Mažasis o: seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje

by Valdemaras Klumbys, Tomas Vaiseta

Turbūt pirmoji mokslinė knyga Lietuvoje, paženklinta S raide.

Istorikai Valdemaras Klumbys ir Tomas Vaiseta įžengė į teritoriją, kurioje lyg ir nieko neturėjo rasti – juk iki šiol vyrauja įsitikinimas, kad seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje tarsi neegzistavo. Tačiau jie skaitytojams ir skaitytojoms prieš akis atveria netikėtai įvairią ir dinamišką seksualumo kultūrą: tuometė spauda mėgaujasi publikuodama seksualizuotus moterų atvaizdus ir tik valdžiai susizgribus tai nevirsta kultūros revoliucija; atsiradus vaizdo grotuvams, piliečiai grupelėmis renkasi žiūrėti pornografijos; gydytojai auklėja vyrus, nesugebančius seksualiai patenkinti savo žmonų; apklausose trečdalis studentų prisipažįsta turėję seksualinių santykių tik iš smalsumo.

Klumbys ir Vaiseta, remdamiesi spauda, dienoraščiais, atsiminimais, archyvais ir interviu, nagrinėja seksualumo kultūrą sovietų Lietuvoje trimis pjūviais: per viešai publikuotus vaizdus, lytinio švietimo ir seksualinės tematikos tekstus ir visuomenės elgseną. Jie teigia, kad sovietmečiu valdė meilės diktatūra, kuriai pavyko nuslopinti prasidėjusią seksualinę kultūros revoliuciją, bet tuomet ši virto seksualiniu pilietiniu karu.

Genres: History, Nonfiction, Gender

400 pages, Hardcover

First published January 1, 2022

About the author

Valdemaras Klumbys (gim. 1979) – humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos istorijos instituto istorikas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas. Jis du dešimtmečius tyrinėja pasipriešinimo sovietmečiu, sovietų Lietuvos socialinę ir kultūrinę istoriją, parašė monografiją „Stovėję po medžiu? Lietuvių inteligentijos elgesio strategijos sovietmečiu“ (2021).

Reviews

[Urtė Caspo · Rating 4 out of 5]

Nors šiais laikais turime internetą, kuriame už dyką galime rasti įvairiausių skonių ir fetišų, originaliais rakursais nufilmuotos pornūškės bei literatūros, kuri ne tik paaiškina, ką tėveliai darė, kad atsirastume mes, bet ir paserviruoja mums aukštos meninės vertės kūrinių, tokių kaip „50 pilkų atspalvių“, kyla klausimas – kaip savo seksualinį smalsumą tenkino mūsų babos, seneliai ir tėvai? 🤔 Atsakymą žino istorikai Valdemaras Klumbys ir Tomas Vaiseta, parašę knygą „Mažasis o: seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje“.

Nors seksualumas, erotika ir kiti „iškrypimai" sovietmečiu laikyti tabu, tai nereiškia, kad iš prigimties smalsūs žmonės nebandė jų pažinti ir dar kitiems parodyti 🤭.

Lietuviški žurnalai drąsiai publikavo seksualizuotus moterų atvaizdus ir aktus. Atsiradus vaizdo grotuvams, jaunuoliai susiburdavo pažiūrėti įrašytos p0rn0graf1j0s. Gydytojai bandė edukuoti vyrus, kad šie nepatenkina savo žmonų (😌👍), o neištikimybė nebuvo jokia anomalija aseksualumu pasižymėjusioje sovietinėje visuomenėje 🤷‍♀️.

Įdomu tai, kad nepaisant išsamios sovietmečio seksualumo kultūros analizės, autoriai taip pat skyrė laiko apžvelgti homoseksualumo situaciją, kuri net ir pačių tolerantiškiausių gydytojų laikyta liga 😐.

Taip pat knygoje paminėta ir seksualinės prievartos problema. Karo ir pokario metu daugelio moterų gyvenimą grindė viešai nematoma, gilias traumas palikusi seksualinė prievarta. Pastebima, kad iš karo ir tremties grįžę vyrai vengė kalbėtis apie moterų patirtą seksualinį smurtą. Ši tyla taip ir neleido moterims reflektuoti savo patirčių bei formavo normą, kad tylėti apie tai – ne tik normalu, bet ir būtina. Požiūris į priekabiavimą ir kitą seksualinę prievartą išliko patriarchalinis: vyrams galima, moterys juk pačios kaltos 🙄.

Turiu prisipažinti, kad ši mokslinė knyga man skaitėsi sunkiai 😭. Visgi, nesigailiu jos perskaičiusi ir jaučiuosi ne tik paprotingėjusi, bet ir suintriguota knygoje pateiktų vaizdų, kviečiančių savarankiškai tyrinėti archyvų seksualumo sovietmečiu tema 😌.

