What do you think?
Rate this book
Сады Соацеры
ebook
Published January 1, 2022
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 of 1 review
Read
June 14, 2022Mane visiškai begėdiškai apgavo. Nepaisant to, kad įžangoje autorius atvirai prisipažįsta, kad ši knyga – tai begėdiškas plagiatas. Ir tai tiesa. O aš – nepatikėjau ir, logiška, likau apgautas. Nors gal veikiau apsigavęs.
Gal ne visur ir ne viską atpažinau, bet spėju autorinį tekstą esant tik tuose, pavadinkim taip, informaciniuose intarpuose. Ir tai – su sąlyga. Visa kita – kompiliacija iš Aleksejaus Tolstojaus „Aelitos“, Edgaro Rice‘o Burroughso „Marso princesės“, Herberto George‘o Wellso „Pasaulių karo“, Edmondo Hamiltono „Žvaigždžių karalių“, Lewiso Carollio „Snarko medžioklės“, Howardo Lovecrafto „Randolfo Karterio parodymų“, Aleksando Malyškino, Edgaro Allano Poe tekstų... Ir panašu, kad dar ne visus išvardinau.
Eksperimentas savaip įdomus. Mozaika sudėliota taip, kad vienos ištraukos paliktą emocinį foną sustiprina toliau sekanti ištrauka. Ir nors viskas dėliojama iš visiškai atskirų, niekaip nesusijungiančių siužetų, bet skaitosi tarsi vientisas kūrinys.
Vertint šį sykį nevertinsiu niekaip. O ir ką turėčiau vertinti? Tolstojų? Burroughsą? Poe? Antrą sykį prie šitos knygos nebegrįšiu. Nes ir taip jau gavosi nebe pirmas sykis – juk viskas jau skaityta. Bet „Soaceros sodai“ savo užduotį atliko – trumpam vėl panardino mane į tą retro fantastiką, leido pajusti jos kvapą. Toks savotiškas žingsnis į vaikystę. Savo. O ir žanro.
Gal ne visur ir ne viską atpažinau, bet spėju autorinį tekstą esant tik tuose, pavadinkim taip, informaciniuose intarpuose. Ir tai – su sąlyga. Visa kita – kompiliacija iš Aleksejaus Tolstojaus „Aelitos“, Edgaro Rice‘o Burroughso „Marso princesės“, Herberto George‘o Wellso „Pasaulių karo“, Edmondo Hamiltono „Žvaigždžių karalių“, Lewiso Carollio „Snarko medžioklės“, Howardo Lovecrafto „Randolfo Karterio parodymų“, Aleksando Malyškino, Edgaro Allano Poe tekstų... Ir panašu, kad dar ne visus išvardinau.
Eksperimentas savaip įdomus. Mozaika sudėliota taip, kad vienos ištraukos paliktą emocinį foną sustiprina toliau sekanti ištrauka. Ir nors viskas dėliojama iš visiškai atskirų, niekaip nesusijungiančių siužetų, bet skaitosi tarsi vientisas kūrinys.
Vertint šį sykį nevertinsiu niekaip. O ir ką turėčiau vertinti? Tolstojų? Burroughsą? Poe? Antrą sykį prie šitos knygos nebegrįšiu. Nes ir taip jau gavosi nebe pirmas sykis – juk viskas jau skaityta. Bet „Soaceros sodai“ savo užduotį atliko – trumpam vėl panardino mane į tą retro fantastiką, leido pajusti jos kvapą. Toks savotiškas žingsnis į vaikystę. Savo. O ir žanro.
Displaying 1 of 1 review