What do you think?
Rate this book
Pažadink mane
VIKTORIJA – simpatiška fotografė, turinti puikų humoro jausmą, nebijanti pasijuokti iš savęs. Legendinę Bridžitą Džouns primenanti mergina nesuka galvos dėl kūno linijų – ji tikrai nesušoktų „Gulbių ežere", juolab strazdanomis nubarstytą nosį yra pasibalnojusi amžinai trukdančiais akiniais. Viktorija – gyvenimiška, paprasta ir nuoširdi.
JORIS – holivudinės išvaizdos odontologas, po ilgo laiko grįžęs į gimtąjį miestą. Vyrui ramybės neduoda praeities demonai, dažnai aplankantys sapnuose. Joris siekia suvesti sąskaitas su žmogumi, sugriovusiu jam gyvenimą. Ar jauną gydytoją apraizgęs paslapčių voratinklis jo neįkalins?
Kartais nuodėmingas „ak, kaip norisi ko nors saldaus" prieš miegą gali būti lemtingas. O protą jaukiantys jausmai užsimegzti netikėčiausiu laiku ir netikėčiausiose vietose – kad ir... odontologo kėdėje!
JAUSMŲ ISTORIJA SU ŽIUPSNIU TRILERIO ĮTAMPOS IR SAUJA HUMORO NEAPLENKIANT RIMTŲ TEMŲ. TRUPINĖLIS TIKRO GYVENIMO, KURIAME YRA VIETOS IR SKAMBIAM JUOKUI, IR GRAUDŽIOMS AŠAROMS.
JORIS – holivudinės išvaizdos odontologas, po ilgo laiko grįžęs į gimtąjį miestą. Vyrui ramybės neduoda praeities demonai, dažnai aplankantys sapnuose. Joris siekia suvesti sąskaitas su žmogumi, sugriovusiu jam gyvenimą. Ar jauną gydytoją apraizgęs paslapčių voratinklis jo neįkalins?
Kartais nuodėmingas „ak, kaip norisi ko nors saldaus" prieš miegą gali būti lemtingas. O protą jaukiantys jausmai užsimegzti netikėčiausiu laiku ir netikėčiausiose vietose – kad ir... odontologo kėdėje!
JAUSMŲ ISTORIJA SU ŽIUPSNIU TRILERIO ĮTAMPOS IR SAUJA HUMORO NEAPLENKIANT RIMTŲ TEMŲ. TRUPINĖLIS TIKRO GYVENIMO, KURIAME YRA VIETOS IR SKAMBIAM JUOKUI, IR GRAUDŽIOMS AŠAROMS.
224 pages, Hardcover
First published February 20, 2023
4 people are currently reading
95 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 30 of 61 reviews
May 23, 2023
2/5
Pasiėmiau knygą žinodama, kad žanras ne man įprastas, tačiau ir keldama tokius reikalavimus, kaip meilės romanams ir pridera. Čia radau dalykų, kurie džiugina – moters požiūris į savo pačios seksualumą, gražus santykis su vyresniais žmonėmis. Smagu, kad autorė bando pasižiūrėti į žanrą kitaip nei iki šiol autorės Lietuvoje – čia randama ir šiokia tokia trilerio linija. Visgi, tikiu, kad tobulėti galima tik per nuoširdžius atsiliepimus, todėl turiu paminėti ir tai, kas nuliūdino. Ypač kliuvo vis dar gajus, bet, tikiu, ydingas Bridžitos Džouns ir gražuolio, tobuluolio tropas, tipo – kaip jis gali manęs, netobulos, (nes nelabai plonos), norėti? Geriausios Viktorijos draugės pastovūs komentarai apie jos svorį man tik ir sako – žmonės, kurie su tavimi taip kalba, tau ne draugai. Džiaugiausi masturbacijos scena – smagu, kad moterų pasitenkinimas ne paskutinėje vietoje. Visgi, ypač pritrūko veikėjų išpildymo – knyga tokia trumpa, kai kurie skyriai vos po puslapį, pokalbiai – vos kelių sakinių. Vietomis nesutvarkyta tiesioginės kalbos skyryba.
Trilerio linija pernelyg akivaizdi (meilės romanui nuspėjamumas netrukdo, o vat su trileriais jau kitokie lūkesčiai), jai pritrūko logikos, jėgos, detalumo. Kai kurie siužetiniai vingiai atsitrenkia į aklavietę – vietoje nelabai kur vedančių užpildų mieliau būčiau pasigilinusi į vidinius veikėjų pasaulius. Pagrindinei veikėjai trūko motyvacijos – ar ji tik apie vyrą, jo nuomonę ir poreikius? Dialogai rodėsi perdėm skuboti, dramatiški. Trūko drąsos, kurios autorė akivaizdžiai turi, bet gazą būčiau spaudusi stipriau – daugiau laisvos kalbos, daugiau gilių temų. Čia praplaukta paviršiumi, nors idėjos – apie traumas, netektį – svarbios ir jautrios, reikalingos! Atrodė, jog viskas išsisprendžia akimirksniu, o sekso scenų tokioje trumpoje knygoje buvo daugiau, nei tikrų, nuoširdžių pokalbių – tas ypač nesiderina su veikėjų pirmuoju konfliktu, rodomu Viktorijos polinkiu į nepasitikėjimą. Visgi, autorė, tikiuosi, rankų nenuleis – ji turi humoro jausmą, aistrą tobulėti ir tikiu, kad rašydama dar augs – ypač jei kels sau iššūkius ir lips iš komforto zonos drąsiau, tvirčiau!
Pasiėmiau knygą žinodama, kad žanras ne man įprastas, tačiau ir keldama tokius reikalavimus, kaip meilės romanams ir pridera. Čia radau dalykų, kurie džiugina – moters požiūris į savo pačios seksualumą, gražus santykis su vyresniais žmonėmis. Smagu, kad autorė bando pasižiūrėti į žanrą kitaip nei iki šiol autorės Lietuvoje – čia randama ir šiokia tokia trilerio linija. Visgi, tikiu, kad tobulėti galima tik per nuoširdžius atsiliepimus, todėl turiu paminėti ir tai, kas nuliūdino. Ypač kliuvo vis dar gajus, bet, tikiu, ydingas Bridžitos Džouns ir gražuolio, tobuluolio tropas, tipo – kaip jis gali manęs, netobulos, (nes nelabai plonos), norėti? Geriausios Viktorijos draugės pastovūs komentarai apie jos svorį man tik ir sako – žmonės, kurie su tavimi taip kalba, tau ne draugai. Džiaugiausi masturbacijos scena – smagu, kad moterų pasitenkinimas ne paskutinėje vietoje. Visgi, ypač pritrūko veikėjų išpildymo – knyga tokia trumpa, kai kurie skyriai vos po puslapį, pokalbiai – vos kelių sakinių. Vietomis nesutvarkyta tiesioginės kalbos skyryba.
Trilerio linija pernelyg akivaizdi (meilės romanui nuspėjamumas netrukdo, o vat su trileriais jau kitokie lūkesčiai), jai pritrūko logikos, jėgos, detalumo. Kai kurie siužetiniai vingiai atsitrenkia į aklavietę – vietoje nelabai kur vedančių užpildų mieliau būčiau pasigilinusi į vidinius veikėjų pasaulius. Pagrindinei veikėjai trūko motyvacijos – ar ji tik apie vyrą, jo nuomonę ir poreikius? Dialogai rodėsi perdėm skuboti, dramatiški. Trūko drąsos, kurios autorė akivaizdžiai turi, bet gazą būčiau spaudusi stipriau – daugiau laisvos kalbos, daugiau gilių temų. Čia praplaukta paviršiumi, nors idėjos – apie traumas, netektį – svarbios ir jautrios, reikalingos! Atrodė, jog viskas išsisprendžia akimirksniu, o sekso scenų tokioje trumpoje knygoje buvo daugiau, nei tikrų, nuoširdžių pokalbių – tas ypač nesiderina su veikėjų pirmuoju konfliktu, rodomu Viktorijos polinkiu į nepasitikėjimą. Visgi, autorė, tikiuosi, rankų nenuleis – ji turi humoro jausmą, aistrą tobulėti ir tikiu, kad rašydama dar augs – ypač jei kels sau iššūkius ir lips iš komforto zonos drąsiau, tvirčiau!
March 30, 2023
Aš, išgyvenusi ankstyvuosius 2000-uosius, džinsų žemu liemeniu madą, kurios metu matėm viena kitos skirmantus dažniau nei savo babas, esu rašytojos Helen Fielding sukurtos Bridžitos Džouns knygų epidemijos auka 😌. Bridžita įkvėpė ir šimtus autorių, kurie pagal jos prototipą kūrė savo romantines istorijas. Jose dažnai rasite nevėkšlą, pavalgiusią veikėją, vengiančią tortuko 👸, kurią netikėtai įsimyli tobulas vyras. Tokiose knygose vietos moterų savivertei – mažoka, bet tokie buvo laikai. Nors jie keičiasi, šiuolaikinėje literatūroje Bridžitos nuodų vis dar apstu. Jie jaučiami ir lietuvių rašytojos Ievos Vill knygoje „Pažadink mane“.
„ – Tai gal torto pirmiau atpjauk, tik paskui tardyk? – apsimetu įsižeidusi ir sukryžiuoju rankas ant krūtinės.
– Nevalgyk to torto, nes turėsit seksu užsiimti tik tamsoj, – prunkšteli mano figūrą mėgstanti pašiepti draugė.“
Šioje knygoje gausu juokelių, nutaikytų į moters išvaizdą, dėl kurios kompleksuoja pagrindinė veikėja. Keista, kad didžiąją dalį tų replikų pagrindinei veikėjai išsako jos draugė. Jeigu jau turite tokią draugę – meldžiu, meskit panelę Toksiką per bortą 👹!
Suprantu, kad daugelis Lietuvos moterų užaugo aplinkoje, kur buvo nuolat kritikuojamos: savo mamų, draugių, vyrų. Normalu, kad tai atsispindi ir literatūroje, bet Bridžitos erai atėjo pabaiga: moterys ne tik jaukiau jaučiasi savo kūnuose, bet ir pradeda jais didžiuotis. Celiulitas, strijos ir gelbėjimosi ratas ant pilvo jau nebėra didžiausia tragedija, kurią suvaldys grikių dieta 😌.
„Išlaisvink mane“ turėtų daugiau potencialo, jeigu rašytoja nebūtų ėjusi keliu „aš kompleksuota moteriškė, o jis tobulas vyras“. Patekusi į stereotipinės istorijos pinkles, autorė paskendo. Pagrindinė veikėja, kaip ir tobulas jos dantistas, man pasirodė banalūs ir viendimensiniai. Minėti trilerio elementai taip pat buvo silpni, užskubėti, vietomis neapgalvoti.
Tiesa, ne viskas šioje knygoje yra blogai. Man patiko, kaip Ieva į savo tekstą įpina lietuviškus keiksmus, suteikiančius jos istorijai savitumo. Taip pat vertinu bandymus pajuokauti pagrindinės veikėjos išvaizdos sąskaita, bet šiuo atveju tai nebuvo mano humoras 😊.
„ – Tai gal torto pirmiau atpjauk, tik paskui tardyk? – apsimetu įsižeidusi ir sukryžiuoju rankas ant krūtinės.
– Nevalgyk to torto, nes turėsit seksu užsiimti tik tamsoj, – prunkšteli mano figūrą mėgstanti pašiepti draugė.“
Šioje knygoje gausu juokelių, nutaikytų į moters išvaizdą, dėl kurios kompleksuoja pagrindinė veikėja. Keista, kad didžiąją dalį tų replikų pagrindinei veikėjai išsako jos draugė. Jeigu jau turite tokią draugę – meldžiu, meskit panelę Toksiką per bortą 👹!
Suprantu, kad daugelis Lietuvos moterų užaugo aplinkoje, kur buvo nuolat kritikuojamos: savo mamų, draugių, vyrų. Normalu, kad tai atsispindi ir literatūroje, bet Bridžitos erai atėjo pabaiga: moterys ne tik jaukiau jaučiasi savo kūnuose, bet ir pradeda jais didžiuotis. Celiulitas, strijos ir gelbėjimosi ratas ant pilvo jau nebėra didžiausia tragedija, kurią suvaldys grikių dieta 😌.
„Išlaisvink mane“ turėtų daugiau potencialo, jeigu rašytoja nebūtų ėjusi keliu „aš kompleksuota moteriškė, o jis tobulas vyras“. Patekusi į stereotipinės istorijos pinkles, autorė paskendo. Pagrindinė veikėja, kaip ir tobulas jos dantistas, man pasirodė banalūs ir viendimensiniai. Minėti trilerio elementai taip pat buvo silpni, užskubėti, vietomis neapgalvoti.
Tiesa, ne viskas šioje knygoje yra blogai. Man patiko, kaip Ieva į savo tekstą įpina lietuviškus keiksmus, suteikiančius jos istorijai savitumo. Taip pat vertinu bandymus pajuokauti pagrindinės veikėjos išvaizdos sąskaita, bet šiuo atveju tai nebuvo mano humoras 😊.
