What do you think?
Rate this book
A Cabeca De Steve Jobs As Licoes Do Lider Da Empresa Mais Revolucionaria Do Mundo
A Cabeça de Steve Jobs O que há, realmente, dentro do cérebro de Steve? É difícil acreditar que um homem revolucionou os computadores nos anos 1970 e 1980, o cinema de animação e a música digital nos anos 1990. Por outro lado, são lendárias as histórias de seus repentinos acessos de raiva, revelando o verdadeiro Steve Jobs. Segundo Leander Kahney, é um fascinante feixe de contradições. O autor destila os princípios que guiam Jobs ao lançar produtos arrasadores, ao atrair compradores fanaticamente fiéis e ao administrar algumas das marcas mais poderosas do mundo. O resultado é este livro singular sobre Steve Jobs que é, ao mesmo tempo, uma biografia e um guia de liderança, impossível de largar.
304 pages, Paperback
First published January 1, 2008
About the author
Leander Kahney
22 books135 followersLeander Kahney is managing editor, formerly a senior reporter at Wired News, the online sister publication of Wired. He is the author of The Cult of Mac , Cult of iPod and Inside Steve's Brain. Kahney is best known for his popular blog, Cult of Mac (The Cult of Mac Blog). As a prominent writer on Apple- and Mac-related topics, Kahney was once theorized (incorrectly) to be the identity of Fake Steve Jobs.
Leander has worked for many other publications, including: MacWeek, as a senior reporter, Scientific American, The Observer and The Guardian in London. Working as a newspaper reporter in the UK, he covered amongst other things, the war in former Yugoslavia.
According to Gawker.com, Leander Kahney has been laid off from Wired.COM.
He is currently living in San Francisco, California and is a father of four.
Leander has worked for many other publications, including: MacWeek, as a senior reporter, Scientific American, The Observer and The Guardian in London. Working as a newspaper reporter in the UK, he covered amongst other things, the war in former Yugoslavia.
According to Gawker.com, Leander Kahney has been laid off from Wired.COM.
He is currently living in San Francisco, California and is a father of four.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 30 of 221 reviews
August 31, 2008
While there's not much new here for someone who's followed Apple for years, Leander does a great job of pulling it all together. This is a book I want to make sure lots of people in my company read. It's a compelling portrait of a man who is, by all accounts, extremely difficult. But he is also a great, recurring genius. Understanding what makes him tick is valuable for anyone in business.
The key takeaway that I want my employees to read the book for is the idea that marketing isn't something you add to the product; it's an inherent part of it. "Character is destiny," as Heraclitus said. Apple has delivered remarkable products because Steve understands this in his bones.
There are other great business insights too - the importance of getting it right, even if you have to start over. (The story of how the Apple stores were redesigned at a cost of millions after everyone in the organization was ready to roll with the original design is alone worth the cost of the book. So often, people are reluctant to make changes late in a process. Yet often, it isn't till what is normally considered "too late" that it becomes clear what will make the difference between good enough and great.
I can think of many times when I've insisted on last minute changes, and others when I've let myself be dissuaded. I've never regretted the former; I've almost always regretted the latter.
Reading Steve's story reminds me to be more unreasonable in the pursuit of excellence. This is a great reminder for anyone in business.
The key takeaway that I want my employees to read the book for is the idea that marketing isn't something you add to the product; it's an inherent part of it. "Character is destiny," as Heraclitus said. Apple has delivered remarkable products because Steve understands this in his bones.
There are other great business insights too - the importance of getting it right, even if you have to start over. (The story of how the Apple stores were redesigned at a cost of millions after everyone in the organization was ready to roll with the original design is alone worth the cost of the book. So often, people are reluctant to make changes late in a process. Yet often, it isn't till what is normally considered "too late" that it becomes clear what will make the difference between good enough and great.
I can think of many times when I've insisted on last minute changes, and others when I've let myself be dissuaded. I've never regretted the former; I've almost always regretted the latter.
Reading Steve's story reminds me to be more unreasonable in the pursuit of excellence. This is a great reminder for anyone in business.
April 21, 2013
This part (supposed) biography, part (again supposed) leadership guide, is a hollow metal pitcher. You're duped by the weight of it, thinking that it's full. But there's nothing to be gained no matter how much you try pouring something out. If anything, it's full of itself. It reflects Steve Jobs' image, but that of a distorted one. You see, the negative outweigh the positive so much in this book, that you'd end up wishing you hadn't read it. Firstly, the biography part was too praising. It was too full of opinion to be considered a decent biography. Basically, Steve was portrayed as Superman. I understand that he was really gifted, but the tone set was that of a disillusioned yapping dog heedlessly drooling over its perceived omnipotent variation of its master. If that wasn't bad enough, the leadership points it stressed out were really absurd. Honestly, I was really disgusted by it. The principles/guidelines at the end of every chapter were based on Jobs' reaction to certain events or problems aforementioned. If he was moody, it was like: Be moody, but in a good way. Shallow, shallow, shallow. Full of hollow hypotheses. Don't read this book. You'll end up getting pissed at the "oh so obvious" principles. Leander supposes that his readers are stupid, he rubs it in your face. Big mistake. There's a reason why decent people avoid self-helps and be-like-this books.
Here's the gist: Steve's the perfect man, everyone should think and be like him.
There are lots of purely biographical books about Steve Jobs out there. If you're ever interested, choose from them. Don't make the same mistake I did.
Here's the gist: Steve's the perfect man, everyone should think and be like him.
There are lots of purely biographical books about Steve Jobs out there. If you're ever interested, choose from them. Don't make the same mistake I did.
November 18, 2012
I find this book very informative in that it details how a visionary created something great that it distinguishes not only Apple and Pixar from other tech companies, but also Steve Jobs from other CEOs or C-level executives who walked this earth and who can only claim that they run a company. Steve Jobs didn't just run a company, that's plain to see. He produced hit after hit of high-tech consumer products as the author and tech writer Leander Kahney explains in this 9-chapter, almost 300-page, very handy book.
So what does the reader expect to know from this sort-of-biography / business book?
Don't expect to read things like What Steve Jobs did is textbook management skill in that he used the organization to create something of value. Kahney is a blogger and a former reporter for Wired magazine so you'll find the writing both factual and anecdotal. Just don't expect Harvard Business Review type of analysis, which I know some followers of successful companies are wont to read. But Kahney uses concepts like vertical integration, innovation, control, etc. to explain the business decisions made by Jobs so that should attract even the most adept of business practitioners.
This chapter title should give you a clue of Kahney's tone in writing: Elitism:Hire Only A Players, Fire the Bozos.
So what was Steve Jobs thinking inside his brain that made him legendary?
Not money. That was the result of months, years of prototyping that his top designer, Jonathan Ive, and his other managers performed. Not competition. He wasn't concerned about company rankings or market share. Again, those are results. What was inside his brain is this vision of having the best customer experience with him as the test market. If he thought that a competitor gadget or any high-tech appliance, say, a washing machine, is too inferior both in appearance and functionality or too complicated to use, he wanted, he obsessed about improving them.
That was his mission. He improved the way we use our everyday tools, communication---connecting being the most important and human.
You'll find anecdotes galore here, placed in between Kahney's piecing through of the puzzle that is Steve, manager of people and talents and inventor of simple and elegant communication and music tools.
And yes, he was a despot. Yes, he was a perfectionist. I'm not really shocked. Though I'm sure I'll be the first person out of the door if I should work for someone as demanding like Steve. But that's my choice. The employees of Apple made their choice and now they're enjoying their Italian cars and other such luxuries.
Thank you Steve.
I look now at my long dead Nokia 5800 XpressMusic, bought in Singapore before the first iPhone was launched. I've since replaced it with an iPod Nano so that I can still listen secretly to my parents' music when I'm feeling nostalgic. I wouldn't be caught dead listening to Elvis in public (from where I came, it's acceptable for people to turn on their radio really loud especially on weekends).
But with 1,000 songs in my pocket, at least I can have that private, secret experience.
Thank you Steve.
One more thing: Steve Jobs once said after taking the helm of the company in 1997 that he had second thoughts about getting involved for the second time. I like reading that little known fact, that moment of doubt. It made Steve human, at least to me.
