Du sens I: Essais sémiotiques

by Algirdas Julien Greimas

La quête . Le sémioticien est à la poursuite du sens qui lui échappe : tout ce qu’il arrive à cerner ce sont les conditions de son existence, les modes de sa manifestation. Les multiples formes de la signification, tel est l’objet possible de la sémiotique . Les domaines . Le sens est évacué pour que se construise la science. Il se dédouble, au contraire, en connotations sociales et se solidifie, pour que se constitue le « monde du sens commun ». Il se transforme, selon des règles à prévoir, pour produire la diversité que nous lui connaissons dans l’espace et dans le temps. La méthode . La sémiotique comporte un renversement des postulats de la linguistique. Elle ne peut partir ni des mots à combiner, ni des énoncés à générer. Elle doit s’installer au niveau des discours et des textes. Ainsi des conditions (antérieures au phénomène linguistique) de la production des récits : comment, à partir de structures fondamentales abstraites, se constitue l’univers anthropomorphe de la narration ? La modulation . Des structures fondamentales jusqu’aux formes complexes de la manifestation, en passant par les différents niveaux (et modèles) du discours et du texte, on peut suivre une modulation du sens. Ici sont explorés le folklore, la mythologie, la poésie et jusqu’aux mots croisés. C’est à travers tous les plans de la contrainte sémiotique que se joue une créativité dont le produit, en fin de compte, est l’illusion de la liberté, de la vérité, de la beauté. Algirdas Julien Greimas Né en 1917 en Lituanie, mort en 1992 à Paris. Doctorat ès Lettres (Sorbonne, 1949). Professeur à Alexandrie, Ankara, Istanbul, Poitiers. Directeur d’études (sémantique générale) à l’École pratique des hautes études, VIe section, à partir de 1965. C'est à la suite d'une tentative de fonder une lexicologie (basée sur les unités-mots) qu'Algirdas Julien Greimas est venu à la sémantique et de là, de par la nécessité de dépasser les limites de celle-ci, à une sémiotique structurale.

320 pages, Paperback

Published March 2, 2012

About the author

Greimas Algirdas Julius [1917 III 9 Tuloje (Rusija) – 1992 II 27 Paryžiuje, palaidotas Kaune], kalbininkas, semiotikas, mitologijos tyrinėtojas, eseistas. Baigė Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją, studijavo teisę VDU (1934-1935) ir kalbotyrą Grenoblio (1936-1939) universitete.

II pasaulinio karo metais gyvendamas Lietuvoje įsitraukė į antinacinį sąjūdį. Karo metų patirtį po daugiau nei keturiasdešimties metų Greimas apibūdins kaip nulėmusią ir jo intelektualinę biografiją. Interviu Paryžiaus dienraščiui Le Quotidien de Paris jis teigė: „Mano intelektualinis kelias iš dalies paaiškinamas mano kilme ir tais įvykiais, kuriems atsivėrė mano jaunystės Lietuva; būti semiotiku – tai kelti prasmės klausimą. Karas, jo absurdiškumas skatino susirūpinti prasme tų baisybių, kurios vyko prieš jūsų akis. Tai ir buvo manasis psichologinis fonas“.

1944 m. Greimas grįžo į Prancūziją. 1948 m. Sorbonoje apgynė daktaro disertaciją Mada 1830-aisiais (išspausdinta 2000). Dėstė Aleksandrijos, Ankaros, Stambulo, Poitiers universitetuose. Nuo 1965 m. Paryžiuje vadovavo semiolingvistinių tyrimų seminarui, kurio pagrindu susiformavo Paryžiaus semiotikos mokykla. Daugumą kalbinių bei semiotinių darbų parašė prancūziškai, o mitologijos studijas ir eseistiką lietuviškai.

Stambiausi leksikografiniai darbai – Senosios prancūzų kalbos žodynas (1968), Viduriniosios prancūzų kalbos žodynas: Renesansas (1992, su T. M. Keane). Sukūrė bendrąją reikšmės teoriją, kurią išdėstė prancūzų k. rašytose knygose Struktūrinė semantika (1966), Apie prasmę (1970),Maupassant’as. Teksto semiotika: Praktinės pratybos (1976), Semiotika ir visuomenės mokslai (1976), Semiotika: Aiškinamasis kalbos teorijos žodynas(1, 1979, su J. Courtés, 2, 1986, kartu su kitais autoriais), Apie prasmę II (1983), Apie netobulumą (1987), Pasijų semiotika (1991, su J. Fontanille). Elementariųjų reikšmės sistemų aprašymą Greimas susiejo su naratyvine sintakse, tinkančia įvairioms “kalboms” analizuoti. Pagal jo teoriją, sąmoninga ir nesąmoninga žmogaus veikla yra nuolatinis jam vertingų objektų įgijimas ar netekimas, vertės objektų mainai sąlygoja pažintinio, etinio ir estetinio prado sąryšį gyvenime.

Nuo naratyvumo teorijos tyrinėtojas ėjo prie modalumų, vėliau prie intersubjektyvumo problemų, nuo kategorinėmis priešpriešomis grindžiamų struktūrų – prie aspektualumo, tensyvumo, tapsmo analizės. Semiotiškai interpretavo pasijų apraiškas ir estetinį žmogaus santykį su pasauliu, analizavo įvairių tautų rašytojų kūrinius, Evangelijos paraboles, moralinę laikyseną, tikėjimo nuostatas. Naudodamasis prancūzų mitologų G. Dumézilio, C. Lévi-Strausso, M. Detienne’o tyrinėjimais, Greimas sukūrė lietuvių mitologijos rekonstrukcijos metodą, taikytą studijose Apie dievus ir žmones (1979), Tautos atminties beieškant (1990), rankraštyje likusiuose Gedimino sapno ir Palemono mitų nagrinėjimuose.

Mitą Greimas laiko figūratyvine visuomenės ideologijos forma, pasakojimu, atsakančiu į esminius žmogaus būties klausimus. Sudarė antologiją Mitologija šiandien (kartu su Keane, 1996). Lietuvių išeivijos spaudoje, o nuo 1989 m. ir Lietuvoje Greimas spausdino publicistiką ir literatūrinę eseistiką, kartu su S. Žuku parašė knygą Lietuva Pabaltijy: Istorijos ir kultūros bruožai (liet. ir pranc. k., 1993). Greimo semiotika plėtojama daugelyje Europos šalių, Lotynų Amerikoje, Kanadoje.

Reviews

[Giulio · Rating 5 out of 5]

È stata una faticaccia, ma ce l'ho fatta.
Questa raccolta di saggi inizia sicuramente in salita, coi lavori di linguistica (ambito e termini di cui so poco) per poi proseguire però con lo sviluppo dell'analisi strutturale delle storie basata sui lavori e le intuizioni di Levi-Strauss (a cui sono dedicati praticamente metà dei saggi del libro).
Dopo la salita della sezione linguistica e la marcia delle analisi dei miti, si arriva alla discesa con gli ultimi 3/4 saggi che trattano temi apparentemente secondari (per esempio le condizioni ed i rapporti di significato nei....cruciverba) e che introducono intuizioni future.

Non è un libro semplice.
Non è il libro con cui conoscere Greimas.
È uno dei libri con i quali apprezzarlo.