April 17, 2023
Vieną žvaigždutę - už tai, kad knyga mane įtraukė ir jog sugebėjau ją perskaityti per du vakarus.
Humoro neradau. Prasmės neradau. Trilerio elementų neradau. Žmogaus vertinimą iš ne tik fizinių "matmenų" ir aistros - irgi neradau.
Jei man būtų dabar 16 - 18 metų, šį romaną vertinčiau truputį geriau. Bet kai tau 32, kai jau truputį atskiri aistras nuo kažko rimčiau... belieka įvertinti tik tiek.
O tie lūpdažiai ... ant vyriško pasididžiavimo... nepridėjo skonio romanui, man deja sukėlė bjaurastį.
Trumpai - pusiau erotinis romanas, vien tik apie aistrą ir seksą. Prasmės 0.
Humoro neradau. Prasmės neradau. Trilerio elementų neradau. Žmogaus vertinimą iš ne tik fizinių "matmenų" ir aistros - irgi neradau.
Jei man būtų dabar 16 - 18 metų, šį romaną vertinčiau truputį geriau. Bet kai tau 32, kai jau truputį atskiri aistras nuo kažko rimčiau... belieka įvertinti tik tiek.
O tie lūpdažiai ... ant vyriško pasididžiavimo... nepridėjo skonio romanui, man deja sukėlė bjaurastį.
Trumpai - pusiau erotinis romanas, vien tik apie aistrą ir seksą. Prasmės 0.
March 9, 2024
Apžvalga ilga. Pradedam?
Viktorija pradžioje mums pristatoma, kaip užsispyrus ožka (gerąją prasme), patyčiom besimėtanti įžūloka mergiotė. Iškart pasijutau įmesta į veiksmą, ir jau tryniau pirštais, kad oj kaip gerai, juk knygos maža apimtis. Vis verčiant puslapius, įdomesnis Viktorijos charakteris pradeda lįsti. Knygose kaip įprasta veikėjai tobulėja, auga, po truputį atskleidžiamos jų savybės. Tačiau, kažkas nutinka, kad mūsų pagrindinė herojė tampa eilinė pana, kuri užpyks dėl pati nežino ko (tik nekiškit čia logikos moterų), ir pradeda verkti “vyrai nemyli tokių, kaip aš..” kokių? Parodyk man savo vidų. Išrėki garsiai kokia tu esi. Duok man savo randų, kažko, kad suprasčiau kas slypi už viso šito svorio-išvaizdos komplekso. Nes dabar žinau, tik kokia tavo išorė, bet ne charakteris.
Tikrai, skaitydama, lipinau lipdukus, ir šalia rašiau komentarus. Vienas jų buvo “nenormali merga!!!!”, nes kai kurie poelgiai buvo sunkiai pateisinami.
Pirmuose puslapiuose taip pat gaunu ir neskanaus humoro dozę - sakyčiau, lyg patyčias. Ir tik nereikia, kad visų skonis skiriasi. Aš pasijutau lyg kitame pasaulyje. Ar tikrai žmonės taip bendrauja? Gal ir bendrauja, tačiau kodėl tai knygoje paverčiame patyčių scena? Kaip pvz danties plakatas odontologijos skyriuje - o kur jį kabinti daugiau? Šunų kirpykloje? - ir šioje vietoje supratau, kad knyga bus sunki. Perspaustas sarkazmas, ir vėl ne čia pataikiau.
Didžiausias minusas šioje knygoje - išorinio grožio aukštinimas. Kažkoks kvailas manekenių kulto aprašymas. Čia ne tik geriausia draugė toksinė liepia nevalgyti torto, bet ir pati pagrindinė veikėja, apsinuodijus save tokiomis mintimis. Kodėl? Kodėl, Reikia 21a minėti tokius dalykus, kaip “..kresno sudėjimo “. Aišku išimta iš konteksto šie žodžiai skamba meiliai, ar gi ne? Tačiau situacijoje, nuskambėjo, kad jei registratorė yra kresno kūno sudėjimo, trumpų keistos plauku spalvos savininkė - šansų būti jau pono misterio odontologo mergina, tikrai nėra. Ir tai nėra perleista per kokią juoko prizmę. Tai grynos patyčios.
Ir kas kelintas skyrius knygoje seka svorio problemos. Veikėjos pastovios mintys sukasi apie svorį “ pilvas ne plokščias, bet kurgi bus , kai valgau tiek daug saldainių” - atvirai pasakius, man giliai dzin koks jos pilvas. Kai intelektu nesužalotos smegenys, nepadės ir pilvo raumenys. Taip žinau , atsibos skaityti mano burbėjimą apie svorį. Tačiau, kai visas pasaulis bando išlysti iš kvailo tobulo kūno grožio kulto, rašyti apie tai? Ar tikrai tai yra gerai? Kokia žinutė nešama jaunoms merginoms? “Ji pagimdžius perka xs dydžio drabužius. Nusmelkia pavydas. Ech, šiame gyvenime nėra teisybės” .
Kaip ir vaikino vidiniame pasaulyje randame “prioritetus” : naujas darbas, solidus atlyginimas ir plius prie paketo - jauna žavinga asistentė. Wow wow wow. “Užtenka prasitarti, kad esu gydytojas, ir jos dalija savo kūną” . Įkvėpk iškvėpk.
Leidau veikėjams įsivažiuoti. Gal pradžia sunki,ir tiesiog reikia pajudėti iš mirties zonos. Deja kuo toliau, tuo sunkiau tikėjau jais ir besimezgančiais santykiais. Neradau tekste, pokalbio ar veikėjų minčių srauto, kur jie tikrai nuoširdžiai reikštų susižavėjimą vienas kitu. Tik tokius komentarus , kaip “Neblogai uždirba daktarėlis” - ką daugiau pasakyti. Neskanu.
Yra tokių skyrių , kurie lyg ir turėtų pridėti istorijai gilumo, tačiau neatneša nieko naujo. Pvz. Atsiprašymo skyrius - nuobodu. . Jokios žiežirbos. Jokios emocijos. Dialogas blankus. Emocijų nulis. O tiek potencialo, sukurti artimesnį santykį tarp jų. Čia vėl akcentuojamos mintis - svoris, apsivalgymas, ir kūniškas grožis.
Yra vietų tekste, kai pagaliau atrodo autorė pasileido plaukus, tačiau staiga perdėtas noras šmaikštauti pakišo koją. Kam reikėjo sugadinti bučinio sceną su popkornu. Tas momentas, kai įkvepi, antakiai pasikelia ir “oh my day..”
Pakalbėkime apie draugystę. Šalia meilės linijos - eina moterų santykiai. Jie man pasirodė toksiški, vienpusiai, egoistiški. Draugė neranda laiko net pokalbiui, nes amžinai alkanas vaikas. Tik jau nereikia. Ne su laidiniais telefonais gyvenam. Galbūt kabinuosi prie smulkmenų, bet ar ne kasdien mes susiduriam su jom? Mes juk jose gyvenam. Draugė pasirodo, tada kai nori pletkų. “Pasisotina” jais, Iškamantinėja, ir davai neturiu laiko. Draugystę, kaip ir santykius turi kurti ne vienas žmogus. To labai pritrūkau ir šioje linijoje.
Dar labai kliuvo minčių šuolis. Tekste kalbama apie vienus dalykus, ir staiga be jokio perėjimo, jau visiškai kitokia situacija. Aplankydavo j jausmas, kad dingo mažiausiai pusę pastraipos. Ir toks teksto kapojimas išmušdavo iš vėžių.
Knygoje yra veikėjų, kurie atsiranda, prisistato, man kaip skaitytojui, ir paskui jie pradingsta. Koks jų tikslas?
Man kaip žinia patinka dark romance ir čia susidūriau su problema. Yra vienas istorijos aspektas, kai autorė pagrindiniam veikėjui nori suteikti blogiuko įvaizdį. Mano nuomone, tai kas tinka ir skaniai skaitosi DR, ne visada pavyks pritaikyti ir ne visada suteiks spalvų veikėjui, paprastame meilės romane. Jei jau naudojamas kažkoks tropas, tinkantis vienam žanrui, reikia būti atsargiems, naudojant kitur. Šį kartą nepavyko.
Referensai iš žinomų filmų - “Vampyrų dienoraščiai”, “ Pilkų atspalvių” , “Batman” kam kam kam? Nereikia absoliučiai jokių palyginimų. Kurkim unikalius personažus.
Apie trilerio linija, net nekalbėsiu. Sorry, bet čia jo nėra. Yra potencialas istorijoje, bet išpildymo nebuvo.
Finalinė scena.. Viskas per greitai, per daug netikra, per daug skubėta, nejaučiau įtampos. O intriga , kuri buvo kuriama nuo pat pradžių, deja nesudomino.
Yra ir gerų dalykų:
Labiausiai knygoje patikusi vieta, kaip autorė aprašė audras ir žaibus. Aš dievinu šį gamtos šokį. Skaičiau su malonumu.
Taip pat Ačiū už Staselės personažą. Jauku, šilta. Toks savas ir pažįstamas.
Tikiu, kad autorė patobulėjo, ir antroji knyga bus smagesnė.
Viktorija pradžioje mums pristatoma, kaip užsispyrus ožka (gerąją prasme), patyčiom besimėtanti įžūloka mergiotė. Iškart pasijutau įmesta į veiksmą, ir jau tryniau pirštais, kad oj kaip gerai, juk knygos maža apimtis. Vis verčiant puslapius, įdomesnis Viktorijos charakteris pradeda lįsti. Knygose kaip įprasta veikėjai tobulėja, auga, po truputį atskleidžiamos jų savybės. Tačiau, kažkas nutinka, kad mūsų pagrindinė herojė tampa eilinė pana, kuri užpyks dėl pati nežino ko (tik nekiškit čia logikos moterų), ir pradeda verkti “vyrai nemyli tokių, kaip aš..” kokių? Parodyk man savo vidų. Išrėki garsiai kokia tu esi. Duok man savo randų, kažko, kad suprasčiau kas slypi už viso šito svorio-išvaizdos komplekso. Nes dabar žinau, tik kokia tavo išorė, bet ne charakteris.
Tikrai, skaitydama, lipinau lipdukus, ir šalia rašiau komentarus. Vienas jų buvo “nenormali merga!!!!”, nes kai kurie poelgiai buvo sunkiai pateisinami.
Pirmuose puslapiuose taip pat gaunu ir neskanaus humoro dozę - sakyčiau, lyg patyčias. Ir tik nereikia, kad visų skonis skiriasi. Aš pasijutau lyg kitame pasaulyje. Ar tikrai žmonės taip bendrauja? Gal ir bendrauja, tačiau kodėl tai knygoje paverčiame patyčių scena? Kaip pvz danties plakatas odontologijos skyriuje - o kur jį kabinti daugiau? Šunų kirpykloje? - ir šioje vietoje supratau, kad knyga bus sunki. Perspaustas sarkazmas, ir vėl ne čia pataikiau.
Didžiausias minusas šioje knygoje - išorinio grožio aukštinimas. Kažkoks kvailas manekenių kulto aprašymas. Čia ne tik geriausia draugė toksinė liepia nevalgyti torto, bet ir pati pagrindinė veikėja, apsinuodijus save tokiomis mintimis. Kodėl? Kodėl, Reikia 21a minėti tokius dalykus, kaip “..kresno sudėjimo “. Aišku išimta iš konteksto šie žodžiai skamba meiliai, ar gi ne? Tačiau situacijoje, nuskambėjo, kad jei registratorė yra kresno kūno sudėjimo, trumpų keistos plauku spalvos savininkė - šansų būti jau pono misterio odontologo mergina, tikrai nėra. Ir tai nėra perleista per kokią juoko prizmę. Tai grynos patyčios.
Ir kas kelintas skyrius knygoje seka svorio problemos. Veikėjos pastovios mintys sukasi apie svorį “ pilvas ne plokščias, bet kurgi bus , kai valgau tiek daug saldainių” - atvirai pasakius, man giliai dzin koks jos pilvas. Kai intelektu nesužalotos smegenys, nepadės ir pilvo raumenys. Taip žinau , atsibos skaityti mano burbėjimą apie svorį. Tačiau, kai visas pasaulis bando išlysti iš kvailo tobulo kūno grožio kulto, rašyti apie tai? Ar tikrai tai yra gerai? Kokia žinutė nešama jaunoms merginoms? “Ji pagimdžius perka xs dydžio drabužius. Nusmelkia pavydas. Ech, šiame gyvenime nėra teisybės” .
Kaip ir vaikino vidiniame pasaulyje randame “prioritetus” : naujas darbas, solidus atlyginimas ir plius prie paketo - jauna žavinga asistentė. Wow wow wow. “Užtenka prasitarti, kad esu gydytojas, ir jos dalija savo kūną” . Įkvėpk iškvėpk.
Leidau veikėjams įsivažiuoti. Gal pradžia sunki,ir tiesiog reikia pajudėti iš mirties zonos. Deja kuo toliau, tuo sunkiau tikėjau jais ir besimezgančiais santykiais. Neradau tekste, pokalbio ar veikėjų minčių srauto, kur jie tikrai nuoširdžiai reikštų susižavėjimą vienas kitu. Tik tokius komentarus , kaip “Neblogai uždirba daktarėlis” - ką daugiau pasakyti. Neskanu.
