Mildas mamma mēdza teikt, ka grāmata vienmēr palīdz – pat tad, ja ir ļoti bēdīgi. Taču grāmata, kas nonāk viņas rokās bibliotēkā, ir pavisam neparasta – tā ir Kuka kunga noburtā grāmata.
Ko tu darītu, ja kādu dienu noslēpumaini pazustu tava mamma, bet pilsētu savā varā sagrābtu neizskaidrojama migla un čuksti?
Atšķir šo šerrrrmulīgo grāmatu un dodies uz priekšu! Tikai neaizmirsti - "Kuka kunga Noburto grāmatu" nedrīkst atstāt atvērtu!
Asprātīgs stāsts Roalda Dāla bērnu grāmatu stilā ar burrrrrvīgām mākslinieces Gretas Alices ilustrācijām. Tas vēsta par ģimeni, vientulību, noslēpumiem un grāmatu neticamo spēku!
Grāmata, kuru izlasīt var vienā elpas vilcienā. (Varbūt tāds arī mērķis, citādi kas zina, kā ar to dvēseli, ja atstātu grāmatu atvērtu.) Spraiga darbība, kas ievelk lasītāju un nelaiž vaļā. Viegli lasāma, lai gan notikumu būtība un ideja iesākumā atklājas pamazām un kādu jaunāku lasītāju tas varētu samulsināt. Feins stāsts ar papildinošām ilustrācijām. Neparastas, šajā gadījumā pat negaidītas beigas, kas ir ļoti man pa prātam.
Knygos yra neatsiejamos nuo mūsų gyvenimo. Mes galime jas mylėti arba nekęsti, tačiau jų naudos ir svarbumo negalima nuginčyti. Jos suteikia mums žinių, paguodžia, kai mums liūdna, leidžia nukeliauti į kitus kraštus… Jos universalios. Tačiau yra tam tikrų knygų, kurių gal… nevalia skaityti, ar bent jau pradėjus skaityti, būtina iškart užversti. Kodėl? Tuoj sužinosite.
Tomas Dirgėla yra tikriausiai vienas iš garsiausių, produktyviausių ir skaitomiausių vaikams rašančių lietuvių rašytojų, kurio istorijas mielai skaito net knygų nemėgstantys vaikai. Suskaičiuoti, kiek šiuo metu autorius parašė knygų, ar kiek dėl savo veiklos bei kūrybos yra gavęs įvairių apdovanojimų, yra nemenkas iššūkis. Ilgiausia ir garsiausia rašytojo kuriama detektyvinė knygų serija yra „Domas ir Tomas“, kuri netgi įkvėpė per LRT radiją transliuotą „Domas ir Tomas“ laidą.
Nors vaikų literatūra domiuosi palyginus mažai, apie Tomą Dirgėlą ir jo sėkmingą veiklą Lietuvoje tikrai buvau girdėjusi. Stebino ir kartu džiugino, kad mūsų šalyje kažkam sekasi išgyventi tik iš kūrybos, tačiau iki šios dienos nebuvau atsivertusi nė vienos jo knygos. Tiesiog rašytojo kūriniai buvo skirti jaunesniems skaitytojams, o mano žvilgsnis vis krypdavo į vyresnių vaikų, paauglių ir New Adult literatūrą. Tačiau jau kuris laikas stengiuosi vis pamaišyti knygas ir pagalvojau, kad gal jau atėjo metas prigriebti ir Tomo Dirgėlos kūrinius. Taip mano rankose atsirado „Užkeiktoji pono Kuko knyga“, kuriai iliustracijas kūrė talentinga iliustratorė Greta Alice. Jos geltonai juodos iliustracijos suteikė istorijai papildomo žavesio ir…. šiurpuliukų.
Būtent dėl šiurpuliukų pažado ant viršelio nusprendžiau pradėti pažintį su Tomu Dirgėla ir atsiverčiau šią knygą, kuri nukelia į Vilnių, o tiksliau į biblioteką, kurioje tarp daugybės knygų slepiasi užkeiktoji pono Kuko knyga. Jos neskaitant, būtina kuo greičiau užvesti, kitaip… negeri dalykai įvyks. Nors Milda ir buvo persėta, jog būtina užversti knygą ją pabaigus skaityti, mergaitė to nepadaro ir… ant miesto užleidžia tirštą rūką, o su juo prasideda pavojingas, magiškas ir šiurpus nuotykis, kurio pabaiga… netikėta.
