Trys sekundės dangaus

by Sigitas Parulskis

Šio teksto pasakotojas pasielgė mažų mažiausiai negarbingai. Mano geranoriškai pasiūlytą pagalbą - patirtį, temas, įvaizdžius, pastabas - jis panaudojo taip, kad dabar galiu jas vadinti pavogtomis. Maža to - jis žvelgia į mane nepatikliai, atsainiai, netgi su vos juntamu pasidygėjimu, tarsi manęs čia apskritai neturėtų būti.

Buvęs desantininkas, tarnavęs SSSR Ginkluotųjų pajėgų dalinyje, dislokuotame buvusios VDR teritorijoje yra kankinamas nemalonios nuojautos, kad jo tarnyba vis dar nesibaigia,- jis nuolatos verčiamas tarnauti tėvynei, Dievui, moteriai, alkoholiui. Arba - gyvenimas yra didelė blaivykla, kurioje žmogus blaivinamas baime, prievarta ir pažeminimu. Tai ne autobiografinė knyga, nors autorius nevengia naudotis asmenine patirtimi.

Genres: Fiction, 21st Century, Classics

215 pages, Hardcover

First published January 1, 2002

About the author

Sigitas Parulskis is a modern Lithuanian poet, essayist, playwright and reviewer. In 1990 he graduated from Vilnius University, Lithuanian language and literature. He was working in notable journals and newspapers (Literatūra ir menas, Lietuvos aidas, Lietuvos rytas, Šiaurės Atėnai). Today he gives lectures of creative writing for Vilnius University students, writes articles to various newspapers, journals and internet websites.

Reviews

[Efka · Rating 4 out of 5]

"Trys sekundės dangaus" yra viena iš tų knygų, apie kurias galiu pasakyti, kad patiko, nors nelabai supratau, apie ką ji. Na, tiksliau, suprast tai supratau - viskas čia gan paprasta: sovietų kariuomenėje tarnavęs bičas po gero dešimtmečio važiuoja į Nidą, ten gerai užgeria ir jį išveža į areštinę, kurioje jis pradeda kliedėti ar merdėti, ir susipina dabartis, praeitis, prisiminimai, pamąstymai, filosofija, metafizika, meilė, nemeilė, ir būtent šita dalis kartais išmušdavo mane iš vėžių.

Kai skaitai Bukowskio knygą, kurioje ištisai geriama, viskas aišku ir paprasta. Kai skaitai kokią Baimė ir neapykanta Las Vegase, kur vyksta ištisinis narkotinis kvaitulys, irgi iš esmės viskas aišku ir paprasta. Kai skaitai, tarkim, Kaip tampama albinosais, vėlgi viskas aišku ir paprasta. Kai šitas knygas suplaki į vieną, gauni "Tris sekundes dangaus", ir tau nixuja niekas nebeaišku. Bet tai gal nėra blogai? Nes galų gale, kaip bežiūrėsi, desantnik neumerajet. On uxodet v nebo i nevazvraščiajetsia. O tai juk negali būti visai paprasta ir aišku.

[Indrė Tumosienė · Rating 4 out of 5]

Kūrinys apie žmogų, kuris yra grubus, tiesmukas, netolerantiškas, atsainus, ir apie tai, kodėl jis toks yra. Anksčiau esu girdėjusi, kad šiame romane S. Parulskis vaizduoja tarnavimo sovietinėje kariuomenėje traumas, perskaičius tapo aišku, kad tai tikra tiesa. Tai yra atviras sužaloto, paniekinto žmogaus pasakojimas apie žeminančias patirtis ir negebėjimą reabilituotis po jų. Autorius vaizduoja ne vieno asmens, bet visos kartos problematiką.

[Vilis · Rating 4 out of 5]

Tāds drūmāks, nesavāktāks un dzejiskāks Dovlatovs. Reizēm gan bija sajūta, ka esmu drusku pārāk skaidrā prātā.

