Einat Nathan Visas mano gyvenimas – šilta ir jautri knyga, patarianti tėvams ir ypač mamoms, kaip būti kantrioms auginant vaikus, išlikti ramioms nuolatinio baimės kurstymo amžiuje, mokytis vertinti ir priimti kiekvieną vaiką kaip atskirą individą su visomis jų keistenybėmis, talentais ir trūkumais.
Autorė rašo: „Tėvystė – tai šuolis prisirišus lynu. Kartu ir baisu, ir smagu, skrendate ir krintate žemyn". Ši knyga ne tik vaikų auklėjimo vadovas, apimantis kompleksišką tėvystės kelionę, bet ir puikus priminimas, jog tėvystei reikia drąsos, energijos ir žinojimo, kad tobulų tėvų nebūna.
Einat Nathan – penkių vaikų mama, tėvystės ekspertė bei konsultantė. Jos pirmoji knyga Haimsheli, pasirodžiusi 2018 metais, tapo Izraelio metų bestseleriu ir pavertė autorę žvaigžde jos gimtojoje šalyje.
Apie auklėjimą ir santykį su vaikais esu skaičiusi nemažai knygų, bet turbūt nė vienos jų tiek daug pastraipų ar net puslapių nebuvau prisisaugojusi telefone kiek šios 5 vaikų mamos ir autorės. Be ypatingų metodų, lengvu stiliumi, su humoro prieskoniu ir gyvenimiškomis situacijomis. Daugumoje verstinių tokio tipo knygų jausdavosi kultūrinių skirtumų niuansai, o ši autorė atrodo, jog rašo apie mano kasdienybę, galvosūkius ir mintis. Svarbiausia yra išlaikyti ryšį su vaiku, kartais tam reikia daug kantrybės, o čia kaip tik galima rasti daug naudingų patarimų ir nusiraminti, kad tobulų tėvų nebūna.
"Sakome 'viskas gerai', nes patys norime tuo patikėti, kad atlėgtų mūsų pačių širdgėla, nes niekas pasaulyje negali mums pasakyti, kaip numalšinti jų skausmą."
"Mūsų siekiamybė yra padėti vaikams gyventi nuostabų ir visavertį gyvenimą be mūsų, nešiojantis viduje tik mūsų balsą."
"Supraskite, protestavimas, pyktis ir ožiavimasis yra vystymosi pažanga. Priešais jus esantis jūsų vaikas pamato jūsų nubrėžtą ribą ir nusprendžia, kad ji nepriimtina, juk jis - kitas žmogus, ir jo norai yra kitokie."
"Vaikai ateina į mūsų gyvenimą, kad primintų mums, kuo reikia džiaugtis, kas iš tikrųjų yra juokas, smalsumas ir nauji atradimai."
יש לי סוג של אנטי למנחי הורים סלבז, כי כאמא לארבעה ילדים לא ממש קונבנציונליים (שמחזיקה מעצמה גם אדם לא כל כך קונבנציונלי), לטעמי הרבה פעמים המסרים שלהם הם פופוליסטיים ושטחיים ולא קשורים למציאות שלי. במקור לא התכוונתי לקרוא את הספר, אבל לאחר שראיתי את עינת המקסימה ב"סליחה על השאלה", מאוד סקרן אותי לקרוא אותה. החלטתי להתייחס לספר הזה לא כמדריך להורים אלא כספר על החוויה שלה ועל ההשקפה שלה כאמא שהיא גם מנחת הורים. אני חושבת שזו גם היתה כוונה שלה. כשקראתי את הספר דרך המשקפיים האלו, יכולתי להתרגש מהזווית שלה ולהתחבר לדברים שכתבה, גם אם לא הסכמתי עם הכל. אין כאן "מדריך למשתמש", אין האדרה עצמית, אין מיצוב כמומחית, אלא זה יותר ספר אישי שמדבר על ההורות שלה ועל השקפת העולם שלה, וככזה הוא כתוב טוב ומצא חן בעיניי.
