What do you think?
Rate this book
Visi vieniši žmonės
Nutrūkus ilgalaikiams santykiams, Uršulė grįžta gyventi į gimtąją Klaipėdą. Čia, būdama arčiau tėvų ir sesers Austėjos, ji tikisi iš naujo susikurti gyvenimą ir save. Labiausiai trokšta ramybės: dienomis dirbti mėgstamą darbą Karalienės Luizės bibliotekoje, vakarais jaukiai įsitaisiusi skaityti knygas. Tačiau Uršulę nejučia įtraukia gyvenimo karuselė: darbo reikalai, naujos pažintys, rūpesčiai dėl sesers ir dukterėčios, netikėtai gautas kvietimas į vestuves, kuriose dalyvaus ir jos eks.
Vis dėlto, kad ir kokia yra užsiėmusi, Uršulės neapleidžia vienišumo jausmas ir liūdesys dėl nutrūkusių santykių. Bandymai užpildyti atsivėrusią tuštumą išmokys ją kitaip pažvelgti į save, praeitį ir meilę.
Vis dėlto, kad ir kokia yra užsiėmusi, Uršulės neapleidžia vienišumo jausmas ir liūdesys dėl nutrūkusių santykių. Bandymai užpildyti atsivėrusią tuštumą išmokys ją kitaip pažvelgti į save, praeitį ir meilę.
- GenresRomance
352 pages, Hardcover
First published December 29, 2022
5 people are currently reading
609 people want to read
About the author
Ignė Ale
4 books33 followers Ignė Norvaišaitė-Aleliūnienė
Ignė Ale nuo mažens rašė apsakymus, eilėraščius, romanų ištraukas. Baigdama vidurinę mokyklą auklėtojos įduotoje anketoje drąsiai pareiškė svajojanti tapti rašytoja ir nuo to laiko... neberašė. Manė, jog aistrą kurti patenkins versdama kitų autorių knygas į lietuvių kalbą, bet galiausiai neištvėrė ir puslapiuose įkurdino ne vienus metus jos galvoje gyvenusius veikėjus. To rezultatas – pirmoji grožinė autorės knyga „Tarp A ir B".
Ignė su vyru ir šunimi gyvena Klaipėdoje. Laisvalaikiu mėgsta svajoti prie jūros, skaityti ir keliauti.
Ignė Ale nuo mažens rašė apsakymus, eilėraščius, romanų ištraukas. Baigdama vidurinę mokyklą auklėtojos įduotoje anketoje drąsiai pareiškė svajojanti tapti rašytoja ir nuo to laiko... neberašė. Manė, jog aistrą kurti patenkins versdama kitų autorių knygas į lietuvių kalbą, bet galiausiai neištvėrė ir puslapiuose įkurdino ne vienus metus jos galvoje gyvenusius veikėjus. To rezultatas – pirmoji grožinė autorės knyga „Tarp A ir B".
Ignė su vyru ir šunimi gyvena Klaipėdoje. Laisvalaikiu mėgsta svajoti prie jūros, skaityti ir keliauti.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 30 of 98 reviews
December 19, 2022
5/5
Vat štai ir turime pop/chicklito autorę, kuri labai tvirtai stovi ant savų kojų, o jei sugalvotume pristatyti platesnei auditorijai – pavyzdžiui, užsienio – nemanau, kad suklystume. Iki šiol apie lengvąją literatūrą kuriančias autores taip negalvojau. Nes ši knyga, nors vis dar vietomis nuspėjama (tačiau žanras to ir reikalauja), vis dėlto kelia kur kas rimtesnius, didesnius klausimus, nei kad priimta – tuo ji lietuviškos pop literatūros padangėje yra dar išskirtinesnė. Kokie vieniši iš tiesų esame? Ko norime iš žmogaus šalia – jo kompanijos? Jo sprendimų mūsų bėdoms? Ar tikrai ta banali „pirma pamilk save, tada galėsi mylėti kitus“ frazė visada tinkamiausia? Kas yra laiminga pabaiga ir kiek skirtingų kelių į ją veda? Ar meilės romano žanras, turintis tvirtas taisykles, visgi turi keistis kartu su pasauliu už lango? Ar „ilgai ir laimingai“ tikrai reiškia tik vestuves ir vaikus?
Ignė ne tik pristato LGBTQ+ liniją, bet ir sukuria visą puokštę tikrų, žmogiškų veikėjų, kurie negali neparūpti. Jie tikri ir neretai suklumpa, bet jie įdomūs savo žmogiškumu – nuo keliautojo barzdylos, su žmona, iš naujo save atradusia vegetare, gyvenančio pusę metų kartu, pusę – atskirai, iki vienišos mamos kelią pasirinkusios sesers, susiduriančios su kasdieniu aplinkinių rasizmu prieš jos dukrą. Ignės knygoje išnyra temos, kurios iki šiol lietuviškoje pop literatūroje buvo nurašomos kaip nelabai aktualios, neįdomios ar nesvarbios, o čia įsipaišo taip natūraliai ir organiškai. Autorė nesuklumpa ir pasiūlo skaitytojui nuostabų šildančio nuspėjamumo ir intriguojančio žanro stereotipų pergalvojimo derinį. Rekomenduoju atrasti šį romaną – ir nustebins, ir sušildys, ir, tikiu, paskatins laukti būsimų kūrinių.
Vat štai ir turime pop/chicklito autorę, kuri labai tvirtai stovi ant savų kojų, o jei sugalvotume pristatyti platesnei auditorijai – pavyzdžiui, užsienio – nemanau, kad suklystume. Iki šiol apie lengvąją literatūrą kuriančias autores taip negalvojau. Nes ši knyga, nors vis dar vietomis nuspėjama (tačiau žanras to ir reikalauja), vis dėlto kelia kur kas rimtesnius, didesnius klausimus, nei kad priimta – tuo ji lietuviškos pop literatūros padangėje yra dar išskirtinesnė. Kokie vieniši iš tiesų esame? Ko norime iš žmogaus šalia – jo kompanijos? Jo sprendimų mūsų bėdoms? Ar tikrai ta banali „pirma pamilk save, tada galėsi mylėti kitus“ frazė visada tinkamiausia? Kas yra laiminga pabaiga ir kiek skirtingų kelių į ją veda? Ar meilės romano žanras, turintis tvirtas taisykles, visgi turi keistis kartu su pasauliu už lango? Ar „ilgai ir laimingai“ tikrai reiškia tik vestuves ir vaikus?
Ignė ne tik pristato LGBTQ+ liniją, bet ir sukuria visą puokštę tikrų, žmogiškų veikėjų, kurie negali neparūpti. Jie tikri ir neretai suklumpa, bet jie įdomūs savo žmogiškumu – nuo keliautojo barzdylos, su žmona, iš naujo save atradusia vegetare, gyvenančio pusę metų kartu, pusę – atskirai, iki vienišos mamos kelią pasirinkusios sesers, susiduriančios su kasdieniu aplinkinių rasizmu prieš jos dukrą. Ignės knygoje išnyra temos, kurios iki šiol lietuviškoje pop literatūroje buvo nurašomos kaip nelabai aktualios, neįdomios ar nesvarbios, o čia įsipaišo taip natūraliai ir organiškai. Autorė nesuklumpa ir pasiūlo skaitytojui nuostabų šildančio nuspėjamumo ir intriguojančio žanro stereotipų pergalvojimo derinį. Rekomenduoju atrasti šį romaną – ir nustebins, ir sušildys, ir, tikiu, paskatins laukti būsimų kūrinių.
January 22, 2023
Šis sausis tikrai niūrus. Pasitaiko dienų, kai atrodo taip ir neprašvis... Bet tada į rankas paimi Ignės Ale naujausią knygą ir kažkaip dienose įžvelgi daugiau saulės. Nes čia jūra, meilė ir biblioteka.
Pasakojimas apie bibliotekininkę Uršulę, kuri išsiskiria su ilgamečiu partneriu ir širdies žaizdų grįžta laižytis į gimtąją Klaipėdą. Čia trokšta ramybės - dirbti mėgstamą darbą, būti su šeima, turėti savo rutiną, o vakarais skaityti. Vis dėl to, Klaipėda įsuka į gyvenimą, kur naujos pažintys, bendravimas ir pusseserės kvietimas į vestuves su liepimu be poros nė nesirodyti.
"Visi vieniši žmonės" pristatomas kaip meilės romanas. Taip, meilės, atsargios ir brandžios, tikrai buvo. Bet tai ne tik meilės romanas. Tikrai nesitikėjau rasti pasvarstymų, kas nutinka su meile, kai atsiranda daugybė laiko ir vaikai sukuria savo gyvenimus. O kur dar netikėta LGBTQ+ linija... Ne, tai paprastuose meilės romanuose nepopuliaru, o šiame kuo puikiausiai įsipaišo šalia kiek nuspėjamos istorijos.
Mintyse "Visus vienišus žmones" lyginau su romane minimu "(Ne)viskas įskaičiuota" - atrodo stipriu pop literatūros atstovu. Ir Ignės Ale kūrinys man pasirodė visa galva rimtesnis. Gal lėmė ir tai, kad romano veikėjai buvo artimi, pasižymėjo taip mums būdingu santūrumu ir savianalize. O gal ir nuosava aplinka pagelbėjo... Vis tik, ne gėda būtų tokį romaną siūlyti skaityti draugėms, kolegėms ar netgi versti į užsienio kalbą.
Manau, kad išjausti ir ištobulinti veikėjai yra šio romano stiprybė. Patiko man Uršulė su savo rutinom ir meile knygoms. O darbas bibliotekoje tiesiog papirko... Nuo barzdylos keliautojo, prisiekusios vegetarės iki cinizmo kauke pasipuošusios kolegės bibliotekoje. Visi labai spalvingi, suteikiantys romanui žavesio.
Rekomenduoju visiems, kurie nori atsipalaiduoti, versti puslapius ir pasinerti į veikėjų jausmų peripetijas, bet kartu gvildenti ir ne tokios saldžias temas.
Pasakojimas apie bibliotekininkę Uršulę, kuri išsiskiria su ilgamečiu partneriu ir širdies žaizdų grįžta laižytis į gimtąją Klaipėdą. Čia trokšta ramybės - dirbti mėgstamą darbą, būti su šeima, turėti savo rutiną, o vakarais skaityti. Vis dėl to, Klaipėda įsuka į gyvenimą, kur naujos pažintys, bendravimas ir pusseserės kvietimas į vestuves su liepimu be poros nė nesirodyti.