[Skaistė · Rating 4 out of 5]

3,5 ✨
lb nepatiko neišverstos ruziškos ir vokiškos frazės, lb patiko priešpaskutinis ir paskutinis skyriai

[Justė · Rating 4 out of 5]

Skaičiau ir gėrėjausi, puikiai suręstas pasakojimas, tik man nebuvo baisiai įdomus, gal dėl to, kad knyga pasirodė labiau vyriška nei moteriška (ne dėl keiksmažodžių ir vulgarumų, jie man netrukdo, priešingai - kelia pagarbą, nes ne visi drįsta taip rašyti, ypač mūsų Marijos žemėje). Bet kuriuo atveju džiaugiuosi susipažinusi su Sigitu Parulskiu, savotišku lietuvišku Bukowski-Remarku.

[Monika · Rating 4 out of 5]

Kiekvienam žmogui gyvenime nors kartą taip atsitinka - metų metus kybo virš galvos koks nors akmeninis varveklis, bet vieną dieną jis nukrenta, ir būtinai tau, atsitiktinai vienintelį sykį ėjusiam pro šalį, ant galvos.
--
Kas mus provokuoja taip elgtis, kai žinome, kad negalima, kad geriau patylėti, o vis tiek leptelime ir net jaučiame malonumą numanomos grėsmės akivaizdoje, kas - gal velnias, gal puikybė, o gal paprasčiausias kvailumas.
--
[...] aš irgi nesuprantu, kodėl kare užmušti žmogų vadinasi pareiga, o taikos sąlygomis - žmogžudystė.
--
Mane visuomet glumindavo tokie paminklai - kodėl kompozitoriams nupjauna ne ausis, o rankas? Poetas nukirstomis rankomis - suprantama, bet kompozitorius...
--
Jeigu nebūtų bažnyčių, pasivaikščiojimas nakties Vilniaus gatvėmis taptų beprasmiškas.
--
Teisus buvo Einšteinas, pasakęs, kad malonumai - reliatyvus dalykas, reliatyvus ir nepaaiškinamas.
--
Yra moterų, kurios sutvertos veistis, dauginti žmonių padermę, moterys patelės, kurioms vyrai nėra dialogo partneriai, tik sėklos nešiotojai, jų vaikų maitintojai ir globėjai, ne daugiau.
Yra moterų, kurios sutvertos dulkintis, kurios skirtos kelti vyrams geismą ir kraustytis iš proto dėl jų net gerai nežinant, kas darosi. Jos tiesiog tokio pobūdžio, kurviško ir be galo mielo, jos traukia kaip žemės trauka, be jų jautiesi nesvarus, o nesvarumo būsena nepakeičiama.

[Guna Federe · Rating 5 out of 5]

"Ja cilvēkam ir milzums brīva laika un, dabiski, trūkst plašu izvēles iespēju, viņš beigu beigās pievēršas pats sev un sāk prātot, ko tādu ar sevi varētu iesākt, lai nebūtu tik garlaicīgi." S.Paruļskis

[Rasa Budrytė · Rating 4 out of 5]

Kaip pats Parulskis greičiausiai pasakytų- "achujėnai parašyta". Viena patogiausiai skaitomų ir daugiausiai šypsenų kelianti knyga. Pažinau Parulskį iš kitų veikalų kaip paprasčiausiai gyvenimu nepatenkintą vyrą. Siūliau paskaityti tiems (ypač "Prieš mirtį norisi švelnaus"), kurie neturi suformavę savo požiūrio į visumą, niekad neradę tinkamo aspekto kažką skoningai paneigti- čia Parulskis yra puikus mokytojas. Man tų "žiūrėk į viską neigiamai" pamokų neprireikė, tad kiek nuvertinau kūrybą. "Trys sekundės dangaus" padarė didelę konversiją. Čia jis palietė tai, ką reikėjo paliesti, nesistengdamas įmaišyti šiuolaikinių tuštybių, nepabijodamas riebaus žodžio ir viską apliedamas aukščiausios klasės satyra. Puikus darbas. Puikus skaitytojo nuotykis.

[Giedrė Ti · Rating 4 out of 5]

Kaip visada Parulskio savitumas arba žavi, arba atstumia, skonio reikalas. Knygoj prieskonių daug, ką jau kalbėti apie žargonus ir necenzūrinius žodžius ir nepadorias scenas, kurios Parulskio knygoms ir esė tinka, kitaip ir būt, atrodo, negalėtų. Trys sekundės dangaus - tris sekundes trunkantys malonumai, kai pagalvoji, kad, po velnių, tiek daug lemia tos trys sekundės.
Romanas? Tai tik prierašas, nereikia tikėtis saldumo, nerasi. Kaip ir įprasta - nenusivyliau, gyvenau kartu su pasakotoju, gyvenau kartu su knyga.