So what does the reader expect to know from this sort-of-biography / business book?
Don't expect to read things like What Steve Jobs did is textbook management skill in that he used the organization to create something of value. Kahney is a blogger and a former reporter for Wired magazine so you'll find the writing both factual and anecdotal. Just don't expect Harvard Business Review type of analysis, which I know some followers of successful companies are wont to read. But Kahney uses concepts like vertical integration, innovation, control, etc. to explain the business decisions made by Jobs so that should attract even the most adept of business practitioners.
This chapter title should give you a clue of Kahney's tone in writing: Elitism:Hire Only A Players, Fire the Bozos.
So what was Steve Jobs thinking inside his brain that made him legendary?
Not money. That was the result of months, years of prototyping that his top designer, Jonathan Ive, and his other managers performed. Not competition. He wasn't concerned about company rankings or market share. Again, those are results. What was inside his brain is this vision of having the best customer experience with him as the test market. If he thought that a competitor gadget or any high-tech appliance, say, a washing machine, is too inferior both in appearance and functionality or too complicated to use, he wanted, he obsessed about improving them.
That was his mission. He improved the way we use our everyday tools, communication---connecting being the most important and human.
You'll find anecdotes galore here, placed in between Kahney's piecing through of the puzzle that is Steve, manager of people and talents and inventor of simple and elegant communication and music tools.
And yes, he was a despot. Yes, he was a perfectionist. I'm not really shocked. Though I'm sure I'll be the first person out of the door if I should work for someone as demanding like Steve. But that's my choice. The employees of Apple made their choice and now they're enjoying their Italian cars and other such luxuries.
Thank you Steve.
I look now at my long dead Nokia 5800 XpressMusic, bought in Singapore before the first iPhone was launched. I've since replaced it with an iPod Nano so that I can still listen secretly to my parents' music when I'm feeling nostalgic. I wouldn't be caught dead listening to Elvis in public (from where I came, it's acceptable for people to turn on their radio really loud especially on weekends).
But with 1,000 songs in my pocket, at least I can have that private, secret experience.
Thank you Steve.
One more thing: Steve Jobs once said after taking the helm of the company in 1997 that he had second thoughts about getting involved for the second time. I like reading that little known fact, that moment of doubt. It made Steve human, at least to me.
March 28, 2015
الكتاب مُلهم، فهذا الرجل لديه الكثير من الجنون ..
رغم كُل شيء إلا أنّه تمكن من التركيز على جوانب مُحدّدة وانطلق ..
الصوتيات، الفيديو، الكتاب.
حاولت تطوير هذه الأمور، وانطلق نحو المجد ..
ستيف جوبز، شخصية مُلهمة غريبة، وهذه الرحلة تُعطي الكثير ..
رغم كُل شيء إلا أنّه تمكن من التركيز على جوانب مُحدّدة وانطلق ..
الصوتيات، الفيديو، الكتاب.
حاولت تطوير هذه الأمور، وانطلق نحو المجد ..
ستيف جوبز، شخصية مُلهمة غريبة، وهذه الرحلة تُعطي الكثير ..
January 5, 2019
I find this book very motivating. When I red it, something happened inside me. Something changed. Something positive.
October 10, 2011
لم أتعوّد أن أقرأ كتابا بهذا التوثيق الدقيق، فهو في نهاية كل معلومة يُضيف رقمًا يدل على مصدرها، وفي نهاية الكتاب فصل كامل للمراجع يُمكنك من خلاله
معرفة مصدر كل معلومة بشكل مفصّل
الكتاب رائع، يكشف معلومات جديدة، ويتعمق في شخصية ستيف وطبيعة عمله، حتى يُصبح واضحا للقارئ،
وأظنّ أن أكثر الناس لايعرف حقيقة ستيف وطبيعة عمله الفعلية، فهو ليس بمبرمج، ولا مُصمم، إنه شخص دقيق يمتلك رؤية فنية وجمالية
الترجمة سيئة، وربما تمت الاستعانة ببرنامج ترجمة الكتروني
وهذا سبب الترجمة الحرفية لبعض مصطلحات التقنية التي تحتاج لترجمة مفهوم
معرفة مصدر كل معلومة بشكل مفصّل
الكتاب رائع، يكشف معلومات جديدة، ويتعمق في شخصية ستيف وطبيعة عمله، حتى يُصبح واضحا للقارئ،
وأظنّ أن أكثر الناس لايعرف حقيقة ستيف وطبيعة عمله الفعلية، فهو ليس بمبرمج، ولا مُصمم، إنه شخص دقيق يمتلك رؤية فنية وجمالية
الترجمة سيئة، وربما تمت الاستعانة ببرنامج ترجمة الكتروني
وهذا سبب الترجمة الحرفية لبعض مصطلحات التقنية التي تحتاج لترجمة مفهوم
April 1, 2008
Nothing really new here --much of the material is based on already published sources. But still, it's a nice compilation of how Steve Jobs built (and rebuilt) Apple, and some of his interesting ideas about product development and management.
Loved the deet about the Jobs family taking 2 weeks to purchase a washing machine and dryer (got to keep those black turtle necks clean), as they had dinner-time discussions on design, function, and eco-friendliness of the various products.
Also was reminded that Jobs is not without error in his judgement. While all the young world was getting into digital music as the turn of the century, Jobs thought the killer app was going to be digital video. Took him awhile to figure out music was at the center of the digital hub. iTunes and iPod followed shortly thereafter.
Loved the deet about the Jobs family taking 2 weeks to purchase a washing machine and dryer (got to keep those black turtle necks clean), as they had dinner-time discussions on design, function, and eco-friendliness of the various products.
Also was reminded that Jobs is not without error in his judgement. While all the young world was getting into digital music as the turn of the century, Jobs thought the killer app was going to be digital video. Took him awhile to figure out music was at the center of the digital hub. iTunes and iPod followed shortly thereafter.
April 2, 2015
Inside Steve's Brain
Steve Jobs has turned his personality traits into a business philosophy. Here’s how he does it.
It’s hard to believe that one man revolutionized computers in the 1970s and ’80s (with the Apple II and the Mac), animated movies in the 1990s (with Pixar), and digital music in the 2000s (with the iPod and iTunes). No wonder some people worship him like a god. On the other hand, stories of his epic tantrums and general bad behavior are legendary.
Inside Steve’s Brain cuts through the cult of personality that surrounds Jobs to unearth the secrets to his unbelievable results. It reveals the real Steve Jobs—not his heart or his famous temper, but his mind. So what’s really inside Steve’s brain? According to Leander Kahney, who has covered Jobs since the early 1990s, it’s a fascinating bundle of contradictions.
Jobs is an elitist who thinks most people are bozos—but he makes gadgets so easy to use, a bozo can master them.
He’s a mercurial obsessive with a filthy temper—but he forges deep partnerships with creative geniuses like Steve Wozniak, Jonathan Ive, and John Lasseter.
He’s a Buddhist and anti-materialist—but he produces mass-market products in Asian factories, and he promotes them with absolute mastery of the crassest medium, advertising.
In short, Jobs has embraced the traits that some consider flaws—narcissism, perfectionism, the desire for total control—to lead Apple and Pixar to triumph against steep odds. And in the process, he has become a self-made billionaire.
In Inside Steve’s Brain, Kahney distills the principles that guide Jobs as he launches killer products, attracts fanatically loyal customers, and manages some of the world’s most powerful brands.
The result is this unique book about Steve Jobs that is part biography and part leadership guide, and impossible to put down. It gives you a peek inside Steve’s brain, and might even teach you something about how to build your own culture of innovation.
August 17, 2010
"Inside Steve's Brain" is much more about Apple than it is about Steve Jobs. I don’t remember the book including any personal interviews with Jobs, nor does the writer provide any behind-the-scene knowledge about how Jobs me makes decisions concerning his company. This is a useful book if you want to find out more about Apple in general, but it won't give you much insight about Jobs the man.
September 7, 2022
Solid book. Some parts were very interesting. Not a lifechanging book. If you're someome into techonology and product developmemt I would definitly reccomend you to read it. Good book but nothing I would read again, therefore 3 stars.
