Jump to ratings and reviews
Rate this book

Here Is Where We Meet: A Story of Crossing Paths

Rate this book
Booker Prize-winning author John Berger, one of the most widely admired writers of our time, returns us to the captivating play and narrative allure of his previous novels–G. and Pig Earth among them–with a shimmering fiction drawn from chapters of his own life.

 

One hot afternoon in Lisbon, the narrator finds his long-dead mother seated on a park bench. “The dead don’t stay where they are buried,” she tells him. And so begins a remarkable odyssey, told in simple yet gorgeous prose, that carries us from the London Blitz in 1943, to a Polish market, to a Paleolithic cave, to the Ritz Hotel in Madrid. Here Is Where We Meet is a unique literary journey that moves freely through time and space but never loses its foothold in the sensuous present.

258 pages, Kindle Edition

First published January 1, 2005

209 people are currently reading
3690 people want to read

About the author

John Berger

241 books2,586 followers
John Peter Berger was an English art critic, novelist, painter and author. His novel G. won the 1972 Booker Prize, and his essay on art criticism Ways of Seeing, written as an accompaniment to a BBC series, is often used as a college text.

Later he was self exiled to continental Europe, living between the french Alps in summer and the suburbs of Paris in winter. Since then, his production has increased considerably, including a variety of genres, from novel to social essay, or poetry. One of the most common themes that appears on his books is the dialectics established between modernity and memory and loss,

Another of his most remarkable works has been the trilogy titled Into Their Labours, that includes the books Pig Earth (1979), Once In Europa (1983) Lilac And Flag (1990). With those books, Berger makes a meditation about the way of the peasant, that changes one poverty for another in the city. This theme is also observed in his novel King, but there his focus is more in the rural diaspora and the bitter side of the urban way of life.

Ratings & Reviews

What do you think?
Rate this book

Friends & Following

Create a free account to discover what your friends think of this book!

Community Reviews

5 stars
647 (34%)
4 stars
617 (32%)
3 stars
422 (22%)
2 stars
147 (7%)
1 star
67 (3%)
Displaying 1 - 30 of 191 reviews
Profile Image for Orsodimondo.
2,449 reviews2,423 followers
December 1, 2024
CIÒ CHE IL TEMPO FA SENZA DI NOI

description
Lisbona, Alfama. L’incontro con la madre morta.

C’ero una volta io, seduto su una panchina a leggere il mio libro.

Non mi sono accorto che un anziano signore si è seduto accanto a me.

Senza che io aprissi bocca, mi ha parlato del libro che stavo leggendo, mi ha raccontato tutto quello che c’era dentro, e anche intorno, prima e dopo, lo conosceva meglio di me che lo tenevo aperto in mano.

Mi ha consigliato che musica ascoltare mentre lo leggevo, che illustrazione ci sarebbe stata bene in copertina, che vino bere per festeggiarne la conclusione...

Parlava con calma, con gentilezza, senza alzare la voce, mi faceva sorridere, mi divertiva, m’intratteneva.

description
Ginevra, il retro nella tomba di Borges, nel cimitero di Plainpalais, dove è sepolto anche Calvino.

Poi ha tirato fuori dalla tasca un taccuino scritto fitto fitto e pieno dei suoi schizzi - e me l’ha regalato.

Intanto, cominciava a raccontarmi la storia del platano che ci faceva ombra, della piazza che ci circondava, della statua sul piedistallo al centro, della gente che passava...
Infine, si è scusato per aver interrotto la mia lettura e mi ha salutato con una grazia antica.

description
Cracovia, il mercato in Plac Nowy.

L'ho visto salire su una motocicletta inglese, di quelle che sono senza tempo, e l’ho visto allontanarsi oltre il confine.

Solo a quel punto l'ho riconosciuto...
Quando avrei voluto fermarlo per chiedergli altri racconti, ho capito chi era.

description
Camden Passage nel quartiere di Islington a Londra.

Un romanzo fatto di viaggi, un libro costruito su storie tenute insieme dal processo della memoria, certi posti acquistano particolare importanza e significato in base al ricordo.

Per esempio, a Lisbona l’incontro con la madre morta, che dice al figlio John:
Ricorda John, i morti non rimangono dove sono sepolti, tornano dove sono stati felici da vivi. Ho scelto Lisbona… Quindi il tempo non conta e il luogo sì? Non un luogo qualsiasi John, è il luogo dove ci si incontra.
A Ginevra, invece, l’incontro è con la tomba di Borges.
A Cracovia si ricorda di Ken, amico e maestro, influenza fondamentale nella vita di Berger.
Nel quartiere londinese di Islington rivivono due giovani amanti in fuga dalle bombe della Seconda Guerra Mondiale (che una volta chiamavamo l’Ultima Guerra).
E poi, le grotte francesi con le pitture più antiche finora conosciute.
E ancora, e altro.