"Visi vieniši žmonės" pristatomas kaip meilės romanas. Taip, meilės, atsargios ir brandžios, tikrai buvo. Bet tai ne tik meilės romanas. Tikrai nesitikėjau rasti pasvarstymų, kas nutinka su meile, kai atsiranda daugybė laiko ir vaikai sukuria savo gyvenimus. O kur dar netikėta LGBTQ+ linija... Ne, tai paprastuose meilės romanuose nepopuliaru, o šiame kuo puikiausiai įsipaišo šalia kiek nuspėjamos istorijos.
Mintyse "Visus vienišus žmones" lyginau su romane minimu "(Ne)viskas įskaičiuota" - atrodo stipriu pop literatūros atstovu. Ir Ignės Ale kūrinys man pasirodė visa galva rimtesnis. Gal lėmė ir tai, kad romano veikėjai buvo artimi, pasižymėjo taip mums būdingu santūrumu ir savianalize. O gal ir nuosava aplinka pagelbėjo... Vis tik, ne gėda būtų tokį romaną siūlyti skaityti draugėms, kolegėms ar netgi versti į užsienio kalbą.
Manau, kad išjausti ir ištobulinti veikėjai yra šio romano stiprybė. Patiko man Uršulė su savo rutinom ir meile knygoms. O darbas bibliotekoje tiesiog papirko... Nuo barzdylos keliautojo, prisiekusios vegetarės iki cinizmo kauke pasipuošusios kolegės bibliotekoje. Visi labai spalvingi, suteikiantys romanui žavesio.
Rekomenduoju visiems, kurie nori atsipalaiduoti, versti puslapius ir pasinerti į veikėjų jausmų peripetijas, bet kartu gvildenti ir ne tokios saldžias temas.
March 1, 2023
Igne Ale jus nuostabi rašytoja ❤️
Kaip man patiko ši knyga, tokia šilta, jauki ir begalo romantiška, šmaikšti. Mėgavausi skaitydama.
Kaip man patiko ši knyga, tokia šilta, jauki ir begalo romantiška, šmaikšti. Mėgavausi skaitydama.
March 5, 2023
Labai LABAI faina. Ta prasme, chebra, Ignė yra kažkas unikalaus🔥💕
April 25, 2023
Nėra ko dar pridėti. Nuostabaus grožio literatūrinis kūrinys. Sakinių struktūra, lengvumas, skambesys, o kur dar vaizdingi epitetai, tiesiog melodija širdžiai. Skaitantiems tai tikras malonumas, o rašantys gali labai daug išmokti! Jaučiasi, kad rašytoja daug skaito, tai jaučiasi jos kalboje, pasirinktuose žodžiuose.
Man labai patiko "Geltona Suknelė" - autorės antra knyga ir nors neatrodo, kad praėjo labai daug laiko, tačiau jaučiasi, kad ši, trečioji dar geriau parašyta nei prieš tai buvusi. Nekantrauju sužinoti ką Ignė turi mums paruošusi ateityje 🥰
Man labai patiko "Geltona Suknelė" - autorės antra knyga ir nors neatrodo, kad praėjo labai daug laiko, tačiau jaučiasi, kad ši, trečioji dar geriau parašyta nei prieš tai buvusi. Nekantrauju sužinoti ką Ignė turi mums paruošusi ateityje 🥰
March 30, 2023
Pernai Ignė Ale kvietė skaitytojas traukti geltonas sukneles iš spintų, šiemet - aplankyti uostamiestį ir biblioteką. Būtent čia, romano "Visi vieniši žmonės" veikėja Uršulė, bando atsigauti po neseniai nutrūkusių santykių, rasti ramybę ir.. pabrolį pusseserės vestuvėms 💍⠀
⠀
Buvau nusiteikusi, kad "Geltonos suknelės" nauja autorės knyga nepralenks. Džiaugiuosi, kad klydau. Džiaugiuosi, nes nerealiai smagu matyti Ignės progresą 💙 ⠀
⠀
Knyga be galo gyvenimiška, tikra ir jauki. Ne kartą prajuokinusi ir privertusi pasigraudinti. Jei aną kartą sakiau, kad perskaičiusi užsimaniau geltonos suknelės, tai šį kartą garsiai pareiškiu - noriu į Klaipėdą ir darbo bibliotekoje! 😄⠀
⠀
Žaviuosi Ignės gebėjimu dėstyti mintis. Taip gražiai parašyti tiek smagias, tiek už širdies griebiančias scenas. Užkabinti ne šablonines "myliu-nemyliu" temas, o tas, apie kurias ne visada norime ar drįstame kalbėti. Sukurti gyvenimo iššūkių aplamdytus veikėjus, paverčiant juos tokiais savais ir tikrais. ⠀
⠀
Po Knygų mugės įsitikinau, kad Ignė ne tik puiki vertėja, rašytoja, bet ir nuostabus, bei be galo šiltas žmogus ❤️ ⠀
⠀
Ačiū už svarbias, knygose transliuojamas žinutes, meilės romanų reabilitavimą, įrodymą, kad lietuvių autoriai irgi gali rašyti puikiai 💪Ir žinoma, už puikų laiką su knyga! Tikiuosi, kad greitai sulauksim ir daugiau Ignės knygų ✨⠀
⠀
Buvau nusiteikusi, kad "Geltonos suknelės" nauja autorės knyga nepralenks. Džiaugiuosi, kad klydau. Džiaugiuosi, nes nerealiai smagu matyti Ignės progresą 💙 ⠀
⠀
Knyga be galo gyvenimiška, tikra ir jauki. Ne kartą prajuokinusi ir privertusi pasigraudinti. Jei aną kartą sakiau, kad perskaičiusi užsimaniau geltonos suknelės, tai šį kartą garsiai pareiškiu - noriu į Klaipėdą ir darbo bibliotekoje! 😄⠀
⠀
Žaviuosi Ignės gebėjimu dėstyti mintis. Taip gražiai parašyti tiek smagias, tiek už širdies griebiančias scenas. Užkabinti ne šablonines "myliu-nemyliu" temas, o tas, apie kurias ne visada norime ar drįstame kalbėti. Sukurti gyvenimo iššūkių aplamdytus veikėjus, paverčiant juos tokiais savais ir tikrais. ⠀
⠀
Po Knygų mugės įsitikinau, kad Ignė ne tik puiki vertėja, rašytoja, bet ir nuostabus, bei be galo šiltas žmogus ❤️ ⠀
⠀
Ačiū už svarbias, knygose transliuojamas žinutes, meilės romanų reabilitavimą, įrodymą, kad lietuvių autoriai irgi gali rašyti puikiai 💪Ir žinoma, už puikų laiką su knyga! Tikiuosi, kad greitai sulauksim ir daugiau Ignės knygų ✨⠀
March 10, 2023
Nuostabi knyga! Tokia šilta, tikroviška ir jauki. Beskaitant man iškilo sąsajos su Backman kūryba - Ignė Ale rašo taip pat įtaigiai apie paprastus, žemiškus dalykus, užkabindama ne vieną jautrią temą, bet niekur neperspausdama. Buvo kelios erzinančios vietos, bet čia ne knygoj kažkas ne taip, o tiesiog nes aš norėjau kitaip 😜
June 28, 2023
Kokio jaukumo knyga!
Savo simpatijas autorei jau esu išsakiusi ne kartą ir šis kartas dar tikrai bus ne paskutinis! Kodėl? Nes Ignė man yra lietuviškų meilės romanų karalienė! Tikrai! Ir taip sakau ne šiaip. Autorė su kiekviena knyga žengia vis tvirtesnius žingsnius, nebijodama palikti saugią komforto zoną, nebijodama užkabinti vis didesnius visuomenės skaudulius, nevengdama „tabu“ temų.
Jeigu praeitais metais sakiau, kad „Geltona suknelė“ buvo ta knyga, kuri į daugelio drabužių spintas įpūs geltonos spalvos, tai net neabejoju, kad šiemet „Visi vieniši žmonės“ suvilios aplankyti Klaipėdą (ir gal net bibliotekas)!
Nepaneigsiu, kad autorė turi nepaprastą talentą, rodos, būsiančias visai banalias ir nuspėjamas meilės istorijas paversti kažkuo magišku! Ji kaip kokia fėja kiekvieną savo knygą padaro ypatinga bei verta absoliučiai kiekvieno skaitytojo. O, atrodytų, lengva, paprasta istorija, kurios pabaigą, rodos, gali atspėti jau nuo pirmų puslapių, virsta giliu, jautriu, paliečiančiu ir kartais net priverčiančiu pasipiktinti ar nubraukti ašarą romanu.
Knygos pavadinimas, beje, taip pat ne šiaip sau toks, nes tiesiog gražiai skambėjo. Taip, skamba gražiai ir patraukliai, bet už jo slypi kur kas daugiau ir tą žinutę iššifruoti, matyt, pavyks tik perskaičius knygą!
Bet užvis labiausiai man čia patiko veikėjai – kiekvienas su savais vargais, savais skauduliais, bet kartu ir su sava misija! Labai patiko, kaip autorė rimtas temas, opias visuomenės problemas įpynė į kiekvieno veikėjo savitą istoriją! Nuo vienišos mamos, susiduriančios su kasdieniu rasizmu prieš jos vaiką iki mokymosi priimti LBTQ+ žmones, nelaikyti jų raupsuotaisiais ar kažkokiais „ne tokiais kaip visi“ – kiekviena paliesta tema svarbi ir reikalinga. Už tai reiškiu didžiausius komplimentus!
Jau pats laikas ir lietuvių literatūroje nepiešti visko vien rožine spalva ir nebijoti nepatogių temų. Nes tik akistata su realybe suteikia knygoms gylio, jaukumo ir prasmės!
Savo simpatijas autorei jau esu išsakiusi ne kartą ir šis kartas dar tikrai bus ne paskutinis! Kodėl? Nes Ignė man yra lietuviškų meilės romanų karalienė! Tikrai! Ir taip sakau ne šiaip. Autorė su kiekviena knyga žengia vis tvirtesnius žingsnius, nebijodama palikti saugią komforto zoną, nebijodama užkabinti vis didesnius visuomenės skaudulius, nevengdama „tabu“ temų.
Jeigu praeitais metais sakiau, kad „Geltona suknelė“ buvo ta knyga, kuri į daugelio drabužių spintas įpūs geltonos spalvos, tai net neabejoju, kad šiemet „Visi vieniši žmonės“ suvilios aplankyti Klaipėdą (ir gal net bibliotekas)!