May 16, 2022
Just a report on a privileged man who was an abusive boss but also the person behind Apple. He displayed the behaviour that is only accepted from rich white men
November 15, 2019
Nusprendžiau visus detektyvus padėti į šalį ir paskaityti kažką šiek tiek kitokio. Nežinau ar dėl to, kad ši knyga išleista pakankamai seniai ar dėl to, jos viskas buvo kartojama begalę kartų visoje knygoje ar dėl to, kad nebuvo jokios logiškos ir tikslios laiko tekmės, bet labai sunkiai ir lėtai man ši knyga skaitės.
August 5, 2020
Pagaliau pabaigiau skaityti! Kažkodėl skaitėsi sunkiai, bet nepasakyčiau kad neįdomiai, daug įdomių įdėjų, faktų iš “Apple” gyvenimo. Bet manau, jeigu kažkas nuo pat pradžiu seka “Apple”naujienas ir žiūrėjo dokumentinį filmą šita tema, tai šitą knygą būtų nenaudinga skaityti.
March 23, 2026
Kadangi esu visiška Apple produktų gerbėja, fanė ir ištikima vartototoja be visisškai jokios “atsivertimo” į Microsoft ar Android galimybės, pamačiau šią knygą ir iškart puoliau skaityti. Daugybė man nežinomų faktų, technologijų kūrimo ypatybių, bendradarbiavimo, veiklos organizavimo, bei pačios asmenybės išskirtinių bruožų atskleidė knyga. Labai labai patiko, bet gal todėl, kad viskas, kas susiję su Apple man patinka.
Kelios įsimintiniausios knygos vietos:
"Svarbiausias dalykas, kurį padarė Jobsas, tai radikalus produktų gamybos linijos supaprastinimas. Kukliame kabinete, įrengtame šalia bendrovės valdybos (Steve’as nekentė Amelio išgražintų kabinetų ir ne už ką nenorėjo juose dirbti), ant baltos lentos Jobsas nupiešė labai paprastą dviejų dalių lentelę. Viršuje parašė: Vartotojai ir Profesionalai. Šone parašė pavadinimus: Nešiojamasis ir Stalo kompiuteris. Tai ir buvo visa naujų Apple produktų strategija. Tik keturi nauji kompiuteriai: du nešiojamieji ir du stalo, skirti eiliniam vartotojui arba profesionalams.
Šitoks gamybos linijų apkarpymas buvo labai drąsus žingsnis. Reikėjo pasiryžti daugiamilijoninę apyvartą turinčią kompaniją mažinti iš pagrindų. Atsisakyti visų gaminių tik dėl keturių rūšių kompiuterių buvo tikrai radikalus sprendimas. Kai kurie galvojo, kad tai beprotiškas, netgi savižudiškas žingsnis.
Mums net žandikauliai atkaro, kai išgirdome, – buvęs Apple valdybos pirmininkas Edgaras Woolardas jaunesnysis pasakojo Business Week žurnalui. – Tačiau idėja buvo nuostabi.”
“Kai Jobsas perėmė valdymą, Apple prekiavo maždaug keturiasdešimčia skirtingų produktų, pradedant rašaliniais spausdintuvais ir baigiant Newton delninukais. Keletas produktų buvo rinkos lyderiai. Kompiuterių asortimentas atrodė labai trikdantis. Galima buvo išskirti kelias pagrindines linijas – Quadra, Power Mac, Performa ir PowerBook – kiekvienoje jų dar dešimtys skirtingų modelių. Tačiau vargiai galėjai įžvelgti skirtumus tarp šių modelių, išskyrus jų pavadinimus, kurie išties nebuvo itin aiškūs – Performa 5200CD, Performa 5210CD, Performa 5215CD ir Performa 5220CD.”
„Mūsų gaminamų kompiuterių mygtukai ant ekrano tokie viliojantys, kad norisi juos palaižyti.“ Steve’as Jobsas apie Mac OS X vartotojo aplinką, Fortune žurnalui, 2000m.”
"Mene ir technologijose kūryba yra vieno individo išraiška. Kaip dailininkas negali nupiešti paveikslo, subūręs kūrybinę grupę, taip ir Jobsas nieko panašaus nedarė. Jis negalėjo sukurti naujų dalykų klausdamas kūrybinės grupės narių, ko jie norėtų – žmonės patys nežino, ko jie norėtų. Henris Fordas kartą yra pasakęs: „Jei būčiau klausęs savo klientų, ko jie norėtų, šie būtų atsakę, jog nori greitesnio arklio.“ Žmonės negali jums pasakyti, ko jie nori. Jūs turite stebėti juos ir nustatyti, ko jiems reikėtų.“
Šiuo metu kaip tik rinkausi namo konstruktorių, turėjau vidinių diskusijų – pasirinkti architekto ar „iš šalies“, kad užtikrintų kliento interesus, o ne įmantrias architekto užgaidas. Sudėtingas procesas ir dabar kaip tik skaitau Apple istoriją. Dabar dar aiškiau, kad, ieškant tobulumo, būtinai turi būti sinchronas – 100 % susidirbimas tarp skirtingų komandų. Radau patvirtinimą ir savo sprendimui – architektas ir konstruktorius tai lyg kino filmo režisierius ir patikima komanda, kuri užtikrina, kad viskas, VISKAS, visiškai VISKAS bus įgyvendinta būtent taip, kaip nori režisierius (čia paralelė iš mano vyro darbo kino industrijoje). Na ir va, ta citata, kuri tai patvirtina: "Siekdamas rasti kuo daugiau galimybių, Jobsas iš visų jėgų vengia tvarkingo, žingsnis po žingsnio suplanuoto dizaino kūrimo, kai produktai perduodami iš vienos komandos kitai, o tarp skyrių beveik nėra jokio bendravimo. Taip įvyksta kitose kompanijose. Jobsas yra pasakęs, jog panašiai nutinka, kai mašinų parodoje pamatai puikiausią automobilio modelį, tačiau po ketverių metų, kai automobilis pagaminamas, jis tampa visiškas šlamštas. „Ir kas gi nutiko? Juk, rodės, jiems pasisekė! Jau turėjo sučiupę sėkmę už uodegos! Kas nutiko paskui, kai dizaineriai pasiūlė tokią šaunią idėją? Jie perdavė tą idėją inžinieriams, o inžinieriai užsivedė: „Ne, mes taip negalime. Tai neįmanoma.“ Taip idėja suprastėjo. Paskui produktas nukeliavo pas gamintojus, ir tie ėmė varyti savo: „Negalime šito pagaminti!“ Ir produktas tapo žymiai blogesnis.“ Tai dabar supratau, kad ne visi konstruktoriai gali įgyvendinti architekto „užgaidą“ turėti „stogo sumuštinį“ nei daugiau, nei mažiau, o būtent, BŪTENT! 80 cm! Vieniems tai yra vizija, stilius, dizainas, kitiems tai yra misija neįmanoma, o patikimai ir susidirbusiai komandai – tai tik reikalavimas, kurį tiesiog reikia įgyvendinti. „Duodamas interviu Ive’as visada mini glaudų bendradarbiavimą, keitimąsi nuomonėmis ir lygiagretų inžinierių darbą. Apple gaminami produktai neperduodami iš vienos komandos kitai: iš dizainerių inžinieriams, o paskui programuotojams ir galiausiai prekybininkams. Dizaino procesas nėra linijinis. Produktus tobulina visos šios grupės tuo pačiu metu ir peržiūri ne vieną kartą.“
“Apple kompanijoje susitikimai su Jobsu neretai baigiasi ginčais – ilgomis, karingomis diskusijomis. Jobsas su pasimėgavimu dalyvauja intelektualiuose ginčuose. Jam patinka ilgi debatai – netgi pikta žodžių kova, nes tai pats efektyviausias būdas visapusiškai išanalizuoti problemą. Priimdamas į darbą pačius talentingiausius žmones, Jobsas taip pat leidžiasi į kuo karštesnį ginčą.”
