežinau, ką noriu veikti gyvenime, bet ši knyga padėjo man suprasti, kokiu žmogumi noriu būti“, – moksleivis iš Kalifornijos.
Knygos pabaigoje rasite interviu su Lizos Juros dukra Mona Golabek bei klausimų diskusijoms ar savarankišiems apmąstymams.
Mona Golabek – garsi amerikičių pianistė. Lee Cohen – amerikiečių žurnalistė, pjesių kūrėja ir poetė. Knygą jauniesiems skaitytojams adaptavo kanadiečių rašytojas ir scenaristas Emil Sher.
Džiaugiuosi, kad šis kūrinys tinkamas skaityti vaikams, o ir taip paprastai bei suprantamai parašytas. Gyvenimas nėra vien rožinis, o šį kūrinį skaitantys vaikai sužinos, ką yra tekę išgyventi karo metu kitiems panašaus amžiaus vaikams. Knyga ne tik apie išgyvenimą karo metu, bet ir apie svajonių siekimą, o norint ir įdėjus darbo - galima jų pasiekti. Tai įrodė ir Liza, ir nesvarbu, kad mergaitė buvo žydė bei karo pabėgėlė.
perskaičius knyga jausmas lyg tuoj nuriedės ašara. istorija labai įkvepia jaunus pianistus ir duoda daug drąsos. esu labai patenkinta, kad perskaičiau šią neapsakomą istoriją…
TIKRA ISTORIJA 🤍 Dar neskaityta istorija, apie žydų vaikus, išgelbėtus antrojo pasaulinio karo metais. Tai mergaitės Lizos istorija, kurią tėvai, norėdami išgelbėti, traukiniu išsiuntė į Didžiąją Britaniją. Kai kalbama apie vaikus, knyga negali būti ne jautri ir ne paliesti. Skaitant mintys sukasi apie vaikus, kurie atskiriami nuo tėvų. Kaip greitai jie turi suaugti ir tapti savarankiškais, kad išgyventų. O kiek jų palūžta? O tėvai? Kiek jie turi rasti stiprybės viduje, kad sugebėtų priimti sprendimą išsiųsti savo vaikus į nežinomybę, kad išgelbėtų nuo mirties? Nors knyga ir liūdna, bet labai graži ir pamokanti jaunos mergaitės istorija.
Paskutiniu metu daug skaitau knygų apie Antrąjį pasaulinį karą, ir nors kiekviena jų turi savą istoriją, ši palietė kitaip. Ji patraukė mane tuo, kad paremta tikro žmogaus išgyvenimais – tai jaučiasi kiekviename puslapyje. Nors nenorėjau lyginti su kitomis knygomis, ši vis tiek išsiskyrė. Joje labai aiškiai matyti, kaip talentas, viltis ir svajonė gali išlaikyti žmogų net tada, kai aplinkui – baimė ir nežinomybė. Skaitydama jutau emocines bangas: nerimą, švelnumą ir tuo pačiu stiprybę. Kartais atrodė, kad pati stoviu šalia vaikų ir matau, kaip Liza Jura skambina pianinu – ir tas garsas tarsi veda per visą jos istoriją. Ši knyga man paliko gerą įspūdį – nepaisant karo realijų, labai gyvai atspindėjo vidinę žmogaus stiprybę.
"Devi promettermi che ti aggrapperai alla tua musica. Lei ti aiuterà ad andare avanti; lascia che sia la tua migliore amica. Non smettere mai di suonare."
