What do you think?
Rate this book
Atsikovoti gyvenimą
Trylika žaidėjų, pasmerktų mirčiai.
Trylika dienų ir naktų kovoti už savo gyvybę.
Du paslaptingi žaidimo sergėtojai, norintys padėti žaidėjams.
Vienas paprastas klausimas – ko nori tavo širdis?
Atsakysi teisingai – gyvensi. Neatsakysi – mirsi.
Prasideda svarbiausia gyvenimo kova.
Kas po jos?
Kai atrodo, kad blogiau būti nebegali, Mantvilė susapnuoja besanti paslaptingame vienuolyne, kur jai ir kitiems žaidėjams pranešama, jog po trylikos dienų jie mirs. Kai sapnas ima kartotis, mergina pradeda nujausti, kad už jo slypi kažkas tamsaus ir grėsmingo. O gal priešingai – vis labiau į realybę įsiliejantis mirties žaidimas gali padėti suprasti, kas esi iš tikrųjų ir ko labiausiai trokšti?
Tai mistiškas, svaigus ir aistringas pasakojimas apie tai, kaip mūsų pasirinkimai keičia gyvenimą.
„Knyga įtraukianti, siužetas sunkiai nuspėjamas, o pokyčiai netikėti. Knygą rekomenduoju tiems, kurie mėgsta originaliai pateikiamas mintis." - Psichologė Monika Skerytė-Kazlauskienė.
Monika Mikėnaitė (g. 1993 m.) – rašytoja, tinklaraščio „Kitty Writer", apžvelgiančio paauglių literatūrą ir skatinančio kūrybinį rašymą, įkūrėja. „Atsikovoti gyvenimą" – trečioji autorės knyga jaunimui. Kai nerašo ir neskaito, Monika žiūri fantastinius filmus bei serialus arba gilina vokiečių, anglų ir korėjiečių kalbų žinias.
Ši knyga yra viena iš leidyklos „Alma littera" organizuojamo Paauglių literatūros konkurso nugalėtojų.
Trylika dienų ir naktų kovoti už savo gyvybę.
Du paslaptingi žaidimo sergėtojai, norintys padėti žaidėjams.
Vienas paprastas klausimas – ko nori tavo širdis?
Atsakysi teisingai – gyvensi. Neatsakysi – mirsi.
Prasideda svarbiausia gyvenimo kova.
Kas po jos?
Kai atrodo, kad blogiau būti nebegali, Mantvilė susapnuoja besanti paslaptingame vienuolyne, kur jai ir kitiems žaidėjams pranešama, jog po trylikos dienų jie mirs. Kai sapnas ima kartotis, mergina pradeda nujausti, kad už jo slypi kažkas tamsaus ir grėsmingo. O gal priešingai – vis labiau į realybę įsiliejantis mirties žaidimas gali padėti suprasti, kas esi iš tikrųjų ir ko labiausiai trokšti?
Tai mistiškas, svaigus ir aistringas pasakojimas apie tai, kaip mūsų pasirinkimai keičia gyvenimą.
„Knyga įtraukianti, siužetas sunkiai nuspėjamas, o pokyčiai netikėti. Knygą rekomenduoju tiems, kurie mėgsta originaliai pateikiamas mintis." - Psichologė Monika Skerytė-Kazlauskienė.
Monika Mikėnaitė (g. 1993 m.) – rašytoja, tinklaraščio „Kitty Writer", apžvelgiančio paauglių literatūrą ir skatinančio kūrybinį rašymą, įkūrėja. „Atsikovoti gyvenimą" – trečioji autorės knyga jaunimui. Kai nerašo ir neskaito, Monika žiūri fantastinius filmus bei serialus arba gilina vokiečių, anglų ir korėjiečių kalbų žinias.
Ši knyga yra viena iš leidyklos „Alma littera" organizuojamo Paauglių literatūros konkurso nugalėtojų.
