What do you think?
Rate this book
Triukšmaujantys: katalikai
Briuselyje, Lakene, beveik karaliaus kieme, stūkso dailus, aukštas kiniškas bokštas. Turistai neįleidžiami, nes iš ten matyti karaliaus kiemo baseinas. Netoliese, senosiose kapinėse, pravardžiuojamose belgų Per Lašezu, yra antkapis mylimai žmonai. Antkapyje iškaltas laiškas dviem kalbomis: prancūziškai ir kiniškai. Laišką pasirašo kinas benediktinų vienuolis. Kas čia vyksta?
Misionierius Andriejus Rudamina (iš Lietuvos) kinams pasakoja apie Dangaus karalystę pagal Belgijoje spausdintus paveikslus „Apie širdį“. Andriejaus vardas čia ir vienuolynų, ir bažnyčių pavadinimuose – it raudonas visa jungiantis siūlas. Dar šioje knygoje rasite vyno. Patį pirmąjį lietuvišką kulinarijos vadovėlį parašė kunigas. „Midus ir vaisvyniai“ vadinasi ta knyga. Kas čia vyksta?
Čia žvanga kiniški ir japoniški bei turkiški kardai, rūksta naujoviškas parakas, užsikerta rusiški šautuvai ir neįtikėtiną greitį pasiekia belgiški elektra varomi automobiliai.
Misionierius Andriejus Rudamina (iš Lietuvos) kinams pasakoja apie Dangaus karalystę pagal Belgijoje spausdintus paveikslus „Apie širdį“. Andriejaus vardas čia ir vienuolynų, ir bažnyčių pavadinimuose – it raudonas visa jungiantis siūlas. Dar šioje knygoje rasite vyno. Patį pirmąjį lietuvišką kulinarijos vadovėlį parašė kunigas. „Midus ir vaisvyniai“ vadinasi ta knyga. Kas čia vyksta?
Čia žvanga kiniški ir japoniški bei turkiški kardai, rūksta naujoviškas parakas, užsikerta rusiški šautuvai ir neįtikėtiną greitį pasiekia belgiški elektra varomi automobiliai.
- GenresHistory
320 pages, Hardcover
First published January 1, 2022
4 people are currently reading
98 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 12 of 12 reviews
January 14, 2024
Patraukė tuo, kad ir pati mėgstu korteles ir turiu daug kortelių su visokiais užrašais, o čia – visa knyga iš KORTELIŲ, istoriniai faktai ir gandai, nesuvedami į vieną pasakojimą, plačiai griebiantys tiek erdvėje, tiek laike, bet užrašantys smulkmenas, nemoralizuojantys ir neempatizuojantys. Kažkas naujo ir gaivaus istorinių pasakojimų užtvindytoje rinkoje. Vienintelė ir gal kiek neįprasta mano kritika – knyga per kietai surišta! Taip norisi ją atsipalaidavus sklaidyti, o reikia tvirtai spausti abiem rankom, kad neužsiverstų.
April 6, 2023
Labai įdomiai perskaičiau. Ne tik pagrindinio veikėjo istoriją, bet ir, apskritai, kultūros, religijos, geopolitikos istoriją. Ši knyga talpina ir rimtį, tragizmą, ir komizmą. Man ji tokia charizmatiška.
March 12, 2023
Smagi, preciziškai ir fragmentiškai parašyta, labai įdomi. Chronologiška perspektyva šokinėja tarp Lietuvos, Kinijos, Belgijos; būtent todėl atsiranda daug netikėtų sąsajų, palyginimų. Šitas nelinijiškumas ir kaleidoskopiškas žvilgsnis, man atrodo, yra artimas ne tik apskritai šiuolaikiniam skaitytojui, bet labiausiai tai tiems, kurie gyvena užsienyje, bet kurių protas ir širdis — gimtinėje; tiems, kurie nuolat turi šokinėti tarp skirtingų šalių ir skirtingų istorinių naratyvų, kurie iš pirmo žvilgsnio neturi nieko bendro (šitas saitas labai aktualus ir pačiai autorei, ir skaitytojai).
