Nebe

by Paulius Norvila

„Gal – dažnai, gal net per dažnai Pauliaus Norvilos poezijoje sutinkamas žodis. Redaguodamas nemažai išbraukiau, bet šiek tiek gal ir liko.

O dabar štai galvoju: gal... Gal abejonė savimi ir yra tikroji mąstančio ir jaučiančio žmogaus savastis? Gal abejonė gyvenimo prasme ir yra gyvenimo prasmė? Ir gal veiklus abejojimas savosios poezijos prasme ir gimdo tikrą poeziją? Nes, kaip viename eilėraštyje sako poetas:

ir tik tu
ilgą teleskopinį vamzdį
apžiojęs
nematai
kas ten tavo viduj
nuo tavęs
nepriklauso“, –

Aidas Marčėnas.

Paulius Norvila (gim. 1985) yra išleidęs keturis poezijos rinkinius („Septyni metų laikai“, 2006, „Kortų traukimas tėra tik dalis ritualo“, 2012, „Buitinė“, 2014, „Skaičiai“, 2018) ir tris knygas vaikams („Strykt pastrykt“, 2019, „Apie vieną Tokį Lokį“, 2021, „Viena galva mažiau“, 2021).

„nebe“ – penktoji autoriaus poezijos knyga.

64 pages, Paperback

First published January 1, 2022

Reviews

[Lijana · Rating 2 out of 5]

ir šiai norėjau 1* uždėt, bet po to pradeda klausinėt "kodėl", tai įpaišiau 2*.

[Simona · Rating 4 out of 5]

Buvau berods dar mokykloje, kai atradau Paulių Norvilą. Įtariu, kad dėl jo pamilau poeziją. Nes supratau, kad ji gali paliesti, pakelti, pataikyti taikliai į širdį! Atsimenu kelis pirmosios jo poezijos knygos eilėraščius tada išmokau mintinai, ir iki šiol jie man labai brangūs! 💛

O dabar skaičiau naują jo knygelę ir vėl tas pats jausmas. Kad yra tų, kurie panašiai jaučia ir dar sugeba sudėt tai į žodžius. Pagarba, susižavejimas per metų metus neblėsta. 💛

[Irma · Rating 1 out of 5]

Visiškai nepasiekė manęs šitie tekstai. Dažnas pasirodė apie nieką - pritemptas ir parašytas, nes kažkodėl reikia. Kodėl - neaišku.

[Gintarė Visockytė]

P. Norvilo knyga 🌿"nebe"🌿 - tai tas retesnis atvejis, kai autorius niekada nestudijavo ir nesimokė rašyti poezijos. Baigęs ekonomiką, dirbęs versle, dabar patapo mokytoju. Nepaisant to, rašo savitai, sykiu ir paprastai, sykiu ir moderniai. Sakyčiau sąžiningai, nelipdydamas iš savęs genialaus poeto, neapsimetinėdamas, kuo nėra. Nežongliruodamas gausybę metaforų, epitetų ar intertekstų. Jo poezija daugiau daiktavardinė, iš kasdienės būties ir buities, atminties, tėvystės, vaikystės, vyro ir moters pilnatvės ir vienatvės, laiko patirčių ir apmąstymų. Neakčiojau ir nedūsavau skaitydama. Tačiau man atrodo tarp visų poetų "nuo dievo" labai reikia ir tų, kurie rašo artimą, tykią, neperkrautą, bet įtaigią poeziją, kur gali tarp eilučių pagauti" siūlą. Tačiau ji nėra "išpažintinė" ta šiandien ydingai nuvalkiota ego aistrų ir jausmų, kančių ir traumų, ar vidinių demonų prasme. Ir todėl man ji visai patinka. Net paprastume reikalauja pastabumo, tačiau paskaitoma daugeliui. Norėtųsi daugiau. Nebūtų atrasta, jei ne Agnė ir Maironio lietuvių literatūros muziejus.

[Greta · Rating 2 out of 5]

Paulius Norvila galėtų parašyti gerą poezijos knygą apie vaikus. Bent man tie keli eilėraščiai paliko įspūdį.

[Justė · Rating 3 out of 5]

Esant miego trūkumui, keletas eilėraščių labai susišaukė tiek forma, tiek turiniu. Kita vertus, dar kartą perskaičius pailsėjusiomis akimis sunku suprasti, apie ką kalbama, dėl per didelių asmeniškumų eilėraštyje, kurie veikiausiai tik pačiam poetui suprantami.
„Sąmyšio“ cikle trečiasis eilėraštis gražiai uždaro mintį. Daug dvejonių, tad gal ir tas pasimetimas eilėraščiuos tyčinis.

[cypt · Rating 2 out of 5]

nebe
noriu