What do you think?
Rate this book
Viena žiema šiaurėje su šunimis
Kiek lietuvių yra vairavę Šiaurėje šunų kinkinius? Ne valandą ar dvi, o pusę metų? Kiek lietuvių yra gyvenę už poliarinio rato, kas rytą šėrę daugiau nei šimtą Aliaskos haskių, o vakare grandę nuo barzdos šerkšną? Ir kiek lietuvių ten ieškojo atsakymų į egzistencinius klausimus?
Bent vienas – tikrai.
Keliautojas Karolis Bareckas Šiaure susižavėjo vaikystėje skaitydamas Jacko Londono knygas, iš jų sužinojo ir apie šunų kinkinius. Anuomet būtų bet ką atidavęs už galimybę pamatyti, kaip tie kinkiniai atrodo realybėje. Tačiau savo klajonių rokenrolą jis pradėjo nuo šiltų kraštų. Marokas, Vietnamas, Indija, Meksika, Belizas, Kuba, Gvatemala, Mianmaras… Tų šalių magija užgoždavo visas mintis apie Šiaurę. Pernelyg nesispyriodamas atsiduodavo jų vilionėms ir nerdavo į dar vieną nuotykį. Dirbo internetu, todėl visas pasaulis jam buvo pasiekiamas.
Ir tada Šiaurė pati jį surado.
Tuo metu Karolis skaičiavo šeštą mėnesį kelyje. Nikaragvoje vertė tekstą apie Skandinavijos šiaurę – ir staiga lyg žaibas trenkė mintis: noriu ten nuvykti. Po savaitės jau buvo radęs darbą ekskursijas šunų kinkiniais organizuojančioje įmonėje. Dar po kelių mėnesių Švedijos šiaurėje Karolį pasitiko atšiauri gamta, įvairiataučiai kolegos ir 120 haskių, nė nepanašių į gražuolius iš instagramo nuotraukų.
„Viena žiema Šiaurėje su šunimis“ – autentiškas pasakojimas apie darbą su rogių šunimis ir jų vežiojamais turistais, gyvenimo Šiaurėje ypatumus, nepamirštamus nuotykius ir kaip „kačių žmogus“ virto „šunų žmogumi“.
Nežinau, ar dar kada grįšiu į Šiaurę. Norėčiau tikėti, kad grįšiu. Gal po metų, gal po penkerių ar dvidešimties. Žinau, kad ji ten. Tada vėl skriesiu šunų kinkiniu per sniego tyrus, ištisus kilometrus nesutikdamas nė gyvos dvasios. Skylė, kurią šunys iškando mano širdyje, pernelyg didelė, kad galėtų kada nors užsitraukti. - autorius.
Bent vienas – tikrai.
Keliautojas Karolis Bareckas Šiaure susižavėjo vaikystėje skaitydamas Jacko Londono knygas, iš jų sužinojo ir apie šunų kinkinius. Anuomet būtų bet ką atidavęs už galimybę pamatyti, kaip tie kinkiniai atrodo realybėje. Tačiau savo klajonių rokenrolą jis pradėjo nuo šiltų kraštų. Marokas, Vietnamas, Indija, Meksika, Belizas, Kuba, Gvatemala, Mianmaras… Tų šalių magija užgoždavo visas mintis apie Šiaurę. Pernelyg nesispyriodamas atsiduodavo jų vilionėms ir nerdavo į dar vieną nuotykį. Dirbo internetu, todėl visas pasaulis jam buvo pasiekiamas.
Ir tada Šiaurė pati jį surado.
Tuo metu Karolis skaičiavo šeštą mėnesį kelyje. Nikaragvoje vertė tekstą apie Skandinavijos šiaurę – ir staiga lyg žaibas trenkė mintis: noriu ten nuvykti. Po savaitės jau buvo radęs darbą ekskursijas šunų kinkiniais organizuojančioje įmonėje. Dar po kelių mėnesių Švedijos šiaurėje Karolį pasitiko atšiauri gamta, įvairiataučiai kolegos ir 120 haskių, nė nepanašių į gražuolius iš instagramo nuotraukų.
„Viena žiema Šiaurėje su šunimis“ – autentiškas pasakojimas apie darbą su rogių šunimis ir jų vežiojamais turistais, gyvenimo Šiaurėje ypatumus, nepamirštamus nuotykius ir kaip „kačių žmogus“ virto „šunų žmogumi“.