O kaip gimė ši knyga? Tomas Dirgėla pasakoja, jog nusprendė išmėginti siaubo žanrą vaikams po to, kai perskaitė daugybę Stephen King knygų. Tada jam kilo mintis parašyti ką nors su šiurpuliukais vaikams. Šią mintį jis išsakė savo gerbėjams ir, sulaukęs iš jų susidomėjimo bei pritarimo, sėdo tokią istoriją kurti. Taip ir gimė septynioliktoji autoriaus knyga su šiurpuliukais.
Skaitant šią knygą lengva buvo įsivaizduoti visas scenas ir net kildavo mintis, kad iš tiesų šis siužetas tinka susukti filmą vaikams. Todėl nenustebinsiu pasakydama, kad skaitant knygą vis prisimindavau tai vieną, tai kitą vaikams skirtą filmą. Ypatingai man vis iškildavo „Hokus pokus“ filmas. Tarp šių istorijų buvo keli panašumai: raganos, pavojai, šiurpuliukai… Todėl iš tiesų knygą buvo ne tik lengva, bet kartu smagu bei įdomu skaityti. Tiesa, skaitant teko gyventi su jos logika ir taisyklėmis. Man istorija pasirodė tiek pat logiška, kiek ir nelogiška. Tam tikrų dalykų išpūtimas, pasakose sutinkama atmosfera ir detalės, pavojaus ir rimtumo lygis bei suaugusiųjų reakcijos yra gan dažnai sutinkamas dalykas vaikų literatūroje. Todėl man, ateinančiai iš istorijų, kuriose yra daugiau rimtumo ir, sakykime, tikroviškumo bei logiškumo, pirmieji dvidešimt šios knygos puslapių skaitėsi sunkiausiai, bet kai įsivažiavau, tai jau stabdžių nebuvo.
Pati istorija sukurta pagal lengvą ir paprasta formulę, kurią lengva sekti ir suvokti tiek jauniems, tiek vyresniems skaitytojams. Pasirinktas stilius papasakoti istoriją buvo ganėtinai šviesus. Tikėjausi, kad bus tamsesnis, mėginama labiau įbauginti įtraukiant įtampos ir tam tikro žodyno. Ypatingai, kad knyga skirta skaitytojams nuo 8 iki 12 metų. Jeigu kalbant apie žodyną, jis gan paprastas. Asmeniškai vyliausiu, kad autorius neprastins kalbos ir įtraukinės gal ne taip dažnai naudojamus tam tikrus specifinius žodžius, pavyzdžiui, užuot bėgo – skuodė, dujo, gurėjo ir pan. Juk, jau kaip minėjau, skaitytojai ganėtinai dideli ir jau galima drąsiai plėsti jų žodyną. Žinoma, iš kitos pusės tai yra didelis pliusas, sakykime, tiems, kam lietuvių kalba gal yra sudėtinga ar ją mokosi. Pavyzdžiui, šitą knygą galėčiau duoti savo Vokietijoje gyvenančiam pusbroliui, ir jis ją tikriausiai pajėgtų perskaityti. Taigi, nėra minuso be pliuso.
Reziumė. Tomo Dirgėlos vardas yra puikiai žinomas lietuviškų knygų pasaulyje. Šis autorius yra vienas garsiausių ir skaitomiausių vaikams rašančių autorių Lietuvoje. Už savo kūrybą rašytojas yra pelnęs įvairių apdovanojimų ir įvertinimų. Šiurpulinga „Užkeiktoji pono Kuko knyga“ yra viena iš daugybės autoriaus sukurtų knygų vaikams. Būtent atsivertus šią knygą nusprendžiau susipažinti su Tomo Dirgėlos kūryba. Kaip pasirodo, ši knyga yra autoriaus pirmasis mėginimas sukurti siaubo istoriją vaikams. Sakyčiau, kad tai visai neblogas blynas. Istorija mane įtraukė ir buvo įdomu ją skaityti, o Greta Alice iliustracijos ne tik lepino akis, tačiau ir stiprino kūrinyje esančią baugią atmosferą. Tiesa, tikėjausi, kad šiurpuliukų bus daugiau, o autorius parinks ne tik, kad tamsesnį, tačiau ir gausų ar bent gausesnį žodyną. Šioje knygoje jis man pasirodė per paprastas ir šviesus. Dėl nesudėtingo pasirinkto naratyvo, istorijos įvykius lengva sekti ir suprasti. Reikės greitu metu atsiversti dar kokią šio rašytojo knygą.