Nepaneigsiu, kad autorė turi nepaprastą talentą, rodos, būsiančias visai banalias ir nuspėjamas meilės istorijas paversti kažkuo magišku! Ji kaip kokia fėja kiekvieną savo knygą padaro ypatinga bei verta absoliučiai kiekvieno skaitytojo. O, atrodytų, lengva, paprasta istorija, kurios pabaigą, rodos, gali atspėti jau nuo pirmų puslapių, virsta giliu, jautriu, paliečiančiu ir kartais net priverčiančiu pasipiktinti ar nubraukti ašarą romanu.
Knygos pavadinimas, beje, taip pat ne šiaip sau toks, nes tiesiog gražiai skambėjo. Taip, skamba gražiai ir patraukliai, bet už jo slypi kur kas daugiau ir tą žinutę iššifruoti, matyt, pavyks tik perskaičius knygą!
Bet užvis labiausiai man čia patiko veikėjai – kiekvienas su savais vargais, savais skauduliais, bet kartu ir su sava misija! Labai patiko, kaip autorė rimtas temas, opias visuomenės problemas įpynė į kiekvieno veikėjo savitą istoriją! Nuo vienišos mamos, susiduriančios su kasdieniu rasizmu prieš jos vaiką iki mokymosi priimti LBTQ+ žmones, nelaikyti jų raupsuotaisiais ar kažkokiais „ne tokiais kaip visi“ – kiekviena paliesta tema svarbi ir reikalinga. Už tai reiškiu didžiausius komplimentus!
Jau pats laikas ir lietuvių literatūroje nepiešti visko vien rožine spalva ir nebijoti nepatogių temų. Nes tik akistata su realybe suteikia knygoms gylio, jaukumo ir prasmės!
January 22, 2023
"O kas apskritai yra "normalu"? Man atrodo, kad viskas, kas padeda išgyventi, yra normalu. "
September 26, 2023
Iš pirmųjų puslapių žinojau, kad tai bus rimta ir graži istorija ir neklydau, seniai skaičiau tokią gražią istorija. Ignė tapo viena mėgstamiausių autorių..
February 18, 2023
Puikiai parašyta, įdomaus siužeto knyga, paliečianti įvairius visuomenės aspektus ir, kas man labiausiai joje patiko - nuostabiai gražiai aprašyta manoji Klaipėda! Kaip gera knygoje rasti savo pamėgtas vietas. Ypač biblioteką.
Holivudiška pagrindinė meilės linija, apipinta net įdomesnėmis šalutinėmis istorijomis, iš kurių sau patiksiančią tikrai gali rasti kiekvienas. Veikėjų autorė sukūrė irgi visokiausių - ir įtikinamų ir nelabai, vieni man patiko, kiti visiškai nesurezonavo. Deja, manęs nesužavėjo pagrindiniai veikėjai. Uršulės ašaros ir kai kurie Martyno pasirinkimai, jų dialogai manęs neįtikino.
Vieni, bet nevieniši. Vis galvojau ar knyga angliškai būtų išversta į "all the single people" ar "all the lonely"? Nes lietuviškai tas pats žodis, o ši knyga ne labai apie vienatvę, gal tik iš dalies... Gerai, kad pabaiga kupina vilties!
Holivudiška pagrindinė meilės linija, apipinta net įdomesnėmis šalutinėmis istorijomis, iš kurių sau patiksiančią tikrai gali rasti kiekvienas. Veikėjų autorė sukūrė irgi visokiausių - ir įtikinamų ir nelabai, vieni man patiko, kiti visiškai nesurezonavo. Deja, manęs nesužavėjo pagrindiniai veikėjai. Uršulės ašaros ir kai kurie Martyno pasirinkimai, jų dialogai manęs neįtikino.
Vieni, bet nevieniši. Vis galvojau ar knyga angliškai būtų išversta į "all the single people" ar "all the lonely"? Nes lietuviškai tas pats žodis, o ši knyga ne labai apie vienatvę, gal tik iš dalies... Gerai, kad pabaiga kupina vilties!
February 17, 2023
Matyt, tikrai neblogai, jei paskaitai knygą, kurios veiksmas vyksta uostamiestyje, ir mirtinai užsinori jį aplankyti, prasieiti pro savo fakultetą, Liepų, Herkaus Manto gatvėmis, pasivaikščioti po senamiestį, pažiūrėti, kaip jis pasikeitė, o gal dar rasiu studijų laikų pėdsakų?
Pati istorija buvo faina, norisi kartais pakratyti Uršulę už pakarpos, kartais Martyną, et, Martyną gal labiau, bet be jokių abejonių, tai kol kas geriausia Ignės knyga. Labai patiko, kaip perteikta bibliotekos kaip darbo vietos atmosfera, kažkodėl įsivaizdavau esanti Ievos Simonaitytės bibliotekoje su visais tais aukštais ir kiemeliais. Pagrindinių veikėjų santykių dinamika puikiai aprašyta, Uršulės šeima - nereali, išskirtinė, o kaip pataikyta su tuo "jūreiviško" gyvenimo būdu! Sesės istorija galėjo būti atskira knyga, būčiau mielai skaičiusi. O dar Alekso ir Anos cameo - kone trypiau kojomis iš džiaugsmo, kai pamačiau. Labai gerai parašyti antraeiliai veikėjai - Deimantė, Ugnė, Andrė, Jokūbas. Žodžiu, wow. 4.5/5
Pati istorija buvo faina, norisi kartais pakratyti Uršulę už pakarpos, kartais Martyną, et, Martyną gal labiau, bet be jokių abejonių, tai kol kas geriausia Ignės knyga. Labai patiko, kaip perteikta bibliotekos kaip darbo vietos atmosfera, kažkodėl įsivaizdavau esanti Ievos Simonaitytės bibliotekoje su visais tais aukštais ir kiemeliais. Pagrindinių veikėjų santykių dinamika puikiai aprašyta, Uršulės šeima - nereali, išskirtinė, o kaip pataikyta su tuo "jūreiviško" gyvenimo būdu! Sesės istorija galėjo būti atskira knyga, būčiau mielai skaičiusi. O dar Alekso ir Anos cameo - kone trypiau kojomis iš džiaugsmo, kai pamačiau. Labai gerai parašyti antraeiliai veikėjai - Deimantė, Ugnė, Andrė, Jokūbas. Žodžiu, wow. 4.5/5
February 17, 2023
Galiu drąsiai pasakyti, jog atradau dar vieną mėgstamą rašytoją 🥰 Beveik prieš metus skaityta "Geltona suknelė" paliko tikrai puikų įspūdį, o ši patiko dar labiau! Kviečiu skaityti mano trumpą atsiliepimą apie šią knygą 🤗
Po nesėkmingai susiklosčiusių santykių Uršulė nusprendžia palikti Vilnių ir sugrįžti į gimtąją Klaipėdą. Čia ji tikisi rasti sielos ramybę bei praleisti daugiau laiko su savo artimiaisiais, o ypač sese Austėja ir jos dukrele Maja.
Uršulė stengiasi būti kiek įmanoma užimtesne, tuomet nebelieka laiko galvoti apie savo eks ir graužti savęs dėl iširusios dtaugystės. Pasimiršti padeda mylimas darbas bibliotekoje, puikūs bendradabiai, o kur dar artėjančios pusseserės vestuvės.
Nepaisant to, Uršulė kasdien jaučiasi vis labiau vieniša.. Ji tetrokšta mylėti bei būti mylima. Jos kelyje pasimaišo žmogus, kuris jai padės į viską pažvelgti visiškai kitomis akimis.
Prisimenu laikus, kuomet būdama paaugle su pasimėgavimu "rydavau" meilės romanus. Truputį vėliau atradau, jog yra ir kitų puikių knygų ir meilės romanai liko kažkur užnugaryje. Dabar karts nuo karto vėl į rankas paimu tokią knygą ir taip gera pasinerti į galbūt kartais nuspėjamą, tačiau romantišką bei kupiną jaudulio istoriją. Ši knyga man pirmiausiai patiko savo paprastumu. Paprasti žmonės su savo kasdienėmis problemomis bei išgyvenimais. Puikus autorės humoro jausmas, kuris visuomet buvo vietoje bei laiku. Taip pat Ignė savo istorijoje įpynė ir LGBTQ+ liniją, kuri atrodė lyg čia buvusi. Buvo paliesta ir rasizmo tema, kuri ir manęs nepaliko abejinga. O kur dar meilė bibliotekai bei knygoms 😍 Tiesiog dievinu passkojimus, kuriose veiksmas įsipina bibliotekose ar knygynuose. Tiesiog žavinga knyga, kurią užvertus širdyje pasilieka šiluma. Rekomenduoju šią knygą perskaityti visiems, kuriems norisi jaukios, pagaulios istorijos. Igne, labai lauksiu naujų tavo kūrinių 💛
Po nesėkmingai susiklosčiusių santykių Uršulė nusprendžia palikti Vilnių ir sugrįžti į gimtąją Klaipėdą. Čia ji tikisi rasti sielos ramybę bei praleisti daugiau laiko su savo artimiaisiais, o ypač sese Austėja ir jos dukrele Maja.
Uršulė stengiasi būti kiek įmanoma užimtesne, tuomet nebelieka laiko galvoti apie savo eks ir graužti savęs dėl iširusios dtaugystės. Pasimiršti padeda mylimas darbas bibliotekoje, puikūs bendradabiai, o kur dar artėjančios pusseserės vestuvės.
Nepaisant to, Uršulė kasdien jaučiasi vis labiau vieniša.. Ji tetrokšta mylėti bei būti mylima. Jos kelyje pasimaišo žmogus, kuris jai padės į viską pažvelgti visiškai kitomis akimis.