Perskaičiusi šią knygą galvą guldau, kad nuo aktų iki nepadorių karikatūrų, jūsų baba per gyvenimą matė viską! 🤪

[Irtaute · Rating 3 out of 5]

Bet jau kaip užnešė autorius su "diskursu", tai dievepadėk.
Pagrindinė antros dalies intriga ir buvo - ar pavyks autoriams parašyti pastraipą be žodžio "diskursas". Spoiler alert - sunkiai, nes tikrai net ne viename sakinyje šis žodis pavartotas tris kartus. Tris, Karlai. Dėl to šią dalį skaityti sekėsi žiauriai sunkiai, jau net nepamenu apie ką tekstas, nes ties kiekvienu "diskursu" šaudavo dūmai pro ausis. Ir tikrai nebe tekstas galvoje buvo. Tikrai nėra jokio pakaitalo "diskursui"?
Ir man prie to diskurso dar trūko konteksto. Nors atsiliepimuose mačiau skundžiantis, kad lyginimo su kitomis šalimis buvo per daug, bet man, sakyčiau jo buvo per mažai. Būt buvę smalsu sužinoti, kokie seksualumo diskursai vyravo normaliame pasaulyje tuo metu. Tikrai ne kartą skaitant kilo mintis "nu ok, bet o ką tai reiškia globaliame diskurse?". Ar čia tik mūsų krašto specifika, ar panašiai buvo mąstoma ir vakarietiškame pasaulyje?
Kaip iš Mikutavičiaus dainos - žodį "diskursas" jūs ką tik girdėjote 76 kartus (knygos atveju tai panašiau į 7676 kartus). Kiti žmonės tiek nepasako per visą gyvenimą.

[Laura · Rating 5 out of 5]

Pirmus 60 knygos puslapių palydėjo bent dešimt "kaip įdomu" atodūsių, ir nors toliau jie palengva retėjo, tai nereiškė, kad turinys tapo skurdesnis ar mažiau įdomus - veikiau galiausia apsipratau su tuo, kokia knygą yra įdomi ir įtraukianti, ir kiek daug iš tiesų nežinojau apie tokią artimą - tėvų ir senelių - kartą.

Mano karta apie sovietmečio seksualumo kultūrą žino nedaug - žinias iš esmės sudaro mintis, kad "sekso nebuvo" ir feisbuko vartotojų su gėlių rėmeliais ant profilio nuotraukų komentarai "pati kalta", "tuoj vaikus mokykloj pradės mokyt mylėtis". Tokie ir panašūs stereotipinių lyčių vaidmenų, dorovės nuostatų ir požiūrio į seksą kaip į gėdingą, nešvarų, malonumą teikiantį tik vienai lyčiai, veiksmą atgarsiai neretai nurašomi kaip veikiau elementarūs "senosios kartos" bruožai, o ne metodiškai ir atkakliai kurti naratyvai, nuleisti "iš viršaus".

Knygoj vartojamas terminas "meilės diktatūra" savyje talpina dorovingo, infantilizuoto piliečio vaizdinį, kartu su vieninteliu norminiu seksualinių santykių, šeimos kūrimo modeliu - tai santykiai, mezgami iš žmogų virš jo gyvuliškosios prigimties pakylėjančios dorovingos ir pagarbios meilės, susipynusios su pagarbia meile tarybų tėvynei. Tai modelis, kuriame vietą sau randa gėda, medikalizacija, išimtinai estetinis kūno vaizdavimas (įsivaizduokim "Žiedus tarp žiedų" ir nieko daugiau) ir natūralus kūnas bei jo grožis, kurį apibrėžia tik jo funkcija - jėga, patelka darbui ar galimybė gimdyti vaikus. Čia užslopinamas bet koks žmogaus malonumo troškimas kaip gyvuliškas, gėdingas, o svarbiausia - neturintis socialinės pridedamosios vertės, ne kuriantis, o veikiau švaistantis taip reikalingus resursus (laiką, valią) komunizmui statyti.

Visi SSRS piliečiai buvo pilnai pajungti šiam vienam tikslui, o moterys buvo įdarbintos dukart - kaip darbininkės ir kaip motinos. Ir nors buvo rėkte rėkiama apie "moterų emancipaciją" ir, rodos, nemažai dalykų, tokie kaip darželiai ar abortai, turėjo išlaisvinti moterį, to taip faktiškai niekada ir neįvyko. Seksualinė revoliucija taip ir neįvyko. Požiūris į seksualinius santykius ir lyčių vaidmenis Lietuvoje niekada drąstiškai nepasikeitė. To pasekoje vis dar jaučiamas gajus sovietiniu laikotarpiu suformuotas požiūris, kuris šiais laikais vis dar kelia iššūkių naujo seksualinio švietimo Lietuvoje formavimui - nusistovėjusių lyčių vaidmenų išjudinimui, smurtui artimoje aplinkoje suvokimui ir kt.