Yra tokių skyrių , kurie lyg ir turėtų pridėti istorijai gilumo, tačiau neatneša nieko naujo. Pvz. Atsiprašymo skyrius - nuobodu. . Jokios žiežirbos. Jokios emocijos. Dialogas blankus. Emocijų nulis. O tiek potencialo, sukurti artimesnį santykį tarp jų. Čia vėl akcentuojamos mintis - svoris, apsivalgymas, ir kūniškas grožis.
Yra vietų tekste, kai pagaliau atrodo autorė pasileido plaukus, tačiau staiga perdėtas noras šmaikštauti pakišo koją. Kam reikėjo sugadinti bučinio sceną su popkornu. Tas momentas, kai įkvepi, antakiai pasikelia ir “oh my day..”
Pakalbėkime apie draugystę. Šalia meilės linijos - eina moterų santykiai. Jie man pasirodė toksiški, vienpusiai, egoistiški. Draugė neranda laiko net pokalbiui, nes amžinai alkanas vaikas. Tik jau nereikia. Ne su laidiniais telefonais gyvenam. Galbūt kabinuosi prie smulkmenų, bet ar ne kasdien mes susiduriam su jom? Mes juk jose gyvenam. Draugė pasirodo, tada kai nori pletkų. “Pasisotina” jais, Iškamantinėja, ir davai neturiu laiko. Draugystę, kaip ir santykius turi kurti ne vienas žmogus. To labai pritrūkau ir šioje linijoje.
Dar labai kliuvo minčių šuolis. Tekste kalbama apie vienus dalykus, ir staiga be jokio perėjimo, jau visiškai kitokia situacija. Aplankydavo j jausmas, kad dingo mažiausiai pusę pastraipos. Ir toks teksto kapojimas išmušdavo iš vėžių.
Knygoje yra veikėjų, kurie atsiranda, prisistato, man kaip skaitytojui, ir paskui jie pradingsta. Koks jų tikslas?
Man kaip žinia patinka dark romance ir čia susidūriau su problema. Yra vienas istorijos aspektas, kai autorė pagrindiniam veikėjui nori suteikti blogiuko įvaizdį. Mano nuomone, tai kas tinka ir skaniai skaitosi DR, ne visada pavyks pritaikyti ir ne visada suteiks spalvų veikėjui, paprastame meilės romane. Jei jau naudojamas kažkoks tropas, tinkantis vienam žanrui, reikia būti atsargiems, naudojant kitur. Šį kartą nepavyko.
Referensai iš žinomų filmų - “Vampyrų dienoraščiai”, “ Pilkų atspalvių” , “Batman” kam kam kam? Nereikia absoliučiai jokių palyginimų. Kurkim unikalius personažus.
Apie trilerio linija, net nekalbėsiu. Sorry, bet čia jo nėra. Yra potencialas istorijoje, bet išpildymo nebuvo.
Finalinė scena.. Viskas per greitai, per daug netikra, per daug skubėta, nejaučiau įtampos. O intriga , kuri buvo kuriama nuo pat pradžių, deja nesudomino.
Yra ir gerų dalykų:
Labiausiai knygoje patikusi vieta, kaip autorė aprašė audras ir žaibus. Aš dievinu šį gamtos šokį. Skaičiau su malonumu.
Taip pat Ačiū už Staselės personažą. Jauku, šilta. Toks savas ir pažįstamas.
Tikiu, kad autorė patobulėjo, ir antroji knyga bus smagesnė.
February 24, 2023
Knyga mane taip patiko, kad ją perskaičiau per parą. Knyga lengvai skaitoma, patiko knygos veikėjai jaučiau didelę Simpatiją Joriui, patiko juokinga mergina Viktorija. Pasirodo gyvenimo meilę galima sutikti odontologo kabinete.
February 19, 2023
meilė odontologo kabinete
Gal jau pasenau, kad su blevyzgų žanru man darosi ne pakeliui, bet ‘Pažadink mane’ pasirodė prastokas žanro papildymas.
Banalu viskas nuo gražuoliuko dantisto, kurio raumenys kažkokiu stebuklingu būdu matyt net per gydytojo chalatą iki merginos, kuri įsivaizduoja esanti šlapio skuduro neverta, bet tam gražuoliukui yra tiesiog deivė. Visur išaukštinama fizinė išvaizda ir nors autorė teigia specialiai padariusi pagrindinę heroję nesirūpinančią dėl figūros, tai netrukdo jai tą figūrą turėti, kas dar labiau iškreipia situaciją. Veikėjai nesižavi vienas kito jokiomis savybėmis apart fizinių, todėl aš nejaučiau tarp jų jokios traukos.
Tai, kas turėjo būti juokinga pasibaigia vos ne pirmame skyriuje, kuris pilnas noro būti šmaikščiu, bet iš tiesų ten tik daug burbėjimo su nelogiškai palyginimais. Labai keistai tos amerikietiškos klišės atrodo Lietuvos fone. Smagu, kad autorė pasirinko provincijos miestelį, tik gaila, kad nusprendė slėpti pavadinimą, nes taip viena ranka atėmė tai ką kita buvo davusi.
Greičiausiai nesu tokių knygų skaitytoja, nors esu praeityje skaičiusi puikių jų pavyzdžių, ir mane per daug kas juose erzina. Šiaip ar taip net vertinant žanro rėmuose, pasirodė toks paaugliškas bandymas rašyti, kuriam dar tikrai anksti buvo palikti mėgėjų forumų platybes.
Gal jau pasenau, kad su blevyzgų žanru man darosi ne pakeliui, bet ‘Pažadink mane’ pasirodė prastokas žanro papildymas.
Banalu viskas nuo gražuoliuko dantisto, kurio raumenys kažkokiu stebuklingu būdu matyt net per gydytojo chalatą iki merginos, kuri įsivaizduoja esanti šlapio skuduro neverta, bet tam gražuoliukui yra tiesiog deivė. Visur išaukštinama fizinė išvaizda ir nors autorė teigia specialiai padariusi pagrindinę heroję nesirūpinančią dėl figūros, tai netrukdo jai tą figūrą turėti, kas dar labiau iškreipia situaciją. Veikėjai nesižavi vienas kito jokiomis savybėmis apart fizinių, todėl aš nejaučiau tarp jų jokios traukos.
Tai, kas turėjo būti juokinga pasibaigia vos ne pirmame skyriuje, kuris pilnas noro būti šmaikščiu, bet iš tiesų ten tik daug burbėjimo su nelogiškai palyginimais. Labai keistai tos amerikietiškos klišės atrodo Lietuvos fone. Smagu, kad autorė pasirinko provincijos miestelį, tik gaila, kad nusprendė slėpti pavadinimą, nes taip viena ranka atėmė tai ką kita buvo davusi.
Greičiausiai nesu tokių knygų skaitytoja, nors esu praeityje skaičiusi puikių jų pavyzdžių, ir mane per daug kas juose erzina. Šiaip ar taip net vertinant žanro rėmuose, pasirodė toks paaugliškas bandymas rašyti, kuriam dar tikrai anksti buvo palikti mėgėjų forumų platybes.
February 25, 2023
Viktorija – fotografė, kuriai staiga suskausta dantis ir ji lekia į odontologijos kliniką. Ten susipažįsta su Joriu – dantistu. Po vizito radusi jį socialiniame tinkle palaikina jo nuotrauką ir jis jai atrašo. Taip jie susitinka kavos. Po šio susitikimo jie pradeda bendrauti vis daugiau... netrukus jie tampa pora. Tačiau ką slepia Joris?
Tai autorės debiutinė knyga, kurią gavau iš autorės dovanų, bet mano vertinimo tai neįtakoja. Pradėjau šią istoriją skaityti „Vasaros desertas“ iššūkyje ir man jau tada labai patiko. Tad laukiau kada pasirodys popierinė knyga ir ėmiau spirgėti kai pamačiau kada išleis.
Ši knyga labai paprasta ir lengvutė. Didelis pliusas, kad skyriai labai trumpučiai – taip greičiau skaitosi knyga. Nors visiškai nenorėjau, kad ji baigtųsi. Labai puiku, kad autorė įdėjo ir katiną į knygą. Netruko ir humoro šioje knygoje. Tikrai juokiausi kartu su veikėjais. O pradžia tikrai netikėta buvo – tarsi koks trileris. Labai lauksiu naujų autorės knygų, jei tik ji toliau rašys. MAN PATIKO LABAI.
Rekomenduoju visiems meilės romanų mylėtojams, kuriems patinka saldžios knygos.
Tai autorės debiutinė knyga, kurią gavau iš autorės dovanų, bet mano vertinimo tai neįtakoja. Pradėjau šią istoriją skaityti „Vasaros desertas“ iššūkyje ir man jau tada labai patiko. Tad laukiau kada pasirodys popierinė knyga ir ėmiau spirgėti kai pamačiau kada išleis.
Ši knyga labai paprasta ir lengvutė. Didelis pliusas, kad skyriai labai trumpučiai – taip greičiau skaitosi knyga. Nors visiškai nenorėjau, kad ji baigtųsi. Labai puiku, kad autorė įdėjo ir katiną į knygą. Netruko ir humoro šioje knygoje. Tikrai juokiausi kartu su veikėjais. O pradžia tikrai netikėta buvo – tarsi koks trileris. Labai lauksiu naujų autorės knygų, jei tik ji toliau rašys. MAN PATIKO LABAI.
Rekomenduoju visiems meilės romanų mylėtojams, kuriems patinka saldžios knygos.
January 29, 2023
Man teko garbė būti šios knygos skaitytoja prieš knygai pasirodant 🥰 Mane sužavėjo istorijos lengvumas, kaip puslapis po puslapio norėjosi skaityti toliau. Nuotaikingas romanas su humoro elementais, kuriame netrūksta ir detektyvo, ši paslaptingumo linija mane labai nustebino!
Tai idealus skaitinys norintiems gerai praleisti vakarą su knyga! Šaunuolė Ieva, labai džiaugiuosi, kad ši istorija taip greit tapo knyga! 🥰😍
Tai idealus skaitinys norintiems gerai praleisti vakarą su knyga! Šaunuolė Ieva, labai džiaugiuosi, kad ši istorija taip greit tapo knyga! 🥰😍
March 31, 2023
Viktorija - fotografė, primenanti visiems gerai žinomą Bridžitą Džouns. Mergina yra apvalių kūno formų, nerangi ir kol kas vieniša. Joris - išvaizdus odontologas, su kuriuo į pasimatymą nueiti norėtų kiekviena, todėl pacientės tik ir ieško preteksto apsilankyti odontologijos klinikoje. Likimas šiuos du žmones suveda, kai Viktorijai suskausta dantį ir jos gelbėtoju tampa į gimtąjį miestą sugrįžęs Joris...
Meilės romanai nėra ta knygų kategorija, kurią įvardyčiau kaip pačią mylimiausią (apskritai, gana retai tokius kūrinius skaitau), bet lietuvių autorių istorijoms niekada neatsispiriu - įdomu sužinoti, ką rašo tautiečiai. Ne išimtis ir Ievos Vill knyga. Projekte „Vasaros desertas“ man neteko skaityti (kaip jau dabar galima teigti) pirmųjų šios knygos užuomazgų, tačiau tai laikau savotišku privalumu - nieko nežinodama, neturėdama išankstinių nuostatų, nėriau į istoriją, turinčią jau ne tik pradžią, bet ir pabaigą, taip perskaitydama visas meilės, užgimusios odontologo kabinete, peripetijas vos per kelias valandas.
Debiutinis meilės romanas, kurį turiu ir dėl ko pagirti, ir dėl ko sukritikuoti (išsakyti nuoširdžią nuomonę, kuri, labai tikiuosi, pravers ateityje). Kiekvienas skaitytojas knygoje ieško skirtingų dalykų. Esminis dalykas, kurio aš tikiuosi iš kiekvieno literatūros kūrinio, yra temos, idėjos - gyvenimiškos pamokos, kurios surezonuoja, kurios pasąmonėje sukelia didesnį ar mažesnį perversmą. Žinoma, nemažiau svarbūs žemiški ir saviti protagonistų charakteriai. Skaitydama autorės baigiamąjį žodį, supratau, kad Ievos viena iš siekiamybių buvo sužadinti skaitytojo emocijas, priversti susimąstyti. Manau, kad teisingai supratau, kuriuo epizodu to labiausiai siekta, bet man jis pasirodė pernelyg skubotas (o gal reikėtų sakyti - pavėluotas), iki galo neišpildytas ir vargiai keliantis tokią emociją, kurios norėta. Pritrūkta ir trukmės, ir tinkamo minčių srauto, ir gylio, kurį knygose itin vertinu ir kurį šiuo atveju būtų galėję suteikti papildomi puslapiai, skyriai.