Šī ir viena humoristiski šausminoša (nevis šausminoša humora) grāmata bērniem, kuras maģiski veidotajā stāstā notiek brīnumainas un reizē šausminošas lietas, it sevišķi, ja ir iesaistīti tādi fantāziju tēli kā ļaunā ragana, bieza migla un grāmata, kas prot burvestības. Viens no populārākajiem bērnu grāmatu autoriem (veselas 35 grāmatas) Lietuvā- Toms Dirgēla radījis rakstnieku Kuka kungu, kurš uzrakstījis noslēpumaini šaušalīgu grāmatu, kuru neaizverot, no tās miglas aizsegā izlien laukā radījumi un mēģina nolaupīt dvēseles. No grāmatas izraususies ļauna ragana ar savu pakalpiņu un mēģina ieņemt Mildas pazudušās mammas vietu. Neskatoties ne uz ko, Milda neļaujas provokācijām un saprot, ka aiz bagātā tēta jaunās draudzenes slēpjas kāds ļaunais tēls. Taču, Milda ir aizmirsusi aizvērt noslēpumaino grāmatu, un visā apkārtē uzradusies bieza migla, no kuras skan aicinošas balsis...
"Tas, kurš atstāj grāmatu vaļā, izlaiž no tās miglu ar visiem tajā dzīvojošajiem radījumiem." (85.lpp.)
"Kuka kunga noburtā grāmata" ir pilna bailīgu notikumu, neparedzamu notikumu, burvestības un maģijas. Neskatoties uz baismīgo stāstu, tas nebūtu Dirgēla, ja nekautrētos stāstu izraibināt ar bērniem saprotamu humoru. Šeit labie un sliktie tēli ir skaidri nodalīti, arī virziens ir skaidri saprotams, un vietām apspēlē pazīstamus elementus no citiem stāstiem, bet tas nemaina tekstuālo dinamiskumu, draiskumu un tēlu rotaļīgumu. Vizuālais koncepts ar vienā stilā un krāsu gammā (pelēkās nokrāsas un oranžais) ieturētām ilustrācijām, nogludina šaušalīgo tēlu asumu, padarot stāstu piemīlīgāku. Izburties cauri tekstam ir pavisam viegli- vakara stundas neļauj atslābt un atstāt grāmatu pusratā.
"..ja pasauli savā varā pārņems ļaunums, to izglābt varēs vienīgi tie, kuri lasa un augstu vērtē grāmatas." (15.lpp.)
Un grāmatas. Nevar nepieminēt centrālo tēlu- grāmatu, kas gluži karaliski gozējas uz troņa, attainojot grāmatu grāmatā.
Kaut kas spraigs, mazlietiņ baiss un asprātīgi burvestīgs pamatskolēniem. Ilgi domāju- atstāt vai neatstāt grāmatu pēc izlasīšanas vaļā- varbūt tajā miglā atradīsies arī kas priekš manis...
Vos pradėjus skaityti, mane įtraukė nuotykiai. Knyga mane sudomino ir norėjosi sužinoti kas bus toliau. Tikrai siūlau visiems paskaityti šią knygą ir pasinerti į nuotykius su knygos veikėjais. 🌫
Brīnišķīga grāmata! Sāku lasīt priekšā grāmatu bērnam un tā arī nolikt nevarēju, jo aizvērt nespēju. Gribējās pēc iespējas ātrāk uzzināt, kas notiks tālāk. Aizraujoš un ieraujoš piedzīvojums.
Neticēsiet!! Izlasīju vienā rāvienā, jo man ir papildatvaļinājums!!!👍 Laikam bija bail nolikt malā atvērtu, jo tad var pazaudēt dvēseli...... ♠️ ĻOTI laba! Laba ar intrigu, laba ar to, ka runa ir par grāmatu 📚lasīšanu, ka darbība notiek arī bibliotēkā un bibliotekāre iesaistās šausmu atvairīšanā. Lasiet, jo "ja pasauli savā varā pārņems ļaunums, to izglābt varēs tikai tie, kuri lasa un augstu vērtē grāmatas." ( 15.lpp.)
Gaidījām mazliet savādākas beigas, bet visādi citādi bērniem ļoti patika šī grāmata. Kā plusu lasīšanai uzskatu burtu lielumu un teksta izvietojumu ar ilustrācijām. Prasītos arī 2.daļa ar turpinājumu, jo grāmatu salīmētu atrod nākamais lasītājs. Nekad neatstāj vaļā nevienu grāmatu, īpaši “Kuka kunga noburto grāmatu”.