Smagu skaityti ir prisiminti vaikystės ir paauglystės istorijas. Visgi, kol jų nesušvelnino ir neadaptavo Holivudas, jos buvo keeeeistoooos ir gluminančios....
"What a twisted logic..."
Aš nesupratau kokio trečdalio argumentacijos, kodėl kas nors įvyko (čia jau neįskaitant dievų žaibų dėl pagyrų ir panašių dalykų :) ) Didvyris Heraklis sakmėse taip pat nelabai panašus į kilnų didvyrį: nori iš pavydo nužudyti savo draugą ir bendražygį už tai, kad jis pirmas prasibrovė pro puolamo miesto mūrus, žiauriai žudo be atrankos visus, pavyzdžiui, vien už tai, kad kažkoks karalius ubvo pažadėjęs atlygį ir apgavo, tai išžudo visą jų tautą, su ištikimybe jam irgi sunku - ir savo žmoną vėliau perleidžia draugui Jolajui... Aš jau neminiu savo vaikų išžudymo - čia aš bent jau suprantu, kad jis buvo apakintas Heros atsiųsto pamišimo. Arba kad jis keletą metų sėdėjo apsitaisęs moteriškais drabužiais bei papuošalais ir merginų kompanijoje verpė vilną.... :) Tesėjas irgi su savo įdomybėmis - pasidarė jam nuobodu karaliauti tai su jaunu latru didvyriu ėjo moterų grobti... Čia visi žudo tėvus, motinas, vaikus, žudosi patys - kartais tikrai nesuprasi dėl ko :) Kultūriniai ir laiko perspektyvos skirtumai...
Vis dėlto džiaugiuosi atnaujinusi žinias apie antikos legendas.
O tas keistumas tam tikra prasme irgi pamokantis buvo :)