Žengti į Panerių memorialą – lyg žengti į atminties mišką.
Paneriai – viena reikšmingiausių Antrojo pasaulinio karo atminties vietų Europoje. Vilniaus pakraštyje besidriekianti, romantiška, kurortu turėjusi tapti erdvė virto masinių žudynių – Holokausto sušaudant ir kitų nacių nusikaltimų žmoniškumui – vieta. O vėliau, 1960 m. įsteigus Fašizmo aukų muziejų ir 1977 m. memorialą – atminties ir atminties politikos scena, kurioje per aštuonis dešimtmečius vis pritrūkdavo vietos pačioms aukoms.
Monografijoje gilinamasi į memorialo biografiją, atspindinčią pagrindinius SSRS ir nepriklausomos Lietuvos atminimo politikos posūkius, ir narpliojami atmintį apie Panerių aukas apraizgę procesai. Žvelgiant į Panerius kaip į gamtos, kultūros ir politikos sampynos erdvę, netrunka paaiškėti, jog iš pirmo žvilgsnio ne itin kompleksiškas ir klaidus objektas talpina daug paslapčių: nutylėtų vardų, rusenusių konfliktų, nepažymėtų objektų, archyvuose nugulusių architektūrinių sumanymų.
Užknisa tie istorikai su savo nuostabiom monografijom, taip užknisa, kad net pati turiu tramdyt norą tapti istorike.
Itin teigiamas mano atsiliepimas tikrai susijęs su faktu, kad knyga itin aktuali mano pačios akademiniama interesams, bet nėra vien tik jų nulemtas.
Kadangi nežinau, nuo ko pradėti, tai tiesiog greitai supilsiu viską, kas patiko, ne pagal svarbą, o pagal tai, kokia tvarka ateis į galvą:
knyga atrodo rašyta kokius dešim metų – tokia išbaigta ir apgalvota;
aiškiai ir nenuobodžiai išdėstyti metodologiniai įrankiai;
įvardijama pinigų svarba atmintokūroje (gal ir nenuostabu, paminklų vien gražiais žodžiais nepastatysi – o gal ir pastatysi, jei įmanoma, tebūnie kam nors iššūkis);
sovietmetis ir jo įvykiai niuansuoti + labai aiškiai matosi, kokius padarinius dar daugeliui kartų gali turėti atminties ideologizavimas;
galima skaityti praverčiant kai kuriuos skyrius (pvz. jei labai neįdomu architektūriniai reikalai), bet problema išnagrinėta iš tiek daug kampų, kad net ir didžiausias pravertinėtojas ras kažką įdomaus.
Ir nors knyga greičiausiai nesukels tokio ažiotažo kaip kasdienybių monografijos, statau (gal kas žino lažybų bendrovę, kuri priimtų tokį statymą?), kad tikrai taps svarbia priemone tiems, kurie norės geriau suprasti atminties materialumą ir Holokausto atminties formavimą(si).
Įtraukianti. Nustebau, kad knyga tokia tematika gali taip prikaustyti. Kiek daug darbo įdėta dekonstruojant ir įtraukiai papasakojant vienos vietos istoriją. Puikūs tematiniai pjūviai. Ačiū.
Ačiū, gerb. Zigmai, analizės gylis ir plotis tiesiog stulbinami! Teko porą kartų būti Panerių memoriale ir beskaičiuojant tuos po teritoriją išsibarsčiusius paminklus suvokti šios vietos daugiasluoksniškumą. Knygoje autorius kantriai tuos sluoksnius ir lukštena vieną paskui kitą, vieną paskui kitą. Daug informacijos apie skirtingus laikotarpius, gal kiek daugiau apie tarybinę epochą, nes ji tiesiog buvo ilgesnė. "Atminties miškas" užkaišiojo kai kurias mano žinių skyles, pvz. apie sovietų elgesį su žydais ir kodėl pastarieji siekė išvykti į Izraelį ir pan.
Nors knyga nėra apie tai, norėjosi bent kiek detalesnio 1941- 1944 įvykių aprašymo. Tiems, kas apie įvykius nieko nežino, reiktų pasiskaityti atskirai. Knyga paskatino paklausinėti aplinkinių, ką ir kiek kas žino apie Panerius, visai nestebėtinai mažai arba visai nieko. Asmeniškai įdomiausia knygos vieta yra Paneriai kaip Lietuvos - Lenkijos santykių dalis, kur nacių rėžimas antrame plane. Kam ši tema įdomi, labai rekomenduoju.
Klausiau amerikiečių pasakojimo, kaip jie tą vietą naršė savo super technika. Yra net filmas "Escape Tunnel". Būtinai reikia dalyvauti Gyvųjų marše. Ponary - nepaprasta vieta, o knygos autorius pasidarbavo kaip teikiant!
This entire review has been hidden because of spoilers.