Nežinau, ar dar kada grįšiu į Šiaurę. Norėčiau tikėti, kad grįšiu. Gal po metų, gal po penkerių ar dvidešimties. Žinau, kad ji ten. Tada vėl skriesiu šunų kinkiniu per sniego tyrus, ištisus kilometrus nesutikdamas nė gyvos dvasios. Skylė, kurią šunys iškando mano širdyje, pernelyg didelė, kad galėtų kada nors užsitraukti. - autorius.
224 pages, Paperback
Published January 1, 2022
3 people are currently reading
32 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 8 of 8 reviews
December 23, 2023
Labai norėjau skaityti šią knygą, nes žiema, šiaurė ir haskiai skambėjo kaip visiškas klikbeitas, taip sakant. Ir kai jau priėjo jos eilė, perskaičiau labai greitai.
Ir viskas yra super, kol Karolis rašo apie gamtą, Švediją ir labiausia - apie šunis. Ir įdomu, ir sąmojinga, tikrai galima atrasti kažką naujo, yra daug fainų nuotraukų.
Bet kai tik pereinama prie žmonių - kitų gidų, viršininkų, turistų ir tt. lenda iš Karolio kažkoks Burba Burbauskas, vis kritikuojantis, vertinantis (spoileris - neigiamai) ir primetantis savo nuomonę kitiems. Kažkaip iš žmogaus, apkeliavusio pusę pasaulio, tikiesi daugiau tolerancijos kitam ir kitokiam. Tiesa, į pabaigą jis šiek tiek nusiramina, įvyksta net šiokia tokia jo asmeninė evoliucija - pažada sau nieko daugiau neteisti ir leisti žmonėms būti savimi. Puiku, tačiau žodis ne žvirblis, įsiamžino žmogus ne visai taip, kaip norėjo, matyt. Nes garantuotai atvirumo pasauliui ir geranoriškumo Karoliui netrūksta. O kur dar jo atsiradusi meilė šunims, kuriuos aprašo labai gyvai ir šiltai.
Nepaisant jau mano pačios burbėjimo siūlau knygą skaityti, nes ji yra tikrai įdomi, smagiai ir greitai skaitosi. Autoriaus nekasdienė patirtis sukelia norą mesti viską ir važiuoti ten, kur Šiaurės pašvaistės ir pasiutėliai haskiai... :)
Ir viskas yra super, kol Karolis rašo apie gamtą, Švediją ir labiausia - apie šunis. Ir įdomu, ir sąmojinga, tikrai galima atrasti kažką naujo, yra daug fainų nuotraukų.
Bet kai tik pereinama prie žmonių - kitų gidų, viršininkų, turistų ir tt. lenda iš Karolio kažkoks Burba Burbauskas, vis kritikuojantis, vertinantis (spoileris - neigiamai) ir primetantis savo nuomonę kitiems. Kažkaip iš žmogaus, apkeliavusio pusę pasaulio, tikiesi daugiau tolerancijos kitam ir kitokiam. Tiesa, į pabaigą jis šiek tiek nusiramina, įvyksta net šiokia tokia jo asmeninė evoliucija - pažada sau nieko daugiau neteisti ir leisti žmonėms būti savimi. Puiku, tačiau žodis ne žvirblis, įsiamžino žmogus ne visai taip, kaip norėjo, matyt. Nes garantuotai atvirumo pasauliui ir geranoriškumo Karoliui netrūksta. O kur dar jo atsiradusi meilė šunims, kuriuos aprašo labai gyvai ir šiltai.
Nepaisant jau mano pačios burbėjimo siūlau knygą skaityti, nes ji yra tikrai įdomi, smagiai ir greitai skaitosi. Autoriaus nekasdienė patirtis sukelia norą mesti viską ir važiuoti ten, kur Šiaurės pašvaistės ir pasiutėliai haskiai... :)
October 10, 2022
Viena žiema šiaurėje su šunimis. KAROLIS BARECKAS.
Jau ne kartą gyriau leidykla už tai, kaip jie šauniai išleidžia tokias knygas – puskietis/pusminkštis viršelis, nepriekaištingas maketavimas, įdomios istorijos ir viso to sinergija. Kažkada kalbėjau su savo draugais, kurie jau treti metai laivu keliauja po pasaulį, kad jei jie norėtų išleisti savo knygą – rekomenduočiau šią leidyklą jų knygai. Jeigu gerai prisimenu, tai esu suskaitęs visas tokias jų išleistas istorijas; atsiplėšt neįmanoma.