Prisimenu laikus, kuomet būdama paaugle su pasimėgavimu "rydavau" meilės romanus. Truputį vėliau atradau, jog yra ir kitų puikių knygų ir meilės romanai liko kažkur užnugaryje. Dabar karts nuo karto vėl į rankas paimu tokią knygą ir taip gera pasinerti į galbūt kartais nuspėjamą, tačiau romantišką bei kupiną jaudulio istoriją. Ši knyga man pirmiausiai patiko savo paprastumu. Paprasti žmonės su savo kasdienėmis problemomis bei išgyvenimais. Puikus autorės humoro jausmas, kuris visuomet buvo vietoje bei laiku. Taip pat Ignė savo istorijoje įpynė ir LGBTQ+ liniją, kuri atrodė lyg čia buvusi. Buvo paliesta ir rasizmo tema, kuri ir manęs nepaliko abejinga. O kur dar meilė bibliotekai bei knygoms 😍 Tiesiog dievinu passkojimus, kuriose veiksmas įsipina bibliotekose ar knygynuose. Tiesiog žavinga knyga, kurią užvertus širdyje pasilieka šiluma. Rekomenduoju šią knygą perskaityti visiems, kuriems norisi jaukios, pagaulios istorijos. Igne, labai lauksiu naujų tavo kūrinių 💛
November 24, 2023
Nuostabi knyga. Labai buvo artima man pačiai ir mano persikėlimo istorijai į aprašomą Lietuvos miestą Klaipėdą. Buvo įdomu skaityti ir žinoti visas vietas į kurias keliauja knygos veikėjai, atrodė tarsi kartu su jais visur būčiau ir matyčiau viską ką mato jie. Atrodė tarsi skaityčiau panašią į savo istoriją, manau visiems kartais taip būna. Kas knygoje buvo netikėta – tai labai nustebau radusi aprašomą LGBT temą, autorei skiriu didelį pliusą už drąsą apie tai kalbėti ir rašyti. Istorija lengvai ir greitai persiskaitė, nebuvo kažko wow, bet tuo pačiu ir viskas buvo taip artima. Patiko. Kolkas trys iš trijų autorės knygų. Lauksiu naujausios autorės knygos.
December 4, 2024
Kaip malonu paklajoti po mylimą Klaipėdos miestą! Siauros gatvelės, grindinio akmenys ir jūros gaiva suteikia jai ypatingo žavesio. Knygos pavadinimas puikiai atspindi siužetą, kuris pasakoja apie asmeninius iššūkius, emocinius praradimus ir ieškojimus, kaip atrasti ryšį su kitais net ir tada, kai vidiniai barjerai draudžia tai padaryti.
Visi veikėjai stengiasi suprasti savo jausmus ir ieško būdų pabėgti nuo izoliacijos, tačiau dažnai pasimeta savo mintyse ir baimėse. Knyga kviečia skaitytoją apmąstyti savo santykius su vienatve ir primena, kad net pačiais sunkiausiais momentais visuomet yra galimybė užmegzti ryšį su kitais.
Visi veikėjai stengiasi suprasti savo jausmus ir ieško būdų pabėgti nuo izoliacijos, tačiau dažnai pasimeta savo mintyse ir baimėse. Knyga kviečia skaitytoją apmąstyti savo santykius su vienatve ir primena, kad net pačiais sunkiausiais momentais visuomet yra galimybė užmegzti ryšį su kitais.
October 23, 2024
Šiltas, jaukus, paširdžius smilkinantis romanas. Skaičiau, žavėjausi ir įsivaizdavau, kad pagrindinė veikėja Uršulė - tai Viktorija iš Birželio bibliotekos. Ir žinote, kartais protas ir fantazijos suveikia genialiai, pasirodo, Viktorija tikrai prisidėjo prie šios knygos kūrybinio proceso. Istorijos, papasakotos šiame kūrinyje apie bibliotekos užkulisius, ištrauktos iš jos ir jos kolegių užančių.
Veiksmas vyksta Klaipėdoje, mieste, kuriame Uršulės laukia šeima: tėvai, sesuo, dukterėčia. Mergina į tėviškę grįžta po ilgalaikių nesėkmingų santykių ir stačia galva pasineria į svajonių darbą - bibliotekininkės. Ji mėgaujasi kasdienybės teikiama rutina, gydosi nelaimingos meilės žaizdas ir pamažu pasijaučia vieniša.
Vienatvė šioje istorijoje mane sužavėjo. Ji išnešiota, išjausta, jauki. Knygoje nėra plaunančio skausmo, dūžtančių vilčių. Ir meilės čia daug ir įvairios. Vaikų ir tėvų meilė, seseriškas ryšys, brandi meilė, susižavėjimas, LGBTQ+ meilės linija bei meilė gamtai. Ir labai smagus pagrindinis knygos motyvas - vestuvės ir pabrolio paieška. Nuojauta jūsų neapgauna - tai romantiška, nuspėjama, su geru humoro prieskoniu meilės istorija.
Knyga man labai patiko. Vertinu 5/5. Šaunus pasirinkimas vis tamsėjančiais, šaltėjančiais rudens vakarais. Rekomenduoju kinematografiškų, romantiškų, komfortabilių knygų gerbėjams.
Ignė Alė tikra žodžio meistrė💚
Ar jau skaitei šią knygą? Kokie tavo įspūdžiai?
Veiksmas vyksta Klaipėdoje, mieste, kuriame Uršulės laukia šeima: tėvai, sesuo, dukterėčia. Mergina į tėviškę grįžta po ilgalaikių nesėkmingų santykių ir stačia galva pasineria į svajonių darbą - bibliotekininkės. Ji mėgaujasi kasdienybės teikiama rutina, gydosi nelaimingos meilės žaizdas ir pamažu pasijaučia vieniša.
Vienatvė šioje istorijoje mane sužavėjo. Ji išnešiota, išjausta, jauki. Knygoje nėra plaunančio skausmo, dūžtančių vilčių. Ir meilės čia daug ir įvairios. Vaikų ir tėvų meilė, seseriškas ryšys, brandi meilė, susižavėjimas, LGBTQ+ meilės linija bei meilė gamtai. Ir labai smagus pagrindinis knygos motyvas - vestuvės ir pabrolio paieška. Nuojauta jūsų neapgauna - tai romantiška, nuspėjama, su geru humoro prieskoniu meilės istorija.
Knyga man labai patiko. Vertinu 5/5. Šaunus pasirinkimas vis tamsėjančiais, šaltėjančiais rudens vakarais. Rekomenduoju kinematografiškų, romantiškų, komfortabilių knygų gerbėjams.
Ignė Alė tikra žodžio meistrė💚
Ar jau skaitei šią knygą? Kokie tavo įspūdžiai?
February 24, 2023
Uršulė po skyrybų su vaikinu iš Vilniaus grįžta į Klaipėdą. Ten ji pradeda dirbti bibliotekoje. Netikėtai jos pusseserė pakviečia ją į savo vestuves būti pamerge ir liepia susirasti porą. Uršulė pradeda bendrauti su sesers Austėjos pasiūlytu vaikinu Jokūbu, bet ją vis labiau traukia kolega Martynas...
Tai trečioji autorės knyga. Labai laukiau šios knygos ir su nekantrumu perskaičiau. Skaičiau lėtai, su pasimėgavimu, kad kuo ilgiau tęstųsi istorija. Knyga iš tikrųjų brandi. Manau brandžiausia iš visų trijų autorės knygų. Ir labiausiai patikusi. Šioje autorės knygoje daug pasakojama apie bibliotekos darbą ir man tai labai patiko, nes pats svajoju dirbti bibliotekoje (deja, neturiu tam reikalingo išsilavinimo). Veiksmas slenka iš lėto, istorija išbaigta ir neatrodė ištempta.
Man labai patiko Ugnė. Nors ji vaizduojama kaip „blogietė“, bet iš tikrųjų tokia nėra. Ji dievina meilės romanus kaip ir aš, ir patraukia elektronkės dūmelį. Pati Uršulė man irgi patiko, nes ji dievina skaityti knygas kaip ir aš. Tik ji intravertė o aš ekstravertas. Martynas taip pat sukurtas toks draugiškas. Taip pat labai džiaugiuosi, kad rašytoja įdėjo ir veikėją lesbietę. Wow. Buvau labai nustebintas ir laimingas. O ir jos atsiskleidimas buvo tikroviškas. Na, visi veikėjai nors prie žaizdos dėk – ir tai nėra blogai. Man kartais norisi istorijų kurios paglostytų širdį. Tad bendrai tariant: knyga man TIKRAI LABAI patiko. Lauksiu kitų autorės knygų.
Rekomenduoju visiems, kurie nemėgsta saldumo, bet nori gyvenimiškų ir tikrų istorijų.
Tai trečioji autorės knyga. Labai laukiau šios knygos ir su nekantrumu perskaičiau. Skaičiau lėtai, su pasimėgavimu, kad kuo ilgiau tęstųsi istorija. Knyga iš tikrųjų brandi. Manau brandžiausia iš visų trijų autorės knygų. Ir labiausiai patikusi. Šioje autorės knygoje daug pasakojama apie bibliotekos darbą ir man tai labai patiko, nes pats svajoju dirbti bibliotekoje (deja, neturiu tam reikalingo išsilavinimo). Veiksmas slenka iš lėto, istorija išbaigta ir neatrodė ištempta.
Man labai patiko Ugnė. Nors ji vaizduojama kaip „blogietė“, bet iš tikrųjų tokia nėra. Ji dievina meilės romanus kaip ir aš, ir patraukia elektronkės dūmelį. Pati Uršulė man irgi patiko, nes ji dievina skaityti knygas kaip ir aš. Tik ji intravertė o aš ekstravertas. Martynas taip pat sukurtas toks draugiškas. Taip pat labai džiaugiuosi, kad rašytoja įdėjo ir veikėją lesbietę. Wow. Buvau labai nustebintas ir laimingas. O ir jos atsiskleidimas buvo tikroviškas. Na, visi veikėjai nors prie žaizdos dėk – ir tai nėra blogai. Man kartais norisi istorijų kurios paglostytų širdį. Tad bendrai tariant: knyga man TIKRAI LABAI patiko. Lauksiu kitų autorės knygų.
Rekomenduoju visiems, kurie nemėgsta saldumo, bet nori gyvenimiškų ir tikrų istorijų.
May 12, 2023
Nuostabi knyga! Buvau pasiilgusi tokio skaitinio. Toks jaukus ir šiltas, žavintis paprastumu. Rodos, nėra kažko nenuspėjamo ar šokiruojančio, bet skaitai ir tiesiog gera. Ir žinoma, taaaip norisi į pajūrį! 😄
Tikrai negaila žvaigždučių ❤️
Tikrai negaila žvaigždučių ❤️
August 29, 2023
Aš nepaprastai džiaugiuosi, kad lietuviškos literatūros padangėje atsirado tokia rašytoja kaip Ignė Ale. Chicklit (aka moteriškos literatūros) žanras pas mus dar neturėjo savo vėliavnešės, bet jau turi 💛
„Visi vieniši žmonės“ nėra meilės romanas, bet meilės jame yra daug, ir labai įvairios. Tai lengva knyga, bet ne apie nieką – nesudėtingas siužetas ir labai skirtingi personažai greitai įtrauks, meilės seilės neerzins (nors romantinė linija yra, tokia miela – tarp bibliotekininkės ir aitišniko, aww 😁), o įvairios santykių formos palies ir rimtesnes temas – ir dar tokias, kurios labai lietuviškos.
