Pati tikriausia neįtikėtinos įtampos kupina istorija apie meilę, tikėjimą, neviltį, skausmą, užmarštį ir atmintį, kurioje vienintelis teisingai atsakytas klausimas gali sugrąžinti viltį ir sušluoti visus atminties trupinius... Tik kaip jį prisiminti? Jeigu esi tik pasibaidęs Dievo žirgas...
Lietuvos aktorius, rašytojas, prodiuseris, renginių ir TV laidų vedėjas, dainų kūrėjas ir atlikėjas.
Juozas Gaižauskas gimė 1968 m. balandžio 18 d. Tauragėje (mama Valerija Gaižauskienė – anglų kalbos mokytoja, tėtis Juozas Jokūbas Gaižauskas – žurnalistas, 2015 m. rugsėjo 18 d. apdovanotas Lietuvos žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi). Turi tris brolius (Zigmas, Vytautas, Kęstutis) ir seserį (Birutė). Seneliui Juozui Gaižauskui ir močiutei Stanislavai Gaižauskienei 2019 m. suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai ir 2015 m. rugsėjo 18 d. apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais. 1996 m. susituokė su Agne Dalia Gaižauskiene ir 1997 m. susilaukė dukters Gabrielės.
Mokėsi Tauragės 4-oje vidurinėje mokykloje (dabar – Tauragės Žalgirių gimnazija). 1984 m. baigė Tauragės muzikos mokyklos fortepijono specialybę. 1984–1985 m. tęsė fortepijono studijas Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje. 1985–1987 m. studijavo ir baigė Šiaulių Sporto mokyklą internatą (rankinio specialybę). 1991 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA) teatrinį fakultetą ir įgijo aktoriaus secialybę (diplomas su pagyrimu).
1991–1994 m. „Šiaurės Atėnų teatro“ aktorius. 1994–1997 m. muzikinės humoristinės grupės „Viengungių melodijos“ įkūrėjas ir atlikėjas. Nuo 2008 m. profesionalaus komedijos teatro „Domino“ aktorius. Nuo 2015 m. teatro „Cezario grupė“ aktorius. 2020 m. rugsėjo 30 d. išleido romaną „Dievas su šlepetėmis“. 2021 m. Audioteka išleido romano „Dievas su šlepetėmis“ audioknygą.
Istorija apie meilę, tikėjimą, neviltį, skausmą, užmarštį ir atmintį. Gili knyga, pradžia klausėsi iš pradžių sunkiai,bet poto viskas stojo į savo vietas. Dar viena mano audio knyga. 😉
Tai ne knyga. Tai yra kažkas, kas išsiveržia iš eilinio supratimo apie knygą. Tai buvo meditacija, malda ir sapnas vienu metu. Kažkas numinozum. Gaižausko knygos visos ypatingos, savos, nes jos apie kelionę, o pasakojimai įtraukūs, paprastakalbiai. Čia buvo kažkas kitokio, negali jos greit "suvartoti", nes siekiant tai daryti knyga pasirodys kaip ištisinis kliedesys. Tuo tarpu leidžiant sau labiau išgyventi, kas yra ta užmarštis, kurią patiria knygos herojus, kas tos dieviškos figūros ir kodėl jos ten, kas yra Marija ir t.t. gali būti, kad užversi paskutinį puslapį pasikeitęs. Patariu tiems, kas nebijo :)
Pernai rudeniop pradėjęs skaityt, įveikiau trečdalį ir padėjau į šalį. Nesąmone pavadint kaip ir negalėjau, bet švelniom “klejonėm”- pats tas 🙈 Na, o per vakar ir šiandien pabaigiau ir absoliučiai viskas susidėliojo į savo vietas 😍 Tai gavos dar viena kupina gerumo ir parastos išminties kelionė. Pati ta metų pradžiai. Ar kokiai nors kitai Pradžiai…
Visiškai nesupratau aš šios knygos turinio.Pradžioje skaitydama pagalvojau,kad senukui pasimaišė protelis nuo senatvės,paskui atrodė lyg ir pasaka,bet kuo toliau tuo labiau nesamonių muziejus buvo.
This entire review has been hidden because of spoilers.
Man labai patinka Gaižausko kūryba, man jo knygos kaip meditacija, kelių pasaulių sujungimas, kuriuos konstruoti gali pagal savo išgyvenimus ir patirtį.
Kažkoks toks prieštaringas jausmas perskaičius. Skaitant pirmąją dalį kelis kartus lydėjo mintis: kas čia per visko kratinys ir lyg norėjosi užversti knyga, padėti į lentyną ilgam. Bet vis tiek skaičiau ir paskui jau pagerėjo viskas. Toks truputį lyg ir nusivylimo jausmas, bet ir kirba mintis, kad gal ateity dar kart reiks ją skaityt, gal sužibės kitoj šviesoj.
Graži knyga. Kelionė. Kiek sugadino knygos pabaigoje nuspėjamas įvykis, banalokai pateikta ir stereotipiškai. Bet visuma patiko, palietė, aktuali tema apie laiką, kas svarbiausia, apie atmintį ir užmarštį ir kas daugiau net už atmintį. Tokia alegorinė pasaka.
Netikėjau, kad lietuvių autoriaus knyga gali palikti tokią stiprią žymę, netikėjau, kad knyga, kurioje nemažai Dievo temos, gali būti man artima. Bet šią knygą traukiu į privalomų perskaityti sąrašą, tai ne knyga, o kažkas daugiau, netelpančio į šį žodį. Labai, labai rekomenduoju.
Nesu religinga, gyvenime nesu atsivertus biblijos, bet ši knyga man paliko didžiulį įspūdį. Ji ir gili, ir juokinga, ir nuoširdi. O autoriaus įgarsinimas audiotekoje - nuostabus. Kaip šiltas apsikabinimas.
Pradžia sunkiai skaitėsi, kol nepagavau atmintį praradusio klajoklio gyvenimo gijos... Tolyn skaitant, knygos siužetas įgavo 'druskos sūrumo', atradau siužete daugiau spalvų ir greitai susiskaitė ... tik tak tik tak....