"Pepsi reklamos atrodė tarsi trumpi filmukai, susukti pagal aukščiausius Holivudo gamintojų standartus. Kai kitos kompanijos reklamos kūrimui išleisdavo apie 15 000 dolerių, Pepsi vienam vaizdeliui sukurti skirdavo nuo 200 000 iki 300 000 dolerių. Lygiai taip pat dabar elgiasi ir Jobsas Apple. Ši kompanija pagarsėjo dėl gyvenimo būdo reklamavimo. Apple reklamose niekada nekalbama apie naujos įrangos techninius duomenis, greitį, funkcijas ar kitas ypatybes, kaip daro visos kitos bendrovės. Užuot šitaip elgęsi, Apple reklamuoja gyvenimo būdą. Parodo jaunimą, gyvenantį pavydėtinai puikiai, o tas gyvenimo stilius pasiekiamas tik su Apple produktais. Didžiule sėkme besidžiaugiančio iPod’o reklaminė kampanija rodo jaunus žmones, tiesiog paskendusius muzikoje, sklindančioje iš ausinių. Niekur neužsimenama apie iPod’o standžiojo disko talpą.”
“iPhone’o pasirodymas 2007-ųjų sausio mėnesį buvo vienas iš didžiausių to meto įvykių. Užlipęs ant scenos San Fransiske, Jobsas vienu rankos mostu užtemdė tuo pačiu metu vykusį daug svarbesnį įvykį – plataus vartojimo elektronikos prekių parodą Las Vegase.”
“Harvardo verslo mokyklos profesorius Davidas Yoffie paskaičiavo, kad iPhone apipynusių gandų ir po jo išleidimo pasirodžiusių reportažų vertė būtų siekusi apie 400 milijonų dolerių, jei būtų bandyta tokį pat efektą pasiekti tiesiogine reklama. „Jokia kita kompanija iki šiol nėra sulaukusi tokio dėmesio naujo produkto išleidimo proga, – teigia Yoffie. – Tai beprecedentis atvejis. <…> Reklaminė akcija buvo tokia sėkminga, kad iki iPhone’o pasirodymo Apple neišleido nė skatiko jam papildomai reklamuoti. „Mūsų slapta iPhone rinkodaros programa buvo... paprasčiausiai jokia, – Jobsas pareiškė Apple darbuotojams. – Nieko tokio nepadarėme.“ Žinoma, tokio dėmesio nebūtų sulaukta, jei būtų iš anksto žinoma apie planuojamą produktą. Visa gudrybė – išlaikyti paslaptį, o tai padaryti stengiamasi iš visų jėgų.”
“Jobso vadovaujama Apple kompanija beveik maniakiškai laikosi slaptumo. Beveik taip pat kaip kokia nors slapta vyriausybės agentūra. Kaip CŽV agentai, Apple darbuotojai nekalba apie savo darbą net su artimiausiais žmonėmis: žmonomis, draugais, tėvais. Darbas visiškai neaptarinėjamas su pašaliniais. Daugelis net nemini firmos, kurioje dirba, pavadinimo. Kaip prietaringi teatralai, Makbetą vadinantys „škotiška pjese“, kai kurie Apple darbuotojai savo darbovietę vadina „vaisių kompanija“. Programuotojai kuria programas įrenginiams, kurių nė akyse nėra matę. Grupė inžinierių kuria naujo produkto maitinimo šaltinį, kita grupė – ekraną. Nė viena jų nemato galutinio produkto dizaino. Kompanija sudaryta iš atskirų segmentų, kiekviena grupė dirba visiškai izoliuotai nuo kitų, panašiai kaip žvalgybos ar teroristinės organizacijos.”
“Anksčiau informacija iš Apple nutekėdavo taip greitai, <…> Visi, pradedant inžinieriais ir baigiant vadybininkais, žiniasklaidai teikdavo informaciją. Grįžus Jobsui, 21 000 Apple darbuotojų ir šimtai rėmėjų yra visiškai užklijuotomis burnomis.”
“Apple yra veikiau reiškinys, o ne bendrovė. Hewlett-Packard niekuomet neturės tokio kerinčio žavesio, nes ji paprasčiausiai neturi savo veido. Tas pats nutiko ir Apple, kai 1985-aisiais šią kompaniją paliko Jobsas. „Kai Steve’as išėjo, Apple vėl tapo tik kompanija, – teigė Bergeris. – Reklamos buvo geros, tačiau tikrai nebe tokios kerinčios. Tai jau nebebuvo ta pati bendrovė, nebe reiškinys. Neliko jokio revoliucingumo. Tik bandymas stabilizuoti padėtį.“
“Kelis mėnesius Jobsas bandė suvilioti pasiūlymu pereiti į Apple Johną Sculley, tuometinį Pepsi prezidentą. Sculley dvejojo: ar būtų išmintinga tapti tokios didžiulės ir rizikingos kompanijos, kurios veiklą pradėjo pora hipių vaikinų, vadovu. Vis dėlto pasiūlymas buvo viliojantis. Asmeniniams kompiuteriams priklausė ateitis. Jobsas kelis kartus susitiko su Sculley Silicio slėnyje ir Niujorke. Pagaliau, vieną vakarą, kai juodu sėdėjo Jobso apartamentuose San Reme ir iš balkono gėrėjosi centrinio parko vaizdais, Steve’as atsisuko į Johną, beje, gerokai už jį vyresnį, ir metė šiam iššūkį: „Ar norite visą likusį gyvenimą pardavinėti saldų vandenuką, ar imsitės keisti pasaulį?“ Tai turbūt pats žymiausias iššūkis šiuolaikinio verslo pasaulyje: tai ir įžeidimas, ir komplimentas, ir sielos šauksmas, ir filosofinis klausimas – viskas viename. Žinoma, klausimas pataikė Sculley tiesiai į širdį.”
„Naujovės neturi nieko bendra su tuo, kiek dolerių išleidžiate moksliniams tyrimams. Kai Apple sukūrė Mac’ą, IBM tuo metu skyrė moksliniams tyrimams bent šimtą kartų daugiau pinigų nei Apple. Pinigai čia niekuo dėti. Svarbu, su kokiais žmonėmis dirbate, kaip vadovaujama ir kiek sugebate iš to išpešti.“ Steve’as Jobsas, Fortune, 1998 m.”
“Taip pat buvo sukurti MagSafe įtampos keitikliai, kurie dėl magnetų laikėsi numatytoje vietoje. Jie taip pagaminti, kad maitinimo laidas labai lengvai išsitraukia ir apsaugo kompiuterį nuo kritimo ant žemės, jei užkliudytumėte laidą. Šią mintį Apple pasiskolino iš Japonijos ryžių virėjų, kurie jau kelerius metus naudojosi magnetiniais įtampos keitikliais dėl tos pačios priežasties – norint apsisaugoti, kad po visą virtuvę nepasilietų verdantis vanduo, jei vaikas netyčia patrauktų maitinimo laidą.”
“Toks centras, Chieco nuomone, būtų panašus į kosminį laivą. Galima jį palikti mažesniu laivu, atsiskiriančiu nuo pagrindinio, tačiau atsiskyręs mažasis erdvėlaivis (angl. pod) turi grįžti atgal pasipildyti degalų ir maisto. Paskui Chiecui pademonstravo iPod’o prototipą iš spindinčio balto plastiko. „Vos tik išvydęs baltą iPod’ą – prisiminiau filmą „2001-ųjų kosminę odisėją“, – pasakojo Chieco. – „Halai, atidaryk erdvėlaivio duris!“ Paskui teliko pridėti prie pavadinimo „i“ raidę, kaip ir iMacui. Kai 1999 metais Apple pirmą kartą panaudojo šią raidę pavadinimo priekyje – iMac – buvo aiškinama, kad ta „i“ reiškia internetą. Tačiau dabar daugybė produktų pavadinimų turi šią raidę – pradedant iPhone ir baigiant iMovie programine įranga – tad sąsaja su internetu nutrūko. Kai kas sako, jog ta raidė „i“ demonstruoja žmogišką Apple produktų prigimtį (angl. I – aš).”