Ką dar galiu pažadėti, tai kad „Visus vienišus žmones“ skaityti bus gera, jauku ir malonu – tai vienas iš išskirtinių Ignės rašymo stiliaus bruožų. Pas ją yra skoningas humoras, pažįstamos situacijos, žmogiški veikėjai, tikroviški dialogai, jokių kraštutinių dramų ir miela „saugi“ romantika. Žodžiu, visas jos knygas galima dėt į comfort lentyną 💛
Ir lyg to dar būtų maža, su „Visais vienišais žmonėm“ autorė dar ištraukė ir labai stiprų kozirį: itin vaizdžiai aprašytą Klaipėdą 💛 Visiškai nuginklavo 🥰😁 Kiek teko skaityt šiuolaikinių lietuviškų romanų, daugumos lokacija arba Vilnius, arba išvis beveidžiai miestai, tai skaityti knygą, kurios veiksmas sukasi Klaipėdoje, buvo gaivaus oro gurkšnis 💛 Net neabejoju, kad kaip skaitant apie gerai aprašytą Niujorką užsisvajoji atsidurti tenai, perskaičius „Visus vienišus žmones“ kiekvienam sukils noras nulėkt iki Klaipėdos 😏
„Visi vieniši žmonės“ nėra meilės romanas, bet meilės jame yra daug, ir labai įvairios. Tai lengva knyga, bet ne apie nieką – nesudėtingas siužetas ir labai skirtingi personažai greitai įtrauks, meilės seilės neerzins (nors romantinė linija yra, tokia miela – tarp bibliotekininkės ir aitišniko, aww 😁), o įvairios santykių formos palies ir rimtesnes temas – ir dar tokias, kurios labai lietuviškos.
Ką dar galiu pažadėti, tai kad „Visus vienišus žmones“ skaityti bus gera, jauku ir malonu – tai vienas iš išskirtinių Ignės rašymo stiliaus bruožų. Pas ją yra skoningas humoras, pažįstamos situacijos, žmogiški veikėjai, tikroviški dialogai, jokių kraštutinių dramų ir miela „saugi“ romantika. Žodžiu, visas jos knygas galima dėt į comfort lentyną 💛
Ir lyg to dar būtų maža, su „Visais vienišais žmonėm“ autorė dar ištraukė ir labai stiprų kozirį: itin vaizdžiai aprašytą Klaipėdą 💛 Visiškai nuginklavo 🥰😁 Kiek teko skaityt šiuolaikinių lietuviškų romanų, daugumos lokacija arba Vilnius, arba išvis beveidžiai miestai, tai skaityti knygą, kurios veiksmas sukasi Klaipėdoje, buvo gaivaus oro gurkšnis 💛 Net neabejoju, kad kaip skaitant apie gerai aprašytą Niujorką užsisvajoji atsidurti tenai, perskaičius „Visus vienišus žmones“ kiekvienam sukils noras nulėkt iki Klaipėdos 😏
February 24, 2023
Nutrūkus ilgalaikiams santykiams, Uršulė grįžta gyventi į gimtąją Klaipėdą. Čia ji tikisi susikurti naują gyvenimą. Neilgai trūkus ji įsisuka į gyvenimo rūpesčius. Kad ir kokia užimta Uršulė butų, jos neapleidžia vienišumo jausmas, o didžiausia galvos skausmas artėjančios pusseserės vestuvės, kuriose dalyvaus ir jos buvęs vaikinas.
Su Ignės kūryba dar neteko susipažinti, todėl perskaičiusi nemažai gerų atsiliepimų apie šią knygą, panorau kuo greičiau susipažinti. Ir kaip džiaugiuosi šia atrasta autore!
Nemeluosiu, tai pirma knyga kurią perskaičiau per vieną dieną. Per dieną! Čia man yra daug. 😀
Lengvas, šypseną keliantis kūrinys, kuriame visi veikėjai tokie artimi ir pilnai išpildyti. Autorė puikiai išpildė meilės liniją, ją apipindama ir kitomis temomis, kurios ne ką mažiau svarbios gyvenime.
Tikriausiai daugiausiai grožio šiai istorijai pridėjo veiksmo vieta. Toks geras jausmas sakyti apie pažįstama miestą. Skaičiau ir jaučiau jūros ošimą ir lengvą vasaros vėją pajūryje.
Tikrai labai rekomenduoju ir tikrai skaitysiu kitas Ignės knygas! 🥰
Su Ignės kūryba dar neteko susipažinti, todėl perskaičiusi nemažai gerų atsiliepimų apie šią knygą, panorau kuo greičiau susipažinti. Ir kaip džiaugiuosi šia atrasta autore!
Nemeluosiu, tai pirma knyga kurią perskaičiau per vieną dieną. Per dieną! Čia man yra daug. 😀
Lengvas, šypseną keliantis kūrinys, kuriame visi veikėjai tokie artimi ir pilnai išpildyti. Autorė puikiai išpildė meilės liniją, ją apipindama ir kitomis temomis, kurios ne ką mažiau svarbios gyvenime.
Tikriausiai daugiausiai grožio šiai istorijai pridėjo veiksmo vieta. Toks geras jausmas sakyti apie pažįstama miestą. Skaičiau ir jaučiau jūros ošimą ir lengvą vasaros vėją pajūryje.
Tikrai labai rekomenduoju ir tikrai skaitysiu kitas Ignės knygas! 🥰
February 28, 2023
Wow! Net labai labai labai patiko!!
Toks artimas sielai romanas.. Tokia tikras… gyvenimiskas, siuolaikiskas.
Perskaiciau per du vakarus. Tikrai be galo greitai skaitesi, gal kad daug dialogu, kas man labai patinka.. ir siaip itrauke nuo pirmo skyriaus.
Noriu ir kitu autores knygu.
Toks artimas sielai romanas.. Tokia tikras… gyvenimiskas, siuolaikiskas.
Perskaiciau per du vakarus. Tikrai be galo greitai skaitesi, gal kad daug dialogu, kas man labai patinka.. ir siaip itrauke nuo pirmo skyriaus.
Noriu ir kitu autores knygu.
October 9, 2023
2023 || #54
4,5 ⭐️
Tai - jaukumu bei šiluma spinduliuojanti knyga, kuri nukels į Lietuvos pajūrį, Klaipėdą, ir papasakos gyvenimišką, romantišką, bet labai gražią ir nebanalią istoriją 💙
Uršulė sugrįžta į savo gimtąją Klaipėdą, kur tikisi pradėti gyvenimą iš naujo. Ji dirba bibliotekininke, vakarus leidžia su knyga rankose, džiaugiasi laiku su pačiais mylimiausiais: tėvais, seserimi bei dukterėčia. Tačiau naujos pažintys, rūpesčiai darbe, gautas kvietimas į vestuves ir užplūdęs vienišumo jausmas jaukia rutiną, o ta trokštama ramybė ima tolti... Bet ar tikrai šie pokyčiai nenušvies Uršulės gyvenimo kitomis spalvomis ir neatvers jai akių?
Skaičiau ir vis negalėjau patikėti, jog tai - lietuvių autorės kūrinys. Nesupraskit klaidingai, nieko prieš lietuvių rašytojus neturiu, tiesiog taip jau yra, jog jų knygos retai šitaip sužavi bei įtraukia, kad net nesinori paleisti knygos iš rankų. Šįkart taip ir nutiko: tekstas tiesiog plaukė, pamilau visus veikėjus, kurie, reikia paminėti, visi iki vieno įsimintini, išskirtiniai, su savais rūpesčiais bei netobuli - tokie, kaip ir mes. O vaizdinga kalba leido viską išgyventi kartu su jais.
Nors aš iš kito krašto ir Klaipėda nėra labai artima, buvo labai gera "pasivaikščioti" uostamiesčio gatvelėmis, geriau jį pažinti, pajusti norą dar kartą ten apsilankyti ir pamatyti viską jau kitomis akimis. Labai sužavėjo ir autorės gebėjimas taip puikiai suderinti saldumą ir rimtumą. Šalia meilės temos buvo nagrinėjama ir daugybė kitų reikšmingų bei labai aktualių problemų, klausimų. Nors tai ir pirma skaityta @igne_ale knyga, tikrai žinau, jog jos kūriniai neprasprūs pro mano akis bei bus su malonumu skaitomi! 🫶🏼
Rekomenduoju, kai norisi lengvai, bet tikrai ne prastai ir paprastai. Ši knyga - idealus pasirinkimas tiems, kurie ieško ne vieną svarbią temą paliečiančio, nuoširdaus ir jaukaus romano. Biblioteka, knygos, jūra ir, žinoma, meilė - viskas, ko reikia ✨️
"Turbūt gyvenime yra begalė džiaugsmo akimirkų, visai kaip žvaigždžių danguje. Jos praeina, bet jų šviesa lieka ir pasiekia iš tolimiausių praeities kertelių."
"Kokia prasmė sakyti "viskas gerai", jei iš tiesų daug kas tiesiog... negerai?"
"O kas apskritai yra "normalu"? Man atrodo, kad viskas, kas padeda išgyventi, yra normalu."
"- Žinai, labai žmogiška jaustis nei šiaip, nei taip,-kramtydamas aiškina man tėtis. - Būti pilkojoje zonoje. Mums tik atrodo, kad kraštutinumai: juoda, balta, sielvartas, euforija, yra ypatingos būsenos. Tai tiesiog dideli jausmai, natūralu, kad jiems apėmus jaučiamės labai gyvi. Tačiau didžioji dalis gyvenimo vyksta pilkojoje zonoje. Reikia išmokti ja džiaugtis."
4,5 ⭐️
Tai - jaukumu bei šiluma spinduliuojanti knyga, kuri nukels į Lietuvos pajūrį, Klaipėdą, ir papasakos gyvenimišką, romantišką, bet labai gražią ir nebanalią istoriją 💙
Uršulė sugrįžta į savo gimtąją Klaipėdą, kur tikisi pradėti gyvenimą iš naujo. Ji dirba bibliotekininke, vakarus leidžia su knyga rankose, džiaugiasi laiku su pačiais mylimiausiais: tėvais, seserimi bei dukterėčia. Tačiau naujos pažintys, rūpesčiai darbe, gautas kvietimas į vestuves ir užplūdęs vienišumo jausmas jaukia rutiną, o ta trokštama ramybė ima tolti... Bet ar tikrai šie pokyčiai nenušvies Uršulės gyvenimo kitomis spalvomis ir neatvers jai akių?
