Sara Džeinė mėgsta būti užkulisuose ir ramiai kurti nuostabiausius receptus “Pagaminta su meile”, kuriam vadovauja įžymusis Tomas Vifenas. Jis žavi aplinkinius ir mėgaujasi dėmesiu, o Sara Džeinė negali atsidžiaugti ne tik gautom galimybėm, bet ir tai, kad Tomas - jos mylimasis. Bet viena kompromituojanti nuotrauka bei netikėtas atleidimas sudaužo viską, kuo Sara Džeinė tikėjo. Mamos paskatinta, ji su savo šuneliu Baksteriu leidžiasi į kelionę automobiliu. Iš pažiūros siaubingoms aplinkybėms susiklosčius, ji atsiduria Montenele - mažame Italijos kalnų miestelyje, kur kadaise jo meras pardavinėjo namus vos po 1 eurą. Ir net pati Sara Džeinė nebūtų tikėjusis, koks lemtingas bus tas sustojimas!
O tuo tarpu, Asunta, Montenelo miestelio užeigos savininkė, ir toliau gyvena savo ramų vienišės gyvenimą ir mintyse priešinasi visoms miestelio naujovėms toliau gamindama unikalų, naminį maistą be jokių receptų. Bet jos pasaulio spalvos pasikeičia, kai į užeigą ateina senyva moteris, prisipažinusi buvusi jos mamos draugė, o netyčiom išsprūdusi paslaptis sukrečia Asuntą. Negalėdama nurimti, Asunta imasi ieškoti atsakymų į kilusius klausimus, o tai ją atveda į tikrą pokyčių metą, padedantį suprasti, kad laimei niekada nebūna per vėlu!
Koks nuostabus jausmas aplankė rašytojai nukėlus atgal į Montenelo miestelį! Visi tie pažįstami vardai, jų besitęsiančios istorijos, bet jie neužgožė pagrindinių veikėjų nuotykių! Nors veiksmas vyko lėtai, bet man tai pasirodė toks geras atspindys tam išties ramiam, be skubos einančiam Montenelo gyvenimui! Ir vėl tas dieviškai skaniai aprašytas maistas, nuo kurio nuolat jausdavausi alkana ir, rodos, niekas nebūtų galėjęs patenkinti to troškimo, tik Asuntos užeiga! Kliuvo ir kai kurie vertimui pasirinkti žodžiai, kaip “domesys”, “įmanu”, “skepsį”, “atkaklavo” - tiesiog gerai nesusiskaitė. Taip pat jaučiau, kaip Sara Džeinė kartais mane erzina - gal per daug buvo tos savigailos, o kiti veiksmai net siutindavo, tad vis norėjos šūktelt - KĄ TU DARAI? Bet tik toliau supratau, kad visų poelgių, norų bei veiksmų sprendimo būdą veikėja turėjo atrasti pati. O ar atrado? Teks perskaityti istoriją iki galo!