March 12, 2023
"Alus riebina žmogaus audinius ir suteikia gražią veido spalvą, tokia ta kviečių sulčių jėga. Kita vertus, vanduo silpnina žmogų ir kartais skatina kauptis vandenį aplink plaučius, jei žmogus sergantis, nes vanduo yra silpnas ir neturi jokių gerų savybių. Bet jei žmogus yra stiprios sveikatos ir kartais išgers vandens, nieko blogo jam neturėtų nutikti"
Šv. Hildegarda Bingenietė
"Jeigu norite išgyti nuo opijaus rūkymo, susileiskite heroino."
1898 m.
"Didžiojoje Britanijoje mašinos keliuose negali viršyti 6,5 km/h greičio. Priešais važiuojantį automobilį privalo eiti raudona vėliavėle mojuojantis žmogus."
1898 m.
"Rašymo ir skaitymo ženklai arba žymeliai:
, Skirmelis.
; Taškas su skirmeliu.
: Dutaškis.
. Taškas arba punktas.
? Klaustinis ženklas.
! Klyksninis ženklas.
( ) Kabeliai arba kaiščiai.
< > Svetimžodis.
- Pauza arba tylėjimo ženklas.
.... Daugtaškis.
Ypatiški ženklai
• Išnaša arba siuntinys.
(') Grypšta arba apostrops.
1906 m. "Mažesnis elementorius". Parašė ir išleido kunigas Juozupas Abraziejus
Šv. Hildegarda Bingenietė
"Jeigu norite išgyti nuo opijaus rūkymo, susileiskite heroino."
1898 m.
"Didžiojoje Britanijoje mašinos keliuose negali viršyti 6,5 km/h greičio. Priešais važiuojantį automobilį privalo eiti raudona vėliavėle mojuojantis žmogus."
1898 m.
"Rašymo ir skaitymo ženklai arba žymeliai:
, Skirmelis.
; Taškas su skirmeliu.
: Dutaškis.
. Taškas arba punktas.
? Klaustinis ženklas.
! Klyksninis ženklas.
( ) Kabeliai arba kaiščiai.
< > Svetimžodis.
- Pauza arba tylėjimo ženklas.
.... Daugtaškis.
Ypatiški ženklai
• Išnaša arba siuntinys.
(') Grypšta arba apostrops.
1906 m. "Mažesnis elementorius". Parašė ir išleido kunigas Juozupas Abraziejus
September 24, 2024
this goes HARD
March 26, 2023
Įdomių faktų ir citatų pilna knyga, kurią norėtųsi cituoti ir cituoti (percituoti?). Nes jų čia daug - ir spalvingų, ir smagių, ir rimtų: apie katalikus bei bažnyčią, kalbą, karą, vyną ir dar daugiau dalykų, todėl tokia knyga yra tikras saldainis visiems tiems, kam yra malonumas ieškoti, surasti, skaityti (ir kaupti) įdomius istorinius bei literatūrinius perliukus. O ir autorei, man atrodo, buvo ne mažesnis malonumas tas visas detales rinkti ir sudėti į knygą. Juk "normaliame" romane rašytojas turi saugotis, kad neperkrautų siužeto šalutinėmis istorijomis, veikėjais ir detalėmis, o pasirinkta knygos forma autorei leido "pasileisti plaukus" ir į dienos šviesą ištraukti ir panaudoti tuos visus skirtingus ir įdomius perliukus.
