Priverstas sprukti iš Stambulo Ferhatas sėda į pirmą pasitaikiusį lėktuvą, kuris, paaiškėja, skrenda į Lietuvą. Šalia sėdinti Aiva paniškai bijo skristi, tačiau žavus vyras patraukia jos dėmesį ir netikėtai nuramina. Išsiskyrę oro uoste jie, atrodo, niekada nebesusitiks. Tačiau po dar vieno laimingo atsitiktinumo – jie nebesiskiria.
Apimta gaivališkos aistros ir užburta Ferhato jausmingumo, Aiva leidžiasi į jai nebūdingą meilės nuotykį, kuris, deja, greitai baigiasi. Nors paslapčių gaubiamas vyras pažada sugrįžti, tačiau galiausiai dingsta be žinios. O Aivai išskirtinį dėmesį ima rodyti jos bosas...
Negalėdama išmesti iš galvos Ferhato, Aiva paprašo Stambule gyvenančios draugės pagalbos – galbūt ji padėtų surasti mylimąjį ir išsiaiškinti, kas nutiko. Netrukus ją pasiekia stulbinanti naujiena. Ferhatas – turtingiausios ir įtakingiausios Stambulo šeimos galva. Negana to, jis ką tik vedė kitos garsios šeimos atstovę, kuri jau ieško gražiosios lietuvaitės, suviliojusios jos gyvenimo meilę.
Vos išvengusi negailestingo pavydžios Ferhato žmonos keršto, Aiva suvokia, kiek daug visko nežino apie vyrą, kurį pamilo. Bet vieną didelę paslaptį turi ir ji.
Draskomas pareigos šeimai ir meilės Aivai, Ferhatas pasiryžta drastiškam žingsniui. Bet ar rizika ne per didelė?
Aiva- vertėja, kuri grįždama iš Stambulo lėktuve susipažįsta su turku Ferhatu, kuris prislėgtas šeimos bėdų vyksta į Lietuvą. Lietuvoje jie vėl susitinka ir prasideda karšta meilė. Tačiau jai nelemta trukti amžinai... Ferhatas per prievartą apvesdinamas su priešo seserimi, o Aiva lieka įskaudinta... Tačiau ir tai dar ne pabaiga visoje šioje ašarų pakalnėje.
Knyga man labai patiko. Dar karštesnė nei pirmoji autorės knyga. Veiksmas vystėsi labai greitai ir gal kiek per daug greitai. Pats romanas tarsi turkiškas serialas: dramos, nusikaltimai, kriminalai, meilė ir aistra. Manau, kad ši knyga dar geresnė ir įdomesnė nei pirmoji autorės knyga. Labiausiai mane nervino Joris. Šitas veikėjas buvo tikras debilas. O Aivai kaip visose turkiškose dramose teko sunkus likimas ir ašarų pakalnė. Tačiau laimei tokio žanro knygos turi visada laimingas pabaigas ir galėjau džiaugtis ja. Gaila buvo Arno, nes žinau, ką reiškia meilė be atsako... bet ką padarysi.
Skyriai buvo labai trumpučiai – man tai patinka. Skaitėsi super lengvai ir greitai – irgi pliusas. Perskaičiau per vieną dieną, nes taip įtraukė, kad negalėjau padėti į šoną.
Rekomenduoju visiems, kam patinka insta-love, seksas ir dramos. Nerekomenduoju tiems, kam „seilės“ nepatinka, nes tos meilės čia daug.