description
Morskie Oko, lago negli Alti Tatra, nel Voivodato della Piccola Polonia.
Profile Image for Edita.
1,579 reviews590 followers
July 20, 2021
Circumstances! Anything can hide behind that word. I believe in repairs, as I was telling you, and one other thing.
What would that be?
The inevitability of desire. Desire cannot be stopped.
Profile Image for Tomas Vaiseta.
Author 13 books309 followers
October 14, 2019
Knyga, kuri turėtų būti košmaras tiems, kurie skaitydami praverčia gamtos ir kitokius ilgus, smulkius, kontempliatyvius aprašymus (ar tokios knygos teberašomos?). Bet iš tikrųjų tie, kurie praverčia aprašymus, praverčia ir pačią literatūrą - ir gauna tik TV serialus, kurie buvo parašyti prieš tai, kai serialai atsirado.
Todėl ši Bergerio knyga - tai literatūrinė paguoda ir paguoda literatūrai. Aprašydamas miestus, augalus, būsenas ir piešinius olose, guodėsi autorius. Paliko tą paguodą ir mums.
Jei skaitysite kaip popsinį kūrinį, matysite madingą kalbėjimą apie miestus, keliavimą, judėjimą. Galėsite padūsauti. Jei skaitysite kaip literatūros kūrinį, susidursite su nemirštančiais žodžiais ir sakiniais, kurie pasiekiami (tik) per mirusius žmones.
Nuostabiausia, kad knygą parašė tas pats autorius, kuris parašė ir "Kaip menas moko matyti" (taip pat neseniai lietuviškai išleista). Knygoje "Mes susitinkame čia" nėra to vulgaraus marksizmo, tik (beveik) atsitiktiniai ir naivūs jo blykstelėjimai, kurie net savaip žavūs, kaip būna žavios ydos žmonių, kuriuos mylime. Ačiūdie, Bergeris literatūrą myli labiau nei marksizmą.
Profile Image for صان.
429 reviews463 followers
September 28, 2017
یکی از بهترین کتاب‌هایی که خوندم!
فضاسازی بی‌نظیر، روایت‌های جذاب، فرم متنوع و بازم جذاب!
از این کتاب نمی‌شه خسته شد. پر از جزئیات زیبا. باید با دقت و ملاحظه خوندش و باهاش عیش کرد و چشم‌ها رو باهاش باز کرد.
Profile Image for Dovilė Filmanavičiūtė.
122 reviews2,628 followers
September 16, 2019
Apniukęs pirmadienis yra tobula diena visądien vartytis pataluose ir skaityti.
Vieną kartą, viena deimantų pardavėja, dirbanti su tokia žyde, kuri yra viena iš nedaugelio moterų, galinčių įžengti pro deimantų biržos duris, man sakė, kad nėra geresnės investicijos už brangų akmenį.
Ir štai, deimantas papuola man į rankas.
Ir su juo aš iškeliauju į Lisaboną, Ženevą, Madridą ir Krokuvą.
Jei tau reikia paverkti, o kartais juk negali susilaikyti, - tai verk paskui, niekad neverk iškart! Nebent esi su tais, kurie tave myli, jeigu esi su jais, gali verkti iškart.
Taip Džonui kalba jo prieš keturiasdešimt metų miręs gyvenimo vedlys iš Krokuvos.
Aš skaitau šį jų pokalbį tris kartus ir bandau įsisąmoninti, kad nuo šiol ir aš taip verksiu. Tik su tais, kuriuos myliu.
Tuomet dar pagūglinu Mãe d’Aguos laiptus, nes nesu tikra, ar buvau kadaise Lisabonoje ant jų užlipus. Tuomet dar Toicino do Céu, kurį mano mylimiausiame mieste Džonas valgo ir kalbasi su penkiolika metų mirusia motina.
Sklendžiu laike ir keliauju su Džonu toliau. Susitikti su kitais jam brangiais, jau mirusiais žmonėmis.
Knebinėtis po paupius, miškus, apleistus namus ir miestų aikštes...
Paklysti savotiškame mylimųjų, meilužių, mokytojų, tėvų, draugų jausmų muziejuje.
Štai tiek karatų turi ši knyga.
Džonas Berdžeris buvo ne tik rašytojas. Jis - meno kritikas, dailininkas. Tai ir justi jo meditacijoje apie gyvenimą. Daugiasluoksniai potėpiai, autogylių atvėrimas skaitančiajam.
Berdžeris didžiąją gyvenimo dalį praleido Alpėse ir, turbūt, iš ten tas savitas svaigus teksto aukštis.
Pribloškė ir sužavėjo.
Skaitysiu dar ne sykį, kai siela ilgėsis prabangios literatūros meno.
Tai geriausia investicija į save, patikėkit, bičiuliai.
Profile Image for Argos.
1,253 reviews485 followers
April 7, 2020
John Berger’i neden seviyorum bu kadar diye kendime sorduğumda iki sözcük gelir aklıma; hüzün ve romantizm. Bunların yanına nostalji, insancıllık, kadife kelimelerini de koyabilirsiniz.
Bu kitapta yüzyıl başları ve ortalarına doğru yaşanmış gerçek ve yaşandığını varsaydığı kurmaca anılarını, bir kişi-bir yer eşleşmesiyle aktarıyor okura J. Berger. Kişilerin çoğu ölmüş, yerler ise değişse de duruyor. Lizbon ile annesi, Borges ile Cenevre (kızı üzerinden), Krakow ile ilk öğretmeni Ken gibi eşleşmeler.
En çok Polonyalı arkadaşı Mirek’i sevdim. Bir de kağıt kaplama ve lambri döşemeye başlamadan önce duvarlara büyük badan fırçasıyla “Kar boktur, yoksullar cennete gider, yaşadın adalet” yazdığı öldükten sonra ortaya çıkan ve faşistler dahil herkese yoldaş diye hitap eden Felix’i sevdim. Öneririm.
Profile Image for Marc Lamot.
3,447 reviews1,955 followers
August 18, 2022
What a fine writer John Berger (1926-2017) was. It's unfortunate I only discovered him after his death. This little book seems to be an outsider in his oeuvre: it is a very original collection of memories of close friends and relatives, wrapped in meandering stories. The captivating opening story, "Lisboa", is bathed in a magically realistic atmosphere that does justice to both the city and its philosophical underlay: in Lisbon, Berger to his surprise meets his mother, who has been dead for 15 years; while they wander through the city, they reminisce, his mother tells about the wisdom she learned after her death (!), and so it shouldn’t surprise that the saudade is also discussed. In another 7 very diverse stories Berger gives insights into his personal life and into the essence of life itself. I pick up 2 more that struck me particularly. The fourth, “Some Fruit as Remembered by the Dead” gives a very sensuous description of fruit; it is an ode to the seemingly ordinary, which immediately reminded me of André Gide's 'Nourritures Terrestres'. And the closing story "The Szum and the Ching" seems to be going nowhere in its endless meandering associations, but is in a beautiful evocation of the fragility and beauty of life. Great writer!
Profile Image for Hilda hasani.
164 reviews179 followers
October 3, 2020
شاهکاری دیگر از سلطان بلامنازع توصیف و جان بخشی جان برجر عزیزم!
قبل از هرچیز بدانید که آنچه در این کتاب اهمیت دارد مکان‌ها هستند، زمان کم اهمیت است. ممکن است از زمان حال پرت شوید به کودکی نویسنده یا لهستان ۱۹۰۶ یا انگلیس ۱۹۴۳. اما این رشته‌ی توصیفات و شهود و جان بخشی به آدم‌ها و اتفاق‌ها و اشیا و شهرهاست که شما را همراهی می‌کند. فصل‌های کتاب بر اساس نام شهرهاست، لیسبون و مادرید و کراکو. اما به هیج عنوان گمان نکنید که فقط چیزهایی درباره‌ی این شهرها خواهید خواند. برجر بلد است چگونه محیط اطرافش را بینید، او تمام حواس پنج‌‌گانه‌ی انسانی را با تمام شهودی که در خود سراغ دارد به کار می‌گیرد تا به کمک آن‌‌ها جهان را تصویر کند.
او راوی حال جهانی‌ست که مردگانش به اندازه‌ی زندگانش حضور فعال دارند، جهانی که جانوران و اشیا و شهرها و خوراکی‌هایش همگی آماده‌اند حضور معجزه آسایشان را نشانتان دهند.
اگر خواستار پذیرش این معجزه ها هستید همانطور که برجر نوشت همانگونه بخوانید. ذهنتان را از قید زمان و باید و نبایدها رها کنید و در جزییات اطرافتان تفحص کنید.
Profile Image for Algirdas.
304 reviews135 followers
January 12, 2020
Skaitymo malonumas ir to užtenka. Perskaičius kažkokios informacijos nelabai lieka, bet lieka geras pojūtis kaip išgėrus gero vyno.
Profile Image for lori light.
171 reviews71 followers
October 25, 2012
this is a beautiful, beautiful book. john berger has the ability to paint a beautiful picture with his words. my words will never do it justice. seriously one of the best books i've ever read. it's just beautiful.