Knyga labai fragmentiška, kadangi sudaryta iš daugybės skirtingų dalių (istorinių faktų, laiškų, tekstų ištraukų, etc.). Vienos jų, skaitant knygą, po mažą gabaliuką dėliojasi į vientisesnius pasakojimus (pavyzdžiui, Lou Tseng - Tsiango, tapusio katalikų vienuoliu Belgijoje, istorija) ar į pasakojimų fragmentus, kartu pasakojant ir dėliojant margą Lietuvos, Belgijos bei Kinijos, katalikybės ir bažnyčios, žmonių kasdienio gyvenimo fragmentų mozaiką. Sakyčiau, gavosi tokia laisvai autorės sudėliota, istoriškai buitiška laikmečio kronika, prasidedanti XVI a. ir pasibaigianti XX a. vid. - kartu ir fragmentiška, bet ir atskleidžianti didesnį bendrą paveikslą su savo atsikartojimais, sutapimais ir sąsajomis.
Įdomiausia man buvo lietuviškoji knygos linija - tie visi kunigų reikalai, susirašinėjimai, pamokymai, kaip daryti vyną ir midų, parapijiečių "ganymas", kuris atsiskleidžia per citatas bei laiškus sodria, senobine lietuviška kalba. Taip pat patiko laiškų iš I pasaulinio karo linija, per savo kasdienišką ir buitišką kalbą atskleidžianti tiek karo kasdienybę, tiek jo žiaurumą.
Nesu tikra, kad iki galo perpratau autorės sistemą knygoje - taip, tos jungiančios vieną su kita gijos ėjo per visą knygą, jungėsi ir pynėsi tarpusavyje, bet liko ir klausimų, kodėl tas ar anas faktas arba išsiskiriantis iš konteksto literatūrinis intarpas įdėtas. Dėl to neapsieisiu be pakartotinio knygos skaitymo, aišku, dar ir dėl to, kad kažkuriuo momentu dėl įdomių citatų gausos mečiau jas žymėtis :)
"Giwenk tad su tomis knigomis, sznekek su jomis ir stebekis anu iszmintej: kłausikes ką kalb, žiurek ką daro ir isz wisos szirdies įsimilėk anuose, o nesijusdamas įgisi didį protą ir žodžej Raszto szw. isipildis ant tawęs: Kas su iszmintingu wajkszczioja, iszmintingu bus, o prietelis durnių tokiu pat stosis" (1859 m. Kunigas Kazimieras).
Knyga labai fragmentiška, kadangi sudaryta iš daugybės skirtingų dalių (istorinių faktų, laiškų, tekstų ištraukų, etc.). Vienos jų, skaitant knygą, po mažą gabaliuką dėliojasi į vientisesnius pasakojimus (pavyzdžiui, Lou Tseng - Tsiango, tapusio katalikų vienuoliu Belgijoje, istorija) ar į pasakojimų fragmentus, kartu pasakojant ir dėliojant margą Lietuvos, Belgijos bei Kinijos, katalikybės ir bažnyčios, žmonių kasdienio gyvenimo fragmentų mozaiką. Sakyčiau, gavosi tokia laisvai autorės sudėliota, istoriškai buitiška laikmečio kronika, prasidedanti XVI a. ir pasibaigianti XX a. vid. - kartu ir fragmentiška, bet ir atskleidžianti didesnį bendrą paveikslą su savo atsikartojimais, sutapimais ir sąsajomis.
Įdomiausia man buvo lietuviškoji knygos linija - tie visi kunigų reikalai, susirašinėjimai, pamokymai, kaip daryti vyną ir midų, parapijiečių "ganymas", kuris atsiskleidžia per citatas bei laiškus sodria, senobine lietuviška kalba. Taip pat patiko laiškų iš I pasaulinio karo linija, per savo kasdienišką ir buitišką kalbą atskleidžianti tiek karo kasdienybę, tiek jo žiaurumą.
