Kamino šešėlyje

by Vladislovas Telksnys

292 pages, Paperback

First published January 1, 1990

Reviews

[Ugnė · Rating 5 out of 5]

Kaip ilgai šią seną knygą laikiau lentynoje ir neliečiau, galvojau, kad nieko gero, nes nieko apie ją negirdėjau. O visgi "Kamino šešėlyje" mane labai sužavėjo ir įsivaizduojamoje lentynoje guli šalia "Dievų miško". Kaip greitai skaitėsi ir kaip norėjosi vis toliau skaityti, labai įtraukė, vis buvo įdomu, kas vyks toliau. Žinoma, knyga pasakoja apie labai žiaurius įvykius Štuthofo koncentracijos stovykloje. Aukštesnės kastos kaliniai muša ir užmuša kitus kalinius, atsibundi užverstas lavonų, nes galvojo, kad esi miręs. Susergi "sračka" ir guli ne tik savo kakaluose, bet ir šalia gulinčių. Taip pat, kas labai įdomu, aprašomas B. Sruoga, kalėjęs tame pačiame lageryje. Jo elgesys su lietuviais kaliniais tikrai gali neigiamai nustebinti, Balys priklausė "garbės kaliniams".

[Petras Jasinskas · Rating 4 out of 5]

Šią knygą teko skaityti iškart po Balio Sruogos "Dievų miško", iš dalies tai buvo kaip įdomus pratęsimas ir papildymas (veiksmas vyko toje pačioje koncentracijos stovykloje), bet ir kaip visai kitokio, savito stiliaus knyga . Šiose dviejose knygose labai skirtingai atsispindi dviejų skirtingų lietuvių požiūriai ir išgyvenimai, kaip du skirtingi tipiniai lietuviai, Balys Sruoga, kaip gerai mokantis prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų, viską stengiantis vertinti paprasčiau, o Vladislovas Telksnys, atvirkščiai, jautrus ir išgyvenantis ne tik savo, bet ir kitų skausmą, neteisybę, sunkiau prisitaikantis, gal net kartais naivus, bet su tvirtom vertybėmis, kurios padeda jam išlikti žmogumi. Trečdalį šios knygos teko perskaityti būnant Vokietijoj ir per pertraukėles pro langą pažvelgdavau į praeinančius vokiečius, į tvarkingai sutvarkytą aplinką ir bandydavau suprasti kaip tai būdavo įmanoma? Kaip tokių tvarkingų, principingų, mandagių ir solidarių žmonių protėviai sugebėjo sukurti tokį pragarą.

[Giedre · Rating 5 out of 5]

Taip, su šia knyga Telksnys biški vožtelėjo Sruogai per nosytę. O knyga gera. Atraskit.

[Skirmantė Rugsėjis · Rating 4 out of 5]

Iš pat pradžių pagalvojau , kad knygos neįveiksiu dėl itin specifinio autoriaus pasakojimo stiliaus . Kone kas antras sakinys baigiamas tritaškiu , mintys nutrūksta vos prasidėję , tai be abejo labai savitas rašymo stilius su kuriuo dabar nedažnai susidursi .
Bet susikaupusi tęsiau ir greitai daugtaškiai manęs jau nebedomino , knyga prikaustė savo istorija , autentiškais autoriaus išgyvenimais lageryje .
Esu šokiruota scenų apie rašytoją Sruogą ( būtinai turėsiu perskaityti jo Dievų Mišką , kad suprasti ką jis patyrė būdamas ten ir kodėl toks elgesys su tautiečiu ) .
Visos knygos apie lagerius panašios savo žiaurumu , skausmu , pripildytos kraujo , patyčių ir liudijimų kaip žemai gali kristi žmogus . Didžiausia pagarba autoriui už išgyventas kančias ir drąsą jas aprašyti .
Knyga patiks kantriems , skaičiusiems daugiau panašaus pobūdžio knygų apie lagerius , vokiečių ar rusų smurtą . Tai nėra lengvas kūrinys su užkandžiu rankoje ( daug aprašytų scenų tikrai nesukels apetito , veikiau priešingai ) , bet tokias knygas būtina perskaityti tiems kas gimė jau po karo , kad geriau suvoktume per kokį pragarą ėjo mūsų tėvai ir seneliai ir iš naujo įvertintume savo laisvės kupiną gyvenimą .

[Gervaic · Rating 5 out of 5]

Jei ne Goodreads komentarai, tikrai būčiau praleidusi „Kamino šešėly“, kaip dar vieną knygą apie tremtį – temos, apie kurią jaučiausi jau prisiskaičiusi pakankamai.

Bet knyga ir autoriaus pasakojimas drąsiai rikiuojasi šalia „Dievų miško“.

[Hof Manas · Rating 5 out of 5]

Pamenu, skaičiau dar mokykloje įkvėptas perskaityto "Dievų miško". Patiko!

[Dominykas · Rating 5 out of 5]

Ši knyga į mano rankas pateko neatsitiktinai. Kadangi nepaprastai domiuosi Holokaustu ir koncentracijos stovyklomis, peržiūrėjęs lietuvių atsiminimus apie Holokaustą bei koncentracijos stovyklas, atradau ją savo gimnazijos bibliotekoje ir nutariau perskaityti.
Pats pirmas įspūdis - knyga nepaprastai sukrėtė savo atviru stiliumi. Be jokių ironizavimo (būtent dėl ironijos man buvo labai sunku skaityti Balio Sruogos ,,Dievų mišką", nes ironijos niekada gerai ir neperpratau. Mano manymu, ji tik trukdo atskleisti faktus. Tačiau ,,Dievų miškui" kaip atsiminimams ir istorinei knygai tikrai neturiu priekaištų) potėpių nupiešiamas pragariškas Štuthofo pasaulis, aprašoma kruvina kasdienybė ir nepaprastai brutalios sąlygos, ir visa tai padaroma vos ne su dokumentiniu tikslumu. Knyga ypatingai sudomino tuo, kad autorius išsigelbėjo iš stovyklos ligoninės, į kurią pateko susirgęs dizenterija, kuri nusinešė daugybės kalinių gyvybes, ir autorius aprašo, kaip jam pavyko išsigelbėti.
Antras, jau kiek giliau paskaičius įspūdis - autorius pasižymi labai gera atmintimi (žinoma, tokių pragariškų išgyvenimų tikrai neįmanoma pamiršti), nes labai gerai atskleidžia stovyklos gyvenimą, atsimena esesininkų bei kapų (nacių koncentracijos stovyklų kalinių prižiūrėtojų iš kalinių tarpo) nusikaltimus. Tik kiek skaudoka buvo skaityti, kaip Balys Sruoga nepagarbiai elgėsi su savo pažįstamu Henriku Blazu bei su pačiu autoriumi. O šiaip knyga labai gera, daug atskleidžia apie tai, kas dėjosi Štuthofo koncentracijos stovykloje ir galbūt netgi yra raktas į klausimo, kodėl Balys Sruoga naudojo ironiją savo atsiminimuose, atsakymą. Taip pat ji papildo kai kuriuos ,,Dievų miško" fragmentus.