Skaičiau ir vis negalėjau patikėti, jog tai - lietuvių autorės kūrinys. Nesupraskit klaidingai, nieko prieš lietuvių rašytojus neturiu, tiesiog taip jau yra, jog jų knygos retai šitaip sužavi bei įtraukia, kad net nesinori paleisti knygos iš rankų. Šįkart taip ir nutiko: tekstas tiesiog plaukė, pamilau visus veikėjus, kurie, reikia paminėti, visi iki vieno įsimintini, išskirtiniai, su savais rūpesčiais bei netobuli - tokie, kaip ir mes. O vaizdinga kalba leido viską išgyventi kartu su jais.
Nors aš iš kito krašto ir Klaipėda nėra labai artima, buvo labai gera "pasivaikščioti" uostamiesčio gatvelėmis, geriau jį pažinti, pajusti norą dar kartą ten apsilankyti ir pamatyti viską jau kitomis akimis. Labai sužavėjo ir autorės gebėjimas taip puikiai suderinti saldumą ir rimtumą. Šalia meilės temos buvo nagrinėjama ir daugybė kitų reikšmingų bei labai aktualių problemų, klausimų. Nors tai ir pirma skaityta @igne_ale knyga, tikrai žinau, jog jos kūriniai neprasprūs pro mano akis bei bus su malonumu skaitomi! 🫶🏼
Rekomenduoju, kai norisi lengvai, bet tikrai ne prastai ir paprastai. Ši knyga - idealus pasirinkimas tiems, kurie ieško ne vieną svarbią temą paliečiančio, nuoširdaus ir jaukaus romano. Biblioteka, knygos, jūra ir, žinoma, meilė - viskas, ko reikia ✨️
"Turbūt gyvenime yra begalė džiaugsmo akimirkų, visai kaip žvaigždžių danguje. Jos praeina, bet jų šviesa lieka ir pasiekia iš tolimiausių praeities kertelių."
"Kokia prasmė sakyti "viskas gerai", jei iš tiesų daug kas tiesiog... negerai?"
"O kas apskritai yra "normalu"? Man atrodo, kad viskas, kas padeda išgyventi, yra normalu."
"- Žinai, labai žmogiška jaustis nei šiaip, nei taip,-kramtydamas aiškina man tėtis. - Būti pilkojoje zonoje. Mums tik atrodo, kad kraštutinumai: juoda, balta, sielvartas, euforija, yra ypatingos būsenos. Tai tiesiog dideli jausmai, natūralu, kad jiems apėmus jaučiamės labai gyvi. Tačiau didžioji dalis gyvenimo vyksta pilkojoje zonoje. Reikia išmokti ja džiaugtis."
August 24, 2023
Uršulė, vis dar pilnai neatsigaunanti po skyrybų, iš Vilniaus grįšta į gimtąją Klaipėdą. Taip ji savo gyvenimą bando sutvarkyti būdama arčiau mylimų artimųjų bei pradėjusi dirbti Karalienės Luizės bibliotekoje. Ko mergina labiausiai dabar trokšta - ramybė, bet tas keistas likimas pameta Uršulei pokštą - į pusserės vestuves ji turi ateiti su pabroliu, kurį susirasti turi pati! O baisiausia tai, kad jose dalyvaus ir jos eks su savo nauja mylimąją, tad ko jau ko, bet Uršulė Labutytė tikrai negali parodyti, jog vis dar gedi iširusių santykių! Taip ramus gyvenimas virsta chaotiškų įvykių virtine - pabrolio paieškos, naujos draugystės, konkurencija darbe, o kur dar vis neraminantis jausmas dėl sesers ir dukterėčios! O tiksintis laikas ir artėjančios vestuvės pačiai Uršulei atidarys ne tik naujas duris į savęs pažinimą, bet ir daug daugiau!
Kaip ir su anksčiau skaityta autorės knyga “Geltona suknelė”, taip ir su šia man iki pusės buvo toks lėtesnis ir mažiau įtraukiantis skaitymas, bet nesakyčiau, kad visai nedominantis. Vis kažkas knietėjo man ten ir negalėjau vis nesugrįšt prie jos. Pasakojimas ėjo lengvai, o pagrindinė herojė su kiekviena dalim vis labiau patiko. Pradžioje tikrai ne kartą kilo mintis, kad veikėjos charakteris kažkuo panašus į Monikos Geller (serialas “Draugai”), bet tolesnis jos atsipalaidavimas ir pasaulio matymas pradėjo vis labiau žavėti. O jau kaip aš įsimylėjau Klaipėdą! Visur su veikėjais mintimis buvau ir klaidžiojau, toooks stiprus noras užpuolė ten nuvykt ir pasidairyt po vietas, kuriose autorė vis leisdavo savo veikėjus pabuvot! Tad pirmą kartą Klaipėdą pavyko pamatyt kitokią - romantiškesnę, jaukesnę ir mielesnę.
Manau autorė padarė didžiulį darbą taip visus įvykius gražiai sujungdama, plaukė visas pasakojimas, o galiausiai nebegalėjau atsitraukt nei minutei nuo istorijos! Ir čia buvo tiek svarbių temų paliesta, kurios labai įstrigo ir mintyse, ir širdy. Tas vienišumas parodytas visomis spalvomis, bet geriausiu dalyku tapo visų vienišų žmonių istorijų atomazga ir paskutiniais puslapiais nenustodavau skaitydama šypsotis, o tai daug ką pasako apie tai, kiek jausmų sukelia knyga! Iki šiol pagalvoju, kad tokių istorijų skaityti norisi daugiau, tad labai laukiu naujų autorės romanų ir jei dar neatradot šios knygos, tikrai manau ji jūsų nenuvils!
Kaip ir su anksčiau skaityta autorės knyga “Geltona suknelė”, taip ir su šia man iki pusės buvo toks lėtesnis ir mažiau įtraukiantis skaitymas, bet nesakyčiau, kad visai nedominantis. Vis kažkas knietėjo man ten ir negalėjau vis nesugrįšt prie jos. Pasakojimas ėjo lengvai, o pagrindinė herojė su kiekviena dalim vis labiau patiko. Pradžioje tikrai ne kartą kilo mintis, kad veikėjos charakteris kažkuo panašus į Monikos Geller (serialas “Draugai”), bet tolesnis jos atsipalaidavimas ir pasaulio matymas pradėjo vis labiau žavėti. O jau kaip aš įsimylėjau Klaipėdą! Visur su veikėjais mintimis buvau ir klaidžiojau, toooks stiprus noras užpuolė ten nuvykt ir pasidairyt po vietas, kuriose autorė vis leisdavo savo veikėjus pabuvot! Tad pirmą kartą Klaipėdą pavyko pamatyt kitokią - romantiškesnę, jaukesnę ir mielesnę.
Manau autorė padarė didžiulį darbą taip visus įvykius gražiai sujungdama, plaukė visas pasakojimas, o galiausiai nebegalėjau atsitraukt nei minutei nuo istorijos! Ir čia buvo tiek svarbių temų paliesta, kurios labai įstrigo ir mintyse, ir širdy. Tas vienišumas parodytas visomis spalvomis, bet geriausiu dalyku tapo visų vienišų žmonių istorijų atomazga ir paskutiniais puslapiais nenustodavau skaitydama šypsotis, o tai daug ką pasako apie tai, kiek jausmų sukelia knyga! Iki šiol pagalvoju, kad tokių istorijų skaityti norisi daugiau, tad labai laukiu naujų autorės romanų ir jei dar neatradot šios knygos, tikrai manau ji jūsų nenuvils!
August 6, 2023
Kadangi perskaičiau visas Ignės Alės išleistas knygas, galiu pasakyti, kad man ji tikrai patinka. Ypač knygoje vyraujantis paprastumas ir joje esantys paprasti, žemiški veikėjai.
Ši knyga taip pat patiko, bet "Geltona suknelė" patiko labiausiai. :)
Ši knyga taip pat patiko, bet "Geltona suknelė" patiko labiausiai. :)
March 18, 2023
Išsiskyrusi su vaikinu, Uršulė iš sostinės grįžta į gimtąjį uostamiestį - Klaipėdą. Būdama arčiau tėvų, sesers Austėjos ir dukterėčios Majos, Uršulė dirba Karalienės Luizės bibliotekoje, bandydama susikurti naują gyvenimą. Darbo iššūkiai, įdomios bei netikėtos pažintys ir gautas kvietimas į pusseserės vestuves paskatina Uršulę rizikuoti ir nebijoti gyventi toliau.
Ypatingas jausmas būti ištikima konkrečios lietuvių autorės kūrinių skaitytoja ir taip turėti galimybę stebėti jos kūrybinį kelią, o iš istorijų tekstų matyti, kaip auga, tobulėja tiek ji pati, tiek jos rašomos knygos (turinio, minčių ir idėjų atžvilgiu). Iki šiol dar prisimenu pačią pirmąją Ignės knygą - „Tarp A ir B“ - atitikusią neįpareigojančio, gal net šabloniško, romano standartus bei turėjusią keistą pabaigą; ir antrąją - „Geltona suknelė“ - pasižymėjusią gyvenimiškomis aktualijomis. Trečioji knyga - „Visi vieniši žmonės“ - yra tarsi pastarųjų dviejų romanų junginys, tik gerokai pasikeitęs, patobulėjęs ir subrendęs.
Ignė Ale turi gebėjimą žmogiškai, paprastai, be didelių įmantrybių, bet ne lėkštai ir subtiliai, giliai pasibelsti į kiekvieno skaitytojo širdį. Istorijose, regis, dominuoja buitinė aplinka, kasdieninė individų rutina, bet ji pateikta taip jaukiai ir įdomiai, kad skaitai ir mėgaujiesi, tapatiniesi su veikėjais bei drauge supiesi jausmų karuselėse. Romanų kontekstas šiuolaikiškas, protagonistai panašūs į daugelį iš mūsų, o juose gvildenamos mintys - svarbios nūdienos aktualijų apsuptyje. „Visi vieniši žmonės“ - nėra viso to išimtis. Klaipėdos aplinka, bibliotekos kasdienybės perlai, diskusijas literatūros mylėtojų tarpe keliantys meilės romanai, kurioziškos gyvenimo išdaigos ir atsitiktinai užgimusi meilė, kurios proveržį stabdo praeities nuoskaudos, - detalės, iš kurių susideda ši, jūrišku oru alsuojanti, istorija.