I read 90 pages of this before deciding that the authors writing style was not enjoyable to me. I always feel like I learn something new even if I don't agree with or can't get on board with a person's particular parenting style. There were many page flag worthy moments in this book up to the point i put it down. Little parenting tidbits that I wanted to remember or that I found thought provoking. However, there were definitely moments where it felt like the author was saying that this way of doing things they were describing (ie: co-sleeping) was the only way and if you did it differently your child would suffer psychologically. That coupled with some of the weird comparisons that were made (ie. saying bringing home a new sibling was the equivalent of your partner bringing home a new partner to be part of the household without your consent) and I got to the point where I wasn't getting enough out of it to continue reading.
ספר נוקב על מסע דרכנו במסלול ההורות. אני עדיין קוראת את הספר, מאחר וכל פרק מעורר מחשבה, מציב מראה מולי, כהורה, והאמינו לי -זה קשה לראות ! כמה שאני חושבת שאני הורה מודע, משקיע, מכיל ... בפרספקטיבה לאחור... תמיד ישארו לי מחשבות בחוויות, ברגעים, בתקופות שחלפו להן - האם הייתי עושה משהו אחרת?! ספר שבהחלט נותן גם צידה להמשך הדרך וראייה כוללת של הדינמיקה המשפחתית מול כל ילד/ה. אני בהחלט מצאתי את עצמי שם כמעט בכל פרק ... ממליצה בחום לאמיצים ! וממשיכה לקרוא .....
סיימתי את הספר ! מרגש מאוד !!! עינת נתן משתפת את חיי ההורות שלה בכזו כנות, ענווה, יושרה ורגישות יוצאת דופן. ספר שצריך לקרוא שוב ושוב
“Prieš visiškai įsibaimindami ir apgaubdami savo mylimus mažylius saugiu burbulu prisiminkite - kad vaikystė, tai karstymasis po medžius. Juk kad įgytum pasitikėjimo savimi ir išmoktum įvertinti riziką – verta šiek tiek apsidrąskyti.
Vaikystė, tai deginti sausą lapą po didinamuoju stiklu, nes tai šio to išmoko, be to tam reikia kantrybės ir tikslumo.
Vaikystė, tai paruošti stebuklingą gėrimą, kuris tuojau išsilies per kraštus arba sprogs dėl juokingo arba nenusisekusio cheminio mišinio – nelygu iš kurios pusės pažiūrėsite.
Vaikai, kurie ryžtąsi surizikuoti ir žengia dar vieną nedidelį, bet jiems iššūkių keliantį žingsnį – sužino koks yra savarankiškumo, pasitikėjimo savimi ir smalsumo skonis.
Būkite šalia, kai jie siekia dar aukštesnės šakos, žvelkite į juos, kai jie žiūri į jus iš viršaus manydami, kad atsidurė pasaulio viršūnėje, nors ji vos vienas metras nuo žemės, jų šypsenoje spindi pasitikėjimas savimi, kurį jam suteikėte paleidę. Tikėjimas savo jėgomis ir nugalėtos baimės.”
Einat Nathan – tai 5kių vaikų mama, tėvystės ekspertė bei konsultantė, kurios literatūros kūriniai yra vertinami Izraelyje. „Visas mano gyvenimas“ – dar viena knygos rekomendacija, kurios paklausiau savo nėštumo kelionėje. Knygoje labai daug asmeninių ir itin jautrių Einat Nathan gyvenimo momentų. Skaitydama kai kuriuos autorės prisiminimus negalėjau sulaikyti ašarų ar šypsenos. Galbūt viskas buvo taip artima, nes išjausta tiesiai iš širdies. Šis kūrinys dvelkia meile ir pagarba savo vaikams bei nupiešia nepaprastą pakantumą, kurio pareikalaujama iš mamos, motinytėje. Einat Nathan kviečia kitu kampu pažvelgti į įvairius vaikų poelgius ir kodėl kartais nepagarbūs žodžiai tėvams nėra tai, ką jie turi mintyje. „Visas mano gyvenimas“ man leido suprasti, kokio storumo meilės skraiste reikia apgaubti vaikus skirtingais jų augimo etapais. Turiu pripažinti, kad didelės įtakos mano savivokai ši knyga nepadarė. Buvo malonu palydėti autorę per jos asmeninę, gyvenimo tėvystėje, kelionę, tačiau tai nebūtų knyga, kurią rekomenduočiau kiekvienai mamai. Šis kūrinys gali patikti toms, kurios ieško vidinės stiprybės, palaikymo, tačiau visai nepatiks toms, kurios nori suprasti vaikų psichologiją ir pasiruošti nelauktoms gyvenimo situacijoms.
