Dievo režimas
Harry Harrisonas gali būti vadinamas tikru fantastinės bondiados klasiku ir satyros meistru. Jo kūrinius lengva skaityti, bėda, kad jie dažnai nebūna labai įsimintini. Nors gal tai nėra pagrindinis nuotykinės fantastikos rašytojo tikslas.
Knygą, „Etikos specialistas“ sudaro pagrindė istorija, tokiu pat pavadinimu ir dar keletas mažesnės apimties kūrinių. Knygos viršelis susijęs, tik su pagrindiniu knygos pasakojimu. Erdvėlaivis pakibęs virš raudonai švytinčios Pyro planetos paviršiaus. Iš pastarosios kartu su veikėjais dingsime po pirmųjų trijų istorijos puslapių, bet iš pradžių derėtų papasakoti apie trumpuosius kūrinius, o tada galima pereiti prie pagrindinės istorijos.
„Atstumtasis“ – kūrinys suteikęs vilties, kad visa knyga turi potencialo būti įdomia. Veiksmas plėtojamas erdvėlaivyje skrendančiame į kitą galaktiką. Kosminiu laivu keliauja pagrindinis apsakymo veikėjas Origas Lamas. Pastarasis yra daktaras, kurį vadina „budeliu“ (ir jis tikrai nenori bendrakeleiviams pasakoti kodėl). Iš visų knygoje pateiktų kūrinių ši istorija man patiko labiausiai. Nors yra paprasta, skaitosi lengvai, o pabaiga primena serialo įžanginį epizodą.
„Karas su robotais“ – istorija apie tai, kaip genetiškai modifikuotas karininkas, vardu Peras, veda savo karius į mūšį. Vieną iš daugelio nesibaigiančiame kare. Detalesnės informacijos apie patį konfliktą iš esmės nepateikiama. Herojams tenka keliauti į požeminę bazę, nes jų traukinį užpuola priešai. Prasideda keisti įvykiai, nes karas automatizuotas ir žmonės patys priima labai mažai reikšmingų sprendimų. Net ir būdami genetiškai modifikuoti, jie yra priklausomi nuo viską apskaičiuojančio dirbtinio intelekto. Kūrinio stilius lengvas, nėra sunku sekti siužetinę liniją. Dėmesį patraukia ir didysis apsakymo priešas, kurio veikimo principus galima apibūdinti kaip nestandartinius. Paskutinis herojaus ištartas sakinys primena kultinę frazę iš filmo „Beždžionių planeta“: „You Maniacs! You blew it up!”. Deja, lieka neaišku, kam veikėjas tai sako. Pabaigęs skaityti lieki šiek tiek sumišęs, bet patenkintas, kad nesugaišai daug laiko.
„Prie krioklio“ – trumpiausias ir mano nuomone, prasčiausias rinkinio kūrinys apie žurnalistą Karterį. Kūrinio veikėjas kopia į kalną ieškodamas krioklio, kurio viduje gyvena žmogus, vardu Bodemas. Pastarasis personažas atrodo gana nykus. Iš pirmo žvilgsnio galima pamanyti, jog jam rūpi vienintelis dalykas – kad apie jį kas nors parašytų. Apie Bodemą sužinoti daugiau nepavyksta. Atvykęs į šio veikėjo buveinę, tekančiame krioklio vandenyje Karteris išvysta kitų pasaulių vaizdų nuotrupas. Tuo tarpu Bodemas istorijos herojui parodo rastą popierėlį, ant jo parašytas vienintelis žodis – „Padėkite“. Čia apsakymas ir pasibaigia. Daugiau niekas nepaaiškinama. Kūrinys per daug trumpas ir visiškai neišplėtotas.
„Iš fanatizmo arba už atlyginimą“ – „šaudyk ir gaudyk“ žanro pasakojimas tiesiai iš tėvo videko kasečių spintos. Šiame pasakojime samdomas žudikas Džeigenas vykdo misiją. Profesionalas apsižioplina ir netyčia palieka pėdsaką. To užtenka, kad jam ant kulnų pradėtų minti robotas Persekiotojas. Džeigeno jis nepailsdamas ieško daugybę metų. Ką su juo daro, kai suranda? Filosofuoja. Štai toks kūrinėlis. Visai smagus ir neblogas apšilimas prieš pradedant skaityti pagrindinę istoriją.
„Etikos specialisto“ pasakojimą galima skirti į tris dalis. Dėl savo struktūros jis šiek tiek primena kompiuterinio žaidimo lygmenis. Vykdomos užduotys, o lygio pabaigoje laukia „bosas“, kurį reikia įveikti, kad galėtum judėti toliau.
Pirmojoje dalyje pagrindinis veikėjas Jasonas DiAltas yra pagrobiamas fanatiko, vardu Maikas. Šiam rūpi tik labai keistai suprantamos teisybės formos. Jos siekis pasireiškia absurdiškiausiais būdais. Maikas „išjungia“ logiką ir kaip filosofuojanti šimpanzė leidžia sau rėkauti, taškytis seilėmis ir purvais bei visiems trukdyti. Jis visur ir visada jaučiasi teisus, net kai jam į galvą nukreiptas pistoletas arba prie gerklės pridedamas peilis dėl jo paties kaltės. Mūsų herojams skrendant į fanatiko Maiko sugalvotą teismą, jų kosminis laivas netikėtai nukrenta keistoje planetoje. Čia veikėjai atsiduria pavojuje – yra paimami į nelaisvę laukinių, vadovaujamų vado, vardu Čaka. Iš esmės tai ir vardas ir titulas. Laukiniai kaip personažai, yra supaprastinti iki beprotybės – neturi jokių žmonėms būdingų savybių. Jų bendruomenės veiklos principai susideda iš keleto primityvių elementų. Vadas valdo vergus, o jie renka valgomąsias šaknis – krenodžius. Jei nori pakilti hierarchijos laiptais, turi užmušti vadą ir užimti jo vietą.
