Morfijaus injekcijos ir laužomos nuodingojo kalio cianido kapsulės virš miegančių vaikų burnų – apkvaitę nuo beprotybės degančiame Berlyne, Josephas ir Magda Goebbelsai stebėjo šią bakhanaliją ir ruošėsi mirti patys. Tuo metu visi jų vaikai nustojo kvėpuoti.
Istorija gana gerai žinoma ir dažnai pasakojama, „kaip Goebbelsas nužudė savo visus vaikus“. Vis dėlto vėlesnė vaikų istorija, nors ir ne tokia dramatiška, skamba gerokai įdomiau. Kokia „vaikų istorija“, jeigu visi Josepho Goebbelso vaikai buvo nužudyti?
Būti sumaniam, kantriam, tyliam, greitesniam – savybės, pageidautinos visų šalių žvalgybos bendruomenėse. Sovietų KGB, garsėjusi (kiek keistas žodis kalbant apie slaptas ar pusiau slaptas organizacijas) savo jėga ir galimybėmis, ilgą laiką buvo vedžiojama už nosies merginos, kuri visai neatitiko priešo žvalgo įvaizdžio, o juk visus išankstinius prietarus ir įvaizdžių šablonus mokymų metu žvalgams ir stengiamasi išmušti iš galvos.
Įsivaizduokite, jūs žiūrite pro langą, o link jūsų artėja įsiutusi minia. Pravertos burnos taško seilėmis paskanintus neapykantos šūkius ir šaukiasi dangaus keršto, pykčiu dega akys. Kelių metrų aukščio tvora prie pastato traška spaudžiama minios, galiausiai užpuolikai perlipa ją ir pasileidžia tiesiai link jūsų. Ne, tai ne zombių apokalipsė, filmuojama dar viename Holivudo paviljone, – maždaug taip atrodė JAV ambasados šturmas Teherane 1979-aisiais.
Kai įsivaizduojame karo veiksmus, vaizduotė dažniausiai piešia rūsčius raumeningus vyrus, galbūt valingas jų koleges, su ginklais rankose kovojančias už savo įsitikinimus, šalį ar idealus. Dažniausiai esame savo inertiškų įsivaizdavimų įkaitai. Įvairiais duomenimis, karinių konfliktų zonose šiuo metu gyvena apie 250 milijonų vaikų, iš kurių 300 000 vienokia ar kitokia forma dalyvauja ginkluotose formuotėse, 47 procentai jų – mergaitės.
4⭐️ tik todėl, kad norėjau, kad knyga būtų storesnė, kad joje tilptų ne tik Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo žmonės bei keletas kitų (visiškai nesuprantu, kodėl reikėjo enciklopedinių žinių apie JAV prezidentus). Ir, beje, o kur moterys? Ar karo žmonėmis laikytini tik vyrai? Pasakojimai apie nacių mirties fabrikus ir kelias vokietes prižiūrėtojas tikriausiai nereiškia, kad čia ir viskas - daugiau nėra ką pridurti? Bet už paskutinį skyrių👏👏👏
Knyga tokio pat formato kaip ir "Karo anatomija". Skaitant po vieną kitą skyrelį prie kavos puodelio, knyga gana greitai susiskaitė. Kaip ir "Karo anatomijoj", liūto dalis tenka II pasauliniam karui. Skyriai trumpi, gausiai iliustruoti, bet trūksta gilumo - ypač tiems kuriuose aprašoma ne viena asmenybė. Kai kurios istorijos buvo girdėtos ar net matytos kino ekranizacijos, kai kurias girdėjau pirmą kartą. Jaučiasi autoriaus prielankumas lydimiems sėkmės avantiūristams - jų man knygoje pasirodė daugiausiai. Knyga nebloga, jei neiškote kažko giliau.