Praėjus Kalėdų pasiruošimo karštligei, artėjant Naujiems Metams, skubu rašyti dar vieną atsiliepimą apie perskaitytą knygą. Mano pasirinkimas šį kartą buvo visai kitoks nei įprastai-lengvas pramoginis meilės romanas. Bent jau aš taip galvojau, kol nepradėjau jo narplioti. Susan Mallery man pažįstama buvo iš anksčiau, lietuvių kalba leistų dviejų jos knygų, bet dar neskaitytų. Todėl iš leidyklos gavusi pačias naujausias autorės dvi knygas dovanų, pažintį su autore nusprendžiau pradėti nuo pastarųjų. Mano sprendimas skaityti šį meilės romaną buvo pasirinktas kaip tik laiku ir vietoje, o dar toks ryškus oranžinis viršelis, primenantis mandarinus, taip ir sužadino norą kuo greičiau kibti į knygą. Taigi, nevyniojant į vatą, trumpai apie ką ši knyga? Veiksmas mus nukelia į vieną Amerikos miestelį, į kurį grįžta vyro išduota Džilė Stern. Sakysite, kad kaip visada banali meilės istorija bla bla bla. Na iš pažiūros gal ir taip, tačiau tos meilės šioje knygoje buvo tikrai labai mažai. Grįžusi į savo gimtąjį miestelį ji susitinka savo paauglystės laikų meilę Maką Kendriką. Tačiau laikai jau nebe tie-jie nebe paaugliai, o suaugę žmonės, turintys ir gvildenantys savas problemas. Džilė advokatė, tačiau savo gyvenime taip ir neradusi savo tikrosios laimės ir meilės. Makas, miestelio šerifas, sunkiai išgyvenantis praeities nutikimus, besirūpinantis savo dukra, bet tuo pačiu ir bėgantis nuo jos. Likimas vėl po daugybės metų suveda šiuos du suaugusius žmones neatsitiktinai, o tam, kad jie išsiaiškintų viską iki galo ir praeičiai padėtų riebų storą tašką. Šioje knygoje tikrai netrūksta dramų, veiksmo, jausmų proveržio, rūpesčio savo artimam žmogui, aistros ir švelnumo. Tačiau visi šie dalykai taip tinka šioje knygoje, kad be jų visų būtų tikrai neįdomu skaityti. Šis romanas man šiek tiek priminė Jodi Picoult, Diane Chamberlain romanus tik su daug lengvesne potekste. Skaitydama šį romaną, gavau visko, ko norėjau, kad jame būtų:nuo intrigos, paslapčių iki tikros bei tyros meilės. Buvo tikrai naudinga ir pravartu paįvairinti savo literatūrinį skonį savo šitokiu pasirinkimu, nes ranką prie širdies pridėjus, galiu patvirtinti, kad kiekvienam iš mūsų reikia tos meilės, tik kiekvienas skirtingai priimame kaip ją pasiimti bei priimti. Ir tų meilės romanų reikia, nes kiek gi gyvenime galime būti rimti ar susikaustę. Taip, sutinku, jie kartais būna banalūs ir nuobodūs, bet be šių dalykų taip ir nesužinotume, kas yra gyvenime druska ir pipirai ir kad gyvenimas nėra vien tik cukrus. Kas skaitysite, linkiu saldaus skaitymo su trupučio aštrumo prieskoniu.