Ir taip, ši šaltumu dvelkianti knyga (ar tokią turite, klausiu leidyklos. Taip, sako, kaip tik tokią ir turime!) buvo pats tas keliaujant į Islandiją. Ne tik formatas, bet ir nuotaika. Neabejoju, kad ją galima skaityti ir karštesnėje aplinkoje, tik pačiam po tokių Lietuvą alinančių karščių norėjosi pasprukti visomis prasmėmis.
Karolio istorija – įsimintina. Apkeliavo žemynus, šalis ir kraštus, susipažino ir atrado, tik mes su juo susipažįstame viename iš nuotykių, viename žemyne, vienoje šalyje.
Tokios istorijos įkvepia. Jos sužadina alkį keliauti, atrasti, susipažinti, pabandyti. Nežinau, ar po kiekvienos kelionės, o ir būtent šios su šunimis, jis ko nors išmoko (į tai atsakyti gali tik jis pats), tačiau pačiam nukeliauti toliau nei kilometras nuo Lietuvos yra gyvenimo pamoka.
Visus savus draugus jau nuvargdinau kalbėdamas apie tai, kokia buvo Naujoji Zelandija, koks aš grįžau po jos ir kokią įtaką ši kelionė padarė. Ne, jie jau nebesiklauso, jie nenori girdėti, kartais pašiepia, o ir pats tramdausi. Dabar, jeigu atvirai, laikas tomis palaikėmis išvadomis pasimėgauti pačiam sau.
Be kasdienės veiklos, be sezono su turistais, be bičiulių ir darbo, oro sąlygų ir kitų atributų, visad norėjau žinoti, kaip jaučiasi Karolis. Ką suprato, ką atrado, kuo liko patenkintas ir nepatenkintas. Tekste jis skamba protingai, brandžiai, bet kiek link to reikėjo eiti, koks pasiekus tai jis buvo, kokiomis išvadomis prisipildęs ir kame jis šiuo metu paskendęs.
Karolis – kaip lietuviškasis Džekas Londonas, tik šio pasakojimas ne kaip romanas, o kaip gyvastingas ir nehiperbolizuotas nuotykis.
Rekomenduoju. Imkit į kelionę, kaip dariau pats. Imkit į namus, susipažinkite su Karoliu – jis turi ką papasakoti ir kuo pasidalinti. Imkit į lauką – atvėsins šiomis karštomis dienomis (o jei skaitysite šaltu periodu, tuomet jausit bendramintį šalia). Skaitykit :)
Jau ne kartą gyriau leidykla už tai, kaip jie šauniai išleidžia tokias knygas – puskietis/pusminkštis viršelis, nepriekaištingas maketavimas, įdomios istorijos ir viso to sinergija. Kažkada kalbėjau su savo draugais, kurie jau treti metai laivu keliauja po pasaulį, kad jei jie norėtų išleisti savo knygą – rekomenduočiau šią leidyklą jų knygai. Jeigu gerai prisimenu, tai esu suskaitęs visas tokias jų išleistas istorijas; atsiplėšt neįmanoma.
Ir taip, ši šaltumu dvelkianti knyga (ar tokią turite, klausiu leidyklos. Taip, sako, kaip tik tokią ir turime!) buvo pats tas keliaujant į Islandiją. Ne tik formatas, bet ir nuotaika. Neabejoju, kad ją galima skaityti ir karštesnėje aplinkoje, tik pačiam po tokių Lietuvą alinančių karščių norėjosi pasprukti visomis prasmėmis.
Karolio istorija – įsimintina. Apkeliavo žemynus, šalis ir kraštus, susipažino ir atrado, tik mes su juo susipažįstame viename iš nuotykių, viename žemyne, vienoje šalyje.
Tokios istorijos įkvepia. Jos sužadina alkį keliauti, atrasti, susipažinti, pabandyti. Nežinau, ar po kiekvienos kelionės, o ir būtent šios su šunimis, jis ko nors išmoko (į tai atsakyti gali tik jis pats), tačiau pačiam nukeliauti toliau nei kilometras nuo Lietuvos yra gyvenimo pamoka.
Visus savus draugus jau nuvargdinau kalbėdamas apie tai, kokia buvo Naujoji Zelandija, koks aš grįžau po jos ir kokią įtaką ši kelionė padarė. Ne, jie jau nebesiklauso, jie nenori girdėti, kartais pašiepia, o ir pats tramdausi. Dabar, jeigu atvirai, laikas tomis palaikėmis išvadomis pasimėgauti pačiam sau.
