Gripping and evocative, Some Unfinished Business tells the story of a young man who is determined to prevail through anti-Soviet resistance in occupied Lithuania, imprisonment in the Gulag, and the icy hands of bureaucracy that attempt to thwart his love for a woman with a mysterious past ― all while chasing the back of the man who dared him to dream in the first place. At fourteen, Martin Averka met a teacher from the city who inspired him to seek out the wide world beyond his small village of Lyn Lake. Years later, having lived under the tyranny of an autocratic system populated by cowards and bullies and seeking revenge, he breaks into the Pažaislis Monastery Asylum to come face to face with the man from his youth for one last time.
Antanas Sileika (Antanas Šileika) is a Canadian novelist and critic of Lithuanian-born parents.
After completing an English degree at the University of Toronto, he moved to Paris for two years and there married his wife, Snaige Sileika (née Valiunas), an art student at the Ecole des Beaux-Arts. While in Paris, he studied French, taught English in Versailles, and worked as part of the editorial collective of the expatriate literary journal, Paris Voices, run from the upstairs room of the bookstore, Shakespeare and Company.
Upon his return to Canada in 1979, Antanas began teaching at Humber College and working as a co-editor of the Canadian literary journal, Descant, where he remained until 1988.
After writing for newspapers and magazines, Antanas Sileika published his first novel, Dinner at the End of the World (1994), a speculative story set in the aftermath of global warming.
His second book, a collection of linked short stories, Buying On Time (1997) was nominated for both the City of Toronto Book Award and the Stephen Leacock Award for Humour, and was serialized on CBC Radio's Between the Covers. The book traces the lives of a family of immigrants to a Canadian suburb between the fifties and seventies. Some of these stories were anthologized in Dreaming Home, Canadian Short Stories, and the Penguin Anthology of Canadian Humour.
Antanas Sileika appears occasionally on Canadian television and radio as a free-lance broadcaster.
His third book, Woman in Bronze (2004), compared the seasonal life of a young man in Czarist Lithuania with his subsequent attempts to succeed as a prominent sculptor in Paris in the twenties.
His latest novel, Underground was released by Thomas Allen & Son in spring of 2011. The new novel is a love story set in the underground resistance to the Soviet Union in the late 1940s.
He is the director for the Humber School for Writers in Toronto, Canada, and is a past winner of a National Magazine Award.
Pamačiusi šį romaną net nebuvau tikra, ar norėsiu skaityti. O tada suvokiau, kad knyga apie menininką, apie Lietuvos istoriją, mums svarbius įvykius, žmones ir nutikimus. Ir kaip dabar aš džiaugiuosi, kad paėmiau ją į rankas. Juk tai graži, nuoširdi istorija apie jauną žmogų, jo klystkelius, atradimus ir pamokas. Ir ne ką mažiau apie viską, ką paminėjau prieš tai. Tai romanas apie stiprius žmones, kurie kovojo už mūsų laisvę. Kurie priešinosi priespaudai taip, kaip tik išgalėjo. Apie tuos, kurie rinkosi tikėti ir pasitikėti net ir tomis akimirkomis, kai pasitikėti negali net savimi.
Martynas jau suaugęs vyras, nebe tas, kuris lakstė paskui partizanus būdamas keturiolikos, tačiau 1959 metai jį atginė į Vilnių, kur jaunas žmogus bando atrasti ramybę labai nesaugiais, neramiais laikais. Martynas čia nori suvesti sąskaitas su Kostu, kuris jo paauglystės (drįsčiau teigti – tais laikais – vaikystės metais) išdavė jam svarbius žmones. Pažaislio psichiatrinėje gydosi jo vaikystės mokytojas, partizanų „draugas“ Kostas, tad Martynas griūk mirk nusiteikęs stoti su juo į akistatą.
Šitas romanas nėra itin poetiškas, lyriškas. Čia nemažai pasikartojimų ir sausoko teksto, dėl to man kažkiek ir trūko iki maksimalaus vertinimo. Tačiau čia svarbus ne stilius, čia svarbus turinys, istorija, siužetas ir veikėjai. O visi šie dalykai, mano subjektyvia nuomone, čia išvystyti puikiai. Čia įdomiai supintos abi linijos, efektingai sudėliota ir atskleista veikėjų branda, jų augimas. Niekas negali labiau gluminti nei lyg penkiasdešimtmečiai kalbantys paaugliai ar staiga labai kvailais tapę suaugę – tad šiame romane viskas rodėsi logiška.