Nesu tikra, kad iki galo perpratau autorės sistemą knygoje - taip, tos jungiančios vieną su kita gijos ėjo per visą knygą, jungėsi ir pynėsi tarpusavyje, bet liko ir klausimų, kodėl tas ar anas faktas arba išsiskiriantis iš konteksto literatūrinis intarpas įdėtas. Dėl to neapsieisiu be pakartotinio knygos skaitymo, aišku, dar ir dėl to, kad kažkuriuo momentu dėl įdomių citatų gausos mečiau jas žymėtis :)
"Giwenk tad su tomis knigomis, sznekek su jomis ir stebekis anu iszmintej: kłausikes ką kalb, žiurek ką daro ir isz wisos szirdies įsimilėk anuose, o nesijusdamas įgisi didį protą ir žodžej Raszto szw. isipildis ant tawęs: Kas su iszmintingu wajkszczioja, iszmintingu bus, o prietelis durnių tokiu pat stosis" (1859 m. Kunigas Kazimieras).
April 20, 2023
TL;DR: VISKO DAUG, VISKAS NESUSIJĘ, TAIP IR TURI BŪTI
Nežinojau ko tikėtis, bet nesitikėjau, kad bus taip gerai. Labai konceptualus ir sykiu žaismingas, tongue-in-cheek (su špyga kišenėj?) romanas, toks iš pradžių ant trolinimo ribos, kol nepersiverčia į kažką giliau. Perskaičius paantraštę ("Lengvas būdas parašyti istorinį romaną") ir teksto pradžioje galvojau, kad Žagrakalytė trolina istorinius romanus, ir ypač - populiariuosius istorinius romanus (pvz Sabaliauskaitę): visa 300 psl knyga yra pateikta kaip konspektai, plg Nabokovo The Original of Laura - kortelių / konspekto / lentelių principu, kairiam stulpelyje - įrašo "sritis", metai ar sutartinis ženklas (pvz: Belgija, Citata, Vynas, Raimondo laiškai, Lou Tsen-Tsiangas), o dešiniam - pats įrašas. Tie įrašai apima skirtingas šalis ir laiką nuo XVI a. iki XX a. vidurio, baigiasi dar vykstant Antrajam pasauliniam karui. Lengvas būdas parašyt istorinį romaną - irgi toks trolinimas, tipo sudėjau konspektus į knygą ir išleidau, lol. Bet ta knyga, pseudo naivi ir pseudo neatidirbta, išauga iš fragmentų kaip nuojauta bendro paveikslo, kaip koks istorijos puzlas, dėliojant detalytes vieną šalia kitos ir niekada nematant bendro vaizdo, nes tai ir nėra įmanoma. Nu pavyzdžiui keli:
Taip tarsi netyčia, tarsi tipo naiviai Žagrakalytė juokiasi iš istorinio romano, sukurdama saviškį, kuriame:
1. nėra visa apimančio mega pasakojimo, naratyvo, bendro vaizdo,
2. nėra savarankiškos poetinės kalbos, irgi priduodančios monolitiškumo.
Ji tarsi siūlo grįžt prie metraščio - istorijos rašymo pradžios, kai mums tiesiog pateikiami užregistruoti faktai, iškarpos (biški iš Maironio, biški iš giesmių, biški iš laiškų), tarsi beasmenis žvilgsnis, bet mes, šiuolaikiniai boring people, skaitėme Haydeną White'ą ir žinome, kad jau pirmieji istoriko ar istorikės žingsniai - pasirinkti įvykių pradžią ir pabaigą, išdėlioti juos tam tikra tvarka - yra interpretacija, ir rašytojo darbo kortelės įdomios ne tuo, ką leidžia pripsichoanalizuoti apie jo ar jos interesus, o tuo, kokį pasaulį jos sukuria. Aš skaitydama galvojau apie tai, kaip:
- visą romaną rėmina ir grindžia karas, ir tai, kad jis baigiasi II pasaulinio beveik gale, bet dar jam nesibaigus - simptomiška, ir savitas knygos dizainas, kai kiekvienam puslapy ties įrišimu atsiranda raudona spalva, tą papildo - kraujas kraujas, kuo labiau plėši (puslapius, kūnus), tuo daugiau jo bus.
