Pirmą kartą viename leidinyje išskleidžiama Lietuvos menininkių panorama. 59-iuose tekstuose pasakojama apie ryškiausias pastarojo šimtmečio vizualiųjų menų kūrėjas: tapytojas, grafikes, fotografes, instaliacijų ir performansų autores. Moterys kūrėjos meno lauke ilgai buvo ignoruojamos, todėl dabar į Lietuvos meną galima pažiūrėti naujai. Turime daug talentingų ir labai skirtingų menininkių, kurių nepaminėjus neįmanoma perprasti Lietuvos vizualiųjų menų visumos.
Lietuvės, lenkės, žydės, rusės – jos kūrė Lietuvoje, nors ne visos čia gimė. Dalis į knygą įtrauktų kūrėjų padarė ir daro įtaką ne vien savo menu, bet ir veikla, novatorišku mąstymu. Nuosekliai skaitant matyti, kaip kinta kūrybos formos: tarpukariu ir sovietmečiu tapyboje dominavo portretai ir peizažai, grafikos, skulptūros raiška dažniausiai būdavo tradicinė, o šiuolaikinis menas – tai diskusijų apie pasaulio problemas aikštelė, tyrimų laboratorija.
Pirmoje knygos dalyje pristatomos tarpukario menininkės, antroje – sovietmečiu dirbusios kūrėjos, o trečioje – šių dienų menininkės. Kiekviena dalis pradedama kontekstą pristatančiu įvadu. Filosofė Audronė Žukauskaitė nubrėžia feministinės minties trajektoriją.
Knygoje 176 iliustracijos, priedas – meno terminų žodynėlis.
Agnė Narušytė – lietuvių menotyrininkė ir kuratorė.
A. Narušytė 1997–2006 m. dirbo kuratore Lietuvos dailės muziejuje, 2006–2008 m. dėstė Edinburgo (Škotija) Napier universitete, o nuo 2009 m. yra Vilniaus dailės akademijos (VDA) Dailės istorijos ir teorijos katedros vedėja. Bendradarbiauja su kultūros ir meno savaitraščiu „7 meno dienos“,kur 1998–2000 m. dirbo užsienio kultūros puslapio redaktore, o 2000–2001 m. dirbo LRT ir kartu su kitais kūrė savaitinę laidą "Kultūros spąstai". Kuravo fotografijos parodas ŠMC, Vilniaus paveikslų galerijoje, sudarė kelis parodų katalogus ir fotografijos albumus, o 2008 m. išleido monografiją „Nuobodulio estetika Lietuvos fotografijoje“.