Kol žiovauja žuvėdros: išdrįsk garsiai juoktis, pamilti save ir gyventi savo gyvenimą

by Justė Zinkevičiūtė

Knygoje papasakota moters istorija ne vienai atmerks akis. Galbūt perskaičiusi šią knygą norėsi keisti savo gyvenimą, nors ši istorija tikrai ne apie tai. Ji apie nedrąsą, kaip vienintelį tikrą jausmą, kuris priverčia pabėgti, ir apie tai, kad kiekvienoje iš mūsų gyvena sužeista vilkė, geidžianti pasitikėti, mylėti ir tikinti, kad vėl ateis diena, kai išdrįsi garsiai juoktis, pamilti gyvenimą ir neiti prieš srovę, nes pagaliau leisi sau mėgautis laime. Ši knyga apie besąlygišką meilę sau, kuri kartais būna pasmerkta, nes geba atleisti ir priimti iš naujo.

Šią istoriją papasakojau, nes ji yra Tavo.
Aš papasakojau Jos istoriją, nes ji yra Mano.

Aš pati šios knygos istoriją vadinu stebuklu.

Aš tikiu, kad Tavo širdis išgirs manąją. Tikiu, kad Tavo širdis išgirs Jos širdį. Aš tikiu, kad vieną dieną pradės šypsotis visos pasaulio moterys ir negaliu sakyti, kad mes esame to vertos. Mes esame tam sukurtos. Norisi, kad pasaulyje būtų tokia akimirka, kai nebereikėtų maldaujančiai kuždėti – mylėk mane.

192 pages, Hardcover

Published January 1, 2022

Reviews

[San · Rating 5 out of 5]

Kaip mokėti taip užburti ir prikaustyti prie knygos? Taupiau puslapius, bet jie atrodo patys prasivertė.. net nepajutau.. 📖✨
Kokia nuoširdi, šilta istorija.. tikrai palietėt širdį savo nuoširdumu.. 🕊
Viskas atrodo taip jauku, taip tyra jūsų knygoje 🤍
Atrodo skaitau ir girdžiu jūsų balsą, audio knyga su jūsų balsu skambėtų nerealiai 😏
Ačiū Juste , tai buvo nepaprasta! 🤍

[Birutė Jurkevičienė · Rating 2 out of 5]

Užkabino pavadinimas, bet knygoje minimi kirai, nes žuvėdrų žiemą ant molo tikrai nesutiksi... Jei knyga ne apie autorės išgyvenimus, tai kodėl iliustruota autorės nuotraukomis? O ir dėstyme nepajutau stiprybės, kuris pagelbėtų panašioje situacijoje atsidūrusioms moterims. Pradeda būti įdomu tik nuo ten, kai sutinkamas Nidoje ilgai gyvenantis senolis. Tik jo mintys, pamokymai nuskamba giliau.

[Vilma · Rating 2 out of 5]

Pusdienio knyga. Trumpa,paprasta,niekuo neišsiskirianti🤷‍♀️

[Milda Vaškevičienė · Rating 4 out of 5]

Gražus viršelis, gražus knygos pavadinimas, gražios fotografijos, graži, nors ir liūdna istorija, tačiau išgyvenus liūdesį, ateina ir laimė, išsilaisvinimas, šypsena ir gyvenimo džiaugsmas.
Nors iš pradžių ir neužkabino, bet vėliau skaitant pajutau ryšį su knygos heroje. Jauna moteris, žurnalistė džiaugiasi gyvenimu, karjera ir meile. Kol ta meilė išsenka, sako žmonės nesikeičia, tuomet kodėl kartais taip nutinka, jog tokį gražų ryšį turėję mylimieji atitolsta? Deivido pavydas, nesupratimas, noras pasisavinti, valdyti, galiausiai žeminti... Tai skaudu, baisu, nesuprantama. Liūdna. Bet moteris visgi dar myli, kurį laiką taikstosi, nenori suprasti kas vyksta, ieško pateisinimų. Kol vieną dieną viskam ateina pabaiga...
Tai knyga apie meilės pabaigą, skyrybas, kai atrodo, visas pasaulis baigiasi, nebežinai ką toliau daryti, kaip gyventi... Bet tuo pačiu tai ir istorija apie išgyjimą, savęs pamatymą ir pamylimą iš naujo. Knygoje galima rasti pamokančių, įkvepiančių minčių. Autorė nuoširdžiai, atvirai dalinasi savo išgyvenimais, jausmais, mintimis. O jos kelyje atsiradęs senolis atneša daug šilumos, atmerkia akis, pamoko gyvenimo išminties. Juk kai būna sunku dažniausiai norime turėti šalia artimą sielą, kuri mus suprastų, paguostų ir palaikytų. Patiko 🙂 Dalinuosi keliomis mintimis iš knygos:

"Pokyčiams reikia laiko ir noro. Pradėti girdėti galima tik tada, kai pradėsi klausytis. O su pavasariu viskas paprasta. Jis ateis, kai išeis žiema".
"Gana, nerk giliau, nustok vaikščioti paviršiumi. Nagi! Panerk giliau ir pagaliau susidraugauk su savimi, drąsiai pripažink savo silpnybes ir pastebėk stiprybes!"
"Nieko tokio, jei rytoj dar negyvensime, o tik tykiai tipensime, bijodami sudrumsti vandenį baloje, nes kitą dieną prabudus suprasime, kad mumyse gyvena nenugalima jėga, vedanti pirmyn. Tą dieną prasidės nauja pradžia, kuriai nereikės raudono tušinuko klaidoms taisyti, nes būsime supratę, kad klaidų nebūna, būna tik išmoktos pamokos".
"Būk taip, kaip norisi būti, širdžiai patinka klausytis Tavojo gyvenimo".
"Išdrįsk garsiai juoktis, pamilti save ir gyventi savo gyvenimą".

[Knygų Romantikė · Rating 5 out of 5]

☆☆☆☆☆

Yra knygų, kurias reikia skaityti tam tikru gyvenimo periodu. Ši skirta būtent moterims, ieškančioms savęs, po skyrybų, kad suteiktų vilties ir tikėjimo, kad ne visada bus taip blogai kaip šiandien, kad gal ne rytoj, ne poryt, bet tikrai bus vėl gerai, vėl pamilsite, kad yra žmogus, kuris jus gerbs ir mylės. Labai patiko pažinti Lietuvos unikalią vietą Nidą ir jos istoriją, pažinti senuką, kuris lyg kelrodė žvaigždė išvedė iš tamsos ir sąstingio moters širdį. Graži, jautri, optimizmo suteikianti ir įkvepianti istorija.

[Indre Makauskaite · Rating 4 out of 5]

Lengvai skaitosi. Rekomenduojama Nidos fanėms ir toms, kurios išgyvena ar neseniai išgyveno santykių krizę. Knyga apie tai, kaip "veidu purvan" kritusi herojė sugebėjo atsistoti ant kojų ir vėl išmokti gyventi naujai.

[Auksė Kriaučiūnaitė · Rating 4 out of 5]

Jautri istorija apie sudaužytos širdies gijimą. ❤️

[Vita Zilyte · Rating 5 out of 5]

Tobulai❤️

[Aistė Butkevičiūtė · Rating 3 out of 5]

Puikiai tinka toms, kurios yra po skyrybų ir reikia atsigauti. Arba toms, kurios skiria dėmesį kitiems, bet vis pamiršta save. Buvo labai gera knyga poilsiui po mokslinės literatūros ir užsimaniau prie jūros. Tikrai Nida ir visa Kuršių nerija turi savo žavesio, toks ramybės uostas <3