- GenresFantasy
352 pages, Hardcover
Published January 1, 2022
6 people are currently reading
44 people want to read
About the author
Monika Mikėnaitė
4 books11 followersMonika Mikėnaitė (gimė 1993) - Lietuvos rašytoja.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 6 of 7 reviews
April 19, 2023
Labai patiko! 😊
April 7, 2022
Neslėpsiu, šis kūrinys pranoko visus mano lūkesčius. Vos tik spėjau lapeliais žymėtis įspūdį palikusias citatas. Mano akimis, ši unikali knyga yra gana nemažas nuostabių citatų ciatatų lobynas (retkarčiais jautėsi moralizavimas, tačiau per daug dėl to neburbėjau, nes pats tekstas nuginklavo). O gal čia tik man taip, nes šis baroko epochos atmosfera (mirties, teatro vaizdiniai, siekimas šokiruoti, įbauginti) persmelktas kūrinys atliepė sielai. Jau nuo pat pirmųjų sakinių negalėjau atitraukti nuo jo akių ir taip vienu atsikvėpimu įveikiau per vieną dieną, pamiršusi visą aplinkinį pasaulį bei gyvenimiškas problemas. Autorė puikiai pateikė tolesnį siužetą atkoduoti padedančius simbolius (obuolys, violetinė spalva, varnas ir t.t.), kas padarė siužetą nuspėjamą, tačiau nepaisydama to vis tiek juo mėgavausi. Buvo be galo smagu atspėti, nes viskas atrodė pakankamai logiška bei tikra. Nepavyko atspėti tik pabaigos, kas buvo malonus siurprizas, nuteikęs kitokia gaida. :)
Labai norėčiau pagirti autorę ne tik už stiprų siužetą, tačiau taip pat ir už originalius, lietuviškus vardus (Mantvilė, Geistvidas), suteikusius veikėjams unikalumo. Ir net drįstu teigti, jog ši knyga man patiko žymiai labiau nei konkurso nugalėtojos. Čia kiekvienas vaizdinys buvo pasvertas, puikiai išplėtotas, labai subtiliai išvengta klišių, veikėjų portretai be galo ryškūs (iki šiol prieš akis regiu Mirą, atsikandančią obuolio) ir priešingai nei perskaičiusi kitas konkursines knygas, niekas neužkliuvo. Net vieną akimirką nusijuokiau sau, kad jei šita knyga būtų išleista žymiai žymiai anksčiau, gal net būtų įkvėpusi Vincą Mykolaitį-Putiną nestoti į kunigų seminariją, kaip skaitino jį tėvai, ir gyventi taip, kaip jam liepia širdis - kurti lyriką. Žinoma, dėl to Lietuva prarastų savo pirmąjį psichologinį, intelektualinį romaną, tačiau šis mano pavyzdys tik įrodo, jog ši knyga savo aktualumo neprarado tiek senesniais, tiek šiais laikais.
Taip pat, neabejoju, jog ši istorija ne tik mane, tačiau ir kitus ją perskaičius žmones dar labiau įkvėps atkakliau siekti savo tikslų, nes memento mori, memento mori (Atmink, kad mirsi).
Labai dėkoju autorei už tokį nuostabų kūrinį ir linkiu jai begalinės sėkmės bei originalių minčių tolesnėje kūryboje! :)
Labai norėčiau pagirti autorę ne tik už stiprų siužetą, tačiau taip pat ir už originalius, lietuviškus vardus (Mantvilė, Geistvidas), suteikusius veikėjams unikalumo. Ir net drįstu teigti, jog ši knyga man patiko žymiai labiau nei konkurso nugalėtojos. Čia kiekvienas vaizdinys buvo pasvertas, puikiai išplėtotas, labai subtiliai išvengta klišių, veikėjų portretai be galo ryškūs (iki šiol prieš akis regiu Mirą, atsikandančią obuolio) ir priešingai nei perskaičiusi kitas konkursines knygas, niekas neužkliuvo. Net vieną akimirką nusijuokiau sau, kad jei šita knyga būtų išleista žymiai žymiai anksčiau, gal net būtų įkvėpusi Vincą Mykolaitį-Putiną nestoti į kunigų seminariją, kaip skaitino jį tėvai, ir gyventi taip, kaip jam liepia širdis - kurti lyriką. Žinoma, dėl to Lietuva prarastų savo pirmąjį psichologinį, intelektualinį romaną, tačiau šis mano pavyzdys tik įrodo, jog ši knyga savo aktualumo neprarado tiek senesniais, tiek šiais laikais.