[Ravnica · Rating 3 out of 5]

Galbūt turėjau per didelius lūkesčius dėl krūvos girdėtų gerų atsiliepimų, o galbūt tiesiog kažko nesupratau, bet manęs nesužavėjo. Iš pradžių labai įdomu skaityti ciniko pamąstymus, ypač kai esi pratęs prie visai kitokių kūrinių, bet ilgainiui pabosta, o pabaigusi knygą nelabai ir supratau, ką čia gero perskaičiau.

[Ingrida Lisauskiene · Rating 4 out of 5]

Nevilties, skausmo, žiaurumo, pasirinkimo neturėjimo ir nužmoginimo sovietų armijoje pasakojimas. Save puikiai apibudina pats veikėjas Robertas: "Karta, į šį pasaulį išstumta apytikriai septintajame dešimtmetyje, nors laikas ir neturi ypatingos reikšmės … Priklausau labiausiai rusintai, labiausiai mulkintai, labiausiai ateizmu maitintai, naiviausiai ir kartu – niekuo netikinčiai kartai". Gal ir klystu, bet knyga suprantama tik tą laikotarpį pergyvenusiems skaitytojams.

[Simona Ščerbina · Rating 4 out of 5]

"Trys sekundės dangaus" - geri skiepai: nuo perdėto idiotiško optimizmo, nuo praeities nostalgijos, nuo kvailo entuziazmo ir seilėto sentimentalumo. Žmogus yra tarp angelo ir gyvulio. Tą Sigitas Parulskis mums nuolat ir primena". M. Burokas

[Evelina · Rating 2 out of 5]

Citatos:
23psl. ,,<...> laisvas žmogus, kai jį ištinka nesėkmė, nekaltina nieko, išskyrus save."
23psl. ,,Koks kvailys pjauna šaką, ant kurios tupi.
Esu nupjovęs šimtą tokių šakų, nes manydavau, jog griauti bet kokį pastovumą ir yra tikrasis autentiškumo ieškojimas.
Taip uoliai mokiausi iš savo klaidų, kad klaidos mano gyvenime tapo ne išimtis, o norma."
31psl. ,,Galbūt aš laimingiausias pasaulyje žmogus, nes numirti nespėjus pajusti mirties baimės - tai beveik tas pats, kaip nemirti niekados, tai ir yra tikroji amžinybės kaina, amžinybės laikas, suspaustas į tris sekundes, per kurias nespėji apsinuodyti mirties baime..."
44psl. ,,Puikybė, puikybę galima bent pakęsti, nes ji autonomiška, orientuota į savininką, bet įkyrumas - už jį žmones reikėtų sodinti pakelėse ant kuolų, su lentelėmis ant krūtinių: ,,Aš - įkyrus".
67psl. ,,Vyras ir jūra visuomet lygu moteris.''
67psl. ,,Idioto svajonės pačios gražiausios."
92psl. ,,Adrenalinas ir mirties baimė suartina žmones."
183-184psl. ,,Revoliucija - įnoringa moteris, dėl jos kraustosi iš proto ne tik vyrai, bet ir moterys, jai vergauja ir idėjos, ir abstrakčiausios sąvokos, ir laisvė, ir mirtis, nes Revoliucijos įrankis - minia, ir žmonės didžiųjų sąjūdžių metu miršta ne vardan laisvės ir meilės, o vardan minios. Minia - pati sau vertybė, minioje nebaisu mirti, minia neturi nei praeities, nei ateities, minia sklidina pragariškos energijos, kuri naikina individą, kuri užgožia savisaugos instinktą, žmonės minioje miršta ne už tėvynę, žmonės miršta už minią.
Revoliucinės minios dievai - politikai, poetai, kunigai."

[Edgars Ražinskis · Rating 4 out of 5]

Man patika.

[Lili · Rating 1 out of 5]

Najbolj zamorjena knjiga, kar sem jih kdaj prebrala. Vse kar opisuje, je grdo in smrdeče. Jezik je direkten in ne "špara".