Ir Kostas. Kostas Kubilinskas. Mūsų poetas, kurio eilėraštukus skaičiau vaikystėje ir tikrai mėgau. Poetas, kuris dirbo „dviem frontais“. Stengėsi įtikti abiem pusėms ir galiausiai parsidavė. Skaudu buvo apie tai skaityti, nes man vis tik rodosi, kad žmogus, rašantis vaikams turėtų būti itin aukštos moralės, būti tvirto stuburo ir gebėti į teisingus stalčiukus susidėlioti vertybes. Deja. Visą romaną galime suprasti, kas daugmaž galėjo nutikti (neslėpsiu – detalių nežinojau, tik pabaigus knygą ėmiau ieškoti informacijos). Tad visas romanas pastatytas ant įtampos peilių, kai lauki, žinai, suvoki, jog bus negerai, tačiau viduje meldi, kad nuojauta klystų.
Gera knyga. Apie Lietuvą, apie laisvę, pasitikėjimą ir tikėjimą. Ir apie tuos tikruosius kovotojus, be kurių darbų šiandien pasaulis būtų gerokai tamsesnis. O kur dar romano pabaiga, kai paskutinis jos sakinys privertė balsu susijuokti, nors vos prieš kelis skyrius braukiau ašarą. Netikėtas, bet labai saldus atradimas. O ypač įdomu bus skaityti tiems, kas su šia mūsų istorijos dalimi nėra itin gerai susipažinęs. Galiu patikinti, kai kuriuos veikėjus pamilsite ir dėl jų jaudinsitės iki pat paskutinio puslapio.
Perskaičiau visas 5 lietuviškai išleistas Antano Šileikos knygas. Nes labai patiko man Šileikos stilius — kaip lengvai, šmaikščiai, lyriškai ir jautriai jis plėtoja Lietuvos istorines ir lietuvių emigracijos Šiaurės Amerikos žemyne temas. “Nebaigti reikalai” mane šiek tiek nuvylė dėl literatūrinio meistriškumo stokos. Pasigedau gelmės. Istorinio asmens — poeto ir sovietų kolaboranto Kosto Kubilinsko — pokalbiai su partizanais man pasirodė neįtaigūs. Bet knygą išgelbėjo šiek tiek detektyviška knygos pabaiga. Na, ir negaliu sakyt, kad buvo visiškai neįdomu pasinerti į gerokai primirštą sovietinę atmosferą. Ją rašytojas gana gerai perteikė.
Oi koks amerikietiškai auditorijai orientuotas kūrinys. Ir oi kiek daug visko į jį sukišta. Ir dar neapsisprendžiau, gerai tai ar nelabai. Bet pokario Vilnius man patiko. Tiesiog tokios knygos ne mano žanras.
Gražiai, lengvai parašyta. Veiksmas partizanų metais, po antrojo pasaulinio karo. Martynas, kaimas, mokytojas-poetas Kostas. Įdomiai skaitėsi, įdomiai skyriai sudėlioti.
Man kiek per grožiškai ir meniškai parašyta - nepatinka man grožinės 20 a. knygos apie Lietuvos istoriją. Nes per daug dokumentikos skaičiau, tai visi tie išgalvoti dalykai nelimpa man. Knygos pabaigoje autorius paaiškina, kad knyga labiau skirta Kanados ir pan publikai, kurie mažai žino apie Lietuvą bei jos istoriją. Įdomu, kad autorius rėmėsi labai daug šaltinių, jog Kostas yra reali asmenybė (nuo jo ir prasidėjo knygos gimimas).
This entire review has been hidden because of spoilers.
Martynas, vaikystėje buvęs paprastas kaimo vaikas, vėliau beveik dešimt metų praleido gulage. Grįžęs į iš ten į okupuotą Lietuvą, 1959-aisiais metais, Martynas siekia priešintis sovietų santvarkai ir biurokratijai, dėl kurios gali būti išskirtas su mylimąja. Nemažiau jis trokšta atkeršyti žmogui, kuris dėl visko kaltas.
Kurį laiką buvau padariusi pertrauką nuo romanų, turinčių istorinių įvykių elementų, todėl ši A. Šileikos knyga visomis prasmėmis virto savotišku šviežio oro gūsiu. Pirmiausia, buvo įdomu susipažinti su dar vienu lietuvių kilmės rašytoju. Šiuo metu jis gyvena ir rašo Kanadoje, todėl tai – verstinė knyga, kurios originalo kalba yra ne lietuvių kalba. Kaip padėkos žodyje paminėjo pats autorius, istorija labiau subalansuota Kanados ir kitų užsienio šalių skaitytojų auditorijai, kuri mažai žino apie sovietmetį Lietuvoje arba turi ne visai teisingą informaciją apie tai, kas vyko mūsų krašte ir kaip lietuviai priešinosi okupacijai, kadangi veiksmo centre atsiduria partizaninis pasipriešinimas. Vietiniams galbūt knygoje pritrūks gilesnio konteksto, aiškesnės sovietmečio atmosferos ar net brutalesnių elgesio epizodų, kurių tikrai netrūko anuomet. Kiek mačiau, skaitę visas A. Šileikos knygas, šią išskiria kaip vieną silpnesnių. Asmeniškai man, knyga skaitėsi lengvai, pati istorija pateikta įdomiai, pasakojant keliomis laiko perspektyvomis ir perteikiant ne tik partizaninio pasipriešinimo motyvus, bet ir žmonių gyvenimo peripetijas.
