Vienuolikmetė Enė - sunkus vaikas, dažnai patiriantis stiprius įniršio priepuolius. Mergaitė neturi tėvų ir šiuo metu gyvena ne pas globėjus, o internatinėje mokykloje Sakse. Enė ir jos draugas Dantė nusprendžia, kad pats metas viską išsiaiškinti iki galo: kas moka už jų mokslus, kodėl informacija apie mokyklą - užslaptinta ir kaip su visu tuo yra susijęs paslaptingasis mokyklos ūkvedys?
Kaip stipriai buvau pasiilgusi šios šmaikščios, linksmos, energijos kupinos pagrindinės knygos herojės - Enės! Sakau nuoširdžiai - pastaruosius metus labai laukiau, kol „Debesų ganyklos“ išleis ir šią, trečiąją, serijos knygą. Mano nuomone, „Aš ir nevykėliai“ - viena iš originalesnių knygų serijų, skirtų jauniesiems skaitytojams, kurią skaitant ne tik pastarieji, bet ir jų tėveliai ras ir iš ko pasijuokti, ir dėl ko paliūdėti, ir kuo jaukiai pasidžiaugti.
Nuo pat pirmosios knygų serijos dalies Enė - išskirtinė asmenybė: ir gyva bėda, ir kietas riešutėlis, ir tyras žmogutis, turintis itin skaudžią praeitį, bet slepiantis ją giliai savyje. Tiksliau, po sunkaus vaiko kauke, kad niekas negalėtų jos užgauti dėl to, kas nutiko praeityje, kas paliko sunkiai išgydomas žaizdas jos pasąmonėje. Manau, autorės idėja sukurti tokio tikroviško, visą jausmų paletę išgyvenančio vaiko ir ne ką mažiau spalvingą jo pasaulio vaizdinį - puiki ir reikalinga. Enė leidžia suprasti, kad nereikia bėgti nuo savęs, nuo savo tikrojo „aš“, kadangi tai neduoda nieko gero, o visada, anksčiau ar vėliau, atsiras žmonių, kurie tave mylės ir brangins tokį, koks esi, be jokių išimčių, be jokių sąlygų.
Knyga „Aš ir nevykėliai. Netikėtos staigmenos“ yra parašyta lyg Enės laiškas tėčiui, kuriam ji atvirai papasakoja savo jausmus, susijusius ir su juo, ir su kitais žmonėmis, o taip pat gyvenimą aukštyn kojomis verčiančiais įvykiais ir nuotykiais. Šioje dalyje paaiškėja daug detalių iš Enės praeities, kurios nebuvo minimos ankstesnėse serijos knygose, o taip pat sudėliojami visi taškai ant „i“, leidžiantys rasti atsakymus į anksčiau kilusius klausimus ir suprasti, kodėl viskas nutiko taip, o ne kitaip.
Labai džiaugiuosi V. Walder sprendimu į knygos siužetą įpinti ir psichologo personažą, kuriam, nors iš pradžių ir nenoromis, pamažu atveria širdį pati Enė. Manau, labai svarbu skleisti vaikams netiesioginę, bet tarp eilučių slypinčią žinią, kad jie visada gali pasipasakoti svetimam žmogui, kuris ne tik su malonumu išklausys, bet ir profesionaliai patars. Labai svarbu ir pats akcentavimas, kad toks žingsnis nėra gėdingas, priešingai - teisingas ir galintis padėti pasijusti geriau, ypač šiais, neramiais, laikais ar susidūrus su sunkiai išsprendžiama situacija.
Istorijoje slypi ir kitų svarbių temų, tokių kaip draugystė, ištikimybė, pasiaukojimas, pagalba, tarpusavio ryšys, nelaimės ir tiesos sakymo svarba. Tiesa, visos šios serijos knygos yra gausiai ir vaizdžiai iliustruotos, tad, manau, jauniesiems skaitytojams tai dar vienas pliusas, kodėl verta čiupti į rankas šią istoriją! Pats tekstas yra pakankamai didelio šrifto, tad puikiai tiks ir tik pradedantiems lavinti savo skaitymo įgūdžius.
Pati šmaikščiausia ir, bent jau mano akimis, juokingiausia knygų serijos detalė - teksto vietos, kurios užtušuotos, mat po tuo užbraukimu slepiasi keiksmažodžiai, kurių nevalia palikti atvirų! Aišku, vieni gali pagalvoti - kodėl apskritai knygoje sukuriamas toks vaizdinys, kad mergaitė tuomet, kai tik susinervina, keikiasi? Ir toks požiūris, žinoma, pagrįstas, atsižvelgiant į mūsų šiuolaikinio jaunimo žodyną. Tačiau šioje istorijoje nekultūringas žodynas nėra propaguojamas, priešingai - Enė aplinkinių skatinama kalbėti padoriai, o ir pati mergaitė visomis išgalėmis stengiasi susitvardyti. Nenuostabu, kad šioje, trečiojoje, dalyje užtušuotų keiksmažodžių kiekis žymiai sumažėjęs - tai rodo ir paaugusią Enės vidinę brandą, ir tuo pačiu gerą pavyzdį kitiems jos bendraamžiams - knygos skaitytojams. Manau, kad ši detalė suteikia knygai tiek nuotaikos, tiek išskirtinumo, tiek gyvenimiškų pamokų, tad nereikia to vertinti negatyviai.
Šįkart mano rekomendacija dėl skirtingų priežasčių yra skirta dviem amžiaus grupėms. Pirmiausia, knygų seriją (įskaitant visas tris jos dalis) rekomenduoju jauniesiems skaitytojams, kurie galbūt dar ne iki galo yra „prisijaukinę“ skaitymą, kadangi neabejoju - ši serija ir sudomins, ir paskatins į knygas pažvelgti kitu kampu - suprasti, kad knygos yra ne ką mažiau smagus laisvalaikio leidimo būdas nei kompiuteriniai žaidimai. Ypač per šiltas vasaros atostogas ir drauge su tokiais herojais kaip Enė bei jos šaunioji Sakso internatinės mokyklos draugų kompanija. Siūlau seriją „Aš ir nevykėliai“ perskaityti ir tėveliams, kadangi net neabejoju, kad ryškiaspalvis Enės charakteris, jos pasirinkimai, veiksmai gali padėti geriau suprasti savo pačių vaikus ir jų kartais it ugnikalnis prasiveržiančias emocijas. „Aš ir nevykėliai“ - ideali serija jaukiems šeimos vakarams su knyga rankose.
4/5⭐