“„Visada norėjau kontroliuoti visus vykstančius procesus ir kuriamas technologijas.“ - Steve’as Jobsas. 1984 metais pirmasis Steve’o Jobso kūdikis – Macintosh kompiuteris – buvo išleistas į gamybą be išorinio vėdinimo įrenginio. Ventiliatoriaus garsas erzino Jobsą, tad jis reikalavo, kad Macas neturėtų ventiliatoriaus, nepaisant aršaus inžinierių pasipriešinimo (jie netgi, nežinant Jobsui, vėlesniuose modeliuose slapta įtaisė vėdinimo sistemas). Norėdami apsaugoti kompiuterį nuo perkaitimo, vartotojai turėjo pirkti „Mac kaminus“ – kartoninius cilindrus, laikomus ant kompiuterio korpuso viršaus ir konvekcijos būdu išspinduliuojančius šilumą aukštyn. „Kaminas“ atrodė absurdiškai – kaip kvailio skrybėlė, tačiau saugojo mašiną, kad perkaitusi neištirptų. <…> Galbūt kai kas gali pamanyti, jog Jobso noro valdyti kitus priežasties reikia ieškoti vaikystėje – jis buvo įvaikintas. Toks valdingumas yra reakcija į bejėgiškumo jausmą, apėmusį, kai jį paliko tikrieji tėvai."
Kelios įsimintiniausios knygos vietos:
"Svarbiausias dalykas, kurį padarė Jobsas, tai radikalus produktų gamybos linijos supaprastinimas. Kukliame kabinete, įrengtame šalia bendrovės valdybos (Steve’as nekentė Amelio išgražintų kabinetų ir ne už ką nenorėjo juose dirbti), ant baltos lentos Jobsas nupiešė labai paprastą dviejų dalių lentelę. Viršuje parašė: Vartotojai ir Profesionalai. Šone parašė pavadinimus: Nešiojamasis ir Stalo kompiuteris. Tai ir buvo visa naujų Apple produktų strategija. Tik keturi nauji kompiuteriai: du nešiojamieji ir du stalo, skirti eiliniam vartotojui arba profesionalams.
Šitoks gamybos linijų apkarpymas buvo labai drąsus žingsnis. Reikėjo pasiryžti daugiamilijoninę apyvartą turinčią kompaniją mažinti iš pagrindų. Atsisakyti visų gaminių tik dėl keturių rūšių kompiuterių buvo tikrai radikalus sprendimas. Kai kurie galvojo, kad tai beprotiškas, netgi savižudiškas žingsnis.
Mums net žandikauliai atkaro, kai išgirdome, – buvęs Apple valdybos pirmininkas Edgaras Woolardas jaunesnysis pasakojo Business Week žurnalui. – Tačiau idėja buvo nuostabi.”
“Kai Jobsas perėmė valdymą, Apple prekiavo maždaug keturiasdešimčia skirtingų produktų, pradedant rašaliniais spausdintuvais ir baigiant Newton delninukais. Keletas produktų buvo rinkos lyderiai. Kompiuterių asortimentas atrodė labai trikdantis. Galima buvo išskirti kelias pagrindines linijas – Quadra, Power Mac, Performa ir PowerBook – kiekvienoje jų dar dešimtys skirtingų modelių. Tačiau vargiai galėjai įžvelgti skirtumus tarp šių modelių, išskyrus jų pavadinimus, kurie išties nebuvo itin aiškūs – Performa 5200CD, Performa 5210CD, Performa 5215CD ir Performa 5220CD.”
„Mūsų gaminamų kompiuterių mygtukai ant ekrano tokie viliojantys, kad norisi juos palaižyti.“ Steve’as Jobsas apie Mac OS X vartotojo aplinką, Fortune žurnalui, 2000m.”
"Mene ir technologijose kūryba yra vieno individo išraiška. Kaip dailininkas negali nupiešti paveikslo, subūręs kūrybinę grupę, taip ir Jobsas nieko panašaus nedarė. Jis negalėjo sukurti naujų dalykų klausdamas kūrybinės grupės narių, ko jie norėtų – žmonės patys nežino, ko jie norėtų. Henris Fordas kartą yra pasakęs: „Jei būčiau klausęs savo klientų, ko jie norėtų, šie būtų atsakę, jog nori greitesnio arklio.“ Žmonės negali jums pasakyti, ko jie nori. Jūs turite stebėti juos ir nustatyti, ko jiems reikėtų.“
Šiuo metu kaip tik rinkausi namo konstruktorių, turėjau vidinių diskusijų – pasirinkti architekto ar „iš šalies“, kad užtikrintų kliento interesus, o ne įmantrias architekto užgaidas. Sudėtingas procesas ir dabar kaip tik skaitau Apple istoriją. Dabar dar aiškiau, kad, ieškant tobulumo, būtinai turi būti sinchronas – 100 % susidirbimas tarp skirtingų komandų. Radau patvirtinimą ir savo sprendimui – architektas ir konstruktorius tai lyg kino filmo režisierius ir patikima komanda, kuri užtikrina, kad viskas, VISKAS, visiškai VISKAS bus įgyvendinta būtent taip, kaip nori režisierius (čia paralelė iš mano vyro darbo kino industrijoje). Na ir va, ta citata, kuri tai patvirtina: "Siekdamas rasti kuo daugiau galimybių, Jobsas iš visų jėgų vengia tvarkingo, žingsnis po žingsnio suplanuoto dizaino kūrimo, kai produktai perduodami iš vienos komandos kitai, o tarp skyrių beveik nėra jokio bendravimo. Taip įvyksta kitose kompanijose. Jobsas yra pasakęs, jog panašiai nutinka, kai mašinų parodoje pamatai puikiausią automobilio modelį, tačiau po ketverių metų, kai automobilis pagaminamas, jis tampa visiškas šlamštas. „Ir kas gi nutiko? Juk, rodės, jiems pasisekė! Jau turėjo sučiupę sėkmę už uodegos! Kas nutiko paskui, kai dizaineriai pasiūlė tokią šaunią idėją? Jie perdavė tą idėją inžinieriams, o inžinieriai užsivedė: „Ne, mes taip negalime. Tai neįmanoma.“ Taip idėja suprastėjo. Paskui produktas nukeliavo pas gamintojus, ir tie ėmė varyti savo: „Negalime šito pagaminti!“ Ir produktas tapo žymiai blogesnis.“ Tai dabar supratau, kad ne visi konstruktoriai gali įgyvendinti architekto „užgaidą“ turėti „stogo sumuštinį“ nei daugiau, nei mažiau, o būtent, BŪTENT! 80 cm! Vieniems tai yra vizija, stilius, dizainas, kitiems tai yra misija neįmanoma, o patikimai ir susidirbusiai komandai – tai tik reikalavimas, kurį tiesiog reikia įgyvendinti. „Duodamas interviu Ive’as visada mini glaudų bendradarbiavimą, keitimąsi nuomonėmis ir lygiagretų inžinierių darbą. Apple gaminami produktai neperduodami iš vienos komandos kitai: iš dizainerių inžinieriams, o paskui programuotojams ir galiausiai prekybininkams. Dizaino procesas nėra linijinis. Produktus tobulina visos šios grupės tuo pačiu metu ir peržiūri ne vieną kartą.“
“Apple kompanijoje susitikimai su Jobsu neretai baigiasi ginčais – ilgomis, karingomis diskusijomis. Jobsas su pasimėgavimu dalyvauja intelektualiuose ginčuose. Jam patinka ilgi debatai – netgi pikta žodžių kova, nes tai pats efektyviausias būdas visapusiškai išanalizuoti problemą. Priimdamas į darbą pačius talentingiausius žmones, Jobsas taip pat leidžiasi į kuo karštesnį ginčą.”
"Pepsi reklamos atrodė tarsi trumpi filmukai, susukti pagal aukščiausius Holivudo gamintojų standartus. Kai kitos kompanijos reklamos kūrimui išleisdavo apie 15 000 dolerių, Pepsi vienam vaizdeliui sukurti skirdavo nuo 200 000 iki 300 000 dolerių. Lygiai taip pat dabar elgiasi ir Jobsas Apple. Ši kompanija pagarsėjo dėl gyvenimo būdo reklamavimo. Apple reklamose niekada nekalbama apie naujos įrangos techninius duomenis, greitį, funkcijas ar kitas ypatybes, kaip daro visos kitos bendrovės. Užuot šitaip elgęsi, Apple reklamuoja gyvenimo būdą. Parodo jaunimą, gyvenantį pavydėtinai puikiai, o tas gyvenimo stilius pasiekiamas tik su Apple produktais. Didžiule sėkme besidžiaugiančio iPod’o reklaminė kampanija rodo jaunus žmones, tiesiog paskendusius muzikoje, sklindančioje iš ausinių. Niekur neužsimenama apie iPod’o standžiojo disko talpą.”