Antrasis dalykas, kuris paliko gerą įspūdį, siejasi būtent su partizaniniu pasipriešinimu. Nėra daug knygų (konkrečiai romano žanre), kurios aprašytų šį periodą ir perteiktų esminę mintį: kol vieni vienijosi į būrius, slapstėsi miškuose bei rizikavo savo gyvybe, siekdami parodyti Lietuvos stiprybę, kiti – sutiko kolaboruoti su okupantų valdžia ir net tapdavo šnipais. Dėmesio centre atsiduria rašytojas/poetas K. Kubilinskas, kuris, nors vertinamas už savo kūrybą, deja, kolaboravo su sovietine valdžia. Šioje istorijoje vaizduojama, kaip mokytojas ir nepaprastą meilę kūrybai bei literatūrai jaučiantis žmogus tampa tuo, dėl kurio kaltės žūva tie, kurie norėjo laisvos ir nepriklausomos Lietuvos. Nenoriu gilintis į detales, vertinti šios asmenybės (palikime tai istorikams ir tą išmanantiems/kompetenciją turintiems žmonėms), bet esu tikra, kad svarbu knygose kalbėti apie tai, jog išdavikai dažnai buvo ne paprasti žmonės, o tie, kurie turėjo talentą ir būtų galėję garsinti jau laisvos Lietuvos vardą. Deja, kai kurie šlovės nori čia ir dabar, kas pareikalauja atsisakyti vertybių. Kaip skaitytojas supranti, kad jo noras padėti partizanams ir kiti poelgiai buvo tik priedanga, tačiau tuo pačiu tiki – jei būtum vienas iš istorijos herojų, taip pat būtum pastaruoju patikėjęs. Žinoma, gali kilti klausimas, kiek apskritai visame siužete yra tiesos, o kiek – autoriaus fantazijos. Baigiamajame žodyje A. Šileika taip pat pamini, kokios ir iš kur medžiagos rinko, tad nors tai romanas, jame pateikiamas siužetas nėra iš piršto laužtas. Tai tik sustiprina pagarbą rašytojui, kuris atliko visą tyrimą, ieškojo ir analizavo išlikusią medžiagą. Ir žinote, koks sakinys man vis neišeina iš galvos ir labai skaudžiai siejasi su dabartiniu geopolitiniu kontekstu? Partizanai anuomet laukė amerikiečių pagalbos. Tačiau visi iš istorinių faktų žinome, kad toks tikėjimas nebuvo pagrįstas...
Galiausiai, kaip bebūtų, tai ne tik pasakojimas apie partizaninį pasipriešinimą ar viena iš žymesnių to meto visuomenės veikėjų. Tai – romanas, kuris neatsiejamas nuo žmogiškų jausmų, patyrimų, klaidų ir bandymų (kartais bergždžių) susikurti normalų gyvenimą (kiek įmanoma tokiomis sąlygomis). Kadangi knygoje yra trys laiko perspektyvos, galima stebėti, kaip keičiasi Martynas, kaip keičiasi jo prioritetai, kaip jį keičia tiek kalėjimas gulage, tiek nesibaigianti kova su santvarka, kuri jam primena, kad kalinio įspaudas jį lydės dar ilgai. Martynas šioje knygoje yra vaizduojamas ne tik kaip ištikimas partizanų sąjungininkas, kuris norėtų užaugęs prisijungti prie jų, bet ir kaip šeimos žmogus, kuris yra pasirengęs likti vienas, jeigu tik taip galima apsaugoti savo paties vaiką nuo pragaro, kurį jis pats patyrė. Jo personažas tampa įrodymu, kad įmanoma visą gyvenimą išlikti ištikimu vertybėms, gebėti atskirti gėrį nuo blogio ir niekada nepasiduoti bei kovoti už tiesą.