- paraleliai atsirandančios kelionės per Belgijos ir Kinijos istoriją / žmones - tai, viena vertus, egzotika, antra vertus - nuolatinio priešinimosi tam, ką suvoki kaip neteisybę, istorija. Skaitydama galvojau apie Arendt aprašomą belgų pasipriešinimą naciams ir Holokaustui; apskritai Holokaustas šioj knygoj lieka daugiausia paraštėse - ar jis iš tiesų nebuvo niekieno iš tuo metu gyvenančių, rašančių akiraty? Bet lygiai taip pat akiraty beveik nėra Lenino, Hitlerio, Stalino, visos juodosios "žvaigždės" nedalyvauja mažuosiuose pasakojimuose ir gyvenimuose.
- kad tai mūsų šiandienos istorija - paskiri juokingi faktai, perskaityti FB, 28 juokingiausi memai kokia nors tema, reddito ar diskordo pliekimasis jau nebeaišku apie ką - gal tik mes šiais laikais ir mokam skaityti tokį romaną ir atrasti jame pasaulį?
Visi tie įrašai tarpusavy jungiasi kaip poezija arba kaip mini anekdotai / įvykėliai, fragmentai, pakaitomis mainydamiesi jie pasakoja daugelį istorijų - krikščionybės sklaidą, vyno gamybą ir kitokią buitį, kultūrinius karus, tarpusavio nesantaikas, paradoksus, karus, karus, karus. Visa tai primena pastaruoju metu populiarią mikroistorijų tyrimų perspektyvą, taip pat - Černiausko 1940: Paskutinę Lietuvos vasarą, kai tu visą laiką žinai, kad visi tie liudijimai - tai tik gražus saulėlydis prieš audrą. Taip ir čia, pvz, II pasaulinio karo kareivio laiškai - tai registras, ko jis metai iš metų prašo, kad jam atsiųstų (kojinių, liemenę, vilnos, uogienės, žirklutes, austrių), su kartais įsiterpiančiais mūšių ar kitokio naikinimo aprašymais. Kitaip nei lyriško Barneso pasaulio istorijoj, čia nesiūloma jokio jungiamojo "pusės skyriaus" apie meilę, istoriją jungia tik karai ir tas popierius su raudono kraujo / raudonos mėsos užuomina - tuo šis romanas labai šiandienos ir labai liūdnas, nepaisant visos privalomosios ironijos. Atpažinau tą nerimą ir liūdesį, o gal tiesiog iš visos gausybės išsinešiau tą liniją, kurią šiandien pajėgiau sekti.
Viena iš šiemetinio Kūrybiškiausių knygų dvyliktuko favoritų, pelnytai pakliuvusi į jį ir visiškai nepelnytai nepakliuvusi į Metų knygos rinkimus (būūūūū), rekomenduoju.