La pianista di Vienna racconta la storia vera di Lisa Jura, una famosa concertista di pianoforte austriaca. Lisa ha solo 14 anni quando l'Austria viene invasa dai nazisti e inizia per gli ebrei la persecuzione; per Lisa significa non poter più prendere lezioni di pianoforte e coltivare il suo sogno di diventare una pianista di successo come il suo idolo Myra Hess. La situazione si fa sempre più disperata, poi i genitori di Lisa scoprono il Kindertransport, un progetto attraverso il quale il Regno Unito accoglieva bambini e ragazzini ebrei per salvarli dalla furia nazista. Possono però mandare via solo una delle figlie e la scelta ricade proprio su Lisa. Spedita oltreoceano in territorio straniero, sola senza il sostegno della famiglia, Lisa deve lottare per trovare la forza di andare avanti e lo fa aggrappandosi all'unica cosa che le è rimasta, la sua preziosa musica... La storia di Lisa Jura e del modo in cui sopravvisse all'orrore del nazismo è una storia emozionante, forse ancor di più visto che si tratta di una storia vera. Mona Golabek, autrice del libro, è la figlia di Lisa Jura, che ha deciso di raccontare al mondo la storia di sua madre. Lisa è una giovane pianista di grande talento quando la Germania attacca e invade l'Austria. Per Lisa e la sua famiglia, e per tutti gli ebrei austriaci, quello è il momento che segna la fine della vita per come la conoscevano, la fine delle speranze, la fine dei sogni. Tramite il Kindertransport, una missione umanitaria che permise di salvare la vita di moltissimi bambini ebrei, Lisa viene portata in Inghilterra, lontana dal terrore dei nazisti, ma sola. A Londra Lisa trova una casa al centro di accoglienza di Willesden Lane e una nuova famiglia nella direttrice del centro e nei tanti ragazzi che come lei hanno perso tutto. Al centro Lisa trova degli amici, dei confidenti e sopratutto qualcuno che crede in lei e nel suo talento. Lisa riprende a suonare con ancor più impegno e passione, tiene fede alla promessa fatta alla madre: aggrapparsi alla musica. Ho fatto la corte a questo romanzo sin dalla prima volta in cui l'ho visto in libreria e devo dire che la mia prima impressione non mi ha ingannata! La storia che l'autrice ha deciso di raccontarci, la storia della sua famiglia, è semplicemente bellissima, è una storia fatta si di paura, di dolore e di momenti bui, ma è la speranza a farla da padrona e la fiducia, fiducia in tempi migliori e nella bontà delle persone. La storia di Lisa parla di guerra ma c'è spazio anche per i momenti legati alla sua giovane età, le amicizie, il primo amore, tutte vicende che simboleggiano il continuare della vita nonostante tutto. Lo stile del romanzo è scorrevole, diretto ma allo stesso tempo molto delicato. La storia lascia il segno nel lettore, non si può fare a meno di farsi prendere totalmente dalla storia di Lisa, di diventarne parte e di fare il tifo per questa ragazzina così coraggiosa! Attraverso le parole dell'autrice riusciamo chiaramente a percepire il dolore, la nostalgia e l'orrore di Lisa che è costretta a ricominciare una nuova vita. Nel corso del romanzo seguiamo la maturazione di questa ragazzina che diventa una giovane donna e che non smette mai di sognare, non smette mai di credere che un giorno i suoi sogni diventeranno realtà. Durante la lettura mi sono spesso soffermata a pensare a cosa dovesse significare trovarsi improvvisamente privati delle cose che tutti noi diamo per scontate, ho pensato alle milioni di persone a cui è stato tolto tutto, infine anche la vita stessa, e ho capito che in fin dei conti non abbiamo imparato molto. Mi sono emozionata leggendo la storia di Lisa, più di una volta mi sono trovata con le lacrime agli occhi e con il cuore stretto in una morsa. Ho amato tutto di questa storia! Lo spazio dato al Kindertransport, i momenti belli e brutti che Lisa vive, la realizzazione del suo sogno e l'immensa passione per la musica che la guida durante quegli anni. Leggete questo meraviglioso romanzo ascoltando i pezzi che Lisa suona, permettetele di raccontarvi la sua storia e non la dimenticate!