Kad ir kaip norėtume save prilyginti vakarams ir įsivaizduoti, jog mūsų visuomenė patyrė tokį patį ar panašų seksualinį išsilaisvinimą kaip kad Vakarų visuomenės - iš tiesų šių dviejų dalykų sugretinti negalime ir, mano nuomone, knygą padeda rasti atsakymą į klausimą "kodėl".

Manau tai labai vertinga monografija, siekiant suprasti, kodėl pas mus modernizacija vyksta taip lėtai, kodėl priekabiavimas, seksualinė prievarta prieš sutuoktinę/-į, homoseksualumas čia vis dar sulaukia labai stipriai kitokio vertinimo nei šalyse, nepriklausiusiose sovietiniam blokui.

Apžvalga gan padrika, bet tikiuosi mano vertinimas aiškus - rekomenduoju.

[Arnoldas Rutkauskas · Rating 5 out of 5]

Ši knyga tikrai verta geriausio metų negrožinės literatūros kūrinio titulo. O kaip kitaip, kai S raide pažymėta mokslinė studija yra tokia išsami ir, negana to, tikriausiai vienintelė tokio pobūdžio Lietuvoje?

Daug kas neatsakingai kartoja naratyvą, kad sovietmečiu Lietuvoje sekso nebuvo. Ar tai tiesa? Nė velnio, po galais. Taip, sovietmečiu vyravo meilės diktatūra, kai visas seksualinis gyvenimas ir su juo susiję reiškiniai buvo redukuojami iki reprodukcijos ir mitologizuotos propagandinės "tarybinio žmogaus moralės". Tačiau per tris knygos pjūvius - vaizdinį, tekstinį ir praktinį (realaus seksualinio gyvenimo patirčių) parodoma, kad ypatingai nuo XX a. 7 deš. Lietuvoje seksualumas, o kartu ir pati meilė, liberalėjo ir persiėmė Vakarų seksualine kultūra.

Knyga tikrai išsami ir moksliniai metodai bei tyrimai joje plačios imties - atskleidžiami tiek vaizdiniai seksualumo, seksualinių santykių ir su jais susijusių seksualinio gyvenimo elementų pavyzdžiai, pavyzdžiui, karikatūros spaudoje, aktų fotografijos žurnaluose, fotografijos iš to laikmečio žmonių laisvalaikio, tiek straipsniai, asmeniniai liudijimai, to meto autoriai, jų darbai ir pastebėjimai.

Gal kiek mažoka apklaustų respondentų, kurių patyrimai atskleisti trečiojoje dalyje, imtis, tačiau visumoje nuveiktas titaniškas darbas - aptarti tokie klausimai kaip seksualumo vaizdavimas mene, kultūroje, taip pat tokie klausimai kaip ikivedybiniai, šeimos ir kohabitaciniai santykiai, skyrybų pokytis, abortai, kontracepcija, požiūris į neheteroseksualius, tos pačios lyties žmonių gyvenimo aspektus, pornografijos, aprangos madų, stiliaus įtaka seksualiniam išlaisvėjimui, nušviečiami netgi šokiai ar studentiškas gyvenimas.

Skaitai ir tiesiog jauti to laiko dvasią ir žmonių atkaklumą bei ryžtą gyventi pagal savo, o ne sistemos primestas normas. Autoriai tikrai verti pačių nuoširdžiausių ovacijų. Duodu penkis iš penkių, nors gal ir šešis, nes viršijo lūkesčius tai kaip reikiant. Tik atminkit, kad čia mokslinio pagrindo literatūra, tai kaip šokolado prie kavutės per 2 val. nesurysit, teks pasigilinti ir, oi, kaip giliai.

[Neringa · Rating 4 out of 5]

Skaitydama tyrimą patyriau džiaugsmo. Kilo visokių papildomų klausimų ir patiko, kad netikėtai knyga pasiūlė prie jų priartėti. Žodžiu, yra daug seksualumą supančių aspektų bendram vaizdui susidaryti; klojamas ar tęsiamas pagrindas kurti pasakojimą. Jei psichiatrijos istorijoje (panašiai jautrioje srityje) stigo faktualumo, duomenų, čia to stygiaus nepajutau. Kaip tik sužadino smalsumą, todėl norisi susipažinti su viešai prieinamais tyrimais apie prievartą, homoseksualumą sovietmečiu, kitaip vertinti anuomet kurtą meną.