Momentų, kurie istorijoje žavėjo, buvo vertybiškai prasmingi, yra. Ypatingiausias, žinoma, yra Viktorijos ir Staselės - senjorės gyvenančios tame pačiame name - draugystė, glaudus ryšys. Iš Staselės pusės jis paremtas ne pamokslais jaunajai kartai, bet nuoširdumo pliūpsniu, o iš Viktorijos - sakrališka pagarba ir empatija. Kitas momentas - Viktorijos požiūris į save, gebėjimas priimti savo kūną ir išvaizdą, tokią, kokia ji yra, pernelyg nesukant galvos dėl svorio ar suvalgyto papildomo torto gabalėlio. Gaila tik to, kad šis požiūris knygos eigoje „vaikšto itin plonu ledu“ (ir neretai „įlūžta“), nes pažintis su gražuoliu odontologu verčia iš pažiūros stiprią savivertę svyruoti, bet tos pirminės ir vienetinės akimirkos (jei jas atskirai išdėliotume) - tikrai svarbios nūdienos pasaulyje, kupiname kompleksų, priekaištų.
Tęsiant pastarosios pastraipos pozityvią mintį, išplaukia priešingas klausimas - kodėl iki šiol negebama atsižadėti senai susiformavusio stereotipinio požiūrio, kad protagonistai vyrai prilygsta antgamtiškoms būtybėms, dėl kurių moterys „pameta galvas“, dėl kurių nori pasikeisti? Trūkumu įvardinčiau ir tai, kad anotacija skambiai byloja apie trilerio prieskonį, deja, man pastarojo pritrūko, o gal tiksliau - jis nublanko erotikos apsuptyje. Esu įsitikinusi, kad skausmą, širdgėlą buvo galima pateikti subtilia psichologine linija, išsiverčiant be keistų nukrypimų nuo bendro romano siužeto ir pirmenybę teikiant konkretaus veikėjo vidinės būsenos analizei, kuri bendrame kontekste būtų labiau tikusi ir įtikinusi. Džiaugiuosi tuo, kad pasirinktas rašymo būdas, kuris leidžia įsijausti į kiekvieno veikėjo perspektyvą, iš arčiau pamatyti jo vidinį pasaulį - labai tai mėgstu ir vertinu. Kita vertus, šioje istorijoje jis kiek hirpebolizuotas - gyvų dialogų, organiškumo visumoje man stigo, asmeninės mintys neišpildė turinio lūkesčių.
Knygos apimtis, mano nuomone, maišė kortas įvairiose srityse. Kiek yra tekę susidurti su skirtingais kūriniais, siauros apimties knygose yra sunku perteikti gilumą, jausmą ir išplėtoti svarbiausius dalykus ar temas. Tarkime, konkrečiai šiuo atveju, Viktorijos ir Jorio charakteriai galėjo būti vaizduojami plačiau. Pavyzdžiui, kodėl Viktorijos portretui nesuteikus išskirtinių spalvų (tarkime, praeities nuoskaudų), kokias turi Joris? Aišku, neskaitant to, kad ciniškas pastarojo elgesys ir vyriškų poreikių tenkinimo troškimas tą mano užuojautą dėl jo išgyventų kritinių situacijų, deja, nuslopino. Jeigu Marija ir praeities linija būtų įgavusi progą tapti lygiaverte dabarčiai bei Viktorijai su Joriu, neabejoju, tai būtų kūriniui suteikę kertinį pjūvį - originalumo ir išskirtinumo atžvilgiu. Nepamiršdama, kad tai pirmoji Ievos knyga, nuoširdžiai sveikinu ir trokštu palinkėti tik vieno - nesustoti. Kurti, dėlioti mintis, reikštis ir žengti tik pirmyn, nes, Ieva, tu gali, tai matosi - niekada to nepamiršk!
„Pažadink mane“ - žaismingas, jaunatviškas ir aistringos meilės nestokojantis romanas, kurio siužete šmėsteli vienas kitas paslapties momentas. Tekstas skaitomas lengvai, nėra sudėtingų vingrybių (nors, asmeniškai man, jų norėjosi, kad išryškėtų gyvumo pojūtis ir vaizdingo pasakojimo elementai). Cukraus čia nepagailėta, lietuviškos aplinkos ir net, sakyčiau, mentaliteto - taip pat, nors vietomis atrodo, kad bandyta įsikūnyti į užsienio charakteristiką, kuri būdinga, pavyzdžiui, romantiniams filmams - lyg lietuviškumo sąjunga su užsienio stilistika.
Rekomenduoju, jeigu ieškote romano, kurį skaitant nereikėtų pernelyg galvoti, svarstyti, kur nuves siužeto vingiai, priešingai - tokio, kuris padėtų patirti širdyje (o gal ne tik?...) svaiginantį meilės nuotykį ir liepsnojančios aistros jausmo siautulį. Lengvumą, paprastumą mėgstantiems skaitytojams, kūrinys tvirtai tikiu patiks, bus geras laisvalaikio praleidimo būdas. Tikintiems meile iš pirmo žvilgsnio, bent kartą gyvenime jautusiems simpatiją, kuri vertė iš koto, siūlau - gal kuriame nors iš protagonistų įžvelgsite save, gal net susitapatinsite, o gal įtikėsite, kad meilė gali jūsų tykoti ir odontologo kabinete...
Meilės romanai nėra ta knygų kategorija, kurią įvardyčiau kaip pačią mylimiausią (apskritai, gana retai tokius kūrinius skaitau), bet lietuvių autorių istorijoms niekada neatsispiriu - įdomu sužinoti, ką rašo tautiečiai. Ne išimtis ir Ievos Vill knyga. Projekte „Vasaros desertas“ man neteko skaityti (kaip jau dabar galima teigti) pirmųjų šios knygos užuomazgų, tačiau tai laikau savotišku privalumu - nieko nežinodama, neturėdama išankstinių nuostatų, nėriau į istoriją, turinčią jau ne tik pradžią, bet ir pabaigą, taip perskaitydama visas meilės, užgimusios odontologo kabinete, peripetijas vos per kelias valandas.
Debiutinis meilės romanas, kurį turiu ir dėl ko pagirti, ir dėl ko sukritikuoti (išsakyti nuoširdžią nuomonę, kuri, labai tikiuosi, pravers ateityje). Kiekvienas skaitytojas knygoje ieško skirtingų dalykų. Esminis dalykas, kurio aš tikiuosi iš kiekvieno literatūros kūrinio, yra temos, idėjos - gyvenimiškos pamokos, kurios surezonuoja, kurios pasąmonėje sukelia didesnį ar mažesnį perversmą. Žinoma, nemažiau svarbūs žemiški ir saviti protagonistų charakteriai. Skaitydama autorės baigiamąjį žodį, supratau, kad Ievos viena iš siekiamybių buvo sužadinti skaitytojo emocijas, priversti susimąstyti. Manau, kad teisingai supratau, kuriuo epizodu to labiausiai siekta, bet man jis pasirodė pernelyg skubotas (o gal reikėtų sakyti - pavėluotas), iki galo neišpildytas ir vargiai keliantis tokią emociją, kurios norėta. Pritrūkta ir trukmės, ir tinkamo minčių srauto, ir gylio, kurį knygose itin vertinu ir kurį šiuo atveju būtų galėję suteikti papildomi puslapiai, skyriai.
Momentų, kurie istorijoje žavėjo, buvo vertybiškai prasmingi, yra. Ypatingiausias, žinoma, yra Viktorijos ir Staselės - senjorės gyvenančios tame pačiame name - draugystė, glaudus ryšys. Iš Staselės pusės jis paremtas ne pamokslais jaunajai kartai, bet nuoširdumo pliūpsniu, o iš Viktorijos - sakrališka pagarba ir empatija. Kitas momentas - Viktorijos požiūris į save, gebėjimas priimti savo kūną ir išvaizdą, tokią, kokia ji yra, pernelyg nesukant galvos dėl svorio ar suvalgyto papildomo torto gabalėlio. Gaila tik to, kad šis požiūris knygos eigoje „vaikšto itin plonu ledu“ (ir neretai „įlūžta“), nes pažintis su gražuoliu odontologu verčia iš pažiūros stiprią savivertę svyruoti, bet tos pirminės ir vienetinės akimirkos (jei jas atskirai išdėliotume) - tikrai svarbios nūdienos pasaulyje, kupiname kompleksų, priekaištų.
Tęsiant pastarosios pastraipos pozityvią mintį, išplaukia priešingas klausimas - kodėl iki šiol negebama atsižadėti senai susiformavusio stereotipinio požiūrio, kad protagonistai vyrai prilygsta antgamtiškoms būtybėms, dėl kurių moterys „pameta galvas“, dėl kurių nori pasikeisti? Trūkumu įvardinčiau ir tai, kad anotacija skambiai byloja apie trilerio prieskonį, deja, man pastarojo pritrūko, o gal tiksliau - jis nublanko erotikos apsuptyje. Esu įsitikinusi, kad skausmą, širdgėlą buvo galima pateikti subtilia psichologine linija, išsiverčiant be keistų nukrypimų nuo bendro romano siužeto ir pirmenybę teikiant konkretaus veikėjo vidinės būsenos analizei, kuri bendrame kontekste būtų labiau tikusi ir įtikinusi. Džiaugiuosi tuo, kad pasirinktas rašymo būdas, kuris leidžia įsijausti į kiekvieno veikėjo perspektyvą, iš arčiau pamatyti jo vidinį pasaulį - labai tai mėgstu ir vertinu. Kita vertus, šioje istorijoje jis kiek hirpebolizuotas - gyvų dialogų, organiškumo visumoje man stigo, asmeninės mintys neišpildė turinio lūkesčių.
Knygos apimtis, mano nuomone, maišė kortas įvairiose srityse. Kiek yra tekę susidurti su skirtingais kūriniais, siauros apimties knygose yra sunku perteikti gilumą, jausmą ir išplėtoti svarbiausius dalykus ar temas. Tarkime, konkrečiai šiuo atveju, Viktorijos ir Jorio charakteriai galėjo būti vaizduojami plačiau. Pavyzdžiui, kodėl Viktorijos portretui nesuteikus išskirtinių spalvų (tarkime, praeities nuoskaudų), kokias turi Joris? Aišku, neskaitant to, kad ciniškas pastarojo elgesys ir vyriškų poreikių tenkinimo troškimas tą mano užuojautą dėl jo išgyventų kritinių situacijų, deja, nuslopino. Jeigu Marija ir praeities linija būtų įgavusi progą tapti lygiaverte dabarčiai bei Viktorijai su Joriu, neabejoju, tai būtų kūriniui suteikę kertinį pjūvį - originalumo ir išskirtinumo atžvilgiu. Nepamiršdama, kad tai pirmoji Ievos knyga, nuoširdžiai sveikinu ir trokštu palinkėti tik vieno - nesustoti. Kurti, dėlioti mintis, reikštis ir žengti tik pirmyn, nes, Ieva, tu gali, tai matosi - niekada to nepamiršk!
„Pažadink mane“ - žaismingas, jaunatviškas ir aistringos meilės nestokojantis romanas, kurio siužete šmėsteli vienas kitas paslapties momentas. Tekstas skaitomas lengvai, nėra sudėtingų vingrybių (nors, asmeniškai man, jų norėjosi, kad išryškėtų gyvumo pojūtis ir vaizdingo pasakojimo elementai). Cukraus čia nepagailėta, lietuviškos aplinkos ir net, sakyčiau, mentaliteto - taip pat, nors vietomis atrodo, kad bandyta įsikūnyti į užsienio charakteristiką, kuri būdinga, pavyzdžiui, romantiniams filmams - lyg lietuviškumo sąjunga su užsienio stilistika.
Rekomenduoju, jeigu ieškote romano, kurį skaitant nereikėtų pernelyg galvoti, svarstyti, kur nuves siužeto vingiai, priešingai - tokio, kuris padėtų patirti širdyje (o gal ne tik?...) svaiginantį meilės nuotykį ir liepsnojančios aistros jausmo siautulį. Lengvumą, paprastumą mėgstantiems skaitytojams, kūrinys tvirtai tikiu patiks, bus geras laisvalaikio praleidimo būdas. Tikintiems meile iš pirmo žvilgsnio, bent kartą gyvenime jautusiems simpatiją, kuri vertė iš koto, siūlau - gal kuriame nors iš protagonistų įžvelgsite save, gal net susitapatinsite, o gal įtikėsite, kad meilė gali jūsų tykoti ir odontologo kabinete...
Read
March 4, 2023Labai paprasta, lengvutė istorija – skrieji ir praskrieji, juolab kad ir apimtis nedidelė. Nors galima priimti ją tokią, kokia yra, man atrodo, kokie papildomi 100 psl. būtų pravertę. Tada būtų labiau pasigilinta į veikėjus, atsirastų erdvės tarp jų augančiam ryšiui parodyti. Labai labai norėjau, kad Viktorija turėtų savo konfliktą, savo siekį – Joris tai turėjo motyvaciją veikti, o pagrindinė veikėja tiesiog… buvo.
July 16, 2024
Apie Ievos Vill knygą „Pažadink mane” mačiau krūvą gerų atsiliepimų, tiesa, už akių užkliuvo, kad ši knyga arba labai patinka skaitytojams, arba visiškai ne. Šįkart, esu būtent pastaroje pusėje.