Taip pat, neabejoju, jog ši istorija ne tik mane, tačiau ir kitus ją perskaičius žmones dar labiau įkvėps atkakliau siekti savo tikslų, nes memento mori, memento mori (Atmink, kad mirsi).
Labai dėkoju autorei už tokį nuostabų kūrinį ir linkiu jai begalinės sėkmės bei originalių minčių tolesnėje kūryboje! :)
September 30, 2025
Labai skeptiškai žiūrėjau į šią knygą, nes lietuvių autorė. Kadangi knygų klube išsirinkome ją skaityti, privalėjau duot šansą. Nesigailiu. Tikrai patiko. Išvedė iš to reading slump. Siužetas įdomus, kartais gal jau per daug visokių žmonių įvelta, tačiau pabaigoje viskas gražiai susitvarko. Perskaičiau per dvi dienas. Ne dėl to, kad ANT TIEK PATIKO, bet tiesiog didelis šriftas tai greitai skaitosi. Knyga prilygo geram filmui. Neprailgo, įsiminė. Buvo tikrai nemažai gražių pasakymų. Galėjau leistis į tas filosofijas, tačiau pabaiga intrigavo labiau. Rekomenduoju.
February 27, 2022
Monika - užsispyręs žmogus. Ir labai džiugu, kad turėjo tiek kantrybės ir užsispyrimo nenumesti rankraščio, nenueiti kokiu kitu keliu, o įsiklausyti į komisijos patarimus, pataisyti kūrinį ir dalyvauti antrą sykį. Dar džiugiau, kai, lygindama šią knygą su ankstesniais kūriniais, aš ir pati galiu stebėti autorės ūgtelėjimą, tobulėjimą.
Turiu pasakyti, kad nors knyga konkurse liko nominantė, ji man patiko labiau, nei nugalėtoja ir atrodė daug labiau išbaigta bei apgalvota. Turbūt prie to prisidėjo, kad Monika - ne naujokė rašančiųjų lauke, o ir ši knyga, kurios pradinis pavadinimas buvo Raudonoji Moteris (ją tikrai sutiksite ir šiame knygos variante), gavo antrą šansą ne tik pakovoti, bet ir patobulėti. Kaip ir šios knygos pagrindinė veikėja.
Nors knyga, kaip Alma Littera paauglių konkurso išleista, yra gerokai storesnė nei iki tol buvusios, skaityti neprailgsta. Veiksmo daug, aistrų irgi daug - galima pasijusti kaip Netflix seriale. Kas smagiausia, viskas parašyta lengva ranka ir kūrinio tempas išlieka stabilus, tvarkingas, ko pritrūko konkurso nugalėtojai Sulaukti Aušros. Veikėjai taip pat labiau motyvuoti, o romantinė linija yra aiški, bet neerzinanti.
Trūkumų, žinoma, neišvengta. Mano nuomone, istoriją galima buvo kiek supaprastinti, išimti kai kurias linijas, kurios kažkokios didelės įtakos veiksmui nepridėjo. Tarkim žaidimas su spalvomis. Lyg ir bandoma pagrįsti, lyg ir ryšku ir eina per visą istoriją, bet kokią funkciją atliko skirtingos spalvos, taip ir nesupratau išskyrus raudoną (veikėjai rekomenduojama vengti raudonos spalvos).
Taip pat pabaiga išsirutulioja labai teigiama ir vos ne deus ex machina stiliuje. Kaip tokiam tamsiam kūriniui norėjosi kažko labiau atitinkamo, galbūt teigiamo, bet kiek tamsesnio, aštresnio sprendimo. Be to ne visai supratau, kokiu būdu į visą tą reikalą įsivėlė Aleksandra. Na taip, ji lyg ir mediumė, tačiau vis tiek norėjosi kažkokios aiškesnės jos įsitraukimo į žaidimą istorijos.