Autoriai pasirinko stiprų ir intriguojantį svarstymo pagrindą: ar Lietuvoje galėjo būti „seksualinė revoliucija“, kokia ji ir kodėl sudėtinga. Vis tik išvadose mane sutrikdė minties posūkis, suformuluotas labai skambiai – gal tai ne „revoliucija“, o greičiau „seksualinis pilietinis karas“. Kaip keista, kad autoriai neatsispyrė pagundai padauginti karo metaforų, t. y. vieną jau kultūriškai ir politiškai įkrautą, keliančią diskusijas, pakeisti nauja. Ar jas tikrai pateisina tai, kad kalbama apie sovietmetį ir jo diktatūros formas? Kaip tie skambūs pasakymai mus veikia: ar iš tikrųjų padeda vaizdžiai paaiškinti sudėtingus dalykus? Šiuo atveju tokia apibendrinti sąsaja su pilietiniu karu man pasirodė nepakankamai adekvati, pagrįsta ir jautri. Ypač šiandien.

[Agnė | laikas knygai · Rating 3 out of 5]

61 puslapis skirtas angliškai parašytoms išvadoms, pastaboms, šaltinių bei literatūros sąrašams ir asmenvardžių rodyklei. Tai daug ką pasako.

Gražus viršelis, intriguojantis pavadinimas, įdomi pasirinkta tema, na, o knygos autoriai mokslų daktarai. Tad knyga nelabai tinkama plačiajai visuomenei.

O gaila. Nes tikrai knygoje apstu įdomių faktų, ne visiems žinomų niuansų, statistikos ir t.t. Tik, kad reikia labai daug valios pastangų ją įveikti. N kartų vos neužmigau, smegenys atsijungdavo ir atsijungdavo vidury sakinio, būtų sunku suskaičiuoti kiek sakinių ar net pastraipų skaičiau antrą ar trečią kartą, nes negalėjau susikaupti.

Ar buvo verta? Gal. Ar norėčiau dar kartą ją skaityti? Hell no. Ar rekomenduočiau jums ją skaityti? Na, jei mėgstate mokslinę literatūrą, alpstate nuo istorijos, statistikų, datų ir t.t. Bet toks nelabai vasariškas skaitinys, ilsintis prie jūros.

[Gintaute Riabovaite · Rating 3 out of 5]

3,5
Realiai paskutinė knygos dalis išgelbėjo iš ganėtinos nevilties. Norėdama skaityti mokslinius darbus, juos renkuosi rasti mokslinių darbų duomenų bazėje. Suprantu norą mokslą populiarinti, tačiau tam reikalingas stiprus redaktoriaus įsikišimas privesti tekstą prie “žmonių kalbos”. Puiki tema, itin detalus ir kruopštus jos išpildymas ir net nesuprantu kodėl turėjau iliuziją, kad tai bus įtraukus turinys. Gal todėl, kad nebuvo kitoje nugarėlės pusėje parašyta, kad tai mokslinis straipsnis/disertacija/monografija ar pan. Peržvelgus turinį ir pamačius gale pateiktą SUMMARY anglų kalba labai paprastai atsikvošėjau, kad tai mokslinis darbas. Ir būtent kai kuriais skyriais skaitėsi nuobodžiai, neaktualiai, informacija tokia, kuri puikiai tinka kitiems tyrėjams, kurie kitais rakursais tiria šią temą. Žodis “diskursas” vartojamas be jokio gailesčio, viename sakinyje radau NET TRIS KARTUS, todėl kyla klausimas ar redaktorė tik kablelius dėliojo? Jaučiamas skirtingas dviejų autorių darbas, nes vietomis tekstas įdomus, suprantamas, sukuriantis laikmečio atmosferą, kitomis vietomis kaip stebėti saulės laikrodį ir nesuprasti kiek valandų. Paskutiniam skyriui skiriu 5 žvaigždes, tai taip ir susidėjo vidurkis.

[knygugriauzike_gabriele · Rating 4 out of 5]

Istorikai V. Klumbys ir T. Vaiseta knygoje aptaria seksualumo kultūrą sovietų Lietuvoje - temą, kurios egzistavimas ilgą laiką buvo neigiamas arba savotiškas „tabu“. Du istorikai, remdamiesi spauda, atsiminimais, interviu ir archyvų medžiaga, teigia, kad seksualine kultūros revoliucija nugalėjus anuomet valdžiusią meilės diktatūrą, ji peraugo į seksualinį pilietinį karą.

