Dovilės Bagdonaitės poezijos kalba kreiva, intymi ir viliojanti, tokia kaip ir išminti takeliai greta šaligatvių. Autorė rašo judėdama mieste, besigilindama į meno istoriją, sutikdama žmones ir skrolindama būdus kovoti su nemiga. Svarbią vietą čia užima queer patirtys, iš jų kylančios įtampos, konfliktai ir meilė. Knygos takelių taksonomija borchesiškai netinkama.
Dovilė Bagdonaitė debiutavo laimėjusi PK konkursą su eilėraščių rinkiniu „Mėlynojo banginio širdis“ (2016). „Takeliai_ žolėje“ – antrasis poetės eilėraščių rinkinys. Autorė taip pat aktyviai kuria vizualiųjų menų lauke, jos kūrinių galima rasti viešosiose Vilniaus erdvėse.
Vizuali, kampuota, kandi ir pastabi. Apgaulingai paprasta. Taki ir klajokliška. Poezija, galinti būti sraunia upe ir tigro dryžiais, apsnigtu automobiliu ir krauklele įrėžtu vardu rankoje. Dovilės Bagdonaitės knyga – tikras chameleonas: joje sentimentus keičia bravūra, Paryžiaus peizažus – iškyla baidarėmis, o švelnumą – ironija. — Marius Burokas, poetas, vertėjas.
Pastebėjau, kad Bagdonaitės poeziją skaitau ir priimu šiek tiek kitaip nei kai kurie aplinkiniai. Kai paklausiu, ar patinka, išgirstu, kad „na, įdomiai, bet nelabai pagaunu“. Man atrodo, šita šauni knyga yra pavyzdys, kai perskaityti gali sutrukdyti klasikinis bandymas įsijausti į jausmų istorijas, ieškoti „stipraus“ balso, gilios iškalbos. O Bagdonaitės poezija yra tas tipas, kai nesinori pasirodyti labai gudriai, bet šį tą pavyksta sugudrauti.
„Takeliai_žolėje“ daug kalba apie meilės paieškas, stereotipinį jaunatviškumą ir meną. Bagdonaitė rašo iš jaunos menininkės perspektyvos, rodo, kad yra pasikausčiusi meno istorijoje ir pati linkusi meno klausimus versti egzistenciniais. Man simpatiška, kad ji ir rašo kaip patirtis kolekcionuojanti vizualininkė. Tarkime, kičas, biografija yra medžiaga žodiniam menui kurti, taigi su ja gali šį tą konceptualaus nuveikti. Kas išeina? Ogi mažiau dramų, daugiau kūrybiškumo, ironijos, nukreiptos ir į save. Mane šitas dalykas knygoje labiausiai stebino ir traukė. Pradėjus gilintis, ką Bagdonaitė nori pasakyti, bent man pasirodė mažoka įdomaus turinio (tai, žinoma, subjektyvu), bet kabina, kad kūryba jai yra procesas ir poetė apskritai paskatina pasižiūrėti į tekstą kaip į jautrią faktūrą. Taip pats kūrinys rodo savo mąstymo būdą, tampa svarbu „kaip“ kurti. Kadangi poetė nėra „kalbos poetė“, pavyksta savitai, smagiai.
Todėl ir Bagdonaitės kūrybos naivizmas veikia kaip maniera, saugi pozicija, galimybė būti tapsme ir žaisti (pvz., natiurmortu, siurrealizmo metodu, konkrečiąja poezija). Palengva paaiškėja, kad eilėraščio siužeto siūlomas „objektyvus“ žiūros taškas (ką aš čia noriu parodyti) nebūtinai sutampa su tylia poetės nuostata (dėl ko iš tikrųjų rašau). Ir dėl to viskas tampa truputį skaudžiau, jautriau. Patiko.
Pralinksmino Pamesti Raktai🔑 Patiko Lietaus Vanduo ir Nakties Klajokliai Smagiai užkabino Akademinis Piešimas ir Eglutės Įžiebimas aaaand twelve points goes toooo😅 Plaukimas Kalnų Upe White Water Rafting💫💿🛶
white water rafting mokėmės mokykloj kaip teisingai ištarti skiemenis šio sporto kurio tikriausiai neteks išbandyti
neteks leistis balta putojančia kalnų upe pasisemti adrenalino
lieka tik surenkamos brezentinės baidarės lieka laukti traukinių ir tempti jas vidun taip pat koks gražus šuo tilpome
šėlstantis vanduo irklai mes valtyje kažkur amerikoje mano svajonių šalyje raudonų liemenių konfeti upė kaip šampanas iššaus krioklį
tie paveikslėliai anglų k. vadovėliuose su white water rafting ir diskai jų gale jie taip ir liko plastikinėse pakuotėse it gelbėjimosi liemenėse kol pasikeitė visi formatai
žaliame švarke buvo kišenėlės į kurias susikišdavau rankas ir irklus jis seniai atiduotas į komisą mieli klasiokai nebemieli
niekada ir nebuvo tik tas antras suolas iš kairės ir už nugaros sėdintis tomas
anglų k. mokytoja kalba apie savo kaimyną mikroschemų pardavėją juokiamės
mano širdis čirškia skambučio ritmu dega laužas sukurtas nakty jis šlapių malkų oi liūlia leliumoj oi white water rafting
mažiausiai norėjau išskristi kaip tas neperžiūrėtas cd diskas ant kurio markeriu buvo užrašyta vanduo toks šaltas tu mano geltona guminė valtis pasilikim šiandien po pamokų