my favorite quotes:
"If you have to cry, he said, and sometimes you can't help it, if you have to cry, cry afterwards, never during! Remember this. Unless you're with those who love you, only those who love you, and in that case you're already lucky, for there are never many who love you--if you're with them, you can cry during. Otherwise you cry afterwards."

"the number of lives that enter our own is incalculable."

"..maybe every love invents a vocabulary, a cover to shelter under."
Profile Image for Ugnė.
663 reviews157 followers
July 16, 2023
Didžiąją dalį laiką ją skaičiau lauke, prie ežero, ir atrodo, kad laukas, vasara, saulė ir šešėliai yra geriausiais laikas jai skaityti. Savo atmosfera labai priminė Apie ungurius ir žmones: mįslingiausios pasaulio žuvies istorija - toks šviesus ilgesys praeičiai, kuri visgi niekur nedingusi ir kažkuo atsikartoja kasdienybėje, ir tokia ramybė susitaikant, kad viskas, įskaitant mus pačius, yra laikina. Po tokių knygų norisi sakyti banalius dalykus - kad gyvenimas yra ryšiai, kuriuos sukuriame ir tik per juos jis eina ir tęsiasi - ir tuo pačiu ji labai savita ir nekasdieniška, šilta ir įdomi.
Profile Image for Patrizia.
536 reviews164 followers
March 21, 2016
Ci sono libri che ti prendono e ti sorprendono, coinvolgendoti a un livello profondo. Ed è difficile parlarne senza lasciarsi trascinare dalle emozioni. Questo è uno di quelli. Le città hanno un volto definito, un carattere preciso, che scopri osservandole con attenzione e con lo sguardo di un amante. Sono diverse tra loro, eppure a volte basta un particolare anche insignificante, come il gesto di un passante, un colore, una voce, a ridestare un ricordo e una somiglianza con un luogo lontano del passato. È la caratteristica delle città e dei luoghi che l'autore visita e ci descrive. Un fiume della Piccola Polonia somiglia, nel suo corso e nella sua indifferenza, a quello che scorreva accanto alla sua casa in Inghilterra, vicino al quale giocava con il padre. Lisbona, Ginevra, Londra e le altre, sono reali e immaginate, sono punti di incontro e fusione di spazio e tempo, di presente e passato, in cui le persone scomparse si muovono accanto ai vivi, legate ad essi dalla gioia dei ricordi condivisi. Basta saper guardare e, soprattutto, aver la "cortesia" di accorgersi di loro.
Profile Image for Malihe bayat.
20 reviews20 followers
July 6, 2017
از همین فصل ۶ کتاب به حدی لذت بردم که پنج تا ستاره رو بدون اینکه منتظر باشم ببینم بقیه کتاب چطور پیش میره بهش میدم..
این کتاب قشنگه.. بهترین کلمه ای که میشه بهش نسبت داد اینه که این کتاب واقعا قشنگه.
انقد تصویرهای قشنگی رو جلوی چشم آدم میذاره که وقتی دارم هر فصلش رو میخونم انگار وارد یه رویا میشم. بعد از تموم شدن هر فصل انگار بعد از دیدن یه خوابِ خوب، بیدار شدم. و هنوز مبهوت خوابی‌م که دیدم.
برای همین نمیتونم فصل ها رو بدون وقفه پشت هم بخونم..چون هر فصل این کتاب ادم رو درگیر میکنه..
این کتاب و کل کتاب های برجر(برگر) رو پیشنهاد میکنم بخونید.. :)
Profile Image for Dmitrijus Andrušanecas.
241 reviews299 followers
November 13, 2019
Pradėjau skaityti JOHN BERGER MES SUSITINKAME ČIA. Maniau, kad „meniškai“ praleisiu laisvalaikio dalį istorijos slėniuose. Maniau, kad būsiu palytėtas, sukrėstas, išgąsdintas, apsvaigintas. Maniau, bet gavosi šnipštas. Prisipažinsiu – man gėda, bet šį kartą knyga įveikė mane, o ne aš ją.