This book was published in 2018, but many of its ideas already feel outdated. If it had come out before 2000, it might have felt more meaningful or even necessary. Today, however, much of what it says feels familiar and, at times, shallow. The book reads like a parenting guide, mainly aimed at mothers, and focuses on dealing with children who do not seem particularly challenging to begin with. A large part of the advice centers on using kind words, encouragement, and positive language as solutions to most problems. While these things are important, the approach feels too simple, as if complex family issues can be solved through affirmations only. At times, the book reminded me of shows like Supernanny: comforting, easy to follow, and well-intentioned, but not deeply connected to the real struggles many families face. The focus on raising “happy” children is understandable, yet it feels limited. Parenting involves much more than happiness, it also includes conflict, frustration, boundaries, and long-term emotional growth. That said, the book may still be useful in certain moments. When parents feel overwhelmed, they might find a small reminder or tip that helps them pause, reset, or feel slightly more hopeful. In that sense, it can offer temporary comfort, even if it does not provide deeper or lasting solutions. Overall, I missed a more thoughtful and realistic discussion of parenting, one that looks honestly at its difficulties and explores them with more depth, rather than smoothing them over with optimism alone.
Books on parenting advice can be an emotional read. We’re all trying to do our best and never feel that we’re enough. I appreciated the author’s compassionate parenting perspective overall. Some of the advice was of the old school while other chapters addressed screen time and social media. Portions of the book address the teenage years (my children are 3 and 5) and although they were interesting, I couldn’t relate - yet.
The writing style was easily digestible by dividing topics into many brief chapters. Even if I didn’t agree with all of the advice given, there is plenty of food for thought and ideas for further reflection.
Thank you to Hachette Go for the gifted copy. This was my honest review.
Švelni knyga apie motinystę. Jau nuo pat pradžių sugraudino ir tai manau yra stiprioji knygos pusė. Tikros istorijos apie vaikus, iš asmeninės patirties parašytos psichoterapeutės, jautrioms mamoms įpučia įkvėpimo ir vilties nepasiduoti sunkiose situacijoje. Buvo keli dalykai dėl kurių su autore nesutikau, bet iš esmės knyga vertinga. Ypač toms jautresnėms mamoms, intravertėms.
Labai puiki knyga tėvams auginantiems vaikus ir besiruošiantiems jų turėti. Gana smulkiai aprašomos situacijos nuo gimimo iki to kai išleidžiami vaikai savarankiškai gyventi, ir svarbiausia iš autorės jautėsi begalinis nuoširdumas, rekomenduoju 😉
Labai patiko. Dažniausiai tokio tipo knygos būna tokios sausos , sunkiai skaitosi , o čia , atvirkščiai, daug gyvenimiškų pavyzdžių , todėl daug paprasčiau. Vertingi patarimai .
Autoarea ne vorbește din proprie experiență ca de la prieten la prieten. Are cinci copii și a trecut prin doisprezece sarcinii. A avut multe momente dureroase, dar de fiecare dată a găsit puterea să meargă mai departe.
Einat ne arată că soluția nu stă în autoritatea adultului oferindu-ne modalități de gestionare a diferitelor situații întâlnite. Subiectele atinse sunt: cum să nu ne pierdem răbdarea, când trebuie să-și ceară copiii scuze, conflictele dintre frați, cum le formăm stima de sine, provocările pe care le aduce adolescența, cum să le vorbim despre sexualitate, ce este de făcut cu ecranele și ce măsuri să luăm în cazul bullyingului.
Cheia este să reușim să construim o relație apropiată și plină de iubire cu ei.
Mi-a plăcut tare mult cartea aceasta! Stilul de scriere este unul simplu, dar valoros. Cartea este împărțită în capitole scurte, ușor de parcus. Există o mulțime de idei care te pot pune pe gânduri.
Nu mă așteptam ca Tot ce am mai bun de Einat Nathan să fie mai degrabă o colecție de reflecții personale decât o analiză coerentă și profundă a parentingului. Cartea are un aer confesiv, autoarea vorbind din experiența proprie, „de la părinte la părinte”, din postura unei mame cu cinci copii și un parcurs personal intens, marcat de pierderi și momente dureroase, din care a învățat să meargă mai departe.