Kaip jau minėjau, trūkumai skaityti netrukdė, tad skiriu visas penkias žvaigždutes už gerai išvežtą siužetą ir linkėjimai autorei :)
Turiu pasakyti, kad nors knyga konkurse liko nominantė, ji man patiko labiau, nei nugalėtoja ir atrodė daug labiau išbaigta bei apgalvota. Turbūt prie to prisidėjo, kad Monika - ne naujokė rašančiųjų lauke, o ir ši knyga, kurios pradinis pavadinimas buvo Raudonoji Moteris (ją tikrai sutiksite ir šiame knygos variante), gavo antrą šansą ne tik pakovoti, bet ir patobulėti. Kaip ir šios knygos pagrindinė veikėja.
Nors knyga, kaip Alma Littera paauglių konkurso išleista, yra gerokai storesnė nei iki tol buvusios, skaityti neprailgsta. Veiksmo daug, aistrų irgi daug - galima pasijusti kaip Netflix seriale. Kas smagiausia, viskas parašyta lengva ranka ir kūrinio tempas išlieka stabilus, tvarkingas, ko pritrūko konkurso nugalėtojai Sulaukti Aušros. Veikėjai taip pat labiau motyvuoti, o romantinė linija yra aiški, bet neerzinanti.
Trūkumų, žinoma, neišvengta. Mano nuomone, istoriją galima buvo kiek supaprastinti, išimti kai kurias linijas, kurios kažkokios didelės įtakos veiksmui nepridėjo. Tarkim žaidimas su spalvomis. Lyg ir bandoma pagrįsti, lyg ir ryšku ir eina per visą istoriją, bet kokią funkciją atliko skirtingos spalvos, taip ir nesupratau išskyrus raudoną (veikėjai rekomenduojama vengti raudonos spalvos).
Taip pat pabaiga išsirutulioja labai teigiama ir vos ne deus ex machina stiliuje. Kaip tokiam tamsiam kūriniui norėjosi kažko labiau atitinkamo, galbūt teigiamo, bet kiek tamsesnio, aštresnio sprendimo. Be to ne visai supratau, kokiu būdu į visą tą reikalą įsivėlė Aleksandra. Na taip, ji lyg ir mediumė, tačiau vis tiek norėjosi kažkokios aiškesnės jos įsitraukimo į žaidimą istorijos.
Kaip jau minėjau, trūkumai skaityti netrukdė, tad skiriu visas penkias žvaigždutes už gerai išvežtą siužetą ir linkėjimai autorei :)
This entire review has been hidden because of spoilers.
April 19, 2023
Knyga taip įtraukia, jog buvo sunku atsiplėšti! Labai subalansuotas romantikos kiekis tokiam įtemptam, psichologiniam siužetui - pats tas! Labai patinka istorijos, kai iš pradžių viskas atrodo labai aišku, bet pamažu "nebesueina galai" ir esi įtraukiamas į istoriją, nes nori greičiau sužinoti, kas iš tiesų vyksta. Labai patiko!
February 13, 2024
Iškart įspėju, kad knyga nepatiko. Ne visos knygos tinka visiems žmonėms, todėl nenoriu užkirsti šios knygos skaitymo kitiems. Jei norite skaityti šitą knyga, jei esate laimingi ją pasiėmę, prašau kol kas neskaityt mano įvertinimo. Gali numušt nuotaiką
Knygos savybes, kurios man patiko:
1) išraiškus žodynas
2) originali idėja
3) daug gražių citatų
Knygos savybės, kurios nepatiko:
1) Pagrindinė veikėja.
Žinau kaip sunku, kai neturi drąsos ar ryžto, bet Mantvilė ŽIAURIAI su tuo užkniso. Ji leidosi būti stumdoma, daužoma ir už save visai nepastovėjo. Manau, rašytoja bandė parodyti, kad nereikia kitų skaudinti ar keršyti, bet kai kuriais atvejais be pastovėjimo už save neapsieisi.
