Knygos „Dabar Marselis" pasakojimo ašis – kelionė. Neseniai mokyklą baigęs Julius priverstas trumpam grįžti į gimtąjį miestą. Autobusas lėtai juda pirmyn, o Julius mintimis atgal, į vaikystę, paauglystę, į sudėtingas mokymosi gimnazijoje patirtis, į jautrius pirmosios meilės išgyvenimus ir į vieną lietingą birželį, kai, regis, atsitiktiniai susitikimai tampa lemtingais gyvenimo posūkiais.
Knygos autorė Ilona Ežerinytė tuometiniame Šiaulių pedagoginiame institute studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, nuo 1999 metų gyvena ir dirba mokytoja Vilniuje. Literatūroje debiutavo pasakų knyga „Šunojaus diena“ (jai 2016 metų nacionaliniame vaikų literatūros konkurse skirta pirmoji vieta). „Sutikti eidą“ – antroji autorės knyga.
Wow! Šito tikrai nesitikėjau. Jei ne knygų klubas tai ši knyga išvis niekada nebūtų pakliuvus į mano rankas ir būtų tikrai labai gaila. Ji verta atsidurti ne tik kiekvieno paauglio rankose, bet ir suaugusio.
I. Ežerinytės tekstai įtraukti į atnaujintas bendrąsias programas mokykloje, tad tai tikrai labai daug ką pasako apie autorės kūrinių vertę. Bandydama prikalbinti kuo daugiau savo mokinių laisvu laiku į rankas paimti ne išmanųjį įrenginį, o knygą (neretai tai man pačiai primena Sizifo darbą 😵💫), ieškau tekstų, kurie, mano nuomone, sudomintų šiuolaikinį (drįstu teigti - ir gana kaprizingą) paauglį. I. Ežerinytės tekstai, mano nuomone, turi laaaaabai daug dedamųjų, kurios atkreiptų išrankiųjų jaunųjų skaitytojų dėmesį: yra ir nuotykių, ir pirmosios meilės istorijų, ir paaugliško stiliaus (bendravimo bei elgesio) intarpų, ir subtilaus, bet neįkyraus supažindinimo su menu, ir kelionių laiku, ir detektyvinių situacijų... Žodžiu, visko tiek, kiek reikia... O svarbiausia - kūriniai tokios apimties, kuri tikrai neišgąsdins tų, kuriems jie skirti. 😉 Mažiau (dažnu atveju) yra daugiau...👍
Knygos pagrindinis veikėjas - Julius labai gerai sukurtas. Man labai patiko, greičiausiai todėl, kad labai dažnai permąstau dakykus kaip jis. Chirurgas irgi puikiai sukurtas, tikras baugusis mokytojas. Džusepė labai įdomus personažas, jo vidinis pasaulis ir požiūris į pasaulį labai orginalus. Knygos dizainas labai įdomus. Skaitoma lengvai. Tiesa, man nepatiko, jog buvo tas pabėgimas. Lietuvos rašytojų knygose jis dažnai naudojamas. Pabaigos nenuspėjau, tačiau tikėjausi kažko daugiau. Apibendrindama norėčiau pasakyti, kad knyga patiko, istorija labai įdomi, bet pritrūko ilgesnės pabaigos. Atrodė it staigiai nutraukta viskas. Gal kokio dialogo su tėčiu. Tačiau užbaigimas gražus. Tas rožinio katinuko pirkimas ir Justo buvimas tokiu sentimentaliu labai gražiai užbaigė istoriją.
This entire review has been hidden because of spoilers.
Apie paauglių išgyvenamas emocijas. Tėvų lūkesčiai negirdint vaikų, pailgina savojo kelio atradimą.
Kaip kaleidoskope, kuri turéjau vaikystéj, - pakratai ir pro žiūrono aki matai vis nauja paveiksla. Niekaip negalejau suprasti, kaip darosi toks stebuklas, tad nuroviau ziúrono galus issiaiskinti, kas viduje. Isbyréjo keli spalvoti stikliukai. Ir tai viskas?! Niekas man tuomet nepaaiskino, kad stebuklai ir yra ne kas kita, kaip kasdienybés detalés, sukritusios netikéta tvarka. Kad ivyktu stebuklas, pirma gyvenimas tave turi gerokai krestelti. Sukretimai reikalingi. Neabejotinai. Jie privercia atsinaujinti.