[Liveta · Rating 2 out of 5]

Gaila, bet knyga buvo neitin įdomi. Manau, kad knyga būtų įdomesnė vyrams. Čia vyrauja labai grubūs žodžiai, kas man nepriimtina, kaip tokiai "saldumo" mėgėjai... Knyga gana painoka, vyrauja dabartis, praeitis... Na, o žinot - kai viskas sumaišoma, gaunasi visiška painiava, o ji mane palaipsniui pradeda erzinti. Suskaičiau, bet nepasakyčiau, kad mėgavausi. Iš 5 žvaigždučių duočiau tik dvi - tokią knygą perskaitai ir greit pamiršti.
Labai norėjau susipažinti su Parulskiu, savo misiją įvykdžiau - nesužavėjo, bet kitoms knygoms dar suteiksiu šansų.

[Viktorija · Rating 4 out of 5]

,,Tuščia šiame pasaulyje,Viešpatie,kaip bažnyčioje naktį"
Turbūt to ir reikėjo šiuo metu. Visai neblogai. priešpaskutinis skyrius ypač.

[Ema · Rating 1 out of 5]

Pasiėmiau knygą su pozityviomis mintimis, maniau, kad tikrai patiks. Tačiau likau visiškai nusivylusi - manau, kad didžiajai daugumai šis kūrinys, deja, yra visiškai neadekvatus ir savo vertės netekęs. Knygą, tiesiogine to žodžio prasme, yra šlykštu skaityti - detalūs sisiojimo, kariumonės tuoletų pertraukėlės, vėmimo aprašymai atgraso ir tikrai nėra būtini. Kūrinyje nuolatos, kiekviename puslapyje yra krūvos bjauriausių rusiškų keiksmažodžių ir kitų išsireiškimų. Tas mane ypač papikdė - pati rusų kalbos nemoku, o vertimas frazių - nepateiktas. Kadangi jų tiek daug, iškart atsiranda jausmas, kad prarandi dalį veiksmo. Paklausus šeimos narių vertimo, jie dažnai nenorėdavo net versti, nes frazės buvo paprasčiausiai neadekvačios. Veiksmas dabartyje - beveik neegzistuojantis, labai painu suprasti, kas įvyko ir ar išvis kažkas įvyko - visi veiksmai atrodo beprasmiai, sudėti bet kokia tvarka ir nesuteikiantys jokios prasmės. Prisiminimų apie kariuomenę dalis tikrai yra įdomi ir informatyvi, tačiau jos vertė yra "numinusuojama" dabarties epizodų. Atvirai - man buvo pirma kartą gyvenime gaila savęs skaitant šią knygą - jau nuo pat pirmo puslapio atsiveria jos "gražumas", deja, teko perskaityti mokyklai. Tai tikrai nėra knyga nei kurios norisi analizuoti, nei kurią rekomenduočiau bet kokiam žmogui skaityti. Galbūt tai ir būtų daug daugiau vertinga žmonėms pragyvenusiems tą laikotarpį ir supratusiems jo niuansus, tačiau jaunajai kartai tai tėra girto žmogaus nesąmoningos, gašlios ir pykinti verčiančios sapalionės. Laiko knygoms tikrai neverta švaistyti, yra daug puikių kūrinių kuriuos vertėtų perskaityti, tačiau šis tikrai nėra vienas jų ir man gaila, kad tai buvo mano pirmas susipažinimas su Parulskio kūryba.

[Judita Eicher-Lorka · Rating 4 out of 5]

Pirma pažintis su Parulskio kūryba. Knyga kiek chaotiška, kartais neišsyk pavyksta susigaudyti ar kalbama apie prisiminimus, ar apie dabartį. Bet ši pažintis man patiko.

