2/5
Deja, bet negaliu pasakyti, kad patiko. To paties negalėjau pasakyti ir apie Gimdyvės padėjėją, bet jei pastarajai daviau 2.5, dabar galvoju, kad reikėjo pakelti iki 3 – ten tikrai buvo visais aspektais geriau. Čia nepatikėjau niekuo – nei pirmuoju siužetiniu posūkiu, nei paskutiniu, nei veikėjais, nei jų santykiais. Netikėjau įtampa, paauglių ir tėvų portretais, dialogais – viskas netikra, viskas pritempta, viskas klišai, be dvasios. Nepatiko ir vertimas, jei atvirai – „sweet 16“ gimtadienis tampa „mielųjų šešiolikos metų“ švente, bajerį „boner garage“ vertėja aiškina kaip „sužadinto penio garažas“. O jau kai kalba pasisuka apie pokalbius, ypač jaunesnių veikėjų, tikrumo nebelieka visai. Bet tai, neabejoju, dar ir autorės kaltė – jau taip bandytas buvo pritempti kažkoks gangsterių gyvenimas, Tupacas ir kiti, kad net kėlė šypseną – čia gi lakstė tik visokie nevykėliai, turintys rankose ginklą ir kokaino nesugadinti – ką ten gadinti, kai nerasta proto? O ir autorė jų gyvenimus piešė kaip mama, bandanti paaiškinti kaip gyvena gangsteriai, kurie „pučia sniegelį“ (vertėja sugalvojo?). Gavosi viskas tiek įtikinama, jog atrodo, kad informaciją susirinko penkis kartus perskaičiusi kelių hip hopo dainų lyricsus.
Nei vienam veikėjui nepajaučiau prielankumo, o pirmasis posūkis, dar anotacijoje aprašytas, įvyksta be jokio cinkelio. O toliau jau šeimos dramos, darbo reikalai, kažkokios pritemptos simpatijos, bėdos ale „tai dukra mūsų pasidarė tatuiruotę ar ne???“ ir panašūs kasdieniai įvykiai. Su visais iššūkiais veikėjai tvarkosi taip lengvai, jog atrodo, kad paslėpti lavoną gali kiekvienas kvailys. Ir sekasi viskas. Viskas. Ir policija vos kartą ateina. Ir dar palinki sėkmės. Žodžiu, neįtikino – greitas skaitinys, tai laiko kaip ir negaila, bet, deja, malonumo nepatyriau. Matyt, autorė – ne mano skonio kūrinius kepa. Gaila.