Gran Café Boulevard

by Tomas Lieske

In deze roman van Tomas Lieske (1943) ontmoet een rijke Hollandse oplichter-vervalser in 1944 in een trein in Spanje een meisje, van wie de ouders in de Spaanse Burgeroorlog zijn omgebracht. Met enkele uitzonderingen worden het verhaal en de stukken voorgeschiedenis via deze hoofdpersonen in alternerende (namen dragende) hoofdstukken verteld. Dat is maar goed ook, want aan elkaar laten zij het achterste van hun tong niet zien. Een duizelingwekkend verhaal over afkomst, vlucht en bedrog, aantrekkingskracht en bestemming voert de lezer vanuit Spanje, via Parijs in 1951, naar de veengronden van Zuid-Holland. Daar is het dat de vervalser zijn broer, kluizenaar en vleermuiskweker, na 17 jaar opnieuw ontmoet. In een adembenemende apotheose, surrealistisch getint en visionair, zakken de broers uiteindelijk langzaam weg. Deze verbazingwekkende, knap gestructureerde, roman, vol leidmotieven en spiegelingen (spiegel ook letterlijk van belang), stilistisch gaaf, laat de eerdere romans van Lieske, Nachtkwartier (1995) en Franklin (2000), verre achter zich. Meesterlijk!

334 pages, Hardcover

First published January 1, 2003

About the author

Tomas Lieske (1943), pseudoniem van Ton van Drunen, groeide op in de Haagse wijk Bezuidenhout en studeerde Nederlands en Theaterwetenschappen.

Lieskes literaire debuut vindt vrij laat plaats. Hij is 38 wanneer zijn gedichten voor het eerst in de literaire tijdschriften Tirade en Revisor verschijnen. In die periode wordt hij ook benaderd om voor Tirade een poëziekroniek te schrijven. Deze essays komen terecht in de bundel Een hoofd in de toendra. Lieske heeft dan al twee dichtbundels op zijn naam staan.

Met zijn prozadebuut Oorlogstuinen (1992) verdient hij de Geertjan Lubberhuizen-prijs. Zijn daarop volgende romans Nachtkwartier (1995), Franklin (2000) en Gran Café Boulevard (2003) worden alledrie genomineerd voor de Libris Literatuur Prijs, die hij voor Franklin ook ontvangt. Hierna schreef hij ook nog de romans Mijn soeverijne liefde (2005), Dünya(2007) en Een ijzersterke jeugd (2009). Ook bracht Tomas Lieske een dichtbundel uit: Hoe je geliefde te herkennen (2006) waarvoor hij de VSB Poëzieprijs ontvangt. In november 2010 verscheen zijn nieuwe roman: Alles kantelt. De boeken van Tomas Lieske worden vertaald in het Duits, Frans, Tsjechisch en Turks.
boeken van Tomas Lieske worden vertaald in het Duits, Frans, Tsjechisch en Turks.

Reviews

[Juul · Rating 3 out of 5]

Deel 1 was prachtig. In deel 2 gleed het verhaal uit, maar ik hoopte dat het nog goed zou komen in deel 3. Dat was niet zo. Deel 3 gaat alle kanten op, ontspoort en bloedt dood. Het is aan de romanfiguur Pili te danken dat ik het heb uitgelezen.

[Hans Moerland · Rating 2 out of 5]

Af en toe een aardige beschrijving, zeker, maar lang niet genoeg om alle minpunten te compenseren die "Gran Café Boulevard" van Tomas Lieske evenzeer kenmerken: frequente interessantdoenerij, karikaturale personages en een verhaal dat ontaardt in gekunsteldheid en ongeloofwaardigheid.

[Marc Dilliën · Rating 4 out of 5]

Ik blijf met veel bewondering boeken van Lieske lezen: beeldend geschreven, goed gecomponeerd, spitante dialogen en een historisch kader waartegen de personages ontwikkelen.
Verschenen in 2003 en in 2004 winnaar van de libris boekenprijs, geheel verdiend.

[Dirk Flach · Rating 4 out of 5]

Ja, lekker dit. Lieske schrijft poëtisch en fantasievol. Dat gaat wel eens mis, maar in dit boek werkt het.

[Bram De longhi · Rating 3 out of 5]

355 paginas

['Marius Steponavičius · Rating 3 out of 5]

Pačiu netinkamiausiu momentu, tikintis, kad mano nešiojamojo kompiuterio baterija dar neišsikraus keletą minučių ir norint pabaigti pradetą rašyti pastraipą, nutiko tai, ko nelinkiu niekam - kompiuteris ėmė ir išsikrovė, o visa mano recenzija ėmė ir prapuolė (nuo šiol rašysiu į "Microsoft Word", o ne tiesiogiai į "Goodreads" - ten bent jau veikia automatinio išsaugojimo funkcija). Ką man daryti belieka - imu ir rašau viską dar kartelį. Neprofesionalu esti perteikti tekstui savo vidines emocijas, bet atsiprašau, jei ši apžvalga pasirodys kiek griežtoka. Konkuretumas, nuoširdi nuomonė ir trūkumų iškėlimas aikštėn niekur nedings.

Rašysiu buitiniu stiliumi, galbūt pastebėsite keletą anglicizmų ar kitokio plauko skolinių, tačiau aš vis dar ieškau savęs, savo stiliaus. Esu pradedantysis, todėl kiekviena apžvalga lieka kiek savita. Na ir tebūnie.
Recenzijoje kaip imanydamas vengsiu spoil'inimo, todel gali skaityti kiekvienas, net ir tebeplanuojąs šią knyga skaityti.