Citatos:
"Puikybė, puikybę galima bent pakęsti, nes ji autonomiška, orientuota į savininką, bet įkyrumas - už jį žmones reikėtų sodinti pakelėse ant kuolų, su lentelėmis ant krūtinių: "Aš - įkyrus". "
"Neįmanoma gerti mažiau arba daugiau. Kiekvienas geriantysis žino, kad jis išgers ne mažiau ir ne daugiau, o tiek, kiek jam šį sykį atsitiks. Tai visiškai neplanuojamas reiškinys, toks pat kaip Dievo Motinos apsireiškimas."
"... jiems jau nepakanka Gandžio, jie geidžia Robespjero, jie, gal ir abstrakčiai, gal tik giliausių nuojautų zonoje, vis dėlto geidžia kraujo, nes be kraujo aukos viskas pamažu ima atrodyti nerimta. Revoliucija be kraujo, Revoliucija be lavonų, kurie akimirksniu virsta kankiniais ir didvyriais, yra negaliojanti, neįskaitinė, dekoratyvi, teatrališka, butaforinė, primenanti operą su kartoniniais kalavijais, o ne išsivadavimo kovą."

[Marius · Rating 4 out of 5]

Net nuėjau tikrinti autobiografijos. Nes ir pats romanas - visiškai autobiografinis. Kiekviena minutė, sekundė išgyventa paties. Ir tas tarpas, tarp kartos, tarp vyro ir žmogaus. Ir tos trys sekundės. Tos trys sekundės dangaus priklausančio kiekvienam. Tik klausimas, kaip jis jomis pasinaudoja.
Skaitau ir kartais atrodo, kad nebesuprantu Parulskio, kad tai - ką jis nori pasakyti, mano kartos jau nebeatliepia. Bet užtenka, matyti ir suprasti lotiniškai užrašytas rusiškas frazes tekste, kad įsitikintum - tu dar supranti apie ką visa tai. Ir knygos viršelis, primenantis tas kovines dryžuotas, patatines desantininkų maikes. Visa tai dar taip arti, kad galiu įkvėpti ir pasakyti sau, "o jei mane paims, paims į tą prakeiktą sovietinę armiją?" Nors man tik vienuolika. Baimė išlieka. Kaip ir kiekvieno turimos trys sekundės dangaus.

[Giedrė · Rating 5 out of 5]

Su šia knyga prasidėjo pažintis su Parulskiu. Įdomus, kitaip rašantis rašytojas. Į šią knygą žiūrėjau per traumos motyvus, kurie knygoje "paslėpti", bet yra labai realūs ir skaitydamas gali atrasti kaip sovietmetis sugebėjo pakeisti žmones.

[Valerija Ardzevičiūtė-Maksvytienė · Rating 3 out of 5]

3.5☆

[Vytas R · Rating 4 out of 5]

Stipriai suręstas tekstas, visas neblogai atrodantis modernios LT literatūros padangėje (pun intended). Bet iki platesnių erdvių,- deja....

[Jurgita · Rating 2 out of 5]

Kai žinai, jog esi pasmerktas mylimos moters abejingumui, visi jos privalumai skaudina kur kas labiau už trūkumus. Esi toks aklas, kad trūkumų net nematai. Viskas atrodo privalumai.

[Kristina mato ne špygą · Rating 4 out of 5]

https://matonespyga.wordpress.com/202...

[Loreta Gedminienė · Rating 3 out of 5]

Pati istorija neįsimintina, bet kaip rašytojas virtuoziškai žaidžia tekstu - be proto žavi.

[Wszystko Naraz · Rating 5 out of 5]

Świetna lektura, nie polecam nikomu.

[Kurmisrupucis · Rating 3 out of 5]

diezgan haotisks un nesavākts stāsts

[Maurizio Manco · Rating 3 out of 5]

"La vita è schifosa, ma a volte incontri individui interessanti, a cui puoi credere o non credere, che sembrano pazzoidi, ma insieme quasi santi con le loro passioni, propensioni e mire segrete, che ti sembrano insieme senza senso e piene di senso, perché vedi come un'idea, quando conquista una persona, la cambia, la rende più nobile, più interessante, a dirla molto semplicemente, più umana." (p. 88)

[rutele · Rating 2 out of 5]

vietom atradau kunčiniškumą, bet dažniau varčiau akis

„jeigu nebūtų bažnyčių, pasivaikščiojimas nakties Vilniaus gatvėmis taptų beprasmiškas. o dabar, kad ir kiek nuklystum iš teisingo kelio, vis tiek atsitrenksi į Dievo namus ir nebesijausi toks neprijaukinamas ir prarastas šiai nakčiai, šiam laikui, pagaliau ir sau pačiam daraisi kiek suprantamesnis. bent jau susiorientuoji, jeigu ne kas, tai kur esi.”