„Daugelis kenčia nuo optimizmo. Optimizmas tarp mūsų beveik toks pat paplitęs kaip depresija tarp gyvųjų.“

Likau pasimetęs ir šalimais nebuvo jokio personažo-gido, kuris galėtų mane naviguoti. Padėtų pereiti prisiminimų labirintą, nesubloguoti kelionėse iš vieno taško į tašką, nepamesti galvos dėl laiko, kuris tik žybt! ir prapuldavo.

„Po motinų mirties laikas dažnai padvigubina arba padidina greitį.“

Mieli, duok Dieve nesupraskite klaidingai. Knyga yra gera! Tik ne šios knygos man reikėjo dabar, jai esu aš pernelyg silpnas. Suskubėjau, nekantravau, susvaigau ir pralaimėjau. Meniškas, tylus, atsargus, ramus, lėtas, „atradlus“ – toks šis kūrinys. Nors vis tik aš radau save keliuose sakiniuose, bet visumoje kūrinys pasirodė toli gražu ne mano jėgoms.

„Skaitydama visiškai prarasdavau laiko pojūtį. Moteris visada domina kiti gyvenimai, dauguma vyrų per daug ambicingi, kad tai suprastų. Kiti gyvenimai, kiti gyvenimai, kuriuos nugyvenai anksčiau arba galėjai nugyventi. O tavo knygos, man regis, buvo apie kitą gyvenimą, kurį norėjau tik įsivaizduoti, o ne gyventi, įsivaizduoti pati viena, be žodžių. Tad geriau buvo jų neskaityti.“ – net netikėta, jog ši kūrinio dalis buvo pačioje knygos pabaigoje, kuri sutapo su mano būsena užbaigus ją. Tam tikra prasme sutapo.

Yra galinčių pasidalinti tuo, ką praradau neatradęs?
Profile Image for Parnian.
43 reviews63 followers
April 4, 2024
در مواجهه با برجر مسحور و الکنم واقعاً. خدای بزرگ. چی می‌تونم بگم؟
Profile Image for cypt.
710 reviews791 followers
February 24, 2020
Mmmm... nope. Arba kitą Bergerio romaną geriau reiks skaityti angliškai (nors šiaip niekas daugiau kol kas neversta), arba čia bus Eco atvejis, kai nuostabus teoretikas nebūtinai yra nuostabus beletristas.

Knygą sudaro 8 su puse skyriaus - intertekstualu, ir tekstas toks išties feliniškas: daug klaidžiojimų, kiekviename skyriuje - vis kitas miestas, kurių kiekviename arba susitinki su mirusiais mylėtais, gerbtais, brangintais žmonėm (pagalvojau: o tai kodėl nerašo apie miestus, kur susitinki su negerbtais? labai idiliškas vaizdelis dabar gaunasi), arba lieki neįžengusi, nes tas miestas nieko neįsileidžia, yra persisunkęs savo paties praeities ir tavęs, turistės, jau neįkomponuoja.

Labai norėjau patikėti mintim - arba bent patikėti tol, kol skaičiau knygą, bent jau vien knygos kontekste - kad irgi kada nors kokiam mieste galėsiu sutikti ir žmones, kurių dabar nebėra ir kurie labai skausmingai, palikdami visus kaltės ir gėdos jausmus, išėjo, ir su kuriais vis dar sunku atsisveikinti (2020 kažkaip nepagailėjo). Bet nea, Bergeris čia atrodo pernelyg kinematografiškas, pernelyg literatūriškai nudailintas, kad tokia situacija nors kiek nors atgytų. Arba mane sugadino "Linkolnas bardo", nes apie mirtį turbūt geriau nesu skaičiusi (nebent Vidą Morkūną). Arba tiesiog - ir čia jau tikrai ne vertimo dalykas - tikras mirties išgyvenimas nesiderina su aforizmais ir beletristika, plg (pirmoj citatoj kalba mirusi motina, paskui ten apie kitas ir kitus numirusius):

