Rimtas žaidimas / Daktaras Glasas

by Hjalmar Söderberg, Jalmaras Sioderbergas, Eugenija Stravinskienė (Translator)

Skandinavų rašytojo du psichologiniai romanai.

Kūriniai Daktaras Glasas bei Rimtas žaidimas pirmą kartą išleisti švedų kalba 1905 bei 1912 metais atitinkamai.

300 pages, Hardcover

Published January 1, 1971

About the author

Hjalmar Emil Fredrik Söderberg was a Swedish novelist, playwright, poet and journalist. His works often deal with melancholy and lovelorn characters, and offer a rich portrayal of contemporary Stockholm through the eyes of the flaneur. Söderberg is greatly appreciated in his native country, and is sometimes considered to be the equal of August Strindberg, Sweden's national author.

Reviews

[Dar vieną puslapį · Rating 2 out of 5]

Švedų rašytojas Hjalmar Söderberg bent man nėra gerai žinomas, o jei jau visai atvirai, tai apie jį nebuvau girdėjusi. Tiesa, Švedijoje šis rašytojas žinomas tikrai plačiai, nes priskiriamas prie literatūros klasikų, o kūriniai "Rimtas žaidimas" bei "Daktaras Glasas" įrašyti į šalies kūrinių Olimpą ir analizuoja tokias nemirštančias temas kaip meilė, moralė, prasmė. Turiu paminėti, kad šioje knygoje yra du atskiri kūriniai, tad ir aptarsiu juos atskirai.


"Daktaras Glasas", kaip kūrinio pavadinimas sufleruoja, dėmesio centre pastato gydytoją. Šis vyras, gyvenęs gana ramų ir niekuo neišsiskiriantį gyvenimą, yra priverstas spręsti dilemą - ar nužudyti vienos pacientės vyrą, nes ji be galo kankinasi, o mūsų mielasis gydytojas dėl jos pametė galvą. Keletas niuansų - jaunoji žavingoji moteris myli kitą, tad šansas po teigiamo sprendimo šalia turėti mylimą moterį beveik nulinis. Kitas momentas - nusikaltimo galima auka yra dvasininkas, kas faktas, kad dar suteikia didesnio svorio pačiam nusikaltimui.


Puikiai inkorporuojama pagrindinių veikėjų išvaizda - moteris labai graži, tad atsispirti jai sunku, daktaras niekuo neypatingas, tad šiek tiek pamirksėjus akutėmis gana lengvai įsimyli ir net imasi spręsti vidinės dilemos apie galimą nužudymą, na o dvasininkas, faktas, atstumiantis, negražus ir visoks koks.

Viena reikia būtinai paminėti - veiksmo čia mažai. Viskas sukasi apie konfliktą ir vidinį daktaro monologą ryžtis nusikaltimui ar ne. Tiesa pasakius, nors ir mėgstu kūrinius, kuriuose veiksmo ne itin daug, bet ši knyga pasirodė nuobodoka. Kažkoks jausmas, kad skaityta, matyta ir nestebina. Savotiškai net pavadinčiau "Nusikaltimo ir bausmės" švediška versija.

Kitas pasakojimas - "Rimtas žaidimas". Šis man pasirodė kur kas įdomesnis. Jame aptinkame du herojus - Lydiją ir Arvidą. Jie susitinka, įsimyli, bet čia drama ne pasibaigia, o tik prasideda, nes autorius užgriebia įdomų kampą - kaip romantiška užgimusi meilė keičiasi iš idealistinės, gana menkai nutuokiančios iki išbandomos kasdienybe, bręstančios, aplipdytos laiko išbandymo, pareigų, visuomenės lūkesčių. Galime stebėti kaip meilė neretai neatlaiko išbandymo realybe.

Dėl kūrinio tempo ir vėl - čia didelio judesio nerasite. Söderberg stilistika - rami tėkmė, vyksmas, nuosaikumas.

Nepadarė didesnio įspūdžio. Sakyčiau tokia prastenė Dostojevskio versija. Nepamačiau aš čia kažko naujo, nustebinusio. Tai tiek.


📕 Susitikime IG: https://www.instagram.com/dar.viena.p...
📕 Susitikime Facebook: https://m.facebook.com/dar.viena.puslapi

[Jolanta · Rating 4 out of 5]

❝ Mano gyvenimas tuščias ir skurdus, man jis neturi jokios prasmės, bet vis dėlto aš jo laikausi įsikibęs…


❝ Norėti- reiškia mokėti pasirinkti. O, kaip sunku pasirinkti! Mokėti pasirinkti- reiškia mokėti atsisakyti.

[Giedrė Po · Rating 4 out of 5]

• Ne kartą buvau susimąsčiusi, kad kiekviename iš mūsų gyvuoja dvi (o gal ir daugiau?) asmenybės. Kurią iš jų išleisti į „laisvuosius vandenis” — sprendžiame mes patys. Galime paleisti abu savo „Aš” ir stebinti aplinkinius savo nuolatine nuotaikų (ir ne tik) kaita, galime paleisti vieną savo pusę, o kitą visomis išgalėmis laikyti skausmingai užgniaužtą ir kasnakt gultis su ja į lovą, o rytais regėti veidrodyje, žvelgiant priekaištingu žvilgsniu, o galime visą gyvenimą apgaudinėti save ir manyti, ir sakyti, kad turime tik vieną pusę — mes tokie, kokie esame, ir tokie, kokius mus regi kiti.
Bet ar tikrai?
⠀
Pagrindinis knygos „Daktaras Glasas” veikėjas blaškėsi tokiuose dviejų „Aš” spąstuose — istorija persunkta dvilypumo, savęs pažinimo, sąžinės balso, o taip pat ir — prievartos, moterų bei visų žmonių teisių ir pasirinkimo laisvių temomis. Dienoraščio forma pateiktoje istorijoje daug vidinių apmąstymų apie tai, kas teisinga, o kas ne, kada ir vardan ko galima paminti savo principus, kuriais kvėpavai ir tikėjai visą savo gyvenimą. Ši istorija su savo slogia, klampia ir niūria atmosfera (ji dažnai sutinkama skandinavų literatūroje, kurią dėl to ir pamėgau!) prikaustė mano dėmesį nuo pat pirmų iki paskutinių puslapių — čia radau visa tai, ką mėgstu klasikoje.
⠀
Dvylipumo tema atsikartoja ir kitoje autoriaus knygoje — „Rimtas žaidimas”. Tik čia jau gausu ir kitokių temų: (ne)ištikimybės, teisybės kainos, politinių niuansų. Ir jeigu pagalvotumėte, kad šiame rinkinyje pirmu smuiku groja „Daktaras Glasas”, o „Rimtas žaidimas” tik malonus priedas, tai, patikėkite, perskaitę „Rimtas žaidimas”, susimąstysite, kuri knyga Jums patiko labiau.
⠀
Perskaičiusi abi knygas supratau, kad autorius man tapo maloniu atradimu ne tik dėl sukurtos slogios atmosferos, į kurią jis panardina skaitytoją abiejose istorijose, bet ir dėl puikiai rašytojo plunksna nupieštų veikėjų portretų — nei vienas iš jų tavęs link savęs nepritraukia, nei vienam skaitydamas nepradedi itin simpatizuoti, bet juos matai taip ryškiai, lyg sėdėtum su jais kartu, tiesiog kitoje stalo pusėje. Puiki skaitymo patirtis, man labai patiko!