Istorija pristatoma kaip „žiupsnelis trilerio įtampos, sauja humoro neaplenkiant rimtų temų”. Buvo žadama ir juoko, ir ašarų. Tikrovėje, neradau nei vieno iš išvardintų dalykų. Humorą, na, labai pasistengus, galima pritempti prie pagrindinės veikėjos apsikvailinimų(netyčia paspausta širdelė soc. tinkluose, kvaili klausimai odontologo kėdėje ir t.t.), tačiau, nemeluosiu, lūpų kampučiai nepakilo nei karto. Kas liečia trilerio dalį, kad ir kaip stengtasi sukurti kažkokią įtampą, neišėjo. Tamsi Jorio paslaptis buvo tiesiog situacijos nežinojimas, miskomunikacija.
Atvirai sakant, visa knyga neturėjo ypatingo (netgi, sakyčiau, logiško) siužeto; veikėjai susitinka, pajunta trauką, vietomis įterpiamas trumpas skyrelis, norint įbrukti mintį, jog Joris slepia kažką tamsaus, bandoma parodyti koks jis rich bad boy, tačiau tie intarpai tokie beprasmiai, kad išėmus juos iš istorijos praktiškai niekas nebūtų pasikeitę. Jeigu turėčiau vienu sakiniu apibūdinti, apie ką buvo ši knyga, gautųsi taip: ne-tokia-kaip-kitos-merginos veikėja be jokios asmenybės sutinka turtingą gražų odontologą(čia visa jo asmenybė) ir jie nori pasidulkinti. Viskas, tik tiek.
Kalbant apie veikėjus, jau senokai nebuvau sutikusi tokių tuščių, be charakterio personažų. Viktorija nėra S dydžio moteris, tai kartojama nuolat, pabrėžiant, jog moteris suvalgė desertą pasimatyme, neužsisakė salotų ir panašiai. Myliu veikėjas, kurios yra pristatomos kaip paprastos merginos, su savo trūkumais, bet ko negaliu pakęsti, tai važiavimo ant kitų moterų. Viktorija bent 3 kartus pašiepė odontologijos klinikos administratorę, nes.. ši paklausė normalių klausimų. Taip, klausimas "jūs pas ką?" yra normalus. Tai, jog pagrindinė veikėja neprisiklijuoja blakstienų, neprisipučia lūpų ir per daug nesidažo nedaro jos geresne už kitas, išmokime palaikyti kitas moteris ir baikime bandyti jas sumenkinti. Apie stereotipinę Viktorijos geriausią draugę tegaliu pasakyti tiek, kad jeigu realybėje turite tokį žmogų aplinkoje - bėkite. Buka, skatinanti valgymo sutrikimus, materialistė(bryyyyylikai).
Knygos herojus - Joris. Oi tu, Jori. Koks lėkštas, be jokio unikalaus bruožo tu buvai. Tipinis gražuolis, kuriam po kojomis krenta visos moterys, turtuolis odontologas su six-pack'u, nemėgstantis įsipareigoti. Ew. Ir šiam vyrui į akį krito nulį charizmos turinti, doro sakinio nesurezganti Viktorija? Visai netrukus, ją įsimyli; šitai man suvokti yra ypatingai sunku: pora tiesiog norėjo sekso, visa istorija yra apie tai, kaip jie vienas kitą traukia, tai iš kur kilo ta meilė? Neįtikino. Papildomi minus karmos taškai už persekiojimą, privataus detektyvo samdymą, norint sužinoti viską apie meilės interesą, ir narkotikų pirkimas su siekiu apsvaiginti auką. Koktu.
Kūrinio kulminacija prasidėjo ir iškart pasibaigė: tetruko keletą puslapių. Tai vienas skysčiausiai parašytų įtampos momentų, kuriuos teko skaityti. Labai norėčiau, kad visą gyvenimą kankinusios problemos išsispręstų per daugmaž minutę. Na, ir nuolatinis aprangos, išvaizdos, pinigų ir materialinių vertybių pabrėžimas, detalus aprašymas patreniravo akis: atlikau ne vieną akių vartymo-kardio pratimą. Banalu, neprideda istorijai jokios naudos, tik dar kartą kelia klausimą - kam to reikia?
Rašymo stilius. Dažnas autorius turi savotišką braižą, tačiau Ieva tikriausiai jo dar neatrado(ganėtinai normalu, ši knyga jos debiutinis romanas). Tekstas buvo itin paprastas, mano galva, buitiškas, skaitėsi lengvai, bet, na, niekuo neypatingas. Kas labai nepatiko, tai skaitant Viktorijos dalis, tiksliau, veikėjai kuriant monologus savo galvoje vartojamas toks kiekis šauktukų, kad vietomis norėjosi juos išbraukti iš knygos. Kas! Taip! Rašo! Smarkiai perspausta, dar labiau padidino antipatiją Viktorijai.
„Pažadink mane”... iš šito košmaro. Jeigu neturėčiau įpročio pabaigti skaitomų knygų, šią būčiau užverus po kokių 30 psl. ir sutaupius porą valandų. Tikrai viena prastesnių šįmet skaitytų knygų.
Istorija pristatoma kaip „žiupsnelis trilerio įtampos, sauja humoro neaplenkiant rimtų temų”. Buvo žadama ir juoko, ir ašarų. Tikrovėje, neradau nei vieno iš išvardintų dalykų. Humorą, na, labai pasistengus, galima pritempti prie pagrindinės veikėjos apsikvailinimų(netyčia paspausta širdelė soc. tinkluose, kvaili klausimai odontologo kėdėje ir t.t.), tačiau, nemeluosiu, lūpų kampučiai nepakilo nei karto. Kas liečia trilerio dalį, kad ir kaip stengtasi sukurti kažkokią įtampą, neišėjo. Tamsi Jorio paslaptis buvo tiesiog situacijos nežinojimas, miskomunikacija.
Atvirai sakant, visa knyga neturėjo ypatingo (netgi, sakyčiau, logiško) siužeto; veikėjai susitinka, pajunta trauką, vietomis įterpiamas trumpas skyrelis, norint įbrukti mintį, jog Joris slepia kažką tamsaus, bandoma parodyti koks jis rich bad boy, tačiau tie intarpai tokie beprasmiai, kad išėmus juos iš istorijos praktiškai niekas nebūtų pasikeitę. Jeigu turėčiau vienu sakiniu apibūdinti, apie ką buvo ši knyga, gautųsi taip: ne-tokia-kaip-kitos-merginos veikėja be jokios asmenybės sutinka turtingą gražų odontologą(čia visa jo asmenybė) ir jie nori pasidulkinti. Viskas, tik tiek.
Kalbant apie veikėjus, jau senokai nebuvau sutikusi tokių tuščių, be charakterio personažų. Viktorija nėra S dydžio moteris, tai kartojama nuolat, pabrėžiant, jog moteris suvalgė desertą pasimatyme, neužsisakė salotų ir panašiai. Myliu veikėjas, kurios yra pristatomos kaip paprastos merginos, su savo trūkumais, bet ko negaliu pakęsti, tai važiavimo ant kitų moterų. Viktorija bent 3 kartus pašiepė odontologijos klinikos administratorę, nes.. ši paklausė normalių klausimų. Taip, klausimas "jūs pas ką?" yra normalus. Tai, jog pagrindinė veikėja neprisiklijuoja blakstienų, neprisipučia lūpų ir per daug nesidažo nedaro jos geresne už kitas, išmokime palaikyti kitas moteris ir baikime bandyti jas sumenkinti. Apie stereotipinę Viktorijos geriausią draugę tegaliu pasakyti tiek, kad jeigu realybėje turite tokį žmogų aplinkoje - bėkite. Buka, skatinanti valgymo sutrikimus, materialistė(bryyyyylikai).
Knygos herojus - Joris. Oi tu, Jori. Koks lėkštas, be jokio unikalaus bruožo tu buvai. Tipinis gražuolis, kuriam po kojomis krenta visos moterys, turtuolis odontologas su six-pack'u, nemėgstantis įsipareigoti. Ew. Ir šiam vyrui į akį krito nulį charizmos turinti, doro sakinio nesurezganti Viktorija? Visai netrukus, ją įsimyli; šitai man suvokti yra ypatingai sunku: pora tiesiog norėjo sekso, visa istorija yra apie tai, kaip jie vienas kitą traukia, tai iš kur kilo ta meilė? Neįtikino. Papildomi minus karmos taškai už persekiojimą, privataus detektyvo samdymą, norint sužinoti viską apie meilės interesą, ir narkotikų pirkimas su siekiu apsvaiginti auką. Koktu.
Kūrinio kulminacija prasidėjo ir iškart pasibaigė: tetruko keletą puslapių. Tai vienas skysčiausiai parašytų įtampos momentų, kuriuos teko skaityti. Labai norėčiau, kad visą gyvenimą kankinusios problemos išsispręstų per daugmaž minutę. Na, ir nuolatinis aprangos, išvaizdos, pinigų ir materialinių vertybių pabrėžimas, detalus aprašymas patreniravo akis: atlikau ne vieną akių vartymo-kardio pratimą. Banalu, neprideda istorijai jokios naudos, tik dar kartą kelia klausimą - kam to reikia?
Rašymo stilius. Dažnas autorius turi savotišką braižą, tačiau Ieva tikriausiai jo dar neatrado(ganėtinai normalu, ši knyga jos debiutinis romanas). Tekstas buvo itin paprastas, mano galva, buitiškas, skaitėsi lengvai, bet, na, niekuo neypatingas. Kas labai nepatiko, tai skaitant Viktorijos dalis, tiksliau, veikėjai kuriant monologus savo galvoje vartojamas toks kiekis šauktukų, kad vietomis norėjosi juos išbraukti iš knygos. Kas! Taip! Rašo! Smarkiai perspausta, dar labiau padidino antipatiją Viktorijai.
„Pažadink mane”... iš šito košmaro. Jeigu neturėčiau įpročio pabaigti skaitomų knygų, šią būčiau užverus po kokių 30 psl. ir sutaupius porą valandų. Tikrai viena prastesnių šįmet skaitytų knygų.
May 6, 2023
Lengvas, įtraukiantis romanas. Greitai susikaitė, patiko, tačiau nieko ypatingo, didelio įspūdžio nepaliko
March 11, 2023
Istorija parašyta lengvu stiliumi su humoru, tačiau joje radau paslėptų žinučių ir problemų.
Viena iš tokių - mes patys susikuriame savo demonus. Tai labai gerai buvo atskleista Jorio personaže. Jis pats susikūrė savo košmarus, pats padarė išankstines išvadas. Ak, kaip dažnai tai darome kasdien, o kartais tereikia paprasto pokalbio, akimirkos tylos...
Kitas dalykas, kurį vertinu labai teigiamai. Kūrinyje motinystė nebuvo vaizduojama vien tik rožinėmis spalvomis. Buvo parodyta tikrovė, sunkumai. Ne visada motinystė neša teigiamus jausmus, ko visuomenė neretai nepripažįsta. Giriu autorę, kad ji išdrįso parodyti tikrovę.
Šioje istorijoje taip pat radau savivertės problemų. Mes dažnai patys susikuriame savo trūkumus, kurie kito žmogaus akyse gali virsti privalumais. Tai buvo ryšku Viktorijos personaže. Veikėja kompleksuoja dėl savo kūno apimčių svorio. Manau tai tikrai aktualu šiandieniam žmogui, kuris neretai jaučiasi menkas, negražus...
Perskaičius šią istoriją dar bus daug apie ką pagalvoti. Rekomenduoju💙
Viena iš tokių - mes patys susikuriame savo demonus. Tai labai gerai buvo atskleista Jorio personaže. Jis pats susikūrė savo košmarus, pats padarė išankstines išvadas. Ak, kaip dažnai tai darome kasdien, o kartais tereikia paprasto pokalbio, akimirkos tylos...
Kitas dalykas, kurį vertinu labai teigiamai. Kūrinyje motinystė nebuvo vaizduojama vien tik rožinėmis spalvomis. Buvo parodyta tikrovė, sunkumai. Ne visada motinystė neša teigiamus jausmus, ko visuomenė neretai nepripažįsta. Giriu autorę, kad ji išdrįso parodyti tikrovę.
Šioje istorijoje taip pat radau savivertės problemų. Mes dažnai patys susikuriame savo trūkumus, kurie kito žmogaus akyse gali virsti privalumais. Tai buvo ryšku Viktorijos personaže. Veikėja kompleksuoja dėl savo kūno apimčių svorio. Manau tai tikrai aktualu šiandieniam žmogui, kuris neretai jaučiasi menkas, negražus...
Perskaičius šią istoriją dar bus daug apie ką pagalvoti. Rekomenduoju💙
March 5, 2023
Visad galvojau, kad rašytojas - tai tokia antgamtiška, ypatinga būtybė. Bet štai, moteris taip pat rašanti knygų apžvalgas, kaip ir aš, išleidžia romaną. Labai džiaugiuosi, kad romaną gavau iš pačios autorės su pačiais šilčiausiais linkėjimais. Na, o skaitant prisiminiau vasarą, saulė - kaip tik tokie kūriniai man siejasi su vasaros atostogomis.