Tiesiog prisimink mane. Tada išmoksi ištvermės. Ištvermės išmokti galima tik iš moters, niekad - iš vyro. (p. 41)

Po motinų mirties laikas dažnai padvigubina arba padidina greitį. (p. 53)

Truputį per tiesi, pakartoja. Bet nesvarbu, kiekviena kopija juk turi ką nors pakeisti, ar ne? (p. 72)

Po antklode viskas nusinešdavo mus kitur. Ir kitur mudu atrasdavome gyvenimo dydį. Dienos šviesoje gyvenimas dažnai atrodydavo mažas. Pavyzdžiui, jis atrodydavo labai mažas piešiant gipsinių romėniškų statulų kopijas antikos meno klasėje. (p. 108)

Kromanjoniečiai, kupini baimės ir nuostabos, gyveno Atvykimo kultūroje, susidurdami su daugybe slėpinių. Jų kultūra truko kokius dvidešimt tūkstančių metų. Mes gyvename nepaliaujamo Išvykimo ir Pažangos kultūroje, kuri kol kas truko du ar tris amžius. Šiandienos kultūra, užuot stojusi akistaton su slėpiniais, atkakliai stengiasi juos ateiti. (p. 114)


Bergeris, sugebantis tikrai subtiliai kalbėti, pvz, apie fotografijas (man jo rinkinukas "On Photography" iki šiol išlieka nepaprasto įžvalgumo ir kažkokios žvilgsnio laisvės pavyzdys), visgi pats šiame romane neva tai stoja akistaton su slėpiniais, bet įspūdis toks, kad tik plepa ir plepa. Priešingai negu tas pats Morkūnas - kai jo knygą išrinko kūrybiškiausia, vėl daug apie jį galvoju, atminty ištisi fragmentai ar tekstai iškyla, ir tie tekstai iš tiesų sėkmingai nupoetina ir išslaptina visokias Paslaptis, Slėpinius, Tikroves, Būtoves etc.

O tos akimirkos, kai apverti plokštelę, paskui lėtai nuleidi rankenos galvutę su deimantine adata, buvo akimirkos iliuzinės pilnatvės, palaimingos ir kupinos laukimo, palygintinos tik su kitomis irgi bežodėmis akimirkomis, kai mudu, gulėdmi vienas ant kito, mylėdavomės. (p. 144)