Nežinojau ko tikėtis, bet nesitikėjau, kad bus taip gerai. Labai konceptualus ir sykiu žaismingas, tongue-in-cheek (su špyga kišenėj?) romanas, toks iš pradžių ant trolinimo ribos, kol nepersiverčia į kažką giliau. Perskaičius paantraštę ("Lengvas būdas parašyti istorinį romaną") ir teksto pradžioje galvojau, kad Žagrakalytė trolina istorinius romanus, ir ypač - populiariuosius istorinius romanus (pvz Sabaliauskaitę): visa 300 psl knyga yra pateikta kaip konspektai, plg Nabokovo The Original of Laura - kortelių / konspekto / lentelių principu, kairiam stulpelyje - įrašo "sritis", metai ar sutartinis ženklas (pvz: Belgija, Citata, Vynas, Raimondo laiškai, Lou Tsen-Tsiangas), o dešiniam - pats įrašas. Tie įrašai apima skirtingas šalis ir laiką nuo XVI a. iki XX a. vidurio, baigiasi dar vykstant Antrajam pasauliniam karui. Lengvas būdas parašyt istorinį romaną - irgi toks trolinimas, tipo sudėjau konspektus į knygą ir išleidau, lol. Bet ta knyga, pseudo naivi ir pseudo neatidirbta, išauga iš fragmentų kaip nuojauta bendro paveikslo, kaip koks istorijos puzlas, dėliojant detalytes vieną šalia kitos ir niekada nematant bendro vaizdo, nes tai ir nėra įmanoma. Nu pavyzdžiui keli:
KARTĄ KUNIGAS
ANTRANAS
STRAZDAS
Toli nukeliavo šeštadienio vakarą, tad liko
toje vietoje nakvoti. Tiek toli ėjęs ir pagaliau
gulęs, pramigo ir pirmuosius gaidžius, ir
trečiuosius, o kai pagaliau prisikėlė, rado
visą kaimą belaukiantį. Visi išsipuošę kaip
įmanydami, juk kartu su kunigu eis baž-
nyčion mišių klausytis, tvyro sumišimas ir
jaudulys. Nors skuba, bet bažnyčios varpus
atpūtęs pietrytys sukelia neviltį, didumo
kaip kaimo kapinės. Girdėti, kad jau baigia
skambinti sumai, o bažnyčia dar tolių toliau-
siai - nei bokštų, nei kryžiaus ant bokšto
nematyti, o kapinėse kryžių kiek nori.
"Melsimės čia, - pasakė Strazdas. - Čia, kur
mūsų protėviai guli, klaupsimės."
Taip tąkart atsirado "Pulkim ant kelių"
giesmė.
1836 M. JEANAS-
GABRIELIS
PERBOYRE'AS
Sunkiai serga. Tris mėnesius. Pakilęs iš ligos
patalo, apylinkėse randa du tūkstančius
krikščionių, labai skurstančių. Ne vienoje -
dvidešimtyse vietų gyvena tie kinai krikš-
čionys. Per šešis mėnesius lankant krikščio-
nis pėsčiomis nueita 1500 kilometrų.
1838 M. JEANAS-
GABRIELIS
PERBOYRE'AS
Jis sužino apie dar du tūkstančius krikščio-
nių sielų. Jeaną-Gabrielį ima abejonė ir ne-
viltis. O vieną dieną Viešpats jam taria:
"Ko bijai? Ar aš už tave nenumiriau? - Mets
tes doigts dans mon cote et cesse de craindre
ta damnation." Nes Viešpats visada kalba
suprantamiausia, gimtąja, kalba.
(p. 29)
1916 M. SEPTYNI
IŠ PENKIOLIKOS
LAIŠKŲ. SLAUGĖ
RAŠO KAREIVIO
ŽMONAI
Lapkritis. Jo būklė lieka maždaug tokia pat.
Praeitą naktį buvo kiek blogiau, nes truputį
pakilo temperatūra.
Tos krūtinės žaizdos būna tokios keistos.
Vieną dieną geriau, kitą jau vargelis.
Jis dėkoja jums ir meldžia nebesiųsti nieko,
nes dabar jis tik trupučiu sultinio ir trupučiu
šampano maitinamas.
Tikėkimės greičiau sulaukti geresnių laikų.
Sausis. Brangi ponia, siunčiu porą jūsų vyro
kapo nuotraukų.
(p. 203)
PIRMASIS
PASAULINIS.
GYVŪNAI.
MATEMATIKA
Arkliai (ne tik karo žirgai, bet ir paimti iš
ūkininkų, laivais atplukdyti iš Šiaurės
Amerikos ir Argentinos), mulai, asilai ir
asilėnai - 11 milijonų.
Šunys (įkinkyti į patrankų vežimaičius, šu-
nys sanitarai - ieškantys sužeistųjų, šunys
žinianešiai) - 100 000.
Pašto karveliai (kuprinytėse ant pečių,
vėliau kapsulėse ant kojų sunešiojantys
žinias, kai kurie - netgi fotografuojantys) -
250 000. (Briuselio centre karo balandžiams
pagerbti stovi paminklas.)