Knygos pristatyme teigiama, kad mokslinio kūrinio, kuris pažymėtas S raide, Lietuvoje dar nėra buvę. Vargiai, ar kas drįs su šiuo teiginiu ginčytis. Esu perskaičiusi daugybę skirtingų istorinių knygų (ne vien tik lietuviškos kilmės), bet kol kas neteko susidurti su tokia, kuri turinyje gvildentų individų seksualumo ir kitas intymias temas, esančias tam tikru tabu, apie kurį drovu kalbėti ir nūdienos, regis, visomis prasmėmis laisvoje visuomenėje (ką jau sakyti apie istorinę perspektyvą). Dviejų Vilniaus universiteto dėstytojų pasirinkimas mane ir gerąja prasme nustebino, ir nuo pat pirmos akimirkos suintrigavo. Istorinių knygų apie karus, ekonomiką, tremtis ir sužlugdytus gyvenimus, kasdienę rutiną, socialinius ir kultūrinius skirtumus, kūrinių, kuriuose žmonės, išgyvenę įvairų istorinį siaubą, dalijasi savo asmenine patirtimi, bendrame repertuare nestinga, bet aptarti tai, kas liečia kiekvieno individo kūną, vis dar buvo gėdijimasi. Iki šiol.

Daugžodžiauti apie tokias knygas kaip „Mažasis o: seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje“ niekada nesistengiu. Atpasakoti visko, kas čia parašyta, ir nesinori, ir nebūtų nei efektyvu, nei įmanoma. Verta pačiam skaityti, domėtis ir praplėsti savo žinojimo ribas. Tai vienas iš tų retų atvejų, kai kūrinyje kalbama tokiomis temomis, kurių nėra jokiame mokykliniame istorijos vadovėlyje. Esmė yra tai, kad istorikai aptaria seksualumo tendencijas sovietinės okupacijos periodais ir perteikia, kaip keitėsi suvokimas, esant skirtingiems žmonėms SSRS valdžioje (nuo Lenino iki Gorbačiovo), kaip skirtingai diktatoriai suvokė, ką „liaudis“ gali daryti ir ko ne. Viena vertus, seksualumas XX a. buvo suvokiamas kaip nuodėmė, kuri turi likti už uždarų durų, kaip nepadorus veiksnys; kita vertus, patys aukštesni valdžios atstovai nevengė slapčia žiūrėti pornografijos ar kitų nuodėmingų vaizdų ir tuo reginiu mėgautis. Tai tik patvirtina faktą, kad dvigubi standartai galiojo įvairiose gyvenimo srityse, o dalykai, už kuriuos paprastas pilietis galėjo užsitraukti bausmę ar būti ištremtas, hierarchinių laiptų viršūnėje esantiems asmenims buvo laisvai prieinami.

Įstabi knyga ne tik rašytiniu turiniu, bet ir dėl to, kad autoriai nepasirinko metodo, kai visa esminė informacija pateikiama tik žodžiais. Kokybiškas tekstas yra visa ko pagrindas, tačiau tai, kad autoriai pastarąjį iliustravo ir taip praturtino žurnalų numerių (pavyzdžiui, „Šluota“) viršeliais, įvairiomis karikatūromis, kurios vaizdžiai perteikė vyravusį supratimą apie seksualumą, vyro ir moters santykius, taip pat nuotraukomis, kurias buvo galima rasti spaudoje, o kitos iš jų priklauso specialiai Vilniuje veikiančio MO muziejaus ekspozicijai. Tad tie skaitytojai, kurie niekada nelieka abejingi vizualui, bus sužavėti, o ir neretais atvejais ras iš ko pasijuokti ar bent jau dėl ko nusišypsoti.

„Mažasis o: seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje“ - informacinė knyga nagrinėjanti lyčių skirtumus, seksualumo aspektus ir tai, kas sovietmečiu buvo atvirai viešinama, o kas - pasiliekama sau, uždaroje erdvėje arba tik mintyse. Aptartos seksualumo tendencijos padės suprasti, kad sovietinis režimas ne tik netoleravo atviro kūno rodymo (ypač moterų), bet ir išryškins, jog moterys ilgai buvo diskriminuojamos (tiek poreikių, tiek laisvės prasme), kol galiausiai tapo „darbo liaudies“ dalimi, atliekančia itin reikšmingą (tolygią vyrų) funkciją, siekiant užtikrinti šalies ekonominį pajėgumą, bet nebuvo tinkamai įvertintos. Tai - mokslinis, tačiau suprantamai parašytas, kūrinys, kurį galima laikyti vienu iš išskirtiniausių Lietuvos knygų rinkoje, kadangi lytiškumo temos apskritai yra vengiamos. Kaip skaitytoja, kuri dievina istorines knygas, su smalsumu nagrinėjau istorikų pateikiamą informaciją, jų mintis. Žinoma, gali būti, kad kiekvienas tą patį interpretuotume skirtingai, tačiau pagrindinė mintis išlieka viena - nei vienas postmodernios visuomenės individas nenorėtų grįžti į tuos laikus, kai valdžia reguliavo viską, iš ko susideda laisvo asmens būtis.