Be kasdienės veiklos, be sezono su turistais, be bičiulių ir darbo, oro sąlygų ir kitų atributų, visad norėjau žinoti, kaip jaučiasi Karolis. Ką suprato, ką atrado, kuo liko patenkintas ir nepatenkintas. Tekste jis skamba protingai, brandžiai, bet kiek link to reikėjo eiti, koks pasiekus tai jis buvo, kokiomis išvadomis prisipildęs ir kame jis šiuo metu paskendęs.
Karolis – kaip lietuviškasis Džekas Londonas, tik šio pasakojimas ne kaip romanas, o kaip gyvastingas ir nehiperbolizuotas nuotykis.
Rekomenduoju. Imkit į kelionę, kaip dariau pats. Imkit į namus, susipažinkite su Karoliu – jis turi ką papasakoti ir kuo pasidalinti. Imkit į lauką – atvėsins šiomis karštomis dienomis (o jei skaitysite šaltu periodu, tuomet jausit bendramintį šalia). Skaitykit :)
March 23, 2022
Kažkada maniau, kad jei mėgsti keliones, neskaitysi apie kitų klajones. Ne dėl to, kad būtų neįdomu. Ne todėl, kad nesinorėtų sužinoti apie kitų patirtis. O dėl to, kad jei kada nors vyktum ta pačia kryptimi, nebūtum spėjęs susidaryti išankstinės nuomonės. Bet kuo daugiau šalių aplankiau ir juo daugiau kelionių knygų perskaitau, suvokiau, kad taip niekada nenutiks. O priežastis labai paprasta - mes visi esame per daug skirtingi ir pasaulį matome kitaip, o mūsų vertybių sistema kai kuriais klausimais gali skirtis net radikaliai. Ir tai yra nuostabu, tokios istorijos tampa tik įdomesnės. Kai supranti, kad gal vienaip nesielgtum, to nedarytum, ar ta kryptimi nesuktum.
Karolis Bareckas pasakoja mums apie pusmetį už poliarinio rato. Bet tas pusmetis kiek kitoks - jaunas vyras pasirinko laiką praleisti rogių šunų apsuptyje ir jais rūpintis. Skaitant galima nesunkiai suprasti, kad ne tik Karolis dresavo, auklėjo ir prižiūrėjo šunis, bet ir jis pats nemažai ko išmoko.
Autentiškas pasakojimas mus nukelia į Švedijos šiaurę ir supažindina mus su daugiau nei 100 rogių šunų. Apie vienus išgirstame nemažai istorijų, apie kitus kalbama mažiau. Bet juk kaip ir žmones, vienus likimas apdovanojo charizma, kiti ne taip krenta į akis, panašiai ir su šunimis. Vienų charakteris traukia, kiti pilkesni, ramesni.
Buvo nepaprastai įdomu skaityti visą knygą. Ne kartą esu minejusi, kad nesu didelė gyvūnų mylėtoja, ir kad dėl šuniukų ir kačiukų nesilydau, bet čia žavėjo jų ištvermė, jų ryžtas ir bendrystė su žmonėmis, atsidavimas.
Knygą papildė ir įvairūs istoriniai faktai, istorijos, pasakojimai, o dėl to buvo tik įdomiau.
Ir būčiau vertinusi knygą labai gerai, bet negaliu. Atradau Karolyje labai daug savęs, supratau, kaip pati turėčiau užknisti žmones su moralizavimais ir didaktiniais proveržiais. Šypsausi tai rašydama, tačiau skaitant knygą tai mažumėlę erzino. Lyg ir supranti, kad visi skirtingi, bet nuolat kritikuoji. Lyg ir pritari kito pasirinkimas, bet vis tiek per aplink įgelti bandai. Kaži, ar to labai reikėjo. Nors, neslėpsiu, kai kurie su Karoliu gyvenę įnamiai gana dažnai to nusipelnydavo.
Patiko dar tai, kaip aplaužė stereotipus apie idealiąją Švediją. Pati niekada netikėjau, kad viskas ten jau taip pasakiška, kaip kai kurie piešia.
Ir dar noriu pridurti, kad knyga skaitosi kaip koks kelionių romanas ar memuarai. Yra papildyta nuotraukomis. Tad jei ir nemėgstate arba šunų arba kelionių, galimai vis tiek patiks. Bent jau man sukėlė norą tas vietas aplankyti ir šunelius paniurkyti.
⭐
Ačiū BALTO leidybos namams už knygą.