„Nebaigti reikalai“ – romanas apie nesibaigiantį laisvės troškimą, kovą už nepriklausomybę ir gebėjimą išlikti ištikimu savo vertybėms bei išlaikyti nepaliaujamą norą priešintis okupacinei biurokratijai, norinčiai pražudyti kiekvieną individą, kuris pastarajai nėra palankus. Knygoje aptartas lietuvių pasipriešinimas nūdienoje, kai tarptautinėje erdvėje vyksta ne vienas karinis konfliktas, regis, tampa dar vienu priminimu, kad laisvė nėra duotybė, kad kiekvienas iš mūsų bet kokioje priešpriešoje renkamės vieną iš dviejų pusių. A. Šileikos kūrinys žavi savo organika, dėl kurios skaityti lengva, siužetas patrauklus ir įtraukiantis, o knygos protagonistai pasižymi savybėmis, kurios būdingos ano meto lietuviui, gyvenančiam komplikuotomis sąlygomis ir priverstam nuolatos rinktis tarp gyvenimo bei mirties. Manau, tai viena iš tų knygų, kurioje sudėtingi bei gniuždantys dalykai pasakojami paprastai, kad kiekvienas skaitytojas galėtų tekstą suprasti, priimti bei permąstyti.
Rekomenduoju skaitytojams, norintiems į vieną iš svarbiausių lietuvių tautos pasipriešinimo laikotarpį pažvelgti per romano prizmę, kurioje atsiskleidžia ne tik buvimas partizanais, bet ir pastarųjų ryšininku, o kartu ir tuo, kuriam lemta ištverti kalinimą Gulage bei iš naujo kurtis gražesnį rytojų. Jeigu ieškote romano, kuriame susipintų gyvenimas sovietmečiu, skaudžios lietuvių tautos patirtys, pasipriešinimas bei išdavystės, o taip pat tikri ir nesuvaidinti jausmai, siūlau perskaityti. Rekomenduoju, jeigu norite istoriniais įvykiais paremtos knygos, tačiau tuo pačiu bijote, kad pastaroji gali būti sudėtingai parašyta, neįtrauki ar neįdomi – patikėkite, su šia taip nenutiks.
Puiki knyga, man labai patiko. Tiesiog "ištirpo" rankose :) Įtraukė ir nepaleido kol neperskaičiau tarsi vienu atsikvėpimu. Nelengva tema, paremta rodos nesibaigiančiu istoriniu ginču (kas tokie buvo K. Kubilinskas, o ir S. Nėris?), bet labai įdomiai, įtaigiai aprašyta, rodos skaitydama grįžau į tuos laikus...
This is the first book I have read by this author. If you enjoy historical fiction you will like this story. It is an educational look at the post war years of Lithuania.
The stylistic writing itself is often impressive and the philosophical conversations between our teachers and partisan leader of the main village is truly interesting and engaging. However the book falls a little short in pacing for me. It takes TOO LONG for tensions to rise and while the world building itself is great, the time it takes for the plot to unfold is simply too long.
However the ending was masterful and truly sparked hope. I’m glad to have read this book and it’s truly solid. A 7ish out of 10. A meaningful read but I can’t place it amongst my favourite stories ever.
Kaip ir “Laikinai Jūsų” - skaitosi lengvai, siužetas pakankamai realistiškas, be idealistinių polėkių apie partizanus. Kubilinsko linija atrodo visai įtikinamai, gal poroje vietų pajaučiau šiokias tokias duobes siužete. Bet vieną “duobę” autorius įvardijo pats pabaigos žodyje, greičiausiai turėjo per mažai informacijos apie to meto procedūras kertant Sovietų Sąjungos sieną.
i found this book in a little free library in my neighborhood. i'm an american of lithuanian ancestry, and i am super interested in all things lithuanian. this book was a gripping, moving, and unforgettable slice of history. it's fiction but clearly well-researched and based in reality. right now is a scary time in america, and even though this book is about a lot of upsetting things i found it heartening to remember that people, everywhere, resist in the most hopeless situations. there is something that the fascists want to destroy but they never, ever will; not all the way.
"Some Unfinished Business" helps the reader to understand what it was like to live in Eastern Europe under the heel of the Soviets in the 40s and 50s. The author shows us the intelligence and quiet bravery of the Lithuanian resistance. These partisans fought for freedom for over a decade with no help from the West, in the vain hope that the Americans would join them in their struggle. This is a real-life story of David vs Goliath.
This historical novel reveals the constant fear of innocent peasants as they strove not to enrage either the partisans or their Soviet masters. It is also a literary work that illustrates the slow growth of love and maturity, evolving from tragedy.
Antanas Sileika is a great writer and "Some Unfinished Business" is a compelling read. I recommend it strongly.
Did you know about Lithuania's midcentury history? I didn't. Unsurprisingly grim stuff. People making decisions that matter so much, then matter so little. Little bright spots swept away by stupidity, cruelty. The indifference to intention followed by the absurdity of consequences.
Much of it based--distressingly--on true stories; tries not to be a total bummer but made me despair for a solution to 20thC history's discontents. Sad book. Terrible title.
Excellent book about postwar Lithuania. This is a country I did not know much about at all and there are many similarities between what Russia is doing to Ukraine now and what Russia did to Lithuania back then. Well-written and I felt like I was in Lithuania.