Biografinis pasakojimas apie žydaitės Lizos Juros gyvenimą Antrojo pasaulinio karo metais, kelionę Kindertransport traukiniu iš Austrijos į Angliją, gyvenimą Londone. Muzika gelbėjo ją pačiomis sunkiausiomis akimirkomis, padėjo nepalūžti ir išpildyti mamai duotą pažadą. Taip pat buvo įdomu sužinoti tolesnę Lizos Juros ir jos draugų gyvenimo istoriją iš jos dukters bei įdomūs buvo klausimai diskusijai. Puiki knyga jaunesniajai skaitytojų auditorijai, kad susipažintų su paauglių išgyvenimais karo metais.
Kiek daug gali viltis ir pažadas. Kiek daug gali noras išgyventi ir siekis pasiekti kažką, kuo būtų galima didžiuotis. Tai tikrai ne pirma mano skaityta knyga apie holokaustą, bet istorija kitokia. Paprastai šios tematikos knygos kalba apie įvykius koncentracijos stovyklose, ši knyga kalba apie kitą puse. Apie likusius, pasislėpusius, spėjusius ištrūkti iš košmaro. Visgi kartu ji kalba apie praradimą, kaip išgyventi praradus tėvus, artimuosius, namus, net ir praradus tėvynę. Kaip nepasiduoti ir atrasti jėgų vien tam, kad liktum. Viltis niekada nemiršta, mes ją patys norime užgesinti.
Pasirinkau knygą ne pati (privaloma literatūra). Iš pradžių žiūrėjau atsainiai, kas gali būti įdomaus, bet kai pradėjau skaityti- perskaičiau per dvi dienas. Knyga pasakoja apie Holokuastą ir mergaites stiprybę del savo svajonės ir pažado mamai. Kaip ji nori tapti žymi pianiste. Knyga tikrai labai palietė širdį
4⭐️/5⭐️, the book is soo good. I didnt expect any romance soo when it came i was soo happy! A very beautiful story and it got me out if my reading slump.
Žydų naikinimo tema II pasaulinio karo metu rutuliojama ne vienoje knygoje, ir visos jos liūdnos, niūrios, slogios. Šįkart iš mergaitės, išvežtos nuo piktos nacių rankos, Kinderkraft traukiniu į Angiją, pozicijos. Talentingos mergaitės, kuriai muzika suteikė stiprybės nepalūžti tokiu sunkiu metu, vienai be šeimos ir be jokių žinių apie juos. Tai biografinė knyga, kurią atpasakojo pianiste tapusi jos dukra. Dar vienas įrodymas koks buvo žiaurus laikmetis!
La storia di una quindicenne ebrea che viene mandata via da Vienna grazie ai Kindertransport, una missione umanitaria che si adopera per mettere in salvo i bambini dalla persecuzione nazista. Dopo essere stata mandata in campagna dai funzionari di Bloomsbury House, Lisa scappa, perché spera di trovare qualcuno che si faccia garante per portare in Inghilterra la sorella più piccola, Sonia, con i Kindertransport, prima che sia troppo tardi. E così Lisa va a vivere al 243 di Willesden Lane, una sorta di asilo per molti ragazzi ebrei, gestito dalla signora Cohen. Qui trova un pianoforte e si aggrappa alla sua musica, il suo dono, come l'aveva pregata di fare la madre prima che partisse da Vienna. Lisa studia poi per entrare alla Royal Academy of Music, e lo studio è inframezzato dai continui raid aerei della Battaglia d'Inghilterra, dalle difficoltà dovute al razionamento, al lavoro duro, all'essere profughi. Ma i ragazzi di Willesden Lane si sostengono a vicenda come una vera famiglia, anche quando, finita la guerra, giungono le notizie degli stermini nei campi di concentramento in cui sono stati portati i loro cari. Si tratta di una biografia vera, di Lisa Jura, la madre di Mona Golabek, che è uno degli autori di questo libro, pianista a sua volta.