What do you think?
Rate this book
Atatrankos
Nijolė Oželytė – aktorė, sukūrusi daugiau nei trisdešimt vaidmenų televizijos ir kino filmuose, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarė, politikos ir visuomenės veikėja. Šiandien ji aistringai, aštriai, jautriai žvelgia į save ir pasaulį, primindama pamatines tiesas, ir ragina kovoti už gyvenimą, kuriame nėra veidmainystės.
Mano didžiausias vaikystės noras buvo užaugti, kad galėčiau nieko nebijoti, kaip suaugę žmonės, kurie mane supo. Buvau tikra, kad jie žino VISKĄ apie gyvenimą, mirtį ir prasmes, nes gyventi viso to nežinant ir jaustis taip užtikrintai yra neįmanoma. Ir baisiausia nuostaba ištiko paaugus ir supratus, kad daugybė mane supančių suaugusių žmonių gyvena savo kasdienį gyvenimą nė neatsimindami, kad jie yra gyvi. Laikinai gyvi. Kad jie taria daugybę žodžių, bet nesusikalba, nes to paties žodžio turinys kiekvienam žmogui yra skirtingas – nelygu patirtis ir suvokimo horizontų platumos. O daugybė žodžių dažnai liejasi beprasmiškai, nes tik kalbėdamas žmogus jaučia, kad jis išvis yra. Tačiau jeigu norime, kad žodžiai taptų mus jungiančiu susikalbėjimo tiltu, o ne sprogmeniu po juo, kalbant svarbu ne „išsisakyti“, o „pasakyti“. - Nijolė Oželytė
„Atatrankos“ – pirmoji Nijolės Oželytės prozos knyga. Į ją sudėti geriausi autorės tekstai nuo 2011 metų. Čia ir praeities įvykiai, ir apmąstymai, tokie taiklūs ir aktualūs šiuolaikinių įvykių kontekste, lyg būtų parašyti šiandien.
Mano didžiausias vaikystės noras buvo užaugti, kad galėčiau nieko nebijoti, kaip suaugę žmonės, kurie mane supo. Buvau tikra, kad jie žino VISKĄ apie gyvenimą, mirtį ir prasmes, nes gyventi viso to nežinant ir jaustis taip užtikrintai yra neįmanoma. Ir baisiausia nuostaba ištiko paaugus ir supratus, kad daugybė mane supančių suaugusių žmonių gyvena savo kasdienį gyvenimą nė neatsimindami, kad jie yra gyvi. Laikinai gyvi. Kad jie taria daugybę žodžių, bet nesusikalba, nes to paties žodžio turinys kiekvienam žmogui yra skirtingas – nelygu patirtis ir suvokimo horizontų platumos. O daugybė žodžių dažnai liejasi beprasmiškai, nes tik kalbėdamas žmogus jaučia, kad jis išvis yra. Tačiau jeigu norime, kad žodžiai taptų mus jungiančiu susikalbėjimo tiltu, o ne sprogmeniu po juo, kalbant svarbu ne „išsisakyti“, o „pasakyti“. - Nijolė Oželytė
„Atatrankos“ – pirmoji Nijolės Oželytės prozos knyga. Į ją sudėti geriausi autorės tekstai nuo 2011 metų. Čia ir praeities įvykiai, ir apmąstymai, tokie taiklūs ir aktualūs šiuolaikinių įvykių kontekste, lyg būtų parašyti šiandien.
311 pages, Hardcover
Published January 1, 2022
16 people are currently reading
51 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 7 of 7 reviews
October 29, 2022
Klausydamasi Nijolės interviu pamirštu kartais, kad ji Aktorė. Įtaiga, artikuliuotas kalbėjimas, tinkamai sudėtos pauzės ir loginiai kirčiai - ten kur reikia. Išlavinta. Todėl ir skaitydama Nijolės knygą " Atatrankos" sakiniai man plaukia jos balsu.
O pati knyga labai lengva, turėdami laiko ir per dieną galite spėti suskaityti. Rasite jos mintis tarsi iš dienoraščio - apie politiką, asmeninį augimą, savistabos momentus, tą minutę supančio gyvenimo džiaugsmus ar skausmus.
Gerdama kavą verčiau puslapius ir stabtelėdavau vis ties kuria mintimi antrą kartą ją pajusti. Ši viena iš jų: Visi trokšta to, ko negali būti, - STABILUMO. Niekas niekada nestovi vietoje - juda į gera arba į bloga. Stabilumą kiekvienas gali pasiekti tik savo viduje, kai suvokia, jog viskas, visiškai viskas, kas vyksta žmogaus gyvenime, tėra vertinga patirtis Ateičiai. Išmintis prasideda ten, kur nelieka žodžio "aš".
Patiks visiems smalsiems, norintiems lengvo kokybiško skaitinio.
O pati knyga labai lengva, turėdami laiko ir per dieną galite spėti suskaityti. Rasite jos mintis tarsi iš dienoraščio - apie politiką, asmeninį augimą, savistabos momentus, tą minutę supančio gyvenimo džiaugsmus ar skausmus.