Vystantis siužetui, fanatikas Maikas parduodamas kitam šeimininkui. Tuo tarpu Jasonas susipažįsta su mergina vardu Aidžela. Tai veikėja kuriai nesivarginama suteikti asmenybės ar įdomesnių charakterio bruožų. Deja, žmogų ji primena tik tiek, kiek popierinės lėlės, ant kurių vaikai kabina rūbelius. Viskas ką šis personažas daro – tai dreba arba pasyviai stebi. Atrodo, kad Aidžela į pasakojimą įpinama tik tam, kad kam nors nepasirodytų jog visas kūrinys – nesibaigiantis dešrelių festivalis. Praleista puiki proga sukurti personažą galintį atsverti raumenis demonstruojančius vyrukus. Bet grįžkime prie siužeto. Čia vėl galime prisiminti kūrinio paraleles su kompiuteriniu žaidimu. Jasonui atsibosta žaisti, todėl jis tiesiog užmuša laukinių vadą Čaką ir tampa jo pakalikų vadu. Bosas įveiktas. Keliaukime į antrąjį „lygį“.
Herojus supa postapokaliptinė aplinka. Visur pilna mitais ir religiniais ritualais apgaubtų senojo pasaulio nuotrupų. Nesėkmingo susitikimo metu Jasonas ir jo vergai patenka į kiek aukštesnio ‚levelio“, laukinio Edipono rankas. Ediponas ir jo kompanija gamina karo mašinas, vadinamas „karodžais“. Suprask, nuo žodžio carriage (karieta).
Jasonas, sugalvoja suvienyti jėgas su anksčiau sulaikytais vergais ir įvykdyti perversmą. Siekdamas tikslo, veikėjas pradeda „kabinti makaronus“ aukščiausiajam vadui Ediponui, žadėdamas patobulinti jo technikos gamybos metodus. Kitaip tariant, uždirbti pastarajam krūvas pinigų. Viskas ko mūsų herojui esą reikia mainais – didesnė erdvė, geresnės gyvenimo sąlygos, kažkodėl fanatikas Maikas ir popierinė Aidžela. Deja, gavus tai, ko buvo prašoma, Jasonui tenka pasigailėti. Mano „nuostabai“ fanatikas Maikas visus išduoda. Kompanijai ir bėgantiems vergams tenka nešti kudašių į trečią žaidimo, atsiprašau, knygos lygmenį.
Situacija kartojasi. Jasoną išduoda mažiausiai civilizuotas, todėl pagal knygos logiką žemiausia morale pasižymintis bei godžiausias vergas, vardu Snarbis. Pagrobėją Eidiponą pakeičia kitas – Hertugas. Mūsų pagrindinis herojus sugeba „kabinti makaronus“ ir šiam priešininkui. Įtikina jį, kad gali sukurti aparatą, siunčiantį žinutes dievams (iš tiesų Jasonas bando ištransliuoti į kosmosą SOS pagalbos signalą.
Čia ir vėl koją pakiša ne kas kitas, kaip fanatikas Maikas. Šį kartą jis įtikina kitus laukinius, kad Jasonas, tobulindamas įvairiausias mašinas, keičia jėgų balansą. Kyla suirutė. Jasonas sukonstruoja šarvuotą laivą su į jį įmontuota katapulta ir parodo priešininkams, iš kur valgomosios šaknys dygsta. Deja, mūsų herojui nepasiseka – jis persmeigiamas kardu. Sunkiai sužeistam Jasonui tenka kentėti neturint jokių vaistų. Laukiniai pernelyg paprasti, kad nuolat kariaudami būtų sugalvoję atitinkamų metodų galinčių padėti. Laimei čia ir vėl nusišypso sėkmė – kosmose SOS signalą užfiksuoja aktyviai jo ieškantis erdvėlaivis. Herojus išgelbėjamas. Kartu su savimi jis pasiima ir Maiką bei Aidželą.
Kūrinys baigiasi gana keistai. Jasonui kyla „nuostabi“ mintis Maiką ir Aidželą išlaipinti kokioje nors planetoje. Fanatikas Maikas nesusižavi idėja ir pradeda grasinti bei plūstis, todėl yra be jokių ceremonijų likviduojamas, nes knyga artėja prie pabaigos. Vargšė Aidžela tiesiog išleidžiama nežinomoje planetoje. Sprendimo logika paprasta – išgyveno su laukiniais, išgyvens ir kitoje civilizacijoje.
Autorius rašo sklandžiai ir tai yra viskas, ko galima reikalauti iš tokio tipo nuotykinės fantastikos. Istorija paprasta, kaip krenodžius kemšantys laukiniai. Fanatikas Maikas erzina, bet tuo pačiu yra įdomiausias knygos veikėjas, nes be jo, "Etikos specialistas" būtų nuobodus kūrinys.
Penkios valgomosios šaknys iš dešimties.