Pabūsiu zanūda, bet man atrodo, kad fiziškai nėra įmanoma dviem žmonėms vienu metu gulėti vienam ant kito... Nebent kosmose, bet bendriau ten dar labiau neįmanoma, nes nėra traukos centro? Fizikinės šios knygos teorijos man šiuo metu atrodo aktualiau už mirties poetizacijas ir lyrizmus.
Profile Image for Paul Secor.
649 reviews106 followers
May 12, 2015
Billed as "A Fiction" on the cover, Here Is Where We Meet is a mixture of memories, ideas, and experiences with people the author has met in different places and at different times. The book begins with the narrator meeting his mother, who has been dead for 15 years, in Lisbon. She tells him to "do us (the dead) the courtesy of noticing us." From there, the book entails a visit to Geneva to meet with his daughter to visit Jorge Luis Borges' grave site; a visit to an old art school classmate who seems to be living, but whose wife has passed away; a meeting with mentor who had a fascinating life; and a visit to the Chauvet cave to see the oldest known rock paintings in the world. The last 1/4 of the book died out a bit (at least for me), but the rest was wonderful.
Profile Image for Aleksandras Rimdžius.
37 reviews75 followers
December 6, 2019
Labai tvarkinga, estetiška, įvairovės pirotechnika nutvieksta grafomanija. Vienas martynenko iš penkių jakučiūnų.
Profile Image for Jurga Jurgita.
542 reviews67 followers
September 6, 2019
Žinot, kartais aš pagalvoju kaip kartais būtų smagu pakalbėti su jau išėjusiais Anapilin. Kaip kartais juos būtų tiesiog smagu netikėtai sutikti gatvėje, prasilenkti parduotuvėje arba tiesiog susėdus ramiai pasikalbėti apie tai, kas buvo nutylėta ir nepasakyta. Galbūt būsiu svajotoja, bet tikiu, kad kažkur pasaulyje klajoja mirusiųjų sielos, su kuriomis mes prasilenkiame, susiliečiame ar tiesiog pažiūrime vieni į kitus žinant, kad tame žmoguje gyvena kažkas mums artimo ir savo. Juk gyvenime dažnai būna, kad svetimų žmonių veiduose, figūrose, eisenose atpažįstame savo artimiuosius, draugus ar pažįstamus, kurie išėję amžino poilsio. Siela nemiršta, tik kūnui paliekus šį pasaulį, ji apsigyvena kitur. Tad nieko nelaukus, noriu pristatyti labai gražiu, menišku, subtiliai rafinuotu viršeliu knygą, kuri dar prieš pasirodant prekyboje, žinojau, kad bus tikras aukso grynuolis mano skaitytojos mintims. Tai John Berger "Mes susitinkame čia". Paslaptingas pavadinimas skatino didelį smalsumą sužinoti, kas gi knygos viduje. Kokius susitikimus parengęs autorius skaitytojui? Ir čia pirmieji puslapiai nukelia į Lisabonos aikštę, kurioje Džonas iš eisenos atpažįsta savo motiną. Tačiau ji mirusi jau penkiolika metų ir kuri Džonui leidžia suprasti, kad mirusieji nepasilieka, kur būna palaidoti. Jie pasirenka, kur nori Žemėje gyventi. Šis susitikimas Džonui lyg sielos atvėrimas vienas kitam, kurio metu jie tiek daug pasako, ko galbūt nesugebėjo pasakyti per visą gyvenimą. Džono mama tai dingsta, tai vėl atsiranda, fragmentais Džoną nukeldama tai į praeitį, tai į dabartį. Tai savotiškas jo susitikimas ne tik su mama, bet ir to, kas jau seniai praėję. Jų pokalbiai tokie tikri, išgyventi, lyriški, kad atrodo, kad jie tarsi du laivai, susitikę tame pačiame uoste, bet plaukiantys skirtingu keliu, į skirtingą gyvenimą. Skaitydama apie šį tokį gražų jų susitikimą braukiau ašarą, nes kaip gražu skaityti apie tai, kaip kalba dvi artimos sielos. Tikra tobulumo viršūnė ir autoriaus talentas tai pateikti kaip išgrynintą, ištobulintą literatūrinį tekstą, kurį norisi skaityti lėtai, įsisavinti, mėgautis tuo gražiu literatūriniu skambesiu, kuris toks mielas ne tik protui, bet ir širdžiai. Tokie kūriniai žavi, pakylėja ir priverčia po kiek laiko juos dar kartą paimti į rankas ir perskaityti. Grįžtant prie knygos, Džonas sutinka ne tik savo mamą, bet ir vieną jam svarbiausių asmenų jo paauglystės metais. Koks tas susitikimas? Kokia išmintimi su Džonu dalinasi šis žmogus? Nuoširdžiai kviečiu paskaityti ir įsitikinti, kad norint rasti gyvenimo prasmę, beviltiška ieškoti tose vietose, kur žmonės mokomi jos ieškoti. Prasmę gali surasti tik paslaptyse. Ši knyga-tai pasakojimai apie susitikimus su mirusiais mylimaisiais, atmintį, nuolatinę kelionę erdvėmis ir laiku. Kas skaitysite, turėsite puikią galimybę pakeliauti po įvairiausius pasaulio miestus: nuo Lisabonos iki Ženevos, nuo Madrido iki Londono ir Krokuvos. Tad šią knygą noriu parekomenduoti tiems skaitytojams, kurie skaitė ir patiko Robert Seethaler "Visas gyvenimas" ir "Tabakininkas". Tai nereiškia, kad tai bus kažkas panašaus, bet tai tiesiog mažos apimties kūriniai, kuriuose tiek daug pasakyta, kad juos perskaitęs tampi ne tik literatūriškai, bet ir dvasiškai turtingas. Tad palinkėsiu tą gražią žodžio galią rasti ir "Mes susitinkame čia". Ir pabaigai, perskaičius tokį sentimentalumu dvelkiantį kūrinį, norisi pasakyti: "Mes galime duoti tik tai, kas duota mums. Mes galime duoti tik tai, kas jau yra kitų".
Profile Image for Elly Tarahimofrad.
96 reviews158 followers
August 17, 2021
کتابی که بیشتر یک روایت به شدت اتوبیوگرافی بود (داستان؟). جان برجر به زبان اول شخص صحبت می‌کند و در اولین برخورد با مادرش، که پانزده سال است مرده است دیالوگ‌ها با بار عاطفی شدیدی بین آنها رد و بدل می‌شود زیرا در دنیای جان برجر، مردگان برای دیدار زنده‌ها باز می‌گردند و به آنها کمک می‌کنند.
در این کتاب چندین مقاله به صورت متقارن و بر اساس نقاط جغرافیایی نوشته شده است: سه فصل بر شهرهای اروپا (لیسبون ، کراکوف ، ژنو) تمرکز دارد، سپس یک فصل اصلی به یادآوری میوه‌ها اختصاص داده شده است - سپس دوباره سه فصل در ایزلینگتون، پل آرک و مادرید سپری می‌شود. سرانجام فصل پایانی واقع در لهستان، و حتی دقیق‌تر منطقه‌ای در قسمت جنوب شرقی کشور معروف به لهستان کوچک.

اگر روزی جان برجر رو دیده بودم بهش می‌گفتم چه بر سر من آورد با میرک و خانواده‌اش. میرک و خانواده‌اش دیر می‌رسند، جان منتظر آنهاست. در آن لحظه ، منِ خواننده ، وحشتناک ترسیده بودم که اتفاقی برای آنها افتاده باشد، نمی‌دانم اتفاقی مثل یک تصادف رانندگی. من می‌خواستم صفحه‌ها را ورق بزنم و جان به من می‌گفت آرام باش، همه مرده‌اند، میرک، دانکا و اولک کوچک. اما نه؛ بدترین همیشه قطعی نیست، می‌رسند. به زودی اولک راه رفتن را یاد می‌گیرد و میرک در خانه خود آستانه‌ای می‌سازد.

پس چه بهتر که به خود بگوییم نوشتن همان زندگی است؟
Profile Image for Joshie.
340 reviews75 followers
January 16, 2019
"The number of lives that enter our own is incalculable."