Kasdienis bibliotekos gyvenimas ir profesija, apsupta knygų, kurios suteikia romanui naują atspalvį, iškart garantuoja istorijai didelį pliusą. Knygos apie knygas turi savo šarmą ir taškas. Buvo smagu stebėti, kaip detales iš bibliotekos gyvenimo interpretavo rašytoja, kaip realybė pynėsi su fantazija, kaip pagauliai buvo įrodyta, kokią svarbią rolę atlieka biblioteka žmonių gyvenime. Bendruomenės suvienijimo taškas, užuovėjos ir ramybės kampelis, nuotykių ir skirtingų pažinčių užgimimo erdvė - visa tai yra vienas žodis „biblioteka“. Kitaip tariant, rašytoja Ignė argumentuotai paneigė stereotipą, kad į bibliotekas renkasi tik „moksliukai“ ar „knygų žiurkės“, kad knygų erdvėje nieko įspūdingo nevyksta. Galbūt paprasčiausiai ne visi moka ar nori pamatyti vyksmą?
Nors Ignė Ale teigia, kad daug kas yra išgalvota, pavyzdžiui, Karalienės Luizės biblioteka, tačiau visumoje man atrodė, kad viskas, kas aprašyta, iš tiesų egzistuoja. Viskas savita, net pažįstama. O pažįstami Klaipėdos vietovių aprašymai tarsi grąžino į ne kartą lankytą miestą. Mano nuomone, būtent tokios bibliotekos, kokią sukūrė Ignė, ir tokiomis bibliotekininkėmis norėtų pasipuikuoti ne tik Klaipėda, bet ir kiti miestai. Krizenti verčia tiek mergvakario epizodai ir kuriozai, tiek kitos absurdiškos ar net ironiškos situacijos, į kurias patenka nerangioji Uršulė ar likusieji veikėjai. Gyvenimo žaismo, jaudulio čia tikrai nestinga, todėl viskas taip atrodo tikra, organiška. Žinoma, yra ir tų scenų, kurios galbūt atitrūksta nuo realybės, bet bendrame kontekste jų nesinori nei sureikšminti, nei akcentuoti - pastarosios tarsi susilieja su apie šviesą ir gėrį bylojančia istorija.
Gilinantis į pagrindinių veikėjų portretus, Uršulė yra daugelio moterų atspindys. Pasimetusi, bet neketinanti lengvai pasiduoti; nusivylusi, tačiau nė nemananti nusileisti kitiems; empatiška, bet gebanti aplinkiniams įrodyti, kad jų mąstymas yra pasenęs. Kelios ašarėlės ar net nuverkti ištisi jų posmai yra neišvengiama gyvenimo dalis, kurios nedera sureikšminti ar laikyti Uršulės silpnumo požymiu. Martyno charakteris taip pat įtaigus, paneigiantis stereotipą, kad vyrams išsiskyrimas yra nė motais, kad jie lengvai, be jokių papildomų pastangų su juo susitaiko, susigyvena. Praėjęs gyvenimo etapas paveikia kiekvieną, o skausmą, patyrus išdavystę, jaučia ir moterys, ir vyrai. Tik vieni geba tą pripažinti, o kiti - ne. Vien dėl tokių spalvingų, charizmatiškų ir savų problemų, nuoskaudų turinčių veikėjų, kurie nebijo viešai parodyti savo jausmų, kurie neneigia to, kas akivaizdu, norisi atskirai pagirti rašytoją.
„Visi vieniši žmonės“ - romanas apie drąsą bandyti (nepaisant klaidų), nesustoti ieškojus savo vietos po saule ir gyventi taip, kaip pačiam norisi. Romanas viltingas, kupinas epizodų, įrodančių, kad nieko nėra neįmanomo, kad praeities žaizdos palaipsniui užsitraukia, suteikdamos naujų jėgų gyventi. Ir ne šiaip egzistuoti, bet su užgrūdinta valia pasitikti viską, ką atsiųs likimas. Tai nėra eilinė meilės istorija, kurioje svarbiausia būtų suporuoti pagrindinius veikėjus ir parašyti: „<...> o tada jie gyveno ilgai ir laimingai.“ Ne. Ignė Ale nevengia pasigilinti į tėvų tarpusavio santykius, ilgus metus gyvenant santuokoje (kokia to paslaptis?), pastarųjų ryšį su vaikais, savarankiškai pasirenkančius savo likimą, LGBT+ bendruomenės padėtį XXI a. Rašytojos dėmesio centre atsiduria ir žmonių tikrojo charakterio slėpimas po apgaulingu, atstumiančiu elgesiu, siekiant apsisaugoti nuo atšiauraus pasaulio ar aplinkinių žodžių, o tuo pačiu tai, kad ne visada esame tokie, kokius save rodome kitiems. Romanui nestinga nei charizmos, nei jausmų ar emocijų, nei momentų, kai norisi pasijuokti ar kai reikia nubraukti ašarą. „Visi vieniši žmonės“ - tai istorija apie paprastus žmones, susiduriančius su gyvenimo iššūkiais ir nesistengiančiais nuo jų pasprukti.
Rekomenduoju, jeigu ieškote šilto, jaukaus ir net atokiausias sielos kerteles paliečiančio romano apie meilę, draugystę ir drąsą gyventi, nepaisant klaidų, nuopuolių, nesėkmių ir likimo išbandymų. Norintiems iš arčiau išvysti Klaipėdos - miesto, istorijoje ilgą laiką buvusio atskirto nuo Lietuvos - gyvenimą ir kasdienį ritmą, pajusti jūros bangų ošimą, paplūdimio smėlio karštį ir vėjo, veliančio plaukus, gūsius, siūlau. Rekomenduoju, jeigu ieškote stereotipus laužančio romano, kadangi ši Ignės knyga paliečia ne vieną sudėtingą, bet tuo pačiu ir populiarią temą, kuri nūdienos visuomenėje laikoma arba tabu, arba paskalų, nuolatinių apkalbų taikiniu. Jeigu norisi kažko, kas būtų nuoširdu, miela ir savita, jums tikrai verta atsiversti Ignės knygą „Visi vieniši žmonės“, įrodysiančią, kad viską galima nugalėti, tame tarpe ir vienatvės jausmą.
5/5⭐
Ypatingas jausmas būti ištikima konkrečios lietuvių autorės kūrinių skaitytoja ir taip turėti galimybę stebėti jos kūrybinį kelią, o iš istorijų tekstų matyti, kaip auga, tobulėja tiek ji pati, tiek jos rašomos knygos (turinio, minčių ir idėjų atžvilgiu). Iki šiol dar prisimenu pačią pirmąją Ignės knygą - „Tarp A ir B“ - atitikusią neįpareigojančio, gal net šabloniško, romano standartus bei turėjusią keistą pabaigą; ir antrąją - „Geltona suknelė“ - pasižymėjusią gyvenimiškomis aktualijomis. Trečioji knyga - „Visi vieniši žmonės“ - yra tarsi pastarųjų dviejų romanų junginys, tik gerokai pasikeitęs, patobulėjęs ir subrendęs.
Ignė Ale turi gebėjimą žmogiškai, paprastai, be didelių įmantrybių, bet ne lėkštai ir subtiliai, giliai pasibelsti į kiekvieno skaitytojo širdį. Istorijose, regis, dominuoja buitinė aplinka, kasdieninė individų rutina, bet ji pateikta taip jaukiai ir įdomiai, kad skaitai ir mėgaujiesi, tapatiniesi su veikėjais bei drauge supiesi jausmų karuselėse. Romanų kontekstas šiuolaikiškas, protagonistai panašūs į daugelį iš mūsų, o juose gvildenamos mintys - svarbios nūdienos aktualijų apsuptyje. „Visi vieniši žmonės“ - nėra viso to išimtis. Klaipėdos aplinka, bibliotekos kasdienybės perlai, diskusijas literatūros mylėtojų tarpe keliantys meilės romanai, kurioziškos gyvenimo išdaigos ir atsitiktinai užgimusi meilė, kurios proveržį stabdo praeities nuoskaudos, - detalės, iš kurių susideda ši, jūrišku oru alsuojanti, istorija.
Kasdienis bibliotekos gyvenimas ir profesija, apsupta knygų, kurios suteikia romanui naują atspalvį, iškart garantuoja istorijai didelį pliusą. Knygos apie knygas turi savo šarmą ir taškas. Buvo smagu stebėti, kaip detales iš bibliotekos gyvenimo interpretavo rašytoja, kaip realybė pynėsi su fantazija, kaip pagauliai buvo įrodyta, kokią svarbią rolę atlieka biblioteka žmonių gyvenime. Bendruomenės suvienijimo taškas, užuovėjos ir ramybės kampelis, nuotykių ir skirtingų pažinčių užgimimo erdvė - visa tai yra vienas žodis „biblioteka“. Kitaip tariant, rašytoja Ignė argumentuotai paneigė stereotipą, kad į bibliotekas renkasi tik „moksliukai“ ar „knygų žiurkės“, kad knygų erdvėje nieko įspūdingo nevyksta. Galbūt paprasčiausiai ne visi moka ar nori pamatyti vyksmą?
Nors Ignė Ale teigia, kad daug kas yra išgalvota, pavyzdžiui, Karalienės Luizės biblioteka, tačiau visumoje man atrodė, kad viskas, kas aprašyta, iš tiesų egzistuoja. Viskas savita, net pažįstama. O pažįstami Klaipėdos vietovių aprašymai tarsi grąžino į ne kartą lankytą miestą. Mano nuomone, būtent tokios bibliotekos, kokią sukūrė Ignė, ir tokiomis bibliotekininkėmis norėtų pasipuikuoti ne tik Klaipėda, bet ir kiti miestai. Krizenti verčia tiek mergvakario epizodai ir kuriozai, tiek kitos absurdiškos ar net ironiškos situacijos, į kurias patenka nerangioji Uršulė ar likusieji veikėjai. Gyvenimo žaismo, jaudulio čia tikrai nestinga, todėl viskas taip atrodo tikra, organiška. Žinoma, yra ir tų scenų, kurios galbūt atitrūksta nuo realybės, bet bendrame kontekste jų nesinori nei sureikšminti, nei akcentuoti - pastarosios tarsi susilieja su apie šviesą ir gėrį bylojančia istorija.