Structura volumului seamănă mai mult cu o serie de eseuri scurte decât cu un fir narativ clar. Deși acest lucru este, într-o anumită măsură, de așteptat, diferențele de stil dintre capitole și lipsa unei organizări tematice mai riguroase devin obositoare pe parcurs. Unele capitole sunt cu adevărat valoroase și conțin idei la care merită să revii, dar repetitivitatea face puțin probabil ca lectura să lase urme de durată.
Cartea promovează constant ideea că soluțiile nu se află în autoritatea adultului, ci în construirea unei relații apropiate, bazate pe empatie, comunicare și iubire. Sunt abordate numeroase subiecte importante — de la pierderea răbdării și conflictele dintre frați, până la adolescență, sexualitate, ecrane sau bullying — însă majoritatea sunt tratate la suprafață, cu soluții care par universal valabile, indiferent de context.
Se simte un amestec între reflecții autentice din viața ei de părinte și afirmații de tip „așa ar trebui”, probabil influențate de formarea ei ca terapeut. Din păcate, această combinație aduce și o viziune destul de tradițională asupra rolurilor de gen și o lipsă de deschidere față de familiile non-tradiționale, aspecte care, pentru mine, au limitat relevanța cărții.
Accentul pus aproape exclusiv pe limbaj pozitiv și pe creșterea unor copii „fericiți” simplifică excesiv realitatea. Parentingul înseamnă și conflict, frustrare, limite ferme și procese emoționale de durată, nu doar reglare emoțională prin cuvinte blânde.
Stilul este simplu, accesibil, capitolele sunt scurte și ușor de parcurs, iar cartea poate funcționa ca un spațiu de confort pentru părinții copleșiți, oferind mici „mărgăritare” de reflecție. Totuși, per ansamblu, mi-a lipsit o abordare mai onestă, mai incluzivă și mai profundă a provocărilor reale din viața de familie.
Este o lectură care poate liniști pe moment, dar care, pentru mine, nu oferă suficientă substanță pentru a rămâne relevantă pe termen lung.
Kaip gera skaityti tokią šviesią ir tikrą knygą! Joje dera vienaragiai ir dygi realybė. Primenama, kad vaikai - gyvenimo prasmė, o tuo pačiu - įkyriausia rakštis sėdynėj. Dalinamasi teorijomis ‘kaip turėtų būti’ ir bloškiama į varginantį ‘kaip būna’. Ši knyga clickino kažką giliai manyje, o dėl šitiekos nulankstytų puslapių kampų, žyminčių išminties kupinas eilutes, net pačiai nesmagu. Būtų nepakeliamai dramatiška sakyti, kad ji mane ‘pakeitė’ - ne, nepakeitė, nepakeitė - bet leido į tam tikrus dalykus pažiūrėti kitomis akimis. Ir suprasti, kokia mama noriu būti.
Autorė Einat Nathan yra ne tik tėvystės ekspertė, bet ir 5 vaikų mama - o tai tekste puikiai atsispindi. Jos asmeninės patirtys, kasdienybės trupiniai, skaudūs arba linksmi išgyvenimai tekstą ypatingai praturtina! Nes ji juk profesionalė, mokanti kitus, tačiau tuo pačiu ir mama, kuri neretai pavargsta, nusivilia, supyksta, įsižeidžia, pakelia balsą. Ar dėl to ji bloga motina? Ne, ji nuostabi, ji tikra! Ir ji to moko kitus - tobulybių niekam nereikia. Norint užmegzti glaudų ryšį su vaiku ir užauginti jį laimingu, emociškai stipriu, savimi pasitikinčiu žmogumi reikia tik meilės, kantrybės ir jautrumo.
Knygoje paliečiamos temos, skirtos auginantiems tiek kūdikius, tiek gimnazistus: nuo miegojimo vienoje lovoje ir lepinimo žalos iki pokalbių apie seksualumą ir savivertės puoselėjimo. Tuo pačiu autorė kviečia pamąstyti ne tik apie tai, kaip auginame savo vaikus, bet ir kaip patys buvome auginami. Kaip tai mus paveikė?; ką prisimename?; ką perduodame savo atžaloms?; ar kartojame savo tėvų klaidas? Laimei, autorės mintys priverčia susimąstyti ir patikėti: jeigu ir kartojame, galime tai ištaisyti.