Apie autorių daug nekalbėsiu, internetą juk turite, o šis savo ruožtu turi Vikipediją. Tik trumpai paminiu, kad šio rašytojo arkliukas buvo ir yra poezija. Pažvelkime, kaip sekėsi poetui realizuoti save kiek kitokiame amplua.

Pirmas ir esminis dalykas - pasakojimo herojai. Aštuoniolikmetė mergina, augusi be tėvų meets kur kas vyresnį dokumentų klastotoją, neturintį moralės normų, besigviešiantį lengvo uždarbio ir keliantį aibes galvos skausmų teisėsaugai. Mergina, susipažinusi su būsimuoju Romeo kone aloginiu budu, jį pamilsta. Kaip netikėta! Man asmeniškai šis storyline'as jau galutinai išsemtas ir nieko naujo nežadantis.
Sakiau, kad nebus jokio spoil'inimo, tačiau turiu paminėti dar vieną smulkmeną, neatskleisiančią jokių esminių romano detalių, kurių išdavimas neigiamai paveiktų skaitytojo mėgavimąsi kūriniu. Minėtas dokumentų padirbinėtojas, pirmą kartą sutikęs anksčiau apibūdintą merginą, ją apvagia. Mergina laikui bėgant tuo įsitikina ir tai ją dar labiau sugundo, ji mąsto apie tai, koks jis veržlus ir patyręs nusikaltėlis, jei sugebėjo taip nepastebimai ją apvogti. Na, tai tiesiog yra absurdiškai tragikomediška - neįsivaizduoju, kodėl kurią nors moterį turėtų vilioti tai, kad vyras, kurį ji esa įsižiūrėjusi, ją apvogė dar jiems nė nesusipažinus.
Knygos aprašas skelbia, jog yra čia ir erotinių scenų. Ir jų tikrai yra, bet neretai mergina tiesiog pardavinėja save it mėsos gabalą, tiudy siudy šmirinėdama vien su prisegamomis puskojinėmis ar kokiu kitu pseudoseksualiu rūbeliu. O ir pačios akto scenos labai jau neoriginalios ir alogiškos. Kartojasi "Penkiasdešimties pilkų atspalvių" klaida - merginą jaudina tiesiog vi-siš-kai neseksualūs dalykai (galbūt seksualumą visi suvokia skirtingai, na bet tam tikri dalykai tiesiog iš prigimties į šį sąrašą įtraukti būti negali), kurių minėti apžvalgoje nevalia. Yra, kam patinka, pasakytų Tapinas ir būtų teisus. Jei mėgstate tokio tipo istorijas, pirkite, tikrai patiks. Aprašyta viskas ir vystoma tikrai "skaneeei".

Noriu paminėti ir gerus įspūdžius palikusias knygos skirtybes. Kelionių vaizdai, aplinka, antraplaniai veikejai ir jų bei pagrindinių herojų buitis aprašyta nors dalykiškai, tačiau itin realistiškai. "Nusipiešti" vaizduoteje tam tikrų situacijų paveikslus skaitant tikrai buvo ne tik lengva, bet ir įdomu.
Struktūrizuotai aprašyti veikėjų konfliktai kritinėse, kartais net pavojingose situacijose. Veikejų pasąmonės (blaiviai nekontroliuotini) veiksmai ir išeities paieškos aprašomos detalizuojant kone kiekvieną lemtingų akimirkų sekundę. To atvaizdavimas neabejotinai yra vienas stipresnių, itin išlavintų rašytojo gabumų.
Kone knygos pabaigoje įvyksta veikejų kolizija, tuo tarpu pastebime dar vieną alogizmą - policijos pareigūnai, išsiaiškine, kad Takas turi padirbtus dokumentus, jo nesuima, palikdami jam laisvę pabėgti. Bet ar pavyks jam tai padaryti, ar pavyks susitaikyti su mylimąja sužinosite tik patys paėmę kūrinį į rankas. Vėl prispoil'inau, tai teko tokią kaip ir intrigą išgauti.

Kūrinio kompozicija. Skyriai neretai vadinami "Pilė" ir "Takas", tada vėl "Pilė", o jai pavymui dar kartelį "Takas". Taip kontempliuojant tarp pagrindinių veikėjų gyvenimų (kurių kiekvienas aprašomas trečiuoju asmeniu) kartais skaitytojas šiek tiek suklaidinamas ir priverčiamas grįžtelėti atgal tam, kad deramai susietų bendrąjį siužetą. Tačiau toks kurinio skirstymas ganėtinai unikalus, ne itin dažnai sutinkamas ir man asmeniškai visai priimtinas.

Taigi, apžvalga nors ir glausta, bet bendrą įspūdį susidaryti, tikiuosi, leido. Yra tam tikrų smulkmenų, kurios mane erzino, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad knyga perdėm bloga. Patiks mėgstančioms "blogus berniukus", nusikalstamas veikas ir netikėtus siužeto pokrypius. Nepatiks tiems, kurie jau nebenori nė žvilgtelėti į tokio pobūdžio (šešėlinė ekonomika, meilė, ponas ir ponia Smitai, pastovus pėdų mėtymas) knygas. Man asmeniškai susiskaitė smagiai. Smageeeei! Stiprus trejetas.