Taip norėjosi tų plonų ir greitai perskaitomų meilės romanų, ir šis tobulai tiko! Skaičiau ir prieš akis mačiau anksčiau taip mėgstamų turkų serialų siužetus (tiesiog tam neliko laiko, o meilė jiems liko 😁), tai ši knyga būtent tokia, tik su lietuviškos vertėjos Aiva prieskoniu, kuri įsimylėjo turką Ferchatą. O vardai, o įtampa, siužetas, melodrama ir meilė meilė, karšta ir aistringa, pilna skaudžių padarinių ir išgyvenimų, bet netikėta iki pabaigos 🥰
Liūdniausias kada nors mano rašytas komentaras apie knygą. Kad ir kaip mėgčiau tuos meilės romanus po sunkios darbo dienos, kas per daug - tas labai labai nesveika. Kaip turkiškas serialas, jeigu istoriją praplėstume dar keliais tūkstančiais puslapių, būtų įmanomybė, tačiau kaip knyga - visko buvo per daug, per greitai, visas veiksmas atrodė tiesiog netinkama šitam laikui ir šitai vietai. Nei vieno veikėjo iki galo nesupratau, neprisijaukinau. Akivaizdu, kad į vieną istoriją buvo bandoma sudėti viską, kas tik įmanoma – vedybos su nemylima moterimi, mylimos moters netikėtas pastojimas, susišaudymai, pagrobimai, prisikėlimas iš mirusiųjų, atminties praradimas ir dar tokia begalybė, kad atrodo jau ne tik varčiau akis, bet balsu juokiausi iš rimtai aprašomų situacijų. Dar nepamirškime, kad į 250 puslapių yra sutalpinta kokių trisdešimties metų istorija - ką noriu pasakyti – jeigu ši knyga būtų ilgesnė, gal netgi visas sudėtas lobynas neatrodytų toks didelis, bet kai knyga yra tokia trumpa, nereikia net numanyti, kad visko buvo paprasčiausiai per daug. Manau, būtų užtekę plėtoti vos kelias potemes, kitus "akibrokštus" paliekant naujai istorija. Nors šios istorijos veiksmas keitė vienas kitą, tačiau kas tikrai nepasikeitė per tuos trisdešimt metų, tai veikėjų charakteriai. Su kokiu gimė, su tokiu ir paseno – absoliučiai jokios dinamikos. Dar kartą pasakysiu, kad labai liūdna, bet nenuleisiu rankų ir griebsiu bandyti bet kokį kitą autorės romaną. O ką gali žinoti.
Ak ta meilė, meilė, meilė. Ką ji su įsimylėjėliais daro. Aivą ir Ferhatą visiškai pavergė nuo pat pirmos pažinties dienos, įsiveldama į jų gyvenimus ilgam. Lietuvė ir turkas, kriminalai, susišaudymai, meilė ir kančia, kerštas, neapykanta ir aistra - visko čia būtą. Istorija mane įtraukė nuo pat pradžios iki pabaigos. Sukrimtau, kaip saldainį - saldžiai, skaniai ir greitai.
❤Dovilė Kucevičienė - Kai meilė brangesnė už gyvenimą❤
Kaip patiko!💥
🕉Ferhato ir Aivos meilės istorija.🕉
Daugiau į turinį nenoriu gilintis, nes bijau jums atskleisti per daug.😃
✔Istorija mane giliai įtraukė ir knygą įveikiau vos per kelis vakarus. Reikės perskaityti daugiau Dovilės Kucevičienės knygų, nes ši - man pirmoji, ir tikrai likau sužavėta.
✔Labai gražus viršelis!
✔Trumpi skyriai, kuriuose keičiasi pasakojimas iš vyro, ir iš moters pusės.
✔Žinokit, autorė sugebėjo ir nuliūdinti, ir nustebinti mane knygos pabaigoje. Oi, kokia ta pabaiga! Patiks ir jums, jei dar neskaitėte.😊
❌Nepatiko tik vienas aspektas - Aivos vardas. Nes neseniai skaičiau Simonos Šaros knygas, ir ten vardas buvo tas pats. Atrodo, toks negirdėtas vardas, bet net dviejų skirtingų Lietuvos autorių panaudotas. O kaip jums ši knyga? Patiko?😊
Panašaus siužeto tik pabaiga skiriasi jei gerai pamenu yra turkų serialas. Tad autore turbut adaptavo tai 😀 knyga labai sokinejanti su mintimis po puses knygos norejosi neskaityti bet nemegstu nepabaigti knygos 😀 taip pat siuzetas labai greitai ejosi tie metu sokinejimai nedave nieko gero
Ale jau tokia naivi moteris, kad graudu. Iš visų knygų, kurias teko man skaityt Aivos charakteris pats skysčiausias. Erzino, kad vos pačiulba jai kažką saldaus ir jau lydosi.
Daugelio veikėjų aš nesupratau iki galo, nes kartais daro tokius veiksmus, kad atrodo nu kam to reikia. Juk viską galima kitaip išspręst.
Nors be veikėjų man dar taip pat nepatiko, knygos pabaiga, kalbu apie paskutinius kelius skyrius, kai jis netikėtai grįžta. Tada jau tikrai galėjo jis ten ir nusibaigt. Mano manymu jau geriau būtų pasibaigę ne su laiminga meile, bet sūnaus vestuvėmis.
Wow wow wow "Ploju atsistojus" 👏 Tiesiog nuostabi knyga💯 Tiek daug jausmu,tiek daug skausmo ir kancios,teko ne viena asara nubraukti🫣 bet... tikra meile visada islieka tikra🥰 Knyga itraukianti nuo pat pirmo puslapio,skaitosi labai lengvai,tikrai rekomenduoju romanu megejoms🥰💯👌👏