2) meilės interesas Geistvydas.
Toks tuščias veikėjas. Kur jo blogos savybės? Žinoma, knyga parašyta Mantvilės akimis, todėl suprantu, kad gal ji pati blogų savybių jame nematė. Bet tikrai trūko Geistvydo asmenybės. Jis knygoje jautėsi daugiau kaip įrankis istorijai, nei žmogus.
3) Kalbant apie tuščius veikėjus, įterpsiu ir tuščius santykius. Kiekvieną kartą, kai buvo minimi romantiniai dalykai, knygą norėjosi perplėšti per pusę. Jokios chemijos tarp veikėjų. Net nesuprantu kodėl Geistvydas tą Mantvilę mėgo. Buvo toks “what the fuck” momentas, kai jai prisipažino.
4) Kodėl visi ne vietoj ir visur mikčioja? Kodėl tiek daug daugtaškių? Pavyzdžiui duosiu sakinį iš knygos: “Tavo brolis kelis kartus man…skambino. Jis nori, kad… Jis žino, kad mes… bet paprašė, kad… Jis norėtų… Aš norėčiau… būti draugėmis. Kaip… anksčiau.”
SUNKU TAIP SKAITYT. Kiekvieną kartą prie dialogų sustodavau, nes galvoje maišytis pradėdavo. Žodžiu, veikėjai kalba nenatūraliai.
Taip pat nesupratau kodėl knyga 16+
Jokių seksualių temų, jokių nesuprantamų ar baisių vietų, kurios sukrėstų jaunesnius skaitytojus. Sakyčiau, kad knyga tinka 13+ vaikams.
Knygos savybes, kurios man patiko:
1) išraiškus žodynas
2) originali idėja
3) daug gražių citatų
Knygos savybės, kurios nepatiko:
1) Pagrindinė veikėja.
Žinau kaip sunku, kai neturi drąsos ar ryžto, bet Mantvilė ŽIAURIAI su tuo užkniso. Ji leidosi būti stumdoma, daužoma ir už save visai nepastovėjo. Manau, rašytoja bandė parodyti, kad nereikia kitų skaudinti ar keršyti, bet kai kuriais atvejais be pastovėjimo už save neapsieisi.
2) meilės interesas Geistvydas.
Toks tuščias veikėjas. Kur jo blogos savybės? Žinoma, knyga parašyta Mantvilės akimis, todėl suprantu, kad gal ji pati blogų savybių jame nematė. Bet tikrai trūko Geistvydo asmenybės. Jis knygoje jautėsi daugiau kaip įrankis istorijai, nei žmogus.
3) Kalbant apie tuščius veikėjus, įterpsiu ir tuščius santykius. Kiekvieną kartą, kai buvo minimi romantiniai dalykai, knygą norėjosi perplėšti per pusę. Jokios chemijos tarp veikėjų. Net nesuprantu kodėl Geistvydas tą Mantvilę mėgo. Buvo toks “what the fuck” momentas, kai jai prisipažino.
4) Kodėl visi ne vietoj ir visur mikčioja? Kodėl tiek daug daugtaškių? Pavyzdžiui duosiu sakinį iš knygos: “Tavo brolis kelis kartus man…skambino. Jis nori, kad… Jis žino, kad mes… bet paprašė, kad… Jis norėtų… Aš norėčiau… būti draugėmis. Kaip… anksčiau.”
SUNKU TAIP SKAITYT. Kiekvieną kartą prie dialogų sustodavau, nes galvoje maišytis pradėdavo. Žodžiu, veikėjai kalba nenatūraliai.
Taip pat nesupratau kodėl knyga 16+
Jokių seksualių temų, jokių nesuprantamų ar baisių vietų, kurios sukrėstų jaunesnius skaitytojus. Sakyčiau, kad knyga tinka 13+ vaikams.
This entire review has been hidden because of spoilers.
Displaying 1 - 6 of 7 reviews