Susitikime instagrame!
www.instagram.com/gretabrigita.lt
Karolis Bareckas pasakoja mums apie pusmetį už poliarinio rato. Bet tas pusmetis kiek kitoks - jaunas vyras pasirinko laiką praleisti rogių šunų apsuptyje ir jais rūpintis. Skaitant galima nesunkiai suprasti, kad ne tik Karolis dresavo, auklėjo ir prižiūrėjo šunis, bet ir jis pats nemažai ko išmoko.
Autentiškas pasakojimas mus nukelia į Švedijos šiaurę ir supažindina mus su daugiau nei 100 rogių šunų. Apie vienus išgirstame nemažai istorijų, apie kitus kalbama mažiau. Bet juk kaip ir žmones, vienus likimas apdovanojo charizma, kiti ne taip krenta į akis, panašiai ir su šunimis. Vienų charakteris traukia, kiti pilkesni, ramesni.
Buvo nepaprastai įdomu skaityti visą knygą. Ne kartą esu minejusi, kad nesu didelė gyvūnų mylėtoja, ir kad dėl šuniukų ir kačiukų nesilydau, bet čia žavėjo jų ištvermė, jų ryžtas ir bendrystė su žmonėmis, atsidavimas.
Knygą papildė ir įvairūs istoriniai faktai, istorijos, pasakojimai, o dėl to buvo tik įdomiau.
Ir būčiau vertinusi knygą labai gerai, bet negaliu. Atradau Karolyje labai daug savęs, supratau, kaip pati turėčiau užknisti žmones su moralizavimais ir didaktiniais proveržiais. Šypsausi tai rašydama, tačiau skaitant knygą tai mažumėlę erzino. Lyg ir supranti, kad visi skirtingi, bet nuolat kritikuoji. Lyg ir pritari kito pasirinkimas, bet vis tiek per aplink įgelti bandai. Kaži, ar to labai reikėjo. Nors, neslėpsiu, kai kurie su Karoliu gyvenę įnamiai gana dažnai to nusipelnydavo.
Patiko dar tai, kaip aplaužė stereotipus apie idealiąją Švediją. Pati niekada netikėjau, kad viskas ten jau taip pasakiška, kaip kai kurie piešia.
Ir dar noriu pridurti, kad knyga skaitosi kaip koks kelionių romanas ar memuarai. Yra papildyta nuotraukomis. Tad jei ir nemėgstate arba šunų arba kelionių, galimai vis tiek patiks. Bent jau man sukėlė norą tas vietas aplankyti ir šunelius paniurkyti.
⭐
Ačiū BALTO leidybos namams už knygą.
Susitikime instagrame!
www.instagram.com/gretabrigita.lt
October 14, 2023
Idomu buvo paskaityti apie kitokia patirti. Norejos daugiau kokybiskesniu nuotrauku, vietomis labiau ispletoto teksto.
June 20, 2023
Skaitymo grožis man ir tame, kad skaitydamas pats susikuri pasaulius, vaizdus, susidarai nuomonę, vertini. Šioje knygoje man pritrūko laisvės pačiai nuspręsti, ką manau apie autoriaus bendražygius Kirunoje. Burnoje nemalonus jausmas, kad kolegos liko apkalbėti ir visi kažkaip labiau neigiamai, nei teigiamai. Tai religija užkliuvo, tai valgo per mažai, tai kalba per mažai. Atrodo visi kažką ne taip daro.
Gal ir neturėjo autorius tokio tikslo, bet pojūtis liko toks.
Patiko Šiaurės žiemos aprašymas, buvo įdomu sužinoti apie kinkinių turizmą ir vidinę to virtuvę, patiko skaityti apie šunų charakterius ir išdaigas.
Gal ir neturėjo autorius tokio tikslo, bet pojūtis liko toks.
Patiko Šiaurės žiemos aprašymas, buvo įdomu sužinoti apie kinkinių turizmą ir vidinę to virtuvę, patiko skaityti apie šunų charakterius ir išdaigas.
December 20, 2022
"skylė, kurią šunys iškando mano širdyje, pernelyg didelė, kad galėtų kada nors užsitraukti"
November 29, 2024
Labai paprastai aprašyta, įdomi gyvenimo patirtis. Daug gražių nuotraukų. Lengvas ir greitas skaitinys, puikiai tiksiantis kelionei traukiniu.
May 27, 2025
Gal norėjosi daugiau apie šunis.. Bet labai patiko. Ačiū. :)
Displaying 1 - 8 of 8 reviews