„Viskas buvo ne taip" – penktasis Liutauro Degėsio esė rinkinys. Šioje knygoje – gausybė paradoksalių, ironiškų filosofinių įžvalgų apie įvairias visuomenės gyvenimo realybes: politiką, religiją, mokslą, meną, švietimą. Tekstai nuolat primena, koks svarbus yra kalbėjimas, rašymas, skaitymas – artėjant prie išorinės ir vidinės tikrovės supratimo. Ironiška, kad švietimas, socializacijos procesai, tikslieji mokslai – bando įteigti mums, jog išorinė tikrovė, vadinamasis „po saule" esantis pasaulis – yra svarbesnis, nei paties savęs pažinimas ir supratimas. Bet: neturime pojūčių – kitų žmonių pojūčiams pajusti, niekada nepajausime kitų žmonių jausmų. Ir todėl, nesigilindami į save, nebandydami suprasti savęs, niekaip nesugebėsime priartėti prie kitų žmonių. Nesuvoksime jų argumentų, jų logikos. Nepajėgsime jų už-jausti, suprasti, bendrauti ir bendradarbiauti. Viskas yra ne taip, nes viską – pasistengęs – galėtum suprasti kitaip. Ne veltui taip daug žmonių kartoja šitą frazę: „Nesuprantu, kaip tu gali nesuprasti".
Liutauras Degėsys – poetas, rašytojas, publicistas, monografijų, mokslinių straipsnių ir vadovėlių autorius. Rašytojas du kartus įvertintas Kultūros ministerijos premija už publicistiką (2010, 2017) ir Vyriausybės kultūros ir meno premija už poeziją ir filosofinių esė knygas (2013).
Rizikuosi kiekvieną kartą: rinkdamasis draugus, mylimuosius, studijas, profesiją, darbą, laisvalaikį, malonumus. Knygas, teorijas, religijas, tikėjimus, pažiūras, nuostatas. Žinias, patirtis. Pakitimai tavyje įvyks negrįžtamai – nes tie pasirinkimai, tos naujos patirtys, žinios, įgūdžiai, nuostatos pakeis tave neatkeičiamai. Nieko negalėsi pakartoti, nes nieko nepavyks padaryti antrą kartą, kaip pirmą kartą. Kai nuspręsi pakeisti save, jau būsi kitas žmogus, ne tas, kuris dar buvo savimi patenkintas. Nebegalėsi pamatyti savęs buvusiomis akimis. Negalėsi įvertinti – kiek pasikeitei. Gal ir galėsi ilgėtis savęs – buvusio. Keisto ir nesuprantamo. Idealizuoto, pagražinto. Tokio, koks jis tau atrodo dabar – naujomis akimis.
Mikroskopiniai pakitimai vyksta visą laiką. Tu keitiesi kasdien – po truputį, lėtai, neišvengiamai, nepastebimai netgi pats sau. Gali būti, kad vieną dieną – belaukdamas ateities, o taip ir neišdrįsęs pasirinkti – pamatysi svetimą žmogų, iš veidrodžio žiūrintį į tave.
Ir išsigąsi, ir pasigailėsi – kad neužteko drąsos pasiryžti ir pasikeisti anksčiau.
Liutauras Degėsys (g. 1953 m. spalio 1 d. Vilniuje) – poetas, filosofas, Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) Filosofijos katedros docentas.
1971 m. baigė Vilniaus 15-ąją vidurinę mokyklą, 1976 m. Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakultete – psichologijos studijas. 1979-1982 m. VU Filosofijos katedros aspirantas. Filosofijos mokslų daktaras (1982 m.), docentas. 1984 apgynė daktaro disertaciją tema „Gnoseologijos problemos Džordžo Santajanos filosofijoje“, humanitarinių mokslų (filosofijos krypties) daktaras. Stažavosi Prahos (Čekija) ir Budapešto universitetuose (Vengrija), tobulinosi ir dėstė Švedijoje bei JAV.
1976-1979 m. Kauno Antano Sniečkaus politechnikos instituto Filosofijos katedros asistentas. Nuo 1982 m. VPU dėstytojas. Taip pat dėsto Vilniaus kolegijoje. 2008 m. buvo išrinktas vienu iš 10 geriausių Lietuvos dėstytojų[1].
Nominuotas vaikų rašytojos Astridos Lindgren premijai 2011 metais gauti.
VPU Istorijos fakulteto mokslo tarybos pirmininkas. Nuo 1990 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
Respublikinėje spaudoje debiutavo 1967 m. Rašo filosofinio pobūdžio knygas ir straipsnius, kuria eiles[2]. Rengia kultūros komentarus (Lietuvos radijo laidoje „Kultūros savaitė“)[3].