Gerdama kavą verčiau puslapius ir stabtelėdavau vis ties kuria mintimi antrą kartą ją pajusti. Ši viena iš jų: Visi trokšta to, ko negali būti, - STABILUMO. Niekas niekada nestovi vietoje - juda į gera arba į bloga. Stabilumą kiekvienas gali pasiekti tik savo viduje, kai suvokia, jog viskas, visiškai viskas, kas vyksta žmogaus gyvenime, tėra vertinga patirtis Ateičiai. Išmintis prasideda ten, kur nelieka žodžio "aš".
Patiks visiems smalsiems, norintiems lengvo kokybiško skaitinio.
October 25, 2022
Gyvenimiškos tiesos ir išminties pripildyta knyga.
September 14, 2022
Mane dominanti tema yra retorika, o Nijolė Oželytė puiki viešųjų kalbų sakytoja, oratorė.
Bet knyga žavi ir tuo, jog joje yra gausu atvirų, aštrių, nepatogių , bet kartu ir jautrių tekstų, kurie suima ir kurį laiką nepaleidžia.
Bet knyga žavi ir tuo, jog joje yra gausu atvirų, aštrių, nepatogių , bet kartu ir jautrių tekstų, kurie suima ir kurį laiką nepaleidžia.
June 11, 2024
https://www.facebook.com/photo?fbid=7...
„Kančioms ir liūdesiui save pasmerks žmogus,
Nusprendęs „pagyventi sau”, nebus laimingas.
Tik kito akyse tu pamatysi, koks esi gražus.
Tik kitas pasakys tau, kad esi reikšmingas.“
🌊
Nijolės Oželytės tiesų rinkinys, lyg savotiškas dienoraštis, atrinktos mintys. Temos: laikinumas, dieviškumas, žmogiškumas, neprisirišimo svarba, Lietuvos valstybiškumas, politinis kontekstas, vegetarizmas. 🥗 Įdomu tai, kad kai kurios mintys kartojasi, kas 20-30 psl. galima jas perskaityt tokias pačias, tik užrašytas kitaip. Vienus erzins, kiti pasidžiaugs – čia jau kaip kam.
Įdomiausia buvo skaityt ne filosofinius apmąstymus ☁️, o asmeninis patirtis, pvz., kad N. Oželytė mirties akivaizdoje dažėsi blakstienas (Seimo salėje. „Pribėgo užsienio korespondentas, sakė, „crazy woman, what are you doing“ (pakvaišusi moterie, ką tu darai), tau tankai eina ant galvos“ (šaltinis: https://rb.gy/nbdt4g). Norėjosi susijungti su aktore-rašytoja labiau ne galva (protu), o širdimi. Na, bet ši knyga – ne atsiminimų, o apmąstymų – gal kada sulauksim ir antrosios. ☺️
KAM REKOMENDUOJU: mąstantiems (nors, aišku, geriausia būtų, jei nemąstantys perskaitytų. 😄)
„Kančioms ir liūdesiui save pasmerks žmogus,
Nusprendęs „pagyventi sau”, nebus laimingas.
Tik kito akyse tu pamatysi, koks esi gražus.
Tik kitas pasakys tau, kad esi reikšmingas.“
🌊
Nijolės Oželytės tiesų rinkinys, lyg savotiškas dienoraštis, atrinktos mintys. Temos: laikinumas, dieviškumas, žmogiškumas, neprisirišimo svarba, Lietuvos valstybiškumas, politinis kontekstas, vegetarizmas. 🥗 Įdomu tai, kad kai kurios mintys kartojasi, kas 20-30 psl. galima jas perskaityt tokias pačias, tik užrašytas kitaip. Vienus erzins, kiti pasidžiaugs – čia jau kaip kam.
Įdomiausia buvo skaityt ne filosofinius apmąstymus ☁️, o asmeninis patirtis, pvz., kad N. Oželytė mirties akivaizdoje dažėsi blakstienas (Seimo salėje. „Pribėgo užsienio korespondentas, sakė, „crazy woman, what are you doing“ (pakvaišusi moterie, ką tu darai), tau tankai eina ant galvos“ (šaltinis: https://rb.gy/nbdt4g). Norėjosi susijungti su aktore-rašytoja labiau ne galva (protu), o širdimi. Na, bet ši knyga – ne atsiminimų, o apmąstymų – gal kada sulauksim ir antrosios. ☺️
KAM REKOMENDUOJU: mąstantiems (nors, aišku, geriausia būtų, jei nemąstantys perskaitytų. 😄)
December 18, 2022
Laukiau šios Oželytės knygos, kadangi visada labai įdomu jos klausytis, ypač, kai kalba apie laisvę, nepriklausomybės atgavimo laikotarpį. Ir čia buvo įdomių minčių, fragmentų, tačiau man pritrūko vientiso pasakojimo. Tos sumėtytos ištraukos man pasirodė kaip tingėjimas sudėti išgyventus, permąstytus dalykus į nuoseklų bei įtraukiantį pasakojimą, ką autorė puikiai sugeba daryti. Bent jau kalbėdama.
October 7, 2023
labai daug tiesos
May 14, 2025
2014 m. sausio 4d.
Savo šaknų suvokimas dovanoja proto ir jausmų stabilumą. Susipažinkime su savimi, kurkime savyje rimtį patys ir gyvenimas keisis į gera.
Savo šaknų suvokimas dovanoja proto ir jausmų stabilumą. Susipažinkime su savimi, kurkime savyje rimtį patys ir gyvenimas keisis į gera.
Displaying 1 - 7 of 7 reviews