Čia telpa kur kas daugiau nei galima nusipirkti už €16. Tai dviejų vaikų gimimas, skyrybos, akies praradimas, tėvo kalėjime lankymas, transcendentalios patirtys ir mirties bei gyvybės artumas. Daugybė dalykų nesutilpsiančių į šią anotaciją. Autorius tikisi, kad skaitydami patirsite malonumą. Jei taip neatsitiks, galite susisiekti su autoriumi – kontaktai knygoje. Įsigydami šią knygą padėsite autoriui egzistuoti. Autorius tikisi šiek tiek padėti ir jums. Klestėkite.
Ne pirma MPEM knyga, kurią skaitau, bet pirma, kurią vertinu max balais. Nemėgstu knygų skaityt antrąkart, bet šitą po kokių 10 metų manau vėl paimsiu, nes pusės šios knygos tekstų supratimas gali pakisti keičiantis asmenybei (bent dabar taip atrodo). Rekomenduoju tiems, kas nebijo aštresnio humoro, šlykštesnių žodžių. Stilius savitas, kaip ir rašo Eidukonis viršely, kažkas primena Beigbederį, bet ir ne visai, turi kažką visiškai atskiro. Klestėk, MPEM, Klestėk!
Greitas skaitalas prieš skrydį. Galbūt būsiu nepopuliarios nuomonės su tais kukliais 2 balais, bet tai buvo prasčiausiai investuoti mano 14e (su akcija, todėl ne 16:) ).
Tikrai buvau įspėta apie necenzūrinį turinį, tačiau, kad jo bus tiek daug - nenumaniau. Istorija be siužeto, bet dėl to irgi buvau įspėta. Atrodo, jog tai depresuoto, kenčiančio ir įskaudinto žmogaus atsitiktintis minčių ir fantazijų kratinys, kuris viename puslapyje, velnias, kaip įtraukia, o kitame - iki gilumo verčia šlykštėtis. Buvo susimąstyta, ar tas šleikštulys nekyla dėl estinčių panašumų, bet, deja, niekada neteko analizuoti savo fekalijų klozete, mąstant apie egzistenciją ir teisę “būti”.
Žinoma, tai knyga apie kenčiančią būtybę be pagražinimų ir tas privedė prie riebaus 2! Tačiau daug kur nebuvo įžvelgta sąsajų su realybe.
Pliusai: labai greitai skaitosi! Daug skambių frazių, kurias galėtumėte išsirašyti į sąsiuvinį ir išmokti atmintinai bei vėliau cituoti, apibūdinant gyvenimo neteisybę.
Tai ganėtinai kontraversiška knyga🫢 Aprašomos temos vietomis man pasišlykštėjimą, irzulį, vietomis ir nusijuokdavau. Tai pirma šio autoriaus knyga, kurią skaičiau, todėl pasidarė įdomu ar jos visos tokios 🤔
"Kartais regisi, kad visa visata visiškai nesvarbi. Truputį svarbu yra tai, kad esam. Truputį svarbiau yra tai, kad ateis laikas, kai mūsų nebus. Aš pats norėčiau atsisakyti tapatybės ir virsti grynuoju tapsmu - be užmačių, be pretenzijų. Dabar esu čia tam, kad pasakyčiau, kaip reikia mylėti: lengvai, nepaliekant pėdsakų ir nemindžiojant žolės. Tartum netyčia. Ir greitai, nes jau per vėlu. Kaskart, kai pradedam mylėti - jau per vėlu, nes kaskart, kai pradedam, reiškia, kad buvom nustoję."
Jaučiu, kad ši knyga yra viena iš tų, kurią norėsiu dar po kelerių metų perskaityti. Kai kurie tekstai sukėlė stiprų pyktį ir net šleikštulį, kiti - liūdesį, o kai kurių dėka veide atsirado šypsena ir juokas.:) Ačiū, M.P.E. Martynenko, kad parašei knygą apie nesvarbius dalykus, kurie iš tiesų yra svarbūs. Nes tai, kas nesvarbu, yra svarbu.