Rekomenduoju istorinių tyrimų, analizių ir samprotavimų gerbėjams, norintiems sužinoti bei palyginti praeities seksualinius standartus su nūdienos atvirumo stereotipais, viešumo modeliais. Jeigu ieškote knygos, kuri ne tik sužavėtų savo profesionalumu, išsamumu, bet ir praplėstų jūsų žinias apie gyvenimą sovietinės okupacijos metais, siūlau. Jeigu norite suprasti, kuo sovietinė socialinė kultūra skyrėsi nuo nūdienos žmonių mąstymo, rekomenduoju, kadangi įsitikinsite, jog tam tikrų stereotipų, vyravusių tuomet, esti ir šiandienos visuomenėje. Gimusiems sovietinės okupacijos metais ši knyga suteiks galimybę į išgyventą laikotarpį pažvelgti kitu kampu (apie kurį galbūt net nepagalvojote ar paprasčiausiai - nesureikšminote), o tiems, kurie kaip ir aš yra gimę suverenioje Lietuvoje, padės suprasti, kodėl privalome visomis išgalėmis ginti, saugoti ir puoselėti savo valstybę. Knyga paskatins susimąstyti, kokias galimybes suteikia žodžio ir minties laisvė, ką reiškia elgtis taip kaip norisi (žinoma, jei tai neprieštarauja įstatymams), rodyti savitą išskirtinumą ir nebijoti, kad vienas ar kitas mūsų sprendimas bus traktuojamas kaip priešiškumas valdžiai ar psichologinis sutrikimas.

4/5⭐

[Jolanta Jolanciukas · Rating 3 out of 5]

3,5 ⭐️

[Gintarė · Rating 4 out of 5]

Skaitant suteikiamas vaizdas kaip vyko seksualumo normų pokyčiai sovietų Lietuvoje ir su tuo susiję gyvenimo aspektai, pvz, dažnesnės skyrybos, šeimos mažėjimas. Taip pat parodoma, kokią didelę reikšmę turėjo viešojoje erdvėje egzistuojantis gėdijimas, būtent nukreiptas į moterų seksualumą.

[Margo · Rating 4 out of 5]

Vos pamačiusi šią knygą naujienų lentynoje- neabejojau, ši bus viena iš mano artimiausių skaitinių. Intriguojanti tema, puikus viršelis, ir aišku tai, kad čia mokslinė studija- smarkiai pridėjo knygai vertės.

Tai va, už temą tikrai visas žvaigždes atiduodu! Man buvo įdomu visais rakursais tas seksualumas sovietmety čia aprašytas. Buvo smalsu giliau pažvelgti kokio kalibro seksualumas buvo priimtinas mus auginusioms kartoms, ir išvis, kas buvo seksualu, kas buvo seksas sovietmečiu?! Ir šios knygos dėka sočiai pasiruošdavau diskusijom su vyru prie rytinio puodelio kavos 😆
Bet!
Yra ir tamsioji šios knygos pusė- aš nuobodžiavau ją skaitydama, ji parašyta taip nerangiai, taip neįtraukiančiai, tiesiogine prasme moksliškai, kokius pirmus 100psl, ir tikrai dažnai save pagaudavau kažkur mintimis skraidančią, atsiskyrusią nuo skaitomo teksto. Mane varė iš proto dažnai vartojamas žodis ‘diskursai’- ir aš mažiau dėl to žodžio ėmiau nervintis gal jau perkopus pusę knygos! Tai va- kad ir kokio gerumo ir įdomumo tema tai bebūtų, turiu priekaištą autoriams dėl jų rašymo stiliaus- jis žiauriai apkartina skaitytojui skaitymo malonumą, kai skaitymas yra poilsis, laisvalaikis vietoj teliko ir skrolinimo.
Tada dar diskusijų su vyru metu ėmiau keistai galvoti apie sovietmetį ir dabar labai dažnai aptariamas sovietmečio žaizdas mūsų visuomenėje.
Mes su vyrų augom labai skirtingose kultūrose, jis ten, kur sovietmečio niekada nebuvo, o aš čia, kur dar pirmaisiais mano gyvenimo metais ėmėme justi, kad sovietmečio dienos jau suskaičiuitos. Šiaip mane apėmė keistas jausmas, kad kaži ar sovietmetis buvo priežastis šioje knygoje aprašytai seksualumo kultūrai 🤔 paminėsiu kelis pvz, kurie mūsų su vyru diskusijų metu man paaiškėjo:
- homoseksualumas buvo nusikaltimas ne tik Sovietų sąjungoje;
- lytinis švietimas Lietuvoje buvo šykštus, bet pvz Anglijos katalikiškoje berniukų mokykloje XXa jo nebuvo visai ir net XXI a. lytinio švietimo būtinybė tebėra diskusijų objektas (???);
-kontracepsija, lytiniai santykiai iki vedybų ir vedybos ankstyvame (19-22 m.) amžiuje, nesantuokiniai vaikai- darau išvadą, kad požiūrį į jas greičiausiai formavo katalikų bažnyčia, syrium nuo santvarkos.
- prievarta, kurią nulemia aukos ir agresoriaus socialinės hierarchijos ryšiai. Čia man ryškiausias pvz būtų pastarasis #me too judėjimas, kuris atidengė tokias pačias žaizdas net progresyviojoje USA.