Monografijų, mokslinių straipsnių, vadovėlių vidurinėms bei aukštosioms mokykloms, esė rinktinių ir 8 poezijos knygų autorius. Taip pat yra vadovėlių vidurinėms mokykloms „Etika 7-9 klasei”, „Mano ir Tavo šalis Lietuva” (sociokultūrinio ir pilietinio ugdymo vadovėlis ir mokytojo knyga), vadovėlio aukštajai mokyklai „Etika, kaip loginio mąstymo teorija ir praktika” autorius ir bendraautoris. Savo esė skelbia žurnale Fortūna.
Poetinę veiklą pradėjo rašydamas apie „Baltą vaikystės triušelį nuo verkimo raudonom akimis“. Ši ištrauka iš pačios pirmosios Liutauro Degėsio parašytos knygos „Žalias paukštis“ (1984 m.). Eilėraščiai – berniukams ir mergaitėms (iliustravo dailininkė Inga Gilytė). Knygos dizainas: eilėraščiai berniukams skaitomi iš vienos knygos pusės, mergaitėms – iš kitos (pirmą kartą Lietuvoje leidinys išleistas 2 formatais).
Roko grupės „Faktas" dainų tekstų autorius (1989 m. grupei „Faktas“ sukūrė vieną iš žinomiausių jų dainų „Vėjas“). Eilėraštis apie užtrauktuką (iš „Žvėrynas. Žolynas“. poezijos knygos) tapo daina (atlieka „Aktorių Trio“ ir Stasys Daugirdas).
Paskutiniais metais vis jaukinuosi padėtį, kuomet aš sau įtinku, o kitiems ne. Gūžiatės? Nes aš tai labai. Suku ratus apie šią temą ir tariuosi su savo galva vėl ir vėl. Mokausi išbūti tame kito manęs nepriėmime, nepritarime, nesupratime. Ir taip jame nepatogu, kad kartais, rodos, iš proto išeit galėčiau. Iš noro visiems gera būt, niekam, ginkdie nepaprieštaraut, geriau nuleist negirdomis ir arba kuo tyliau. Ir jau savotišku azartu man virsta visos šios nepatogios situacijos, kuomet aš sakau tai, ką galvoju, nepaisant, ką pagalvos kiti. Darau, kaip atrodo teisinga, nepaisant masės, sakančios kitaip. Ir oi, oi, oi, kiek dar tame mėtymosi ir pamokų man pereit reikia. O šioje knygoje tiek daug apie tai kalbama, kad man tiesiai į šimtuką pataikė!
Apie savus akinius, pasimėgavimą savo draugija, savęs pažinimą ir priėmimą. Žinau, žinau, kai rašau kvepia narcisistiniu reikalu, bet išties visai ne. Ypač tokiai taikiai, gerai, maloniai ir patogiai visiems besistengiančiai būti man. Gal enough is enough ir tuos akinius man pasikeisti jau laikas, gal pasaulis keitės, akys apžlibo, o dar per tuos pačius kažką įžiūrėt vis bandau?
Tai čia apie mane. O knygą pasiėmiau skaityti iš bibliotekos po nerealiai dūšią pakylėjusio susitikimo su autorium. Pasiėmiau, perskaičiau tris esė ir supratau, kad noriu savos. Noriu išgyvent, noriu žymėtis ir atsiversti dar tikrai norėsiu.
Mane visad traukė etimologija, o knygoje autoriaus žaidimas su žodžiais, kalba ir pačiu gyvenimu yra tiesiog pasimėgavimą keliantys!Taiklumas, žaismingumas ir giliai užčiuoptos į dienos šviesą velkamos tiesos. Po kaulelį išnarstyti kai kurie posakiai ir jų atitikmenys ar idiotiškumas. Ir dar tas visuose tekstuose jaučiamas smalsumas gyvenimui iš esmės.
Galvos prapūtimui, vidinių dulkių nuvalymui, kito kampo pastebėjimui - man labai! 💛
Kiekvienos dienos mintys. Atrodo, viskas žinoma, tik netikėtu rakursu pažiūrėta į situacijas, kurios nutinka kiekvienam iš mūsų. Daug dėmesio žodžių semantikai, jų prasmėms. Trumpi pamąstymai vienas su kitu nesusiję, todėl tiems, kas mėgsta skaityti vienu metu 2-3 knygas, labai paranku. Nebūtina prisiminti prieš tai buvuios istorijos siužeto:), bet kiekviena iš jų ugdo, skatima permąstyti.