This reads like a dream, only it is impeccably lucid. The gears of reality work its wonders in subtly blending it in the seemingly ceaseless moments of rendezvous and longing with the past; with it are people John has lost in many, many ways. ** "Life depends upon finding cover. Everything hides. What has vanished has gone into hiding. An absence — as after the departure of the dead — is felt as a loss but not as an abandonment. The dead are hiding elsewhere." (p141) Death and parting are not the end, memories make them live, exist. In Here Is Where We Meet plays like a film; its reel comprises of random memories at different waves of time. Some of them happening all at once. Some appear in bouts. Some does not appear at all but they are there. This is not only a meditation about reminiscence but also about the persistence of the present whilst the past simultaneously happens in our heads. ** "Desire is brief — a few hours or a lifetime, both are brief. Desire is brief because it occurs in defiance with the permanent. It challenges time in a fight to death." (p220)

It's a very special book and I personally feel that if I was in the right frame of mind I would have loved this better than I did. Although that potential love cannot be compared to the incomparable, personally beloved And Our Faces, My Heart, Brief as Photos. John Berger knows how to make you feel both the beauty and fragility of existence. His words are like an ocean you want to dive in; pretty dangerous with a depth that's almost drowning. And if anyone ever did know how to live a life I believe it's Berger. ** "Of human attributes, fragility — which is never absent — is the most precious." (p234) and ** "Everyone in the barn was reminded how a life without wounds isn't worth living." (p219)

For safekeeping:
"If you have to cry, he said, and sometimes you can’t help it, if you have to cry, cry afterwards, never during! Remember this. Unless you’re with those who love you, only those who love you, and in that case you’re already lucky, for there are never many who love you — if you’re with them, you can cry during. Otherwise you cry afterwards." (p86)
Profile Image for Alialiarya.
225 reviews85 followers
January 12, 2025
جان برجر را معمولا با آن متن‌های درخشانس درباره‌ی نقاشی و نگاه می‌شناسند، کتاب درباره‌ی نگریستن که عمیقا تجربه‌ی نگاه را متحول می‌کند. نمی‌دانستم او داستان هم می‌نوشته است و از همان صفحه‌ی اول برجر را در متن می‌دیدم… کتاب راوی جزییات است جزییاتی مهم که برجر بر آن‌ها تاکید دارد و با همین تاکید فضا و مکانی می‌سازد که کمتر تجربه کرده‌ایم. برای من ثابت شد هر متنی ازو خواندنی است. ترجمه‌ی خوب هم به لذت داستان اضافه کرد.
Profile Image for smells_like_book.
63 reviews63 followers
September 4, 2019
Nuostabaus grožio, visomis prasmėmis knyga. “Mes susitinkame čia” - tai šviesi kelionė erdvėmis ir laiku. Britú rašytojo J.Berger nuostabus kūrinys! Tai pasakojimai apie susitikimus su mirusiais mylimaisiais ir kelionę erdvėmis. Šioje knygoje gyvieji ir mirusieji susitinka įvairiuose pasaulio miestuose - nuo Lisabonos iki Ženevos, nuo Madrido iki Krokuvos ir Londono. Miesto aikštės ir upiù slėniai braižo ypatingà žmogiškújú santykiú žemėlapį. Skaičiau su tokiu pasimėgavimu, kad sunku nupasakoti. Kalba tokia vaizdinga it skaitytum poezijá, tekstas plaukia ir liejasi. Na, o kà jau kalbėti apie tai, kaip gera skaityti kūrinį, kur minimos tavo lankytos vietos, ypač nuostabuoji Lisabona, tai pagyvina tekstá ir skaitant istorija tampa dar artimesnė tau!:). Tikrai gili knyga, daug nuostabiú minčiú ir apmàstymams peno.. priverčia pagalvoti, kiek daug nepasakom savo artimiesiems tol kol jie būna šalia, tol kol galime drauge gerti arbatà ir kalbėti iš širdies į širdį,bet kažkodėl nepadarome galvodami, kad laiko dar marios.. “Norint rasti gyvenimo prasmę beviltiška ieškoti tose vietose, kur žmonės mokomi jos ieškoti. Prasmę gali surasti tik paslaptyse”. Skaitysiu manau dar ne kartá!!
Profile Image for Anna.
67 reviews37 followers
June 30, 2012
Reading this was like eating a perfectly ripe mango while crying.
Profile Image for Knygų Lentyna | Sandra.
90 reviews42 followers
March 2, 2020
Literatūlogė Jūratė Čerškutė rašo: “Ši subtili knyga prašyte prašosi vengti literatūrinių aiškinimų - tiesiog ja mėgautis, medituoti ir grožėtis.” Apibūdinti tiksliau nė nepavyktų. Tai ypatinga knyga. Beveik jokio veiksmo, tik nenutrūkstantis minčių srautas ir gyvenimo refleksijos besikeičiančių Europos miestų fone. Lisabona, Ženeva, Madridas - tai tik keletas vietų, kuriose veikėjas susitinka su mirusiais artimaisiais ir draugais. Jokio liūdesio ar melancholijos, tik šviesi nostalgija, jaukumas ir dalykai, kuriuos žmogus atsimena baigiantis dienai ir gyvenimui.
◻️
“Artėjo sodininkas su žoliapjove. Girdėjau dvitaktį variklį ir uodžiau ką tik nupjautos žolės kvapą. Nežinau jokio kito kvapo, taip artimai susijusio su pradžiomis: rytu, vaikyste, pavasariu.”
◻️
Pirmasis iš trumpų tekstų - apie Lisaboną - labiausiai įsirėžęs į atmintį. Klajonės po šį nuostabų miestą su mėlynai baltomis plytelėmis, istorijos detalės, pokalbiai su mirusia motina. Lisabona - susitikimų miestas, suteikiantis dar vieną progą pasakyti ir paklausti to, ko nesuspėjai. Suteikiantis balsą neprabilsiantiems.
◻️
Ir apie santykius su tėvu. Tiesiog 🤍
“Viskas, ką aš dariau, kėlė jam siaubą dėl mano ateities. Viską, kuo jis tikėjo, aš norėjau nuversti. Jis stengėsi mane išgelbėti - prišliaužti ant pilvo prie duobės neutralioje teritorijoje ir ištraukti į santykinai saugią vietą, o aš su visa jaunystės arogancija ir baime stengiausi jam parodyti, kad galima būti, kaip aš tai vadinau, laisvam.”
Profile Image for Azadeh Pirazimian.
13 reviews3 followers
November 22, 2016
جان، همه چیز زندگی، مسئله خط و مرز کشیدن است، و تو خودت باید تصمیم بگیری این خط را کجا بکشی. نمی توانی برای دیگران خط کشی کنی. البته می توانی سعیت را بکنی، ولی عملی نیست. پیروی از قوانینی که دیگران برای آدم وضع می کنند احترام به زندگی نیست. و اگر می خواهی به زندگی احترام بگذاری باید خودت خط و مرزت را تعیین کنی. این جملات در صفحه هفدهم کتاب "این جا محل دیدار ماست" هستند که از زبان مادر جان خطاب به او ادا می شود.
برجر سفر خود را در این کتاب با مادرش در یک روز گرم تابستانی در شهر لیزبون اغاز می کند. مادری که سال ها پیش از دنیا رفته. او از این روایت، استادانه استفاده می کند تا داستان خود را در قالب شعر، فلسفه، و گاه تاریخ در دل کتابش بگنجاند. او کل مجموعه داستانش را که شامل ملاقات با مادر. دختر و دوستان قدیمی اش هستند را با همین خط و مشی تا به انتها پیش میبرد و به نظر می رسد که استادانه از پس این کار بر می آید. در کل داستان زمان معنای واقعی خود را از دست می دهد و ما شاهد این هستیم که او به راحتی بین دنیای زنده ها و دنیای مرده گان حرکت می کند بدون اینکه خواننده احساس غربت کند و یا از خط اصلی داستان جدا شود. این بی معنایی زمان و مکان ازادی نامحدودی را برای خواننده فراهم می کند تا با فراغ بال در دل داستان شناور شود..
.کتاب ترکیبی است از داستان، اتوبیوگرافی و تاریخ نگاری که در قالبی شاعرانه نوشته شده. به نظر می آید برجر بر تک تک کلمات اندیشیده چرا که در طی خواندن داستان تقریبا محال است که جمله و یا واژه ای را بتوان نادیده گرفت و یا حتی از ان چشم پوشی کرد. کتاب از ان دسته کتاب هایی است که به نظر می رسد باید بیشتر از یک بار خوانده شود، حداقل برای من اینطور بوده.
Profile Image for Kamilė | Bukinistė.
282 reviews153 followers
June 10, 2020
Nuotaikos ir požiūrio knyga, besimainanti kaip kaleidoskopas. Viskas priklauso nuo to kaip į ją pažiūrėsi: kaip skeptikas ar kaip atradėjas. Pradėjau tai labiau kaip skeptikas - vakarais, po darbo, pavargusi, taip sunkiai yriausi puslapiais: apie ką čia, kam to reikia, kam taip sunkiai. Bet išaušus šeštadienio ankstyvam rytui, kai sapnai dar kybojo vos kelis centimetrus virš mano galvos, akys vis dar buvo blausios, o kūnas sunkus - aš atradau šią knygą. Lipšniai lyg dar ne visai pabudus - eilutes rinkau kažkur ne visai ant žemės, kažkaip ne visai aiškiai, turbūt plačiai užmerktomis akimis.