O kiek kanarėlių, nuo dujų kritusių apkasų
narveliuose.
Štai tiek suskaičiuota kare šiam tarnavusių
gyvūnų, šitiek jų karo tarnyboje žuvusių.
Bet dar dera suskaičiuoti civilius gyvius:
visos pergąsdintos sprogimų karvės ir
ožkos, kiaulės ir avys, žąsys ir vištos, tęskite
patys sąrašą, įrašykite triušius, ežius, miško
žvėris - visus, nuo mažiausio padaro iki
didžiausio gyvūno zoologijos soduose,
įrašykite į sąrašą visus niekuo dėtus.
(p. 216-217)
1940 M. KAUNAS
Prieš kurį laiką kaunietis užėjo į vieną
įstaigą ir pradėjo visa gerkle kvatotis.
Įstaigos tarnautojams paprašius paaiškinti,
kodėl jis kvatojasi, K-čius pareiškė, kad jį
ima juokas iš tos įstaigos tarnautojų,
kurie yra visi durni.
(p. 275)
Taip tarsi netyčia, tarsi tipo naiviai Žagrakalytė juokiasi iš istorinio romano, sukurdama saviškį, kuriame:
1. nėra visa apimančio mega pasakojimo, naratyvo, bendro vaizdo,
2. nėra savarankiškos poetinės kalbos, irgi priduodančios monolitiškumo.
Ji tarsi siūlo grįžt prie metraščio - istorijos rašymo pradžios, kai mums tiesiog pateikiami užregistruoti faktai, iškarpos (biški iš Maironio, biški iš giesmių, biški iš laiškų), tarsi beasmenis žvilgsnis, bet mes, šiuolaikiniai boring people, skaitėme Haydeną White'ą ir žinome, kad jau pirmieji istoriko ar istorikės žingsniai - pasirinkti įvykių pradžią ir pabaigą, išdėlioti juos tam tikra tvarka - yra interpretacija, ir rašytojo darbo kortelės įdomios ne tuo, ką leidžia pripsichoanalizuoti apie jo ar jos interesus, o tuo, kokį pasaulį jos sukuria. Aš skaitydama galvojau apie tai, kaip:
- visą romaną rėmina ir grindžia karas, ir tai, kad jis baigiasi II pasaulinio beveik gale, bet dar jam nesibaigus - simptomiška, ir savitas knygos dizainas, kai kiekvienam puslapy ties įrišimu atsiranda raudona spalva, tą papildo - kraujas kraujas, kuo labiau plėši (puslapius, kūnus), tuo daugiau jo bus.
- paraleliai atsirandančios kelionės per Belgijos ir Kinijos istoriją / žmones - tai, viena vertus, egzotika, antra vertus - nuolatinio priešinimosi tam, ką suvoki kaip neteisybę, istorija. Skaitydama galvojau apie Arendt aprašomą belgų pasipriešinimą naciams ir Holokaustui; apskritai Holokaustas šioj knygoj lieka daugiausia paraštėse - ar jis iš tiesų nebuvo niekieno iš tuo metu gyvenančių, rašančių akiraty? Bet lygiai taip pat akiraty beveik nėra Lenino, Hitlerio, Stalino, visos juodosios "žvaigždės" nedalyvauja mažuosiuose pasakojimuose ir gyvenimuose.
- kad tai mūsų šiandienos istorija - paskiri juokingi faktai, perskaityti FB, 28 juokingiausi memai kokia nors tema, reddito ar diskordo pliekimasis jau nebeaišku apie ką - gal tik mes šiais laikais ir mokam skaityti tokį romaną ir atrasti jame pasaulį?