Tai pasakojimas apie Viktoriją, žavią fotografę, kuri meilę sutinka odontologo kėdėje. Taip, taip gali tikrai nutikti ir toks dalykas. Nors aš pati ten keliauju maksimaliai įsitempus... Na, ir užsimezga virtinė smagių ir ne visai įvykių. Rašytoja pasitelkė humorą ir kuo puikiausiai užmaskavo visas klišes. Buvo tikrai smagu skaityti.
Kadangi įvykių eiga labai nenustebino, užat buvo galima pasimėgauti veikėjais. Labai smagi man pasirodė Viktorija. Tokia kiek nerangi, tačiau tikra linksmuolė ir labai savikritiška panelė. O jau drąsos kiek pas ją! Na, o odontologas Joris - tai tikras medkės (medicinos universiteto) mačo. Studijuodama ne viena tokio tipažo sutikau - žino, kad gražus, žino, kad talentingas ir be galo savimi pasitiki. Pataikyta tiesiai į dešimtuką.
Trumpi skyriai neleido knygos dėti į šalį. Skaičiau penktadienio vakarą, kai nesinorėjo kažko labai sudėtingo ir gilaus. Vietomis kvatojau, vietomis liūdėjau kartu su veikėjais. Užteko intrigos, užteko nuspėjamumo... Tiesiog puiki knyga prie garuojančio puodo arbatos ar kur gulint paplūdimyje po skėčiu.
Tai pasakojimas apie Viktoriją, žavią fotografę, kuri meilę sutinka odontologo kėdėje. Taip, taip gali tikrai nutikti ir toks dalykas. Nors aš pati ten keliauju maksimaliai įsitempus... Na, ir užsimezga virtinė smagių ir ne visai įvykių. Rašytoja pasitelkė humorą ir kuo puikiausiai užmaskavo visas klišes. Buvo tikrai smagu skaityti.
Kadangi įvykių eiga labai nenustebino, užat buvo galima pasimėgauti veikėjais. Labai smagi man pasirodė Viktorija. Tokia kiek nerangi, tačiau tikra linksmuolė ir labai savikritiška panelė. O jau drąsos kiek pas ją! Na, o odontologas Joris - tai tikras medkės (medicinos universiteto) mačo. Studijuodama ne viena tokio tipažo sutikau - žino, kad gražus, žino, kad talentingas ir be galo savimi pasitiki. Pataikyta tiesiai į dešimtuką.
Trumpi skyriai neleido knygos dėti į šalį. Skaičiau penktadienio vakarą, kai nesinorėjo kažko labai sudėtingo ir gilaus. Vietomis kvatojau, vietomis liūdėjau kartu su veikėjais. Užteko intrigos, užteko nuspėjamumo... Tiesiog puiki knyga prie garuojančio puodo arbatos ar kur gulint paplūdimyje po skėčiu.
August 22, 2023
Šią knygą vežiausi atostogoms, nes kur dar geriau skaitosi meilės romanai, jei ne ilsintis? Ir džiaugiuosi, kad pasitaupiau, nepuoliau skaityti seniau, o belaukiant progos šiai, man teko galimybė susipažinti ir su naujausiu Ievos rankraščiu "Kambariokai", tad galėjau palyginti autorės progresą ir nemeluodama sakau - progresas milžiniškas!
Šioje vietoje užbėgsiu už akių tiems, kurie svarsto, kiek tikri mano žodžiai, nes su Ieva esam pažįstamos, kartu dirbame "Knygų Širdies" projekte. Tačiau, mane žinantys puikiai žino, kad aš iš tų tikrų draugų, kurie neapsimetinėja. Jei man nepatinka, aš taip ir pasakau, nes laikausi nuomonės, kad draugystė, kai suvaidintai suokiama "nerealu" ir už nugaros kikenama, yra nieko verta :) Tad grįžtant prie Ievos kūrybos, matau didelį autorės patobulėjimą, o kol kas pakalbėsiu apie šią.
Dauguma jau išsakė, kad knygoje nerado žadėto trilerio ir aš su tuo sutinku. Šios knygos vieninteliai minusai ir yra šiek tiek netikslus apibūdinimas bei vietomis perspaustas humoras. Aš knygą vadinčiau šiuolaikiška romantine komedija. Tokie meilės romanai dabar labai ant bangos, o tai žinoma ir pliusas, ir minusas. Pliusas, kad juoktis mėgsta visi, o minusas, kad humoras turi būti skanus bei nesikartoti. Skaitytojai nuo šio žanro Lietuvoje jau išlepę, nes tokių knygų pastaraisiais metais pasirodė nemažai, tad ir įtikti/prajuokinti juos vis sunkiau.
Ir čia prieinu prie antrojo minuso, nes buvo scenų, kur veikėja pernelyg iš aukšto žvelgė į kitus žmones, kai to ir nereikėjo. Pavyzdžiui, pačioje pradžioje knygos veikėja ateina pas dantistą ir per kelias sekundes nutaria, kad registratorė "protu nepasižymi", nes paklausė pas ką veikėja atėjo. O juk natūralus klausimas kiekvienoje įstaigoje, registratorė tik dirba savo darbą, ar ne?
Tada veikėja nužvelgia sienas, pamato danties plakatą ir vėl nusprendžia, kad "rado kuo pasipuošt". Bet visose gydymo įstaigose pilna medicininių plakatų, tai tiesiog įprastiniai dalykai, kurie kažkodėl neįtinka veikėjai. Štai toks humoras nėra labai juokingas, o labiau nurodo veikėjos "pasikėlimą" ir nesupratingumą, dėl ko jai ima trūkti nuoširdaus žaismingumo. Šitai man ir kliuvo labiausiai, kai humoras perteikiamas tik per kitų/aplinkos menkinimą. Bet tai priskiriu pirmiems "blynams", kurių pilna pas visus pradedančius rašyti (ir mane taip pat). Juk viskam reikia laiko.
O pliusų yra nemažai. Knyga skaitosi be galo lengvai, yra neapkraunanti, joje kupina šmaikščių palyginimų, o veikėjai labai lengvai perprantami. Yra pakankamai karštų momentų, kas neabejotinai, patiks aštresnių meilės romanų mėgėjoms bei intrigų. Toks romanas pats tas gamtoje, tingų savaitgalį ar ilgesnėje kelionėje, nors labiausiai tiktų kaip dovana draugei, kuri išsiskyrė su vaikinu ar kitam liūdinčiam asmeniui, nes tikrai pakels nuotaiką! Juokų čia rasite kiekviename puslapyje ir dauguma tikrai privers šyptelti.
Tik imkite į rankas negalvodami apie gilias potekstes. Tai knyga atsipalaidavimui, o ne filosofiniams pamąstymams. Kartais žmonės meilės romanams kelia labai aukštus reikalavimus, pamiršdami, kad jie skirti pramogai bei svajonėms. Toks jų tikslas, o ši knyga, paimta tinkamu laiku ir su tinkama nuotaika, jums tikrai sukurs pramogą.
O aš labai lauksiu naujienų apie naują Ievos knygą, kurioje jautrumo, skoningo humoro ir emocijų derinys toli pranoks pirmą bandymą.
Šioje vietoje užbėgsiu už akių tiems, kurie svarsto, kiek tikri mano žodžiai, nes su Ieva esam pažįstamos, kartu dirbame "Knygų Širdies" projekte. Tačiau, mane žinantys puikiai žino, kad aš iš tų tikrų draugų, kurie neapsimetinėja. Jei man nepatinka, aš taip ir pasakau, nes laikausi nuomonės, kad draugystė, kai suvaidintai suokiama "nerealu" ir už nugaros kikenama, yra nieko verta :) Tad grįžtant prie Ievos kūrybos, matau didelį autorės patobulėjimą, o kol kas pakalbėsiu apie šią.
Dauguma jau išsakė, kad knygoje nerado žadėto trilerio ir aš su tuo sutinku. Šios knygos vieninteliai minusai ir yra šiek tiek netikslus apibūdinimas bei vietomis perspaustas humoras. Aš knygą vadinčiau šiuolaikiška romantine komedija. Tokie meilės romanai dabar labai ant bangos, o tai žinoma ir pliusas, ir minusas. Pliusas, kad juoktis mėgsta visi, o minusas, kad humoras turi būti skanus bei nesikartoti. Skaitytojai nuo šio žanro Lietuvoje jau išlepę, nes tokių knygų pastaraisiais metais pasirodė nemažai, tad ir įtikti/prajuokinti juos vis sunkiau.
Ir čia prieinu prie antrojo minuso, nes buvo scenų, kur veikėja pernelyg iš aukšto žvelgė į kitus žmones, kai to ir nereikėjo. Pavyzdžiui, pačioje pradžioje knygos veikėja ateina pas dantistą ir per kelias sekundes nutaria, kad registratorė "protu nepasižymi", nes paklausė pas ką veikėja atėjo. O juk natūralus klausimas kiekvienoje įstaigoje, registratorė tik dirba savo darbą, ar ne?
Tada veikėja nužvelgia sienas, pamato danties plakatą ir vėl nusprendžia, kad "rado kuo pasipuošt". Bet visose gydymo įstaigose pilna medicininių plakatų, tai tiesiog įprastiniai dalykai, kurie kažkodėl neįtinka veikėjai. Štai toks humoras nėra labai juokingas, o labiau nurodo veikėjos "pasikėlimą" ir nesupratingumą, dėl ko jai ima trūkti nuoširdaus žaismingumo. Šitai man ir kliuvo labiausiai, kai humoras perteikiamas tik per kitų/aplinkos menkinimą. Bet tai priskiriu pirmiems "blynams", kurių pilna pas visus pradedančius rašyti (ir mane taip pat). Juk viskam reikia laiko.
O pliusų yra nemažai. Knyga skaitosi be galo lengvai, yra neapkraunanti, joje kupina šmaikščių palyginimų, o veikėjai labai lengvai perprantami. Yra pakankamai karštų momentų, kas neabejotinai, patiks aštresnių meilės romanų mėgėjoms bei intrigų. Toks romanas pats tas gamtoje, tingų savaitgalį ar ilgesnėje kelionėje, nors labiausiai tiktų kaip dovana draugei, kuri išsiskyrė su vaikinu ar kitam liūdinčiam asmeniui, nes tikrai pakels nuotaiką! Juokų čia rasite kiekviename puslapyje ir dauguma tikrai privers šyptelti.
Tik imkite į rankas negalvodami apie gilias potekstes. Tai knyga atsipalaidavimui, o ne filosofiniams pamąstymams. Kartais žmonės meilės romanams kelia labai aukštus reikalavimus, pamiršdami, kad jie skirti pramogai bei svajonėms. Toks jų tikslas, o ši knyga, paimta tinkamu laiku ir su tinkama nuotaika, jums tikrai sukurs pramogą.
O aš labai lauksiu naujienų apie naują Ievos knygą, kurioje jautrumo, skoningo humoro ir emocijų derinys toli pranoks pirmą bandymą.
July 12, 2023
Pagrindiniai romano herojai – simpatiškoji fotografė Viktorija ir holivudinės išvaizdos odontologas Joris. Man labai patiko, kad Ieva knygos veikėjus sukūrė tokius žemiškus, paprastus ir nuoširdžius. Viktoriją ji pavaizdavo kaip nerangią, nešiojančią akinius ir nesukančią galvos dėl savo figūros merginą.
Istorija pasakojama iš dviejų perspektyvų – Viktorijos ir Jorio. Buvo įdomu, kaip kiekvienas viską mato savo akimis.
Veiksmas tikrai nestovi vietoje, su kiekvienu skyriumi skaitytojas vis labiau įtraukiamas. Knygos pabaigoje sukurta tokia kulminacija, kurios neatspės net ir labiausiai įgudęs skaitytojas.
Didelis pagyrimas autorei, kad meilė ir kiti reikalai nebuvo per daug saldūs.
Nuoširdi meilė išgydo net labiausiai surambėjusias širdis.
Istorija pasakojama iš dviejų perspektyvų – Viktorijos ir Jorio. Buvo įdomu, kaip kiekvienas viską mato savo akimis.
Veiksmas tikrai nestovi vietoje, su kiekvienu skyriumi skaitytojas vis labiau įtraukiamas. Knygos pabaigoje sukurta tokia kulminacija, kurios neatspės net ir labiausiai įgudęs skaitytojas.
Didelis pagyrimas autorei, kad meilė ir kiti reikalai nebuvo per daug saldūs.
Nuoširdi meilė išgydo net labiausiai surambėjusias širdis.
August 18, 2024
Apie Ievą Vill sužinojau projekto „Vasaros deserto“ metu, kuriame pasirodė ši istorija, tik kitokiu pavadinimu – „Meilė odontologo kabinete“. Kartu dalyvavome projekte, susidraugavome ir labai nustebau gavusi pasiūlymą tapti beta skaitytoja, ko niekada gyvenime nesu dariusi. Ir ką galiu pasakyti – istorija tikrai patiko! Stipriausi kabliukai (pagal mane) yra šie:
• Veiksmas vyksta Lietuvoje, viename Suvalkijos mieste – aprašyta vietovė jauki, dėl to susidaro įspūdis, kad istorija reali, kuri galėjo nutikti kiekvienam (man labai patinka skaitant tą jausti). Taigi, mieli suvalkiečiai, turite puikią progą perskaityti meilės romaną, kur veiksmas sukasi gimtuosuose kraštuose.