Tai gi taip- ši knyga yra šulinys į įdomias diskusijas ir tamsius seksualumo kultūros labirintus.

[Akvilė Petrauskienė · Rating 4 out of 5]

Skaitėsi lėtai, nes buvo daug informacijos, kurią norėjosi stabtelėjus apmąstyti. Tema man mažai žinoma, nauja, todėl neturėjau kažkokių išankstinių lūkesčių ar nuostatų, kurios galėtų kirstis su knygos turiniu. Gal tik dėl formato tikėjausi, kad iš mokslinio darbo forma bus labiau pritaikyta paprastam skaitytojui. Ne visada buvo lengva sekti mintį, ne visi skyriai buvo vienodai įdomus ir įtraukiantys.
Pati tema buvo pakankamai įdomi, vietomis gal net kiek per išsami nugrimztantį detales, kurios neįsigilinusiam skaitytojui įneša daugiau painiavos, nei aiškumo. Dalis konteksto padėjo suvokti kai kurias detales matomas senelių bendravime ir šeimos modelyje, todėl bendrai turinį vertinu gerai, tik pateikimas galėjo būti patrauklesnis.
Na ir iliustracijų formatavimas knygoje galėjo būti geresnis, nes dabar šiek tiek pritrūko patogaus įkomponavimo, neatrodė estetiškai.

[Monika · Rating 3 out of 5]

"Pavyzdžiui, Ramutė prisiminė, kaip susižavėjo būsimu vyru: „Kai antrą kartą jisai atėjo pas mane į svečius, jis atsinešė galąstuvą ir pagalando peilius. Tai man buvo kažkas tai tokio, nu, netikėto."

[Rasaxx · Rating 4 out of 5]

Gal labiausiai apibūdina seksualumo kultūrą sovietmečiu knygoje aprašyta reakcija į Senegalo baletą: "Senegalo baletas. Tūkstančiai žmonių grūdosi į sporto halę! Ne vien dėl Afrikos tautų folkloro, o dėl apsinuoginusių afrikiečių. Skaudu buvo žiūrėti į publiką, o ypač į vyrus. Išvydę apnuogintą šokėją, jie jautėsi kaip žmonės, kurie ateina į bažnyčią su slapta nuodėme ir pajunta, kad jų nusikaltimą visi žino. Vyrai gėdijasi pažiūrėti į savo žmonas, o žmonos klastingai šypsojosi, žiūrėdamos į savo gyvenimo draugus."

[Andrius Petkevicius · Rating 4 out of 5]

Nors knyga apie seksą, savo forma ji visai neseksuali. Nuo naudojamos mokslinės retorikos gali išdžiūti visi melioraciniai grioviai ir nulinkti rūgių varpos. Bet gal čia kalti skaitytojo lūkesčiai.
Žavi, bet tuo pačiu ir glumina temų ir potemių plotis, kuris vietomis galetų stabtelti ir pasikeisti į gylio trajektoriją. Pvz. Nepavyko susiformuoti nuomonės, kaip mylėjosi ir kokias meilės technikas naudojo seneliai ir tėvai, ar daug kuo skyrėsi nuo dabartinių standartų. Norėjosi, kad autoriai šia tema labiau pakamantinėtų savo anoniminius pašnekovus.
Nepaisant visko, knyga nebuvo nuobodi ir tikrai verta 3,75 žvaigždutės

[Vaiva Zvirblyte · Rating 3 out of 5]

Papildoma žvaigždutė už visų profesijų rašymą abiejų lyčių daiktavardžiais

[lemarue · Rating 5 out of 5]

Dabar kai babelės jums aiškins, kad jokių “ištvirkimų” prie ruso nebuvo, tai atkiškit šitą knygą ir sakykit “ atsiimk savo žodžius, sena tarka”

Na, gal kiek mandrai pavariau ant tarybų visuomenės, bet, kad tais laikais visko buvo, tai faktas. Neslėpsiu, tekstas tikrai sudėtingas, mokslinis. Visgi tai nereiškia, kad nieko neįmanoma suprasti. Dar ir kaip įmanoma!
Nesakau, kad tie faktai šokiruos, nes daugiau ar mažiau, tarp eilučių, visi esame girdėję apie sovietmečio seksologija, bet taip atvirai - abejoju.

