Kadaise skaičiau gal vieną ar du Pearso detektyvus apie Argyllą. Bet taip seniai, kad nė nebeatsimenu, nei kuriuos, nei apie ką ten. Tai nusprendžiau va, sugrįžt ir kiek nuodugniau prasinešt.
Jonathanas Argyllas, anglų studentas, meno tyrinėtojas turi teoriją dėl seniai pamesto Rafaelio paveikslo. Nors Italijos nacionalinio meno vagysčių skyriaus generolas Bottando nelabai pasitiki jo teorijomis, generolo žavią padėjėją Flavią di Stefano suintriguoja tiek idėja, tiek pats Argyllas. Paveikslas atrandamas, deja, ne taip, kaip tikėjosi Argyllas. Visa šlovė atitenka meno prekeiviui, o jis lieka už borto. Tačiau viskas tik įsibėgėja, kai nutinka dar ir vandalizmo aktas, o paskui ir žmogžudystė. Dabar Argyllui ir Flaviai reikia įrodyti, kad atrastas paveikslas – klastotė. Ir atrodo, kad yra tik vienas būdas – surasti kelis šimtus metų laikytą prapuolusiu tikrąjį Rafaelio šedevrą.
Toks meno detektyvas. Viskas daugiau mažiau sukasi apie klastotes ir jų metodus. Gana lengvas skaitinys ir pradžioje net kažkaip jaučiausi slystantis visiškai teksto paviršiumi tarsi niekas manęs giliau ir neviliojo. Bet į pabaigą ir intriga stiprėja, ir galiausiai finalinis tvistas (nors, prisipažinsiu, labai tikėjausi būtent tokio, kai tai ir gavau – likau labiau patenkintas, nei nusivylęs) gražiai sugroja.
Keturi iš penkių. Gal ne patys tvirčiausi, bet čia tik pirmas serijos romanas, yra šansų, kad toliau bus geriau. Juk yra, ane?