• Graži knygos kalba - smagūs palyginimai, jau juodraštis nustebino Ievos raštingumu, nes vienintelė mano pastaba buvo ne vietoje sudėti brūkšneliai.
• Trilerio linija iš pradžių gal kiek erzino, bet tik dėl to, kad nelabai supratau kas ir kodėl vyksta. Taip ir norėjosi paklausti Jorio ką jis ten daro, vietomis jis priminė Joe iš serialo „You“. Atomazga maloniai šokiravo!
• Saugus seksas. Taip, tai irgi pliusas! Nepritariu nepažįstamų vyrų nuomonei, kad „be gumytės maloniau“. Jeigu tu gerbi moterį, prašom užsidėti. Taigi, pagarba Joriui! Daug nenoriu plėtotis, bet yra smagių situacijų, susijusių su tai 😊
Manau, kad knyga patiks meilės romanų gerbėjams. Paprasta ir šilta istorija, kuri sušildys už lango siaučiant pūgai ar kaitinant saulei kur nors atsigulus ant pležo.
• Veiksmas vyksta Lietuvoje, viename Suvalkijos mieste – aprašyta vietovė jauki, dėl to susidaro įspūdis, kad istorija reali, kuri galėjo nutikti kiekvienam (man labai patinka skaitant tą jausti). Taigi, mieli suvalkiečiai, turite puikią progą perskaityti meilės romaną, kur veiksmas sukasi gimtuosuose kraštuose.
• Graži knygos kalba - smagūs palyginimai, jau juodraštis nustebino Ievos raštingumu, nes vienintelė mano pastaba buvo ne vietoje sudėti brūkšneliai.
• Trilerio linija iš pradžių gal kiek erzino, bet tik dėl to, kad nelabai supratau kas ir kodėl vyksta. Taip ir norėjosi paklausti Jorio ką jis ten daro, vietomis jis priminė Joe iš serialo „You“. Atomazga maloniai šokiravo!
• Saugus seksas. Taip, tai irgi pliusas! Nepritariu nepažįstamų vyrų nuomonei, kad „be gumytės maloniau“. Jeigu tu gerbi moterį, prašom užsidėti. Taigi, pagarba Joriui! Daug nenoriu plėtotis, bet yra smagių situacijų, susijusių su tai 😊
Manau, kad knyga patiks meilės romanų gerbėjams. Paprasta ir šilta istorija, kuri sušildys už lango siaučiant pūgai ar kaitinant saulei kur nors atsigulus ant pležo.
March 3, 2024
Knyga, kurios pradžią skaičiau “Vasaros desertų” metu, ir sekiau visą kelią iki išleidimo. Skaitant kaip “desertą”, aš nesikabinėjau daug, nes buvau nusiteikus, kad šios istorijos pramogai, nekimbam, bet knygai, jau daugiau atsižvelgiau į viską.
Pirmiausia, per trumpa istorija, ir to pasekoje, gaunasi, veiksmas vyksta tikrai per greitai, norėtųsi labiau išplėtotų pokalbių, aprašymų, nes dabar jaučiamas atrodo toks skubėjimas, nežinojimas kaip tai parašyti, o matosi, kad norėtą daug visko įterpti, tad Ieva tikrai turi fantazijos ir idėjų rašyti, tik reikia daugiau išpildymo🙌
Apibendrinant, tikiu, kad Ievos kitos knygos bus vis geresnės ir geresnės, šioji irgi nebloga, ypač žinant aplinkybes kodėl ji buvo pradėta rašyti, tačiau nebuvo ta, kuri paliko super wow emocijas perskaičius🙈 tobulėti dar tikrai yra kur ir tikrai tikiu, kad taip ir bus 💪
Pirmiausia, per trumpa istorija, ir to pasekoje, gaunasi, veiksmas vyksta tikrai per greitai, norėtųsi labiau išplėtotų pokalbių, aprašymų, nes dabar jaučiamas atrodo toks skubėjimas, nežinojimas kaip tai parašyti, o matosi, kad norėtą daug visko įterpti, tad Ieva tikrai turi fantazijos ir idėjų rašyti, tik reikia daugiau išpildymo🙌
Apibendrinant, tikiu, kad Ievos kitos knygos bus vis geresnės ir geresnės, šioji irgi nebloga, ypač žinant aplinkybes kodėl ji buvo pradėta rašyti, tačiau nebuvo ta, kuri paliko super wow emocijas perskaičius🙈 tobulėti dar tikrai yra kur ir tikrai tikiu, kad taip ir bus 💪
May 2, 2023
www.miciausknygos.blogspot.com
www.instagram.com/miciausknygos
Pati lėkščiausia knyga, kokia esu skaitęs. Atrodo, kad autorius turi kokį nepilnavertiškumo jausmą, ar kažką panašaus. Juokeliai kuriai bandoma juokauti nejuokingi, erotinės scenos kaip kokio pigiaus romano uz kelis eurus. Jei jau norisi romano yra tikrai daugiau išleistų lietuvių autorių kurie tikrai vertesni dėmesio.
www.instagram.com/miciausknygos
Pati lėkščiausia knyga, kokia esu skaitęs. Atrodo, kad autorius turi kokį nepilnavertiškumo jausmą, ar kažką panašaus. Juokeliai kuriai bandoma juokauti nejuokingi, erotinės scenos kaip kokio pigiaus romano uz kelis eurus. Jei jau norisi romano yra tikrai daugiau išleistų lietuvių autorių kurie tikrai vertesni dėmesio.
February 2, 2024
Dėmesio verta knyga, nes išpildė savo pažadus pasidalinti istorija pagražinta humoru ir trileriu👍.
Visada džiaugiuosi kai skyriai trumpi ir jei norisi gali baigęs vieną iš jų padėti trumpam knygą į šalį👏.
Vaidmenų pokyčiai leidžia žvelgti į situaciją iš abiejų pašnekovų pozicijų.
Kiti skaičiusieji rašė, kad vidiniai monologai tarsi parodo veikėjų nepilnavertiškumą, bet pripažinkime, visi turime panašių pokalbių su savimi. Jie puikiai atspindi, kad mes ir knygos veikėjai esame susieti kaip žmonės su trūkumais🤷♀️.
Lengvai ir greitai susiskaitė, tik 5 žvaigždučių duoti, deja, negaliu, nes jas pasilieku mane pribloškiantiems kūriniams. Šiame radau šiek tiek mane trikdžiusių dalykų🫣.
Atleiskit, bet palyginimas "elgiesi kaip kokia kaimietė" man skamba įžeidžiančiai žmonių, gyvenančių kaime atžvilgiu, ir nebeturėtų būti vartojamas bandant pasijuokti. Manau, laikas išgyvendinti šį posakį🌺.
Taip pat rašymo stilius gana įprastas lietuviškajai mąstysenai, kas nėra blogai, tiesiog kai imi knygą tikiesi, kad ji tave priblokš, nuneš į kitokią realybę ir leis atitrūkti nuo savų rūpesčių. Čia jautiesi tarsi niekur toli nebūtum pabėgęs, o žingsniuotum paribiais. Nors vietomis jau jau beveik pavyko mane įtraukti stipriau, gaila, bet pilnai ekstazei kažko pritrūko🤔.
Knygoje radau daug populiarių posakių, kurie verti išsaugoti mūsų lietuvių kalbos paveldui ir dėlto dedu pliusą, tik netiko tas pora žargonybių "brylikai" ir "sikspekas", kurie prie balo prirašo išlyginamąjį minusą🙄.
Taip pat įdomi autorės nuomonė, jei skaitysite šį atsiliepimą, kodėl pasirinkti naudoti mažybiniai vardai: Raselė, Staselė? Tame nieko blogo, tiesiog skamba neįprastai ir smalsu kodėl buvo taip pasirinkta😏.
Sėkmės sekančioje kūryboje💫!
Visada džiaugiuosi kai skyriai trumpi ir jei norisi gali baigęs vieną iš jų padėti trumpam knygą į šalį👏.
Vaidmenų pokyčiai leidžia žvelgti į situaciją iš abiejų pašnekovų pozicijų.
Kiti skaičiusieji rašė, kad vidiniai monologai tarsi parodo veikėjų nepilnavertiškumą, bet pripažinkime, visi turime panašių pokalbių su savimi. Jie puikiai atspindi, kad mes ir knygos veikėjai esame susieti kaip žmonės su trūkumais🤷♀️.
Lengvai ir greitai susiskaitė, tik 5 žvaigždučių duoti, deja, negaliu, nes jas pasilieku mane pribloškiantiems kūriniams. Šiame radau šiek tiek mane trikdžiusių dalykų🫣.
Atleiskit, bet palyginimas "elgiesi kaip kokia kaimietė" man skamba įžeidžiančiai žmonių, gyvenančių kaime atžvilgiu, ir nebeturėtų būti vartojamas bandant pasijuokti. Manau, laikas išgyvendinti šį posakį🌺.
Taip pat rašymo stilius gana įprastas lietuviškajai mąstysenai, kas nėra blogai, tiesiog kai imi knygą tikiesi, kad ji tave priblokš, nuneš į kitokią realybę ir leis atitrūkti nuo savų rūpesčių. Čia jautiesi tarsi niekur toli nebūtum pabėgęs, o žingsniuotum paribiais. Nors vietomis jau jau beveik pavyko mane įtraukti stipriau, gaila, bet pilnai ekstazei kažko pritrūko🤔.
Knygoje radau daug populiarių posakių, kurie verti išsaugoti mūsų lietuvių kalbos paveldui ir dėlto dedu pliusą, tik netiko tas pora žargonybių "brylikai" ir "sikspekas", kurie prie balo prirašo išlyginamąjį minusą🙄.
Taip pat įdomi autorės nuomonė, jei skaitysite šį atsiliepimą, kodėl pasirinkti naudoti mažybiniai vardai: Raselė, Staselė? Tame nieko blogo, tiesiog skamba neįprastai ir smalsu kodėl buvo taip pasirinkta😏.
Sėkmės sekančioje kūryboje💫!
February 18, 2023
Labai labai labai nemažai esu skaičiusi tos vadinamos "chick-lit" knygų, bet ši turbūt prasčiausia iš visų.
April 24, 2023
Lengvas trumpas meilės romanas. Tinkamas, kai nenori gilesnių rimtesnių knygų arba nuimti skaitymo blokui. Perskaitei, pasimėgavai istorija ir pamiršai.
March 1, 2023
Žavinga ir šmaikšti fotografė Viktorija skubiai patenka į odontologijos kliniką. Ten ji sutinka Jorį - lyg kątik iš filmo nužengusį gydytoją, kuris ne tik apmalšina merginą kamuojančius skausmus, bet ir pakviečia į pasimatymą. Nuo tos akimirkos Viktorijos mintys sukasi vien apie jį, bet rodos viską apie save papasakojusi mergina pastebi, kad Joris turi paslapčių, kuriomis visai nelinkęs su ja pasidalinti. Joris įsidarbina mažo miestelio klinikoje atsisakęs visų galimybių Kaune. Jis čia grįžo ne šiaip sau - taip ir neužgijusios praeities žaizdos jį paskatina sukurti planą, kuriame išvengę bausmės privalės atsakyti. Bet čia pasipainioja garbanė Viktorija ir pamažu Joris pradeda užmiršti ne tik savo nusistatymus, bet ir planą. Ar gali tinkamas gyvenimo partneris pakeisti susidariusią nuomonę apie ilgalaikius santykius? Ir ar tikra meilė padės sugyti skaudančiai širdžiai? Atsakymus į šiuos klausimus galėsit rast tik perskaitę Ievos knygą!
Knyga skaitėsi labai lengvai - trumpučiai ir greitai įveikiami skyriai, istorija buvo pagauli ir nenuobodi. Viktorija pasirodė tikra romantikė, linksmuolė, sarkastiška, bet juokinga. Joris pradžioje man buvo super arogantiškas ir tikras dėmesio numyluotas “daktariukas”! Tik po kurio laiko jį pradėjau matyt kitom spalvom, su giliom nuoskaudom ir atsivėrė jis kaip visai fainas vaikinukas!
