Šatrijos Ragana – lietuvių rašytoja, klasikė, kurios kūriniai įtraukti į mokyklinę programą ir rekomenduojami visiems geros literatūros gerbėjams. Autorė praplėtė žmogaus vaizdavimo ribas ir viena pirmųjų palietė temas, apie kurias dar nebuvo rašoma. Knygoje „Irkos tragedija. Sename dvare“ rasite du kūrinius: apsakymą ir apysaką.
Apsakymas „Irkos tragedija“ skirtas jaunimui. Pagrindinė veikėja – septynerių metų trapi ir jautri mergaitė, pasakojanti apie savo šeimą. Vaiko akimis perteikiama dramatiška reakcija į tėvų skyrybas. Mergaitei tai yra tragedija, nes ji jaučiasi išduota ir nemylima. Šatrijos Ragana buvo viena pirmųjų Europoje, pradėjusių nagrinėti tokią skaudžią temą vaikiškoje literatūroje.
Rašytojos kūryboje sutelkiamas dėmesys į dvasinį pasaulį, žmonių tarpusavio ryšius, taip pat kasdieninę buitį, kuri tik sustiprina siužeto realumą.
Apysaka „Sename dvare“ – daugiasluoksnis pasakojimas, kuriame gausu autobiografinių detalių. Šatrijos Ragana rašo apie Lietuvos dvarininkų gyvenimą. Autorė talentingai tapo ryškius veikėjus, nukelia skaitytojus tarp dvaro sienų ir kviečia įsijausti į buitį, kartu pramogauti bei pabūti dvariškių šeimos dalimi.
Apysakos „Sename dvare“ tekstas nestokoja lyriškumo bei šilumos. Patiks visiems vertinantiems kokybišką prozą bei besidomintiems dvidešimto amžiaus pradžios visuomenės problemomis, tokiomis, kaip lietuvių kalbos menkinimas, sulenkėjimas, taip pat įvairių socialinių sluoksnių žmonių vieta visuomenėje, tautinės tapatybės paieškos, idealų konfliktai.
Šatrijos Ragana ir pati buvo kilusi iš bajorų šeimos, labai panašios į tą, kurią vaizduoja kūrinyje. Jos aprašomas dvaras – tai vieta, kurioje telpa vertybės, tradicijos ir kultūra. Jautrus žmogaus dvasinio pasaulio vaizdavimas gerokai išsiskyrė iš kitų tuo metu rašiusių autorių kūrinių. Prisiminkime, kad apysaka „Sename dvare“ pirmą kartą publikuota 1922-ais metais.
Šatrijos Ragana (1877-1930) – lietuvių rašytoja ir pedagogė. Tikrasis jos vardas yra Marija Pečkauskaitė. Autorė augo Labūnavos dvare, jos tėvai buvo inteligentiški, išsilavinę dvarininkai. Daug dėmesio jie skyrė ir savo vaikų lavinimui. Užsidegusi brolio mokytojo aistra tautiniam atgimimui, Marija ėmė mokytis lietuvių kalbos. Vėliau pradėjo spausdinti apsakymus įvairiuose laikraščiuose. Savo tekstuose ji aukštino dvasines vertybes ir smerkė moralinį nuosmukį.
Mirus tėvui šeima neteko pajamų šaltinio, tad tiek Marija, tiek jos broliai ir seserys pradėjo dirbti. Autorė ėmėsi mokytojauti, taip pat įsitraukė į knygnešių veiklą. 1905–1907 metus praleido Šveicarijoje, kur gilino etikos ir pedagogikos žinias. Autorės bibliografijoje beveik dvidešimt kūrinių. Du iš jų patalpinti knygoje „Irkos tragedija. Sename dvare“, kurią kviečiame pirkti online.
Visada verta pažinti lietuvių literatūrą, tad jei sudomino trumpas aprašymas, siūlome „Irkos tragedija. Sename dvare“ įsigyti internetu. Čia pirkti verta ne tik dėl išpardavimų ir akcijų, kurių dėka daug knygų kainuoja pigiau, bet ir dėl gausaus asortimento bei patogaus pasirinkimo. Visi leidiniai turi santrauką su aprašymu, kuriame nurodytas puslapių skaičius, įkelta ištraukų, o taip pat galima rasti atsiliepimų ar apžvalgų.
Šatrijos Ragana pirmoji mūsų literatūroje praplėtė žmogaus vaizdavimo diapazoną, sutelkdama dėmesį į jo dvasinį pasaulį. Knygoje aprašomas šeimos gyvenimas, jos kasdienė buitis, bendravimas su kitais žmonėmis, pramogos, dvasiniai interesai. Šatrijos Ragana rašydama šiuos kūrinius apgalvojo apie viską: nuo siauros šeimyninės aplinkos einama prie platesnių gyvenimo reiškinių, nuo vaikiško pasaulio su jo pasakomis ir paslaptimis - prie svarbių visuomeninių klausimų.
Labai įdomūs kūriniai, kuriuos skaičiau labai seniai, dar mokykloje. (Žinoma, molykloje šie kūriniai nepasirodė įdomūs nei per nago juodymą, tačiau kaip pasikeitė požiūris dabar?)
Sename Dvare: Parašytas 1922m, apie XIX a. Pabaigos laikotarpį, tačiau labai modernus. Mamatės vidinis pasaulis drąskomas į kelias dalis tarp pasirinkimų, norų, atsakomybės, laisvės ir pareigų. Irkos atsiminimai ir vidinis balsas subrendę ir ne vaikiški. Ji tiek daug mato ir supranta, o ryšys su mamate yra toks stiprus. Knygoje aprašomi laikai kai lietuvių kalba buvo praščiokų, mužikų kalba. Knygoje vartojamos net trys kalbų atmainos (tai labai sunkino ir lėtino teksto skaitymą ir teko vis nuklysti į knygos apačią, pasiskaityt paaiškinimus)
Irkos tragedija: Argi gali būti kitaip pavadinti 7metės Irkos išgyvenimai? Tai iš ties tragedija su baisia pabaiga.. Vėlgi autorė gražiai aprašo tiek dvasinį ir psichologinį vaiko pasaulį.
Pasirodo tai buvo pirmasis kūrinys užsienio ir lietuvių literatūroje nagrinėjantis tėvų skirybas vaiko akimis, autorė tikrai sugebėjo revoliucionuoti literatūrinį pasaulį.
1/5 I had to read this book for school assignment. I didn't like it. It was hard to read and understand becouse of 3 different languages in the book and there wasn't any interesting plot to me. The only thing i liked are some things had thought the mother, her monologue.
"Eina mano siela auksuotu taku, į savo vizijas įsižiūrėjusi, – ir ilgis ilgis tomis tyliomis, šiltomis, sidabrinėmis naktimis... Ir žavi mane mirtis..."
"Ir štai aš, pelenas ir dulkė, tarp pelenų ir dulkių vaikščiojanti, jaučiu savyje amžinybę ir begalę; jaučiu savyje galią nepabaigiamąją ir nepraeinamąją, kuri visus tuos išbarstytus po pasaulį atomus, kada nors vėl surinks į ta patį pavidalą amžiną, vienintelį, kokio nebuvo ir nebus."