Žmonės be praeities

Between Three Plagues: The Story of Balthasar Russow #2

by Jaan Kross, Danutė Sirijos Giraitė (Translator)

XVI a. Talinas. Kadaise padūkęs, nutrūktgalviškai drąsus, aštraus proto berniūkštis, dabar Baltazaras Rusovas – pasaulyje įsitvirtinęs gerbiamas žmogus. Vos išėjęs mokslus vokiečių Štetino mieste, jis tampa Talino Šventosios Dvasios bažnyčios pastoriumi. Neilgai trukus susižada su nuostabių migdoliškų akių mergina ir ima rašyti jam šlovę atnešiančias Livonijos kronikas. Bet Baltazaro gyvenime neramumai dar priešakyje. Livoniją ir toliau kamuoja prašalaičiai – Talinas ruošiasi užtruksiančiai maskvėnų apgulčiai. Kronikininko darbą slapčia seka kiti didikai, norintys savaip diktuoti istoriją. O ir santuoka – netrunka patirti Baltazaras – kartais gali panėšėti į karo lauką.

„Vienas didžiųjų pasaulio rašytojų, nusipelnęs Nobelio.“ - Doris Lessing.

„Apie priespaudą, kuri jam pačiam nebuvo svetima, Krossas geba rašyti be pykčio, bet itin skausmingai.“ - Adam Zamoyski.

Jaan Kross (Janas Krosas, 1920–2007) – estų klasikas, laikomas bene svarbiausiu XX a. estų rašytoju, prestižinės Herderio premijos laureatas, daugkartinis Nobelio literatūros premijos nominantas. Jo herojai yra žymūs senų laikų estų kilmės veikėjai, juos vaizduodamas autorius žadino tautinę estų savimonę sovietinės okupacijos metais. Tetralogijoje „Tarp trijų marų“ sodriai vaizduojamas istorinės asmenybės, estų kilmės metraštininko, „Livonijos kronikos“ autoriaus Baltazaro Rusovo (iki 1536–1600) gyvenimas. „Žmonės be praeities“ – trečias tetralogijos romanas. Pirmas ir antras romanai išleisti viena knyga „Lyno akrobatas. Tarp trijų marų“ (Baltos lankos, 2020).

Genres: Historical Fiction

448 pages, Hardcover

First published January 1, 1977

About the author

Jaan Kross (1920 – 2007) was an Estonian writer. He has been tipped for the Nobel Prize for Literature on several occasions for his novels, but did in fact start his literary career as a poet and translator of poetry. On his return from the labour camps and internal exile in Russia, where he spent the years 1946-1954 as a political prisoner, Kross renewed Estonian poetry, giving it new directions.

Kross began writing prose in the latter half of the 1960s, first with a film scenario "A Livonian Chronicle" (Liivimaa kroonika) which dealt with the life of the author Balthasar Russow (1536-1600) and which also became the subject of his first masterpiece "Between Three Plagues" (Kolme katku vahel, 1970), a suit of four novels. From that time onwards Kross moved by stage nearer to our present time in history, describing figures from Estonian history, first in short stories and novellæ, later in novels, also in writings where he has drawn upon his own experiences. The heroes of his novels tend to be of Estonian or Baltic German origin and cultured people, though on the margins of society and are usually faced with a moral dilemma of some sort.

Reviews

[Kristjan · Rating 4 out of 5]

Kui Sinu kogemus Balthasar Russowiga jääb "Tujurikkuja" sketši juurde ("Ma mõtlesin, et ma olen nüüd Balthasarile kaussi pannud!"), siis lisab Jaan Krossi "Kolme katku vahel" sellele mitme meetri paksuse intellektuaalse kihi peale. Hea küll, palju kirja pandut on kirjaniku väljamõeldis, kuid tegevus toimub päriselt ajaloos aset leidnud sündmuste taustal.

Samuti tekitab Kross oma miljöö, tegelaste, tunnete ja ajastu kirjeldustega kohalolekutunde, mis viib lugeja pimedasse keskaega, kus Musta Katku kõrval ohustas inimelu turvatunde puudumine ja kõige olulisemana sisemine dilemma oma elu valikute üle.

Mulle meeldib raamatuid lugeda pilguga, mis otsib ridade vahelt seoseid kaasajaga. Neid on selles teoses palju. Kadakasakslus ei pärine mitte üle-eelmisest, eelmisest või sellest sajandist, vaid oli omane ka keskajale. Põhimõte "Kes maksab, see tellib muusika" kehtib samuti juba pikemat aega - kui Russowi kroonikakirjutamise propagandaks pööramise soovi võib selle põhimõtte näiteks pidada.

Samamoodi ajatud on inimsuhted. Inimene võib ju sotsiaalne olend olla, kuid introvertne loomus, mis paljudele hingedele külge kinnitatud on, ei lase sellel sotsiaalsusel avalduda. Minu lemmiktegelane oli Märten, kes olemuselt jättis väga introvertse mulje, sest töö vajab tegemist ja elu elamist. Kui aga oli vaja öelda või teha, olid tagajärjed väga konkreetsed.

Kokkuvõttes nautisin teose kihilisust väga. Väide, et romaani tuhande lehekülje kirjutamiseks kulus sama palju päevi tundub keelekasutust vaadates usutavana. Loodaks, et paljud teoses kasutatud hunnitud sõnad leiavad kasutust ka minu sõnavaras, ilma et need mõjuksid kunnatuna.

[Øystein Brekke · Rating 5 out of 5]

Second part of the trilogy.
Balthasar Russow is now a priest in Tallinn, and has started work on his chronicle, while the Livonian war rumbles on, and Tallinn is besieged several times. As a historian, it is of course very satisfying to have a historian as the main character. And having just read Russow's chronicle, it is enjoyable to see how Kross directly quotes the chronicle and describes how it might have been put together.
The comparison with Wolf Hall is understandable, (although obviously this isn't an "answer" to Wolf Hall - it's much older!), but one difference is that much less is known about the historical Russow, and so Kross has more freedom to construct his characters. Although I liked the first book a lot, it had a bit of Forrest Gump-syndrome at times, in that Balthasar pretty randomly became involved in so many important events. In the second book it works better, as Balthasar now has a prominent position and a reason to be involved.
There are plenty of dramatic events, but they are not Kross' focus - this is not an action book. What impresses is the construction of the world, the moods, the relations. It's a world I enjoy sitting down in a chair and visiting, and I'm glad I still have one more book to go.

[Dalius · Rating 4 out of 5]

Paskutinio trilogijos dalis (arba antroji iš dviejų knyga) apie 16 a estų metraštininko gyvenimą ir peripetijas. Tai tobula knygą visiems norintiems pajusti to metų mūsų šiauriečių kaimynų gyvenimo dvasią :)
Asmeniškai man patiko. Skaičiau šią knygą ne kaip romaną, o kaip istorinę knygą.