Visi tie įrašai tarpusavy jungiasi kaip poezija arba kaip mini anekdotai / įvykėliai, fragmentai, pakaitomis mainydamiesi jie pasakoja daugelį istorijų - krikščionybės sklaidą, vyno gamybą ir kitokią buitį, kultūrinius karus, tarpusavio nesantaikas, paradoksus, karus, karus, karus. Visa tai primena pastaruoju metu populiarią mikroistorijų tyrimų perspektyvą, taip pat - Černiausko 1940: Paskutinę Lietuvos vasarą, kai tu visą laiką žinai, kad visi tie liudijimai - tai tik gražus saulėlydis prieš audrą. Taip ir čia, pvz, II pasaulinio karo kareivio laiškai - tai registras, ko jis metai iš metų prašo, kad jam atsiųstų (kojinių, liemenę, vilnos, uogienės, žirklutes, austrių), su kartais įsiterpiančiais mūšių ar kitokio naikinimo aprašymais. Kitaip nei lyriško Barneso pasaulio istorijoj, čia nesiūloma jokio jungiamojo "pusės skyriaus" apie meilę, istoriją jungia tik karai ir tas popierius su raudono kraujo / raudonos mėsos užuomina - tuo šis romanas labai šiandienos ir labai liūdnas, nepaisant visos privalomosios ironijos. Atpažinau tą nerimą ir liūdesį, o gal tiesiog iš visos gausybės išsinešiau tą liniją, kurią šiandien pajėgiau sekti.
Viena iš šiemetinio Kūrybiškiausių knygų dvyliktuko favoritų, pelnytai pakliuvusi į jį ir visiškai nepelnytai nepakliuvusi į Metų knygos rinkimus (būūūūū), rekomenduoju.
April 30, 2023
Puikus asambliažas iš faktų, giesmių, gandų ir nuomonių. Harmonija iš chaoso. Informacija, jumoras, stilius. Visa jungiančią idėją gali pasirinkti pats: tikėjimas? vynas? smurtas? žmogaus pastangos nuveikti šį tą gero? Mažai skaitymo, o daug galvojimo. Pasaulis toks įvairus ir neaprėpiamas, o žmoneliai tokie panašūs.
Apie formą: įdomu, ar stebime naujo žanro gimimą? N. Černiauskas, R. Maskoliūnas, A. Žagrakalytė - kiekvienas pateikė savą istorijos dėlionę. Istoriniam romanui auga konkurentas?
Apie formą: įdomu, ar stebime naujo žanro gimimą? N. Černiauskas, R. Maskoliūnas, A. Žagrakalytė - kiekvienas pateikė savą istorijos dėlionę. Istoriniam romanui auga konkurentas?
June 9, 2023
'Viešpatie, padaryk taip,
kad kitų kančia žeistų mus.
Viešpatie, nebeleisk,
kad mes būtume laimingi vieni.
Viešpatie, leisk mums jausti nerimą
dėl pasaulio skurdo.
Ir išlaisvink mus nuo mūsų pačių,
jei tokia yra Tavo valia.
(Belgų karaliaus Bodueno malda, rasta jo užrašų knygelėje)
kad kitų kančia žeistų mus.
Viešpatie, nebeleisk,
kad mes būtume laimingi vieni.
Viešpatie, leisk mums jausti nerimą
dėl pasaulio skurdo.
Ir išlaisvink mus nuo mūsų pačių,
jei tokia yra Tavo valia.
(Belgų karaliaus Bodueno malda, rasta jo užrašų knygelėje)
June 13, 2023
Very inspiring book !
September 2, 2023
Keliauja į vieną lentyną su “1913. Šimtmečio vasara”, “Paskutinė Lietuvos vasara” ir “Žuvys ir drakonai”
Patiko. Taikysiu kokio susitikimo su autore
Patiko. Taikysiu kokio susitikimo su autore
September 7, 2023
Netikėta teksto išdėstymu, bet tuo ir patraukli. Atrodo, pats dalyvauji istorijų kūrime
Tikrai kūrybiška
Tikrai kūrybiška
Displaying 1 - 12 of 12 reviews