Šiek tiek pakritikuosiu tik dėl kelių pastebėtų dalykų. Man, kaip mamai, motinystės vaizdas atrodė labai jau iš blogosios pusės parodytas ir su vienos veikėjos jausmais man kažkaip nebuvo pakeliui, bet aš puikiai suprantu, kad kiekvieno požiūris į pasikeitusį gyvenimą po vaikų gimimo yra kitoks, tad labai nesikabinėjau. Buvo puiki tema pagauta su Marijos pasakojimu - gudriai čia mane autorė apsuko, nes nesitikėjau, kad taip bus, bet pritrūko jos istorijos ir gal būtų galima ją geriau išvystyti. Kas šiam romane džiugino, tai kad nepasirinko standartinės romanų gražuolės įvaizdžio, bet mylimojo akyse veikėja tapo pačia nuostabiausia. Parodė ir tą nuoširdų rūpestį senyvo amžiaus žmonėmis bei gyvūnais iš prieglaudos. Buvo ir intymių scenų, bet jos per ilgai neužsitęsdavo ir neužgožė visos istorijos, o buvo kaip pikantiškas priedas. Nereikia pamiršt, kad tai debiutinis autorės romanas ir manau, atsižvelgusi į visas pastabas bei argumentuotus patarimus parašys dar ne vieną puikų romaną! Su šiuo romanu nereikia ieškot logikos ar realybės atitikmenų. Tai yra meilės nuotykis - toks, apie kokį galima tiesiog imt ir pasvajot
Knyga skaitėsi labai lengvai - trumpučiai ir greitai įveikiami skyriai, istorija buvo pagauli ir nenuobodi. Viktorija pasirodė tikra romantikė, linksmuolė, sarkastiška, bet juokinga. Joris pradžioje man buvo super arogantiškas ir tikras dėmesio numyluotas “daktariukas”! Tik po kurio laiko jį pradėjau matyt kitom spalvom, su giliom nuoskaudom ir atsivėrė jis kaip visai fainas vaikinukas!
Šiek tiek pakritikuosiu tik dėl kelių pastebėtų dalykų. Man, kaip mamai, motinystės vaizdas atrodė labai jau iš blogosios pusės parodytas ir su vienos veikėjos jausmais man kažkaip nebuvo pakeliui, bet aš puikiai suprantu, kad kiekvieno požiūris į pasikeitusį gyvenimą po vaikų gimimo yra kitoks, tad labai nesikabinėjau. Buvo puiki tema pagauta su Marijos pasakojimu - gudriai čia mane autorė apsuko, nes nesitikėjau, kad taip bus, bet pritrūko jos istorijos ir gal būtų galima ją geriau išvystyti. Kas šiam romane džiugino, tai kad nepasirinko standartinės romanų gražuolės įvaizdžio, bet mylimojo akyse veikėja tapo pačia nuostabiausia. Parodė ir tą nuoširdų rūpestį senyvo amžiaus žmonėmis bei gyvūnais iš prieglaudos. Buvo ir intymių scenų, bet jos per ilgai neužsitęsdavo ir neužgožė visos istorijos, o buvo kaip pikantiškas priedas. Nereikia pamiršt, kad tai debiutinis autorės romanas ir manau, atsižvelgusi į visas pastabas bei argumentuotus patarimus parašys dar ne vieną puikų romaną! Su šiuo romanu nereikia ieškot logikos ar realybės atitikmenų. Tai yra meilės nuotykis - toks, apie kokį galima tiesiog imt ir pasvajot
March 1, 2023
Lengvas meilės romanas. Nuobodu nebuvo, nes išlaikytas subtilus humoras ir trumpi skyriai, istorija šiuolaikiška, personažai atpažįstami. Norėjosi daugiau, giliau, plačiau, bet čia juk meilės romanas, ne politikos ese. Tai pirma autorės knyga, tai galiu tik pakartoti kitų skaitytojų nuomonę, puikus startas.
March 29, 2023
Pirmoji autorės knyga ir man patiko! Lengvas saldainiukas leidžiantis atsipalaiduoti po darbų. Labai patiko pagrindinio veikėjo sulyginimas su aktoriumi, pakurstė vaizduotę. Rekomenduoju tiems ir toms, kam patinka mieli, šmaikštūs ir neįpareigojantys meilės romanai! 🦋
February 18, 2023
Puiki istorija!
Pagaliau sužinojau kaip pasisuko ir kaip baigėsi "Meilė odontologo kabinete". 🥰😍
Pagaliau sužinojau kaip pasisuko ir kaip baigėsi "Meilė odontologo kabinete". 🥰😍
April 11, 2023
// stars can’t shine without darkness
Saldainis prieš miegą, arba kaip tas saldainis atveda pas stomatologą.
Kai šios knygos pirmieji skyreriai pasirodė @mrm_klubas “Vasaros desertuose”, sukandus dantis pasakiau sau - nesikankinsiu ir nelauksiu čia to skyrelio kas savaitę, aš išlauksiu visos knygos! Ir va, didžiuojuosi savimi laikydama knygą rankoje ❤️
Žinant mane, šios istorijos laukiau kaip saldainio😂 Nes mėgstu saldžiai ir bais bijau atitinkamos profesijos atstovų🫣 bet, va vienas gražuolį stomatologą ir aš turėjau ( tik jau neįsisvajokim, knygos iš to neparašyčiau 🤭) ir beja, labai padėjo skaitant įsijausti į visą istoriją.
Knyga begalo smagi,lengva ir įtraukianti. Vis rasdavau vietų kur tyliai sau pakikenti. O kur dar jaunatviškas naivumas ir aistros pliūpsniai… ech, gaila, kad ji taip greit susiskaitė!
Saldainis prieš miegą, arba kaip tas saldainis atveda pas stomatologą.
Kai šios knygos pirmieji skyreriai pasirodė @mrm_klubas “Vasaros desertuose”, sukandus dantis pasakiau sau - nesikankinsiu ir nelauksiu čia to skyrelio kas savaitę, aš išlauksiu visos knygos! Ir va, didžiuojuosi savimi laikydama knygą rankoje ❤️
Žinant mane, šios istorijos laukiau kaip saldainio😂 Nes mėgstu saldžiai ir bais bijau atitinkamos profesijos atstovų🫣 bet, va vienas gražuolį stomatologą ir aš turėjau ( tik jau neįsisvajokim, knygos iš to neparašyčiau 🤭) ir beja, labai padėjo skaitant įsijausti į visą istoriją.
Knyga begalo smagi,lengva ir įtraukianti. Vis rasdavau vietų kur tyliai sau pakikenti. O kur dar jaunatviškas naivumas ir aistros pliūpsniai… ech, gaila, kad ji taip greit susiskaitė!
October 11, 2023
⭐ 2,5. Kas yra skaitęs šio žanro knygas, nieko naujo šiame skaitinyje neras. Gausu tipinių veikėjų: nuostabus vyras gydytojas, kuris realiame gyvenime abejoju ar egzistuoja, paprasta mergina, kuri iš aprašymo neatrodo labai išvaizdi, na ir geriausia veikėjos darugė - ji žino kaip patarti, mėgsta juokelius, tačiau gyvenime patiria tam tikrų išbandymų.
February 25, 2023
Ši istorija vasarą į pasaulį žengė kaip deserto receptas, o žiemos pabaigoje, žiū, jau ir visas tortukas IŠKEPTAS!
Mane žavi tokia nuoširdi iniciatyvų ir darbo iš visų jėgų dermė. Ir nors tai tik pirmas Ievos "tortas", šią knygą labai palaikau. Jos svajonę, viziją ir pastangas. Nes ir pati norėčiau turėti tiek drąsos - atsisėsti, užsispirti ir parašyti. O jei Ievai pasiseks (tiksliau - knygai, nes Ievai JAU pasisekė), ji rašys toliau - ir taip, tikiu, tik geriau ir geriau. Taigi, šią istoriją LABAI palaikau. Už startą!
Tai lengva, greita, neįpareigojanti, šmaikšti holivudinė istorija, kuri nutiko mažame Lietuvos miestelyje. Cukruotas, pudruotas, bet tikrai ne riebus pasakojimas, leidžiantis pasvajoti ir kasdienybę pakedenti gulbės plunksnomis. Nors savo išvaizda veikėjai tarsi nulipę nuo raudonojo kilimo, bet su jais nesunku susitapatinti, artumo ir "savumo" jausmas pakutena tikrai ne tik todėl, kad veikėjai gyvena kažkur Lietuvoje. Ir kaip tikrame torte, čia primaišyta daug ingredientų - aistros, susižavėjimo (iki meilės dar, manau, šiems veikėjams reik gerokai paaugti), kuriozinių situacijų, praeities demonų, ateities lūkesčių ir noro būti mylimam. Personažai neturi 30ies, tai puslapiuose išties sklando jauno pavasario vėjai.
Man patiko, smagiai perskaičiau kone vienu prisėdimu (skyreliai trumpi). Nesidairiau prie ko prikibti, neieškojau kibučių - norėjau leisti autorei kalbėti, tad šokau į kitos Viktorijos gyvenimą ir šauniai praleidau vakarą po darbo dienos. Knyga man "išpuolė" it lengvas patapšnojimas per petį, kad visi mes sukamės savuose gyvenimuose, regis, labai sudėtingai, nors kitam taip neatrodo. Tiesa, man, asmeniškai būtų užtekę ir mažiau aistros prieskonių, nors vulgaru nebuvo.
Ir vis tik, noriu priminti, kad tai debiutinis romanas, tad nereikėtų įsivaizduoti, kad jį atsivertus dangus su žeme maišysis nuo netikėtumų , jog kvapą užgniauš siužeto vingiai ar literatūrinis meistriškumas sieks dangų. Ne, tai jauki, kasdieniškai miela ir "kažkur girdėta" istorija, kuri kviečia atsipalaiduoti ir primena, jog gyvenimas nenuspėjamai nuspėjamas - gal ir banalu, bet savo meilę galima sutikti ir odontologo kabinete. Nes kodėl ne?
Mane žavi tokia nuoširdi iniciatyvų ir darbo iš visų jėgų dermė. Ir nors tai tik pirmas Ievos "tortas", šią knygą labai palaikau. Jos svajonę, viziją ir pastangas. Nes ir pati norėčiau turėti tiek drąsos - atsisėsti, užsispirti ir parašyti. O jei Ievai pasiseks (tiksliau - knygai, nes Ievai JAU pasisekė), ji rašys toliau - ir taip, tikiu, tik geriau ir geriau. Taigi, šią istoriją LABAI palaikau. Už startą!
Tai lengva, greita, neįpareigojanti, šmaikšti holivudinė istorija, kuri nutiko mažame Lietuvos miestelyje. Cukruotas, pudruotas, bet tikrai ne riebus pasakojimas, leidžiantis pasvajoti ir kasdienybę pakedenti gulbės plunksnomis. Nors savo išvaizda veikėjai tarsi nulipę nuo raudonojo kilimo, bet su jais nesunku susitapatinti, artumo ir "savumo" jausmas pakutena tikrai ne tik todėl, kad veikėjai gyvena kažkur Lietuvoje. Ir kaip tikrame torte, čia primaišyta daug ingredientų - aistros, susižavėjimo (iki meilės dar, manau, šiems veikėjams reik gerokai paaugti), kuriozinių situacijų, praeities demonų, ateities lūkesčių ir noro būti mylimam. Personažai neturi 30ies, tai puslapiuose išties sklando jauno pavasario vėjai.
Man patiko, smagiai perskaičiau kone vienu prisėdimu (skyreliai trumpi). Nesidairiau prie ko prikibti, neieškojau kibučių - norėjau leisti autorei kalbėti, tad šokau į kitos Viktorijos gyvenimą ir šauniai praleidau vakarą po darbo dienos. Knyga man "išpuolė" it lengvas patapšnojimas per petį, kad visi mes sukamės savuose gyvenimuose, regis, labai sudėtingai, nors kitam taip neatrodo. Tiesa, man, asmeniškai būtų užtekę ir mažiau aistros prieskonių, nors vulgaru nebuvo.
Ir vis tik, noriu priminti, kad tai debiutinis romanas, tad nereikėtų įsivaizduoti, kad jį atsivertus dangus su žeme maišysis nuo netikėtumų , jog kvapą užgniauš siužeto vingiai ar literatūrinis meistriškumas sieks dangų. Ne, tai jauki, kasdieniškai miela ir "kažkur girdėta" istorija, kuri kviečia atsipalaiduoti ir primena, jog gyvenimas nenuspėjamai nuspėjamas - gal ir banalu, bet savo meilę galima sutikti ir odontologo kabinete. Nes kodėl ne?
November 24, 2024
Su knygos autore yra tikrai ne kartą tekę bendrauti, tačiau kodėl gi vis dėlto toks įvertinimas. Man pats pasakojimas pasirodė “silpnas”. Knygoje aprašomi trys veikėjai, du pagrindiniai ir vienas iš praeities, tačiau tai pasirodė visai ne į temą, be reikalo arba reikėjo labiau išplėtoti visą pasakojimą, kas ir kodėl pagrindinis veikėjas yra, kodėl jis toks. Mačiau goodreads įvertinimus ir jų yra visokių, aš likau per viduriuką, nei patiko, nei nepatiko. Knyga buvo perskaityta greitai, per du vakarus, tačiau kaip sakiau pritrūko jai šiek tiek cinkelio. Ar rekomenduočiau? Aišku, rekomenduoju visas lietuvių autorių knygas. Aj tiesa, knygoje buvo ir scenų su S raide, tačiau bent jau man jos pasakojimui nepridėjo nieko įpatingo. Dabar įdomu kaip gi antroji autorės knyga, man rodos teks greitu metu skaityti.
Displaying 1 - 30 of 61 reviews