Kam galėčiau rekomenduoti šią knygą? O gi visiems.
Na, gal ne vaikams, savaime aišku, bet visiems kitiems, norintiems ir nebijantiems. Pažinti.

[Gustė · Rating 5 out of 5]

Koks džiaugsmas sužinoti tiek daug naujo apie seksualumo kultūrą būtent Lietuvoje! Išsami ir labai prieinama studija:)

[Laura Girgždytė · Rating 1 out of 5]

Labai sausai surašyta, tą dar būtų galima atleisti. Bet nuo žodžio ,,diskursas’’ darosi bloga.

[Domantė · Rating 4 out of 5]

Patarimas: pirmos knygos dalies geriau autobuse neskaityti

[Marius Balodis · Rating 5 out of 5]

meilė, seksas, seksualumas, pornografija, santuoka, homoseksualumas, šokiai, abortai ir viso to cenzūra. Įdomi knyga - rekomenduoju.

[Eglė Jakaitė · Rating 5 out of 5]

Skaitydama stebėjausi, dūsavau, prunkščiau ir aplinkiniams garsiai citavau stebinusias vietas. Įtraukė, neprailgo ir labai gaila, kad taip greitai baigėsi.

[Sunshine · Rating 4 out of 5]

Trūko daugiau pikantiškų pasakojimų.

[Aistė Dacė · Rating 5 out of 5]

Skaitant aiškėjo ir gryninosi vaizdas, kuriame augo mano tėvai, kokioje aplinkoje gyveno seneliai ir kas darė įtaką seksualiniam auklėjimui, tiksliau nedarė. Puiki publicistinė knyga apimanti Lietuvos lytiškumo auklėjimo, sekso ir jo išlaisvinimo visus aspektus, apie tai ką žmonės girdėjo, ką skaitė, ką rašė spauda ir rodė televizorius ir daug visko. Perskaičius džiaugiuosi, kad šias laikais, nereik eiti aiškintis prieš jokias darbininkų komisijas su kuo miegi ir kaip miegi, vien todėl kad apskundė pavydi ir pikta kaimynė, kad apsisaugojimo priemonių pilna kokiu tik nori, o ir lytinis švietimas nors norėtųsi geresnio, bet jis YRA.

[Dovile Goandhugatree · Rating 3 out of 5]

Buvo nuobodoka ir sunku skaityti, ypač antrą dalį. Pusę antros dalies praleidau. Tikėjausi, kad knyga bus parašyta plačiajai visuomenei priimtinu stiliumi, bet jausmas buvo lyg skaityčiau disertaciją. Ne tai, ką norėčiau skaityti po darbo.

[Neda Klebauskaitė-Šimkė · Rating 5 out of 5]

Skaitėsi sunkiai ir ilgai. Buvo, ką reikėjo suvirškinti, atsitraukti, pastraipą perskaityti iš naujo. Kai kuriais dalykais buvo sunku patikėti, nuo kitų užvirdavo kraujas. Stiprus praeities realybių atvaizdavimas ir išsami analizė. Ir tikrai dabar labiau suprantu mamas, močiutes, senelius ir tėčius. Manau, kad visiems privalu perskaityti - tiek mūsų kartai, tiek vyresnėms, tiek ateities gyventojams. Labai gerai.

[Raminta · Rating 5 out of 5]

Knygą gavau dovanų ir labai džiaugiuosi, kad ji pateko man į rankas.
Formaliai tai – mokslinis darbas, su daugybe šaltinių ir išnašų. Bet pats tekstas parašytas taip lengvai ir įdomiai, kad susiskaito bene kaip grožinė literatūra.

[Justė · Rating 5 out of 5]

Įveikiau sunkiai, tačiau drąsiai galiu teigti – vienas stipriausių skaitinių šiemet.

[Ingrida Rutkauskaitė - Saulevičienė · Rating 5 out of 5]

Sovietmečio Lietuvos lytinio gyvenimo ypatumai, sklaida, prieinamumas, švietimas. Labai gera monogramija, informatyvi su daug iliustracijų, skaitosi lengvai ir greitai.

[Monika · Rating 3 out of 5]

Gera idėja, bet prastas jos įgyvendinimas. Tarsi skaitytum ne knygą, o mokslinį darbą...