“iPhone’o pasirodymas 2007-ųjų sausio mėnesį buvo vienas iš didžiausių to meto įvykių. Užlipęs ant scenos San Fransiske, Jobsas vienu rankos mostu užtemdė tuo pačiu metu vykusį daug svarbesnį įvykį – plataus vartojimo elektronikos prekių parodą Las Vegase.”
“Harvardo verslo mokyklos profesorius Davidas Yoffie paskaičiavo, kad iPhone apipynusių gandų ir po jo išleidimo pasirodžiusių reportažų vertė būtų siekusi apie 400 milijonų dolerių, jei būtų bandyta tokį pat efektą pasiekti tiesiogine reklama. „Jokia kita kompanija iki šiol nėra sulaukusi tokio dėmesio naujo produkto išleidimo proga, – teigia Yoffie. – Tai beprecedentis atvejis. <…> Reklaminė akcija buvo tokia sėkminga, kad iki iPhone’o pasirodymo Apple neišleido nė skatiko jam papildomai reklamuoti. „Mūsų slapta iPhone rinkodaros programa buvo... paprasčiausiai jokia, – Jobsas pareiškė Apple darbuotojams. – Nieko tokio nepadarėme.“ Žinoma, tokio dėmesio nebūtų sulaukta, jei būtų iš anksto žinoma apie planuojamą produktą. Visa gudrybė – išlaikyti paslaptį, o tai padaryti stengiamasi iš visų jėgų.”
“Jobso vadovaujama Apple kompanija beveik maniakiškai laikosi slaptumo. Beveik taip pat kaip kokia nors slapta vyriausybės agentūra. Kaip CŽV agentai, Apple darbuotojai nekalba apie savo darbą net su artimiausiais žmonėmis: žmonomis, draugais, tėvais. Darbas visiškai neaptarinėjamas su pašaliniais. Daugelis net nemini firmos, kurioje dirba, pavadinimo. Kaip prietaringi teatralai, Makbetą vadinantys „škotiška pjese“, kai kurie Apple darbuotojai savo darbovietę vadina „vaisių kompanija“. Programuotojai kuria programas įrenginiams, kurių nė akyse nėra matę. Grupė inžinierių kuria naujo produkto maitinimo šaltinį, kita grupė – ekraną. Nė viena jų nemato galutinio produkto dizaino. Kompanija sudaryta iš atskirų segmentų, kiekviena grupė dirba visiškai izoliuotai nuo kitų, panašiai kaip žvalgybos ar teroristinės organizacijos.”
“Anksčiau informacija iš Apple nutekėdavo taip greitai, <…> Visi, pradedant inžinieriais ir baigiant vadybininkais, žiniasklaidai teikdavo informaciją. Grįžus Jobsui, 21 000 Apple darbuotojų ir šimtai rėmėjų yra visiškai užklijuotomis burnomis.”
“Apple yra veikiau reiškinys, o ne bendrovė. Hewlett-Packard niekuomet neturės tokio kerinčio žavesio, nes ji paprasčiausiai neturi savo veido. Tas pats nutiko ir Apple, kai 1985-aisiais šią kompaniją paliko Jobsas. „Kai Steve’as išėjo, Apple vėl tapo tik kompanija, – teigė Bergeris. – Reklamos buvo geros, tačiau tikrai nebe tokios kerinčios. Tai jau nebebuvo ta pati bendrovė, nebe reiškinys. Neliko jokio revoliucingumo. Tik bandymas stabilizuoti padėtį.“
“Kelis mėnesius Jobsas bandė suvilioti pasiūlymu pereiti į Apple Johną Sculley, tuometinį Pepsi prezidentą. Sculley dvejojo: ar būtų išmintinga tapti tokios didžiulės ir rizikingos kompanijos, kurios veiklą pradėjo pora hipių vaikinų, vadovu. Vis dėlto pasiūlymas buvo viliojantis. Asmeniniams kompiuteriams priklausė ateitis. Jobsas kelis kartus susitiko su Sculley Silicio slėnyje ir Niujorke. Pagaliau, vieną vakarą, kai juodu sėdėjo Jobso apartamentuose San Reme ir iš balkono gėrėjosi centrinio parko vaizdais, Steve’as atsisuko į Johną, beje, gerokai už jį vyresnį, ir metė šiam iššūkį: „Ar norite visą likusį gyvenimą pardavinėti saldų vandenuką, ar imsitės keisti pasaulį?“ Tai turbūt pats žymiausias iššūkis šiuolaikinio verslo pasaulyje: tai ir įžeidimas, ir komplimentas, ir sielos šauksmas, ir filosofinis klausimas – viskas viename. Žinoma, klausimas pataikė Sculley tiesiai į širdį.”
„Naujovės neturi nieko bendra su tuo, kiek dolerių išleidžiate moksliniams tyrimams. Kai Apple sukūrė Mac’ą, IBM tuo metu skyrė moksliniams tyrimams bent šimtą kartų daugiau pinigų nei Apple. Pinigai čia niekuo dėti. Svarbu, su kokiais žmonėmis dirbate, kaip vadovaujama ir kiek sugebate iš to išpešti.“ Steve’as Jobsas, Fortune, 1998 m.”
“Taip pat buvo sukurti MagSafe įtampos keitikliai, kurie dėl magnetų laikėsi numatytoje vietoje. Jie taip pagaminti, kad maitinimo laidas labai lengvai išsitraukia ir apsaugo kompiuterį nuo kritimo ant žemės, jei užkliudytumėte laidą. Šią mintį Apple pasiskolino iš Japonijos ryžių virėjų, kurie jau kelerius metus naudojosi magnetiniais įtampos keitikliais dėl tos pačios priežasties – norint apsisaugoti, kad po visą virtuvę nepasilietų verdantis vanduo, jei vaikas netyčia patrauktų maitinimo laidą.”
“Toks centras, Chieco nuomone, būtų panašus į kosminį laivą. Galima jį palikti mažesniu laivu, atsiskiriančiu nuo pagrindinio, tačiau atsiskyręs mažasis erdvėlaivis (angl. pod) turi grįžti atgal pasipildyti degalų ir maisto. Paskui Chiecui pademonstravo iPod’o prototipą iš spindinčio balto plastiko. „Vos tik išvydęs baltą iPod’ą – prisiminiau filmą „2001-ųjų kosminę odisėją“, – pasakojo Chieco. – „Halai, atidaryk erdvėlaivio duris!“ Paskui teliko pridėti prie pavadinimo „i“ raidę, kaip ir iMacui. Kai 1999 metais Apple pirmą kartą panaudojo šią raidę pavadinimo priekyje – iMac – buvo aiškinama, kad ta „i“ reiškia internetą. Tačiau dabar daugybė produktų pavadinimų turi šią raidę – pradedant iPhone ir baigiant iMovie programine įranga – tad sąsaja su internetu nutrūko. Kai kas sako, jog ta raidė „i“ demonstruoja žmogišką Apple produktų prigimtį (angl. I – aš).”
“„Visada norėjau kontroliuoti visus vykstančius procesus ir kuriamas technologijas.“ - Steve’as Jobsas. 1984 metais pirmasis Steve’o Jobso kūdikis – Macintosh kompiuteris – buvo išleistas į gamybą be išorinio vėdinimo įrenginio. Ventiliatoriaus garsas erzino Jobsą, tad jis reikalavo, kad Macas neturėtų ventiliatoriaus, nepaisant aršaus inžinierių pasipriešinimo (jie netgi, nežinant Jobsui, vėlesniuose modeliuose slapta įtaisė vėdinimo sistemas). Norėdami apsaugoti kompiuterį nuo perkaitimo, vartotojai turėjo pirkti „Mac kaminus“ – kartoninius cilindrus, laikomus ant kompiuterio korpuso viršaus ir konvekcijos būdu išspinduliuojančius šilumą aukštyn. „Kaminas“ atrodė absurdiškai – kaip kvailio skrybėlė, tačiau saugojo mašiną, kad perkaitusi neištirptų. <…> Galbūt kai kas gali pamanyti, jog Jobso noro valdyti kitus priežasties reikia ieškoti vaikystėje – jis buvo įvaikintas. Toks valdingumas yra reakcija į bejėgiškumo jausmą, apėmusį, kai jį paliko tikrieji tėvai."