Gilinantis į pagrindinių veikėjų portretus, Uršulė yra daugelio moterų atspindys. Pasimetusi, bet neketinanti lengvai pasiduoti; nusivylusi, tačiau nė nemananti nusileisti kitiems; empatiška, bet gebanti aplinkiniams įrodyti, kad jų mąstymas yra pasenęs. Kelios ašarėlės ar net nuverkti ištisi jų posmai yra neišvengiama gyvenimo dalis, kurios nedera sureikšminti ar laikyti Uršulės silpnumo požymiu. Martyno charakteris taip pat įtaigus, paneigiantis stereotipą, kad vyrams išsiskyrimas yra nė motais, kad jie lengvai, be jokių papildomų pastangų su juo susitaiko, susigyvena. Praėjęs gyvenimo etapas paveikia kiekvieną, o skausmą, patyrus išdavystę, jaučia ir moterys, ir vyrai. Tik vieni geba tą pripažinti, o kiti - ne. Vien dėl tokių spalvingų, charizmatiškų ir savų problemų, nuoskaudų turinčių veikėjų, kurie nebijo viešai parodyti savo jausmų, kurie neneigia to, kas akivaizdu, norisi atskirai pagirti rašytoją.
„Visi vieniši žmonės“ - romanas apie drąsą bandyti (nepaisant klaidų), nesustoti ieškojus savo vietos po saule ir gyventi taip, kaip pačiam norisi. Romanas viltingas, kupinas epizodų, įrodančių, kad nieko nėra neįmanomo, kad praeities žaizdos palaipsniui užsitraukia, suteikdamos naujų jėgų gyventi. Ir ne šiaip egzistuoti, bet su užgrūdinta valia pasitikti viską, ką atsiųs likimas. Tai nėra eilinė meilės istorija, kurioje svarbiausia būtų suporuoti pagrindinius veikėjus ir parašyti: „<...> o tada jie gyveno ilgai ir laimingai.“ Ne. Ignė Ale nevengia pasigilinti į tėvų tarpusavio santykius, ilgus metus gyvenant santuokoje (kokia to paslaptis?), pastarųjų ryšį su vaikais, savarankiškai pasirenkančius savo likimą, LGBT+ bendruomenės padėtį XXI a. Rašytojos dėmesio centre atsiduria ir žmonių tikrojo charakterio slėpimas po apgaulingu, atstumiančiu elgesiu, siekiant apsisaugoti nuo atšiauraus pasaulio ar aplinkinių žodžių, o tuo pačiu tai, kad ne visada esame tokie, kokius save rodome kitiems. Romanui nestinga nei charizmos, nei jausmų ar emocijų, nei momentų, kai norisi pasijuokti ar kai reikia nubraukti ašarą. „Visi vieniši žmonės“ - tai istorija apie paprastus žmones, susiduriančius su gyvenimo iššūkiais ir nesistengiančiais nuo jų pasprukti.
Rekomenduoju, jeigu ieškote šilto, jaukaus ir net atokiausias sielos kerteles paliečiančio romano apie meilę, draugystę ir drąsą gyventi, nepaisant klaidų, nuopuolių, nesėkmių ir likimo išbandymų. Norintiems iš arčiau išvysti Klaipėdos - miesto, istorijoje ilgą laiką buvusio atskirto nuo Lietuvos - gyvenimą ir kasdienį ritmą, pajusti jūros bangų ošimą, paplūdimio smėlio karštį ir vėjo, veliančio plaukus, gūsius, siūlau. Rekomenduoju, jeigu ieškote stereotipus laužančio romano, kadangi ši Ignės knyga paliečia ne vieną sudėtingą, bet tuo pačiu ir populiarią temą, kuri nūdienos visuomenėje laikoma arba tabu, arba paskalų, nuolatinių apkalbų taikiniu. Jeigu norisi kažko, kas būtų nuoširdu, miela ir savita, jums tikrai verta atsiversti Ignės knygą „Visi vieniši žmonės“, įrodysiančią, kad viską galima nugalėti, tame tarpe ir vienatvės jausmą.
5/5⭐
November 25, 2023
Knygą skaičiau dėl bibliotekos knygų klubo. Ir visai maloniai susiskaitė. Man pasirodė kiek netikroviški veikėjai ir jų santykiai, bet gal tiesiog pačiai tokių žmonių neteko sutikti. Bendrai-geras lengvas romanas.
P. S. Ir sužinojau naują lietuvišką žodį-dyrinti. Nebuvau girdėjusi.
P.P.S. Aptarėme knygų klube-mūsų visų reitingas labai žemas,1-3 žvaigždutės, keturių nedavė nė viena skaitytoja.
P. S. Ir sužinojau naują lietuvišką žodį-dyrinti. Nebuvau girdėjusi.
P.P.S. Aptarėme knygų klube-mūsų visų reitingas labai žemas,1-3 žvaigždutės, keturių nedavė nė viena skaitytoja.
July 2, 2024
Labai patiko knyga 🙂😘
This entire review has been hidden because of spoilers.
February 27, 2023
www.instagram.com/miciausknygos
www.miciausknygos.blogspot.com
Tai viena iš labiausiai laukiamų knygų šiais metais, kuri parašyta lietuvių autoriaus. Patiko beveik viskas, nuo viršelio iki pačios tematikos. Viskas tobulai išplėtota, galbūt keliose vietose buvo kas truputį erzino, bet knygos tai negadina. Pagrindiniai knygos herojai pasimetę ir nenorintys ar bijo lįsti vėl į rimtus santykius todėl vis jų baidosi, kol po truputį susikaustymas sklaidosi ir veiksmas ima rutuliotis įdomios meilės istorijos link. Knyga skaitėsi įtraukiančiai, nebuvo jokio muilo, nes viskas preciziškai sustyguota, kokia ir turi būti meilės istorijos knyga.
www.miciausknygos.blogspot.com
Tai viena iš labiausiai laukiamų knygų šiais metais, kuri parašyta lietuvių autoriaus. Patiko beveik viskas, nuo viršelio iki pačios tematikos. Viskas tobulai išplėtota, galbūt keliose vietose buvo kas truputį erzino, bet knygos tai negadina. Pagrindiniai knygos herojai pasimetę ir nenorintys ar bijo lįsti vėl į rimtus santykius todėl vis jų baidosi, kol po truputį susikaustymas sklaidosi ir veiksmas ima rutuliotis įdomios meilės istorijos link. Knyga skaitėsi įtraukiančiai, nebuvo jokio muilo, nes viskas preciziškai sustyguota, kokia ir turi būti meilės istorijos knyga.
May 24, 2025
Ignė Ale "Visi vieniši žmonės"
"O kas apskritai yra "normalu"? Man atrodo, kad viskas, kas padeda išgyventi, yra normalu."
Po A. Šlepiko knygos "Mano vardas - Marytė" labai norėjau kažko gražaus, šviesaus, lietuviško, tačiau neperkrauto aukštom frazėm. Ignė Ale ir vėl atėjo į pagalbą. Jos knyga pakvietė į Klaipėdą pas bibliotekininkę Uršulę į svečius.
Uršulė Labutytė bando suklijuoti savo gyvenimą iš naujo. Mergina tkėjosi sužadėtuvių žiedo, o teko ieškoti kaip sugydyti savo sudaužytą širdį. Gal gimtoji Klaipėda ir mylimas darbas jai padės?
Galėčiau laisvai išspoilinti visą knygos turinį, tačiau pasistengsiu to nepadaryti. Ar turėsite puikų laiką su šia knyga? Tikrai taip 🙂 Ar joje rasite literatūrinių klodų galybę? Tikrai ne tokią, kokią galite atrasti Kristinos Sabaliauskaitės "Silva Rerum" Pastaroji knyga, man begalo patiko.
Skaitydama "Visi vieniši žmonės" su Uršule ėjau į jos mylimą darbą, lankiausi jos tėvų namuose ir stengiausi pažinti mane taip žavinčią Klaipėdą. Labai pykau ant jos, jog laikė meilės romanus "tiesiog meilės romanais"... aš dievinu meilės romanus 🙂 O tada norėjau išbarti merginą, kuri nesuprato, kad geriausi dalykai visad yra šalia.
Labai jauki, žemiška, vasariška, kviečianti Ignės Ale knyga. Puikus meilės romanas, kuris mane sužavėjo savo paprastumu, lietuviškumu, šmaikštumu ir meile bibliotekai ir ten dirbantiems žmonėms. Gražūs ir jautrūs tarpusavio santykiai, laimės paieškos ir autorės talentas sudominti ir prikaustyti dėmesį šią knygą pavertė tikru džiausmu sielai ir širdžiai.
Svajonių knygos Ignė Norvaišaitė-Aleliūnienė #knygųpuslapiuose #knygosapžvalga
"O kas apskritai yra "normalu"? Man atrodo, kad viskas, kas padeda išgyventi, yra normalu."
Po A. Šlepiko knygos "Mano vardas - Marytė" labai norėjau kažko gražaus, šviesaus, lietuviško, tačiau neperkrauto aukštom frazėm. Ignė Ale ir vėl atėjo į pagalbą. Jos knyga pakvietė į Klaipėdą pas bibliotekininkę Uršulę į svečius.
Uršulė Labutytė bando suklijuoti savo gyvenimą iš naujo. Mergina tkėjosi sužadėtuvių žiedo, o teko ieškoti kaip sugydyti savo sudaužytą širdį. Gal gimtoji Klaipėda ir mylimas darbas jai padės?
Galėčiau laisvai išspoilinti visą knygos turinį, tačiau pasistengsiu to nepadaryti. Ar turėsite puikų laiką su šia knyga? Tikrai taip 🙂 Ar joje rasite literatūrinių klodų galybę? Tikrai ne tokią, kokią galite atrasti Kristinos Sabaliauskaitės "Silva Rerum" Pastaroji knyga, man begalo patiko.
Skaitydama "Visi vieniši žmonės" su Uršule ėjau į jos mylimą darbą, lankiausi jos tėvų namuose ir stengiausi pažinti mane taip žavinčią Klaipėdą. Labai pykau ant jos, jog laikė meilės romanus "tiesiog meilės romanais"... aš dievinu meilės romanus 🙂 O tada norėjau išbarti merginą, kuri nesuprato, kad geriausi dalykai visad yra šalia.
Labai jauki, žemiška, vasariška, kviečianti Ignės Ale knyga. Puikus meilės romanas, kuris mane sužavėjo savo paprastumu, lietuviškumu, šmaikštumu ir meile bibliotekai ir ten dirbantiems žmonėms. Gražūs ir jautrūs tarpusavio santykiai, laimės paieškos ir autorės talentas sudominti ir prikaustyti dėmesį šią knygą pavertė tikru džiausmu sielai ir širdžiai.
Svajonių knygos Ignė Norvaišaitė-Aleliūnienė #knygųpuslapiuose #knygosapžvalga
Displaying 1 - 30 of 98 reviews