Tekstas užliūliavo ir visgi nusprendžiau žiūrėti į jį ne kaip į istoriją, turinį, tačiau kaip į meno išraišką, abstrakciją. Tiesa, "Mes susitinkame čia" man padovanojo žmogus, sakęs jog istoriją skaito ir mėgaujasi, todėl norėtų pasidalinti su manimi - ir dabar galvoju, kad ją skaityti reikia būtent tada, kai gali sau leisti ja mėgautis. Kai nereikia skubėti ir ne tada, kai nori ilsėtis, bet kai ilsiesi. Man regis, šiam kūriniui tikrai reikalingas tam tikras, konkretus laikas. Nes kitu atveju - išties nesunku įjungti skeptiką, prabėgti mandrai surašytu tekstu, nuplaukti beletristikos upe, taip į ją ir nepanėrus.

Gražu. Taip man pasirodė, ir nusprendžiau - jog to man ir užteko, nebanaliai gražu - daugiau gal nieko ir nebenoriu pasakyti.
Profile Image for Julie.
561 reviews311 followers
November 28, 2014
This rates, for me, somewhere between "just OK" and "better than "OK", so perhaps a 2 and 3/4 rating. Although the concept is immensely seductive -- the idea of meeting the beloved dead in places across the globe, and having a conversation with them once again -- the "truth" of it is not all that engaging.

In engaging in the delightful fantasy that something like this might be truly possible, I would find myself asking much more considered questions; would find myself expressing all the things I meant to say the first time around, and didn't. Why bother summoning the dead if all you're going to do is play Crazy Eights and eat greengage plums?

A bit ho-hum, sorry to say.
Displaying 1 - 30 of 191 reviews

Can't find what you're looking for?

Get help and learn more about the design.