July 22, 2013
I started using iTunes in 2011 for downloading podcasts by several pastors of USA (Joel Osteen and Erwin McManus to name some) and thinking that I owe a lot to Apple, the company that made iTunes, I decided to read Inside Apple and this book, so that I may learn a thing or two concerning the man who made Apple achieve something so significant. I'm aware of Apple due to its reputation, and since I'm a student of Information System, I want to know what impact they actually have made on the Digital Age.
Reading this book was a great experience, partly because I felt like I have read something like it before (Outliers by Malcolm Gladwell,) and now that I think of it, this exploration of the man Steve Jobs and his company Apple confirmed what Gladwell has said in the Outliers, that the time when you were born matters a great deal in achieving success. Jobs' total control philosophy failed with Apple II, but it succeeded when he launched iPod. His values of design, marketing, and ease of use were unpopular at the years of early PC growth, when the main buyers of computers were geeks and corporations. Yet now, with the rise of the digital lifestyle era, things were different.
One thing that I know about Human-Computer Interaction, is that this group of human beings that we labeled as "user" is made up of all kinds of people. Some users are geeks, and they'd love to tweak their hardwares and softwares, adding this software and that graphic cards, and of course that chip and this motherboard (During the first two weeks after I bought my Samsung Galaxy Tab, I rooted the device and installed various custom ROMs and Kernels, until I decided to restore my original version of Android. Those ROMs and Kernels are confusing and unstable.) Some Users are just.. well, "normal" people. This group of user is not interested in rooting their Android devices or jailbreaking their iPhone. They just bought the device because of what it can do, like editing videos and photos, sharing their things in social media like Facebook and Twitter. Clearly, when I said they are not interested in rooting or jailbreaking, that also means they are not going to like it when their devices crash and freeze. My Tab suffered a few bugs when I rooted it, but I'm interested in computers and tablets.
Now the question is this: if a tech company decided to create a computer that would be a must-have for every single human being alive on this planet, what values must the company embedded inside the computer?
Variations of choices or stability and reliability?
This is an important question in understanding why Apple is so influential and successful in what it does. It created several products that fits the need of the people as "normal" users. People who don't really care what type of graphic cards the device has, as long as it works and they get what they want. People who just want to use computers for productivity's sake, not for tweaking and learning about all the different hardwares and softwares, and all the list of names of computers like Asus A43E , Asus A43C and Asus A43A. WHATEVER!
Computers were an integral part of life nowadays, and if people need to learn all these different names, types, and specs of computers BEFORE they could decide which one to buy, then, instead of enhancing productivity and making things simple, the IT would reduce human's productivity. It seems pretty obvious and taken for granted now, with the emergence of Android and Windows 8, and the still-in-development operating systems like Chrome and Firefox. But we have to remember these new OSes are emulations of iOS. They were possible because somebody showed that it is possible.
I think that's an important lesson in understanding how these small, rectangular things that we described best as "computer" interacts with humans. In small and subtle ways, computers changed the way we live and the way we do things little by little, yet those changes are not without explanations. There are people out there who do these research and explorations to simplify a computer, because creating a good, simple, and easy-to-use devices like iPhone and Mac is not effortless. It is created diligently and carefully by a team of dedicated people who would have a meeting at 9pm to 1am discussing their progress.
But then, how to know what these normal users want out of a computer? You can't go around and ask people what they want out of a computer when all they ever experienced with a computer are freezes, complicated instructions and data-lost. You will need a mind that could comprehend what the "normal" users would like best in a computer, and that is another thing that Steve Jobs has in his brain.
Steve was an Outlier indeed, and as with all Outliers, there is a profound, almost unbelievable story of how one achieve significant success and--sometimes--change the world.
Reading this book was a great experience, partly because I felt like I have read something like it before (Outliers by Malcolm Gladwell,) and now that I think of it, this exploration of the man Steve Jobs and his company Apple confirmed what Gladwell has said in the Outliers, that the time when you were born matters a great deal in achieving success. Jobs' total control philosophy failed with Apple II, but it succeeded when he launched iPod. His values of design, marketing, and ease of use were unpopular at the years of early PC growth, when the main buyers of computers were geeks and corporations. Yet now, with the rise of the digital lifestyle era, things were different.
One thing that I know about Human-Computer Interaction, is that this group of human beings that we labeled as "user" is made up of all kinds of people. Some users are geeks, and they'd love to tweak their hardwares and softwares, adding this software and that graphic cards, and of course that chip and this motherboard (During the first two weeks after I bought my Samsung Galaxy Tab, I rooted the device and installed various custom ROMs and Kernels, until I decided to restore my original version of Android. Those ROMs and Kernels are confusing and unstable.) Some Users are just.. well, "normal" people. This group of user is not interested in rooting their Android devices or jailbreaking their iPhone. They just bought the device because of what it can do, like editing videos and photos, sharing their things in social media like Facebook and Twitter. Clearly, when I said they are not interested in rooting or jailbreaking, that also means they are not going to like it when their devices crash and freeze. My Tab suffered a few bugs when I rooted it, but I'm interested in computers and tablets.
Now the question is this: if a tech company decided to create a computer that would be a must-have for every single human being alive on this planet, what values must the company embedded inside the computer?
Variations of choices or stability and reliability?
This is an important question in understanding why Apple is so influential and successful in what it does. It created several products that fits the need of the people as "normal" users. People who don't really care what type of graphic cards the device has, as long as it works and they get what they want. People who just want to use computers for productivity's sake, not for tweaking and learning about all the different hardwares and softwares, and all the list of names of computers like Asus A43E , Asus A43C and Asus A43A. WHATEVER!
Computers were an integral part of life nowadays, and if people need to learn all these different names, types, and specs of computers BEFORE they could decide which one to buy, then, instead of enhancing productivity and making things simple, the IT would reduce human's productivity. It seems pretty obvious and taken for granted now, with the emergence of Android and Windows 8, and the still-in-development operating systems like Chrome and Firefox. But we have to remember these new OSes are emulations of iOS. They were possible because somebody showed that it is possible.
I think that's an important lesson in understanding how these small, rectangular things that we described best as "computer" interacts with humans. In small and subtle ways, computers changed the way we live and the way we do things little by little, yet those changes are not without explanations. There are people out there who do these research and explorations to simplify a computer, because creating a good, simple, and easy-to-use devices like iPhone and Mac is not effortless. It is created diligently and carefully by a team of dedicated people who would have a meeting at 9pm to 1am discussing their progress.
But then, how to know what these normal users want out of a computer? You can't go around and ask people what they want out of a computer when all they ever experienced with a computer are freezes, complicated instructions and data-lost. You will need a mind that could comprehend what the "normal" users would like best in a computer, and that is another thing that Steve Jobs has in his brain.
Steve was an Outlier indeed, and as with all Outliers, there is a profound, almost unbelievable story of how one achieve significant success and--sometimes--change the world.
June 25, 2011
There have been plenty of books that tell the story of Apple Computers' origins and the early days, and as correctly pointed out by some other reviewers there has been a lot of press about Steve Jobs and Apple over the years. However, I find it useful and interesting to have many of those stories collected in a single book, especially if it mostly deals with Apple's recent resurgence. Steve Jobs, somewhat predictably, does not feature too prominently in this book. This may be surprising considering that the book's title promises to deal with nothing less than Steve's brain. However, Steve Jobs is notoriously private person and his interaction with the media is very limited. There have been very few interviews that he gave over the years, and those that he did give reveal very little about his own personal life, musings or misgivings. Most of what we know about him comes from people who had closely observed him work, mostly his current and former employees. One such employee is Jonathan Ive, the designer that is the great driving forces behind recent surge of Apple success. He is the designer behind iPod, iMac and a host of other products. The book is very good at documenting how some of these products came about, but it still doesn't reveal too much as much of it remains in the realm of industrial secrets. Each chapter ends with a few bullet-pointed "lessons" that we are supposed to take away from the way that Steve Jobs approaches design and business decisions. Most of these are rather trite and are reminiscent of the self-help manuals. They also detract from the main narrative of the book, but fortunately they are very short and don't really affect the overall message.