Labai gražus, NAUDINGAS ir šiltas vadovas tėvams, bet ne tik! Tai ir emocionalus autorės dienoraštis, ir prasminga istorija apie laimę, gimstančią iš sunkumų. Pabaigti noriu su citata ir jūs suprasit, kodėl ši knyga ir graudina, ir džiugina: ‘Ir kaip tik tą akimirką, kai apninka didžiausios abejonės dėl pasirinkto kelio, staiga iš kito kambario mane šūkteli vaikas. Atsiliepiu: ‘Kas yra, mano meile?’ ir susimąstau, kad šiais žodžiais viskas ir pasakyta.’
This book was really more a collection of essays than any type of narrative, which was somewhat expected based on the description, but also very unanticipated at how much style varied between pieces and rudimentary organization by any type of theme. As with many collections, some of the chapters were phenomenal and ones that I would find valuable to revisit, but it's unlikely I actually will, because there were just so many and they started to become repetitive. It was also an interesting mix of "shoulds" and true reflections of one experience, I think likely because some things come directly from her own parenting while others were from her training and practice as a therapist. In general, I would say that there were stronger gender identification roles than I would aspire to see in parenting as well as a lack of recognition for non-traditional families. Despite that, definitely other nuggets of valuable truth and reminders.
If you are looking for an easy to read guide, complete with age-appropriate strategies for dealing with day-to-day parenting struggles, Einat Nathan's, MY EVERYTHING, is the book for you.. Full of tips and advice on how how to cultivate healthy, happy, and emotionally balanced children. I will be adding this one to our parent library in the school.
Thank you Net Galley and the publisher for the e-arc.
I got a galley copy of this book form a friend who read and recommended it, gave it a chance, and it just sucked me in, living my childhood again, and thinking about the basic truths behind my parenting style and decisions (I have 2 toddlers, 5 and 3). It is a beautiful book that feels authentic, warm and still makes you think and highlight sentences every other page. I'm almost done reading it, but pretty sure it won't be the last time (and I wonder how to make my husband read it...)
This book was insightful and intriguing. While I may not agree with every parenting philosophy Einat has, I really enjoyed reading about her experiences and how she often takes the much harder road in taking the time to really understand each of her children. Even in the retrospect, she gleans a lot of perspective and uses it to become more in tune to her children and make better future choices. She is very relatable and I appreciate her sharing such vulnerable experiences!
Knyga įkritusi į širdį, kur apie tėvystę kalbama iš patirties kartu parodant perspektyvą, galimus sprendimo variantus.
"Jie išmoko mus prie durų supakuoti ir palikti savo ego, būti žmonėmis, kurie vedini geriausių norų daro ir daugybę klaidų, moko besalygiškai priimti save tokius, kokie esame, o tada ir kitus - vaikus - primti taip be jokių išlygų. Taigi jei kartais jaučiatės, kad darote "nepakankamai", nepamirškite, kad ši savijauta būdinga visiems geriems tėvams."
I found this to be a solid parenting book with a lot of good insights, in quickly digested chunks to be easily read by busy folks. I'll still recommend The Blessing of a Skinned Knee first and foremost, but I think this is a terrific addition to the canon of compassionate parenting.
*I received an electronic ARC from the publisher via NetGalley in exchange for an honest opinion.*
Stories of which you either already know or might make you raise an eyebrow. I am not happy with readying someone's story (plus a few extra stories written by kids(???)). Not a book I'd recommend, despite me giving it 3 stars. It's an average "what I've learned as a parent" or "What worked for me (might not work for you)" type of book. Meh, super-meh.
I have read so many of these consoling parenting books and found nothing particularly original or inspiring here: Parenting is hard, lead with your heart, give yourself grace. Perhaps I would have given this a higher rating had I read it earlier in my parenting journey.
For me it is one of the best books about parenting, if not the best. Easy to read, easy to remember, a deep, real vision, with clear examples. I recommend with confidence!