„Alfavilnius“ - antiknyga, atrakcionas, fikcija, teminis parkas, joje - lietuviško kiborgo, klajojančio po ideologijų, simuliakrų, PR, fantazijų, geismų ir galios demonstravimo pasaulį nuotykiai. Ji prasideda ne nuo pradžių, jos viršelis paslėptas giliai knygos viduje, knygos teksto dalis galima galima susirasti ir virtualioje erdvėje. Jean Luc Godard Alphaville yra nežinomos planetos miestas sunkiai nusakomais laikais, kurio visus gyventojus ir jų psichiką valdo superkompiuteris Alfa 60. Alfavilnius yra blogasis šio miesto brolis dvynys. Meno kritiko, ŠMC kuratoriaus, scenaristo Valentino Klimašausko romanas „Alfavilinius“ - novatoriškas, eksperimentinis, konceptualios literatūros kūrinys. Jame panaudotos William S. Burroughs, Jean Luc Godard, Henry Miller naratyvo konstravimo technikos.
mano burbulo prieš 7-8 metus dėliotos skurdžios žvaigždutės šiam kūriniui visai iškalbingos. Pretenzijos nepajutau, visai smagiai žaidžiau, tik retkarčiais nupurtydavo draugas Krindžas
Knygą („Alfavilnius“) nusitvėriau *random*, kaip seniau, kai kasetes pirkdavau pagal viršelį – laiko galvoti nebuvo. Kudos Linai.
Dabar pirmiausia žvilgsnis krenta į leidimo metus: ar tonas atitinka laikmetį, ar neatrodo dirbtinis (LLM)? Čia kaulų kramtyti nereikėjo – išleista 2008 m. Jei kartais kyla modernumo ošimas, tai greičiau dėl mūsų pačių internetinių nuostatų.
Skaitydamas susidariau jausmą, kad „vaibas“ labai pažįstamas – tarsi literatūriniai triukai jau būtų matyti anksčiau, bet paminėti nuogi priešpiečiai sustatė viską į vietas.
TL;DR: Jei ši apžvalga neaiški – tokia pat miglota ir knyga. Jei aiški – drąsiai imkit ją ir skaitykit.