To conclude, this is an interesting look at Steve Jobs and Apple, especially over the last ten years or so. If you are not a die-hard Mac fanatic who follows each and every Mac-related story that comes out in the press you will learn a lot about these topics. Even if you are a walking Mac encyclopedia, it might still be fun to read a book that documents much of the recent Mac lore in an accessible and self-contained form.
To conclude, this is an interesting look at Steve Jobs and Apple, especially over the last ten years or so. If you are not a die-hard Mac fanatic who follows each and every Mac-related story that comes out in the press you will learn a lot about these topics. Even if you are a walking Mac encyclopedia, it might still be fun to read a book that documents much of the recent Mac lore in an accessible and self-contained form.
September 26, 2011
I have to start with the negative side of the book. It promises in the name that it would be "inside Steve's brain" and would really tell why Steve Jobs behaves as he does, what are his motives and driving forces. Unfortunately this is not what the book really is about. Book really is an entertaining and excellent one, but it doesn't really fulfill it's promise from the name. I expected it to be different than it was, but when I got over the disappointment, I realised there's lot of good in this book.
If you admire Apple products, like most of us do, this is the book that tells more about how Apple creates it's products. It tells about excellent people and their processes to create these innovative and cool looking products of theirs. It could almost work as a bible for those who believe that Apple's way of building products is the best and only way. It really gives lot of food for thought about importance of design, product thinking, innovation and clear focus, when creating products
If you admire Apple products, like most of us do, this is the book that tells more about how Apple creates it's products. It tells about excellent people and their processes to create these innovative and cool looking products of theirs. It could almost work as a bible for those who believe that Apple's way of building products is the best and only way. It really gives lot of food for thought about importance of design, product thinking, innovation and clear focus, when creating products
October 31, 2011
Kahney's writing style is a little clunky, and insights were difficult to come by. I read this before Isaacson's book, and was surprised how many of the stories in Kahney's book are reprised in Isaacson's. There was more personal stuff in Isaacson's (naturally, he was given family access and Jobs's blessing), but both rely heavily on early Apple and Macintosh stories. The most obviously reproduced bit was the iMac launch keynote rehearsal where Jobs wanted the lights adjusted just so the iMac would really shine when it was unveiled. Both books use almost exactly the same language for exactly the same event (down to details like Jobs flopping his legs over the top of the seat in front of him), presumably because (as for so much else) they used the same source.
I strongly do not recommend binging on Jobs biographies. As this one ends before the iPad, it is incomplete. You might as well drink a lot of coffee and wade through Isaacson's book, because it is largely a superset of Kahney's.
I strongly do not recommend binging on Jobs biographies. As this one ends before the iPad, it is incomplete. You might as well drink a lot of coffee and wade through Isaacson's book, because it is largely a superset of Kahney's.
June 30, 2010
É difícil acreditar que um homem revolucionou os computadores nos anos 1970 e 1980, o cinema de animação e a música digital nos anos 1990. Por outro lado, são lendárias as histórias de seus repentinos acessos de raiva, revelando o verdadeiro Steve Jobs. Então, o que há, realmente, dentro do cérebro de Steve? Segundo Leander Kahney, é um fascinante feixe de contradições.
O autor destila os princípios que guiam Jobs ao lançar produtos arrasadores, ao atrair compradores fanaticamente fiéis e ao administrar algumas das marcas mais poderosas do mundo. O resultado é este livro singular sobre Steve Jobs que é, ao mesmo tempo, uma biografia e um guia de liderança, impossível de largar.
O autor destila os princípios que guiam Jobs ao lançar produtos arrasadores, ao atrair compradores fanaticamente fiéis e ao administrar algumas das marcas mais poderosas do mundo. O resultado é este livro singular sobre Steve Jobs que é, ao mesmo tempo, uma biografia e um guia de liderança, impossível de largar.
September 21, 2011
The book by Leander Kahney is interesting as it shows how Steve Jobs is unique in the high-tech world. Let me just mention a single example: “But unlike a lot of people in product marketing those days who would go out and do customer testing, asking people what they wanted, Steve didn’t believe in that. He said ‘How can I possibly ask someone what a graphics-based computer ought to be when they have no idea what a graphics-based computer is? No one has ever seen one before’.” …and… “Like Henry Ford once said: ‘If I’d asked my customers what they wanted, they’d have said a faster horse’. ” (pages 63-64).
If you like this, you’ll enjoy the book. Thanks to Jacques for recommending it.
If you like this, you’ll enjoy the book. Thanks to Jacques for recommending it.
Read
April 9, 2010The book i read was inside man the script this is not it because it was close to it. the inside man was about a bank robbery with the four robber in an van dressed in genator suit acting like they are cleaning the bank but really they are robbing the place.
i could make a text to world connection because all the time people rob people in the bank or people.
i gave this book a five star because i liked the movie and i like how the robbers was smart how they dress to trick the people in the bank.
i could make a text to world connection because all the time people rob people in the bank or people.
i gave this book a five star because i liked the movie and i like how the robbers was smart how they dress to trick the people in the bank.
January 28, 2016
Being an ardent fan of Steve Jobs prompted me to pick up the book (ironically i am not a user of Apple products !). Frankly sharing i had high expectations from the book but it clearly fell very short of those. There are flashes of Job's genius touched upon/ highlighted in the book but it's more of a history of the evolution of Apple products and of the digital consumerism as well. The only silver lining are the learnings described towards the end of the chapters.
April 26, 2010
Uma boa biografia que reflete a impressionante capacidade de inovação deste gênio que definitivamente entrou para a história com seu espírito revolucionário.
Leitura que vale a pena, para perceber que mesmo admirando um ícone, você pode descobrir características dele com as quais você não concorda. E viva a diferença! :)
O ponto mais fraco é a tradução. Esta deixa bastante a desejar.
Leitura que vale a pena, para perceber que mesmo admirando um ícone, você pode descobrir características dele com as quais você não concorda. E viva a diferença! :)
O ponto mais fraco é a tradução. Esta deixa bastante a desejar.
January 6, 2019
Uma releitura do estilo folhear e reter as principais lições. Neste momento da minha vida, são:
1) Foco significa dizer NÃO.
2) Mantenha o foco. Não dê margem ao excesso de funções.
3) CONCENTRE-SE NAQUILO QUE VOCÊ É BOM. DELEGUE TODO O RESTO!
Se eu conseguir aplicar estes 3 conceitos na minha vida, valeu muito a leitura.
1) Foco significa dizer NÃO.
2) Mantenha o foco. Não dê margem ao excesso de funções.
3) CONCENTRE-SE NAQUILO QUE VOCÊ É BOM. DELEGUE TODO O RESTO!
Se eu conseguir aplicar estes 3 conceitos na minha vida, valeu muito a leitura.
December 25, 2010
من اراد أن يفهم استراتيجية ابل وكيف سيطرت على الساحة فليقرأ هذا الكتاب
ستيف جوبز = ابل
ابل = ستيف جوبز
ستيف جوبز = ابل
ابل = ستيف جوبز
January 15, 2011
Articolone agiografico. Qualche aneddoto interessante (full disclaimer: biografie di imprenditori viventi non è un genere che frequento, quindi il mio giudizio può essere non equilibrato!)
December 15, 2011
"I was blown away by this book. Loved it and couldn't put it down!"
October 14, 2012
An interesting, now historical, trawl through the mind of Steve Jobs. Has lots of points about the business tips that you could get from Jobs, but occasionally contradicted himself.
February 24, 2014
Una interesante visión de la obra de Steve Jobs. Está algo incompleta porque sólo cubre hasta la aparición del iPhone, y hecha años antes de su muerte, pero es disfrutable de todas formas.
July 21, 2015
Odporucam pre lahke nazretie do kotlika, ktory pod Jobsovym vedenim zacal varit ten zakaznicky najchutnejsi technologicky gulas sucasnej doby.
Displaying 1 - 30 of 221 reviews