Sakoma, su likimu nepajuokausi, juolab nuo jo nepabėgsi, bet jeigu likimas jums pasiūlytų dar vieną galimybę? Lygiai tokią pačią kaip naujausio bemiegę naktį žadančio Irenos Buivydaitės romano herojėms, pusseserėms Elzei, Lėjai ir Jomantei?
Juk ne sykį gyvenime su giliu atodūsiu stvėrėtės sau už galvos: „O, jei būčiau žinojusi..." Juk tikrai susimąstėte, kad kiekvienas jūsų poelgis ar žodis gali nulemti visą grandinę tolimesnių įvykių – ir džiugių, ir skaudžių. Juk graužėtės dėl savo pasirinkimų, šiurkštoko elgesio su mylimu žmogumi, nepagrįstų priekaištų, kaltinimų? Kiek ašarų praliejote, kiek save plakėte, kad pasielgėte kvailai, įskaudinote niekuo dėtą žmogų? Laimė, daug ką galima atitaisyti, atsiprašyti, netgi likti draugais. Tačiau yra ir negrįžtamų dalykų, pakeitusių visą mūsų gyvenimą... Nejaugi niekada nepagalvojote: „Kas būtų, jei..."? Niekada netroškote pro rakto skylutę pamatyti, kaip būtų susiklostęs jūsų gyvenimas, jei anuomet būtumėte pasielgusios kitaip?
Ką knygos herojės pasirinks – dabartinį ar pakeistą gyvenimą? Širdies ar proto balsą? Ar išties KITOJE TIKROVĖJE taps laimingesnė:
Elzė – kukli leidyklos redaktorė, ištekėjusi už milijonieriaus verslininko ir atsiduodama svajonei rašyti;
Lėja – laisvos sielos pasaulio gyventoja, pasprukusi iš savo vestuvių su klausytojų širdis tirpdančiu kipriečiu muzikantu;
Jomantė – įstrigusi meilės trikampyje ir pasirinkusi jai protą aptemdžiusį vyrą?
Irena Buivydaitė-Kupčinskienė gimė ir užaugo Šiauliuose, studijavo anglų kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. Gyvena su šeima Dzūkijos sostinėje, žaliajame Alytuje, dėsto anglų kalbą Alytaus kolegijoje, verčia grožinę ir populiariąją literatūrą, rašo romanus. Kūryba – jos hobi. Rašo tada, kai nori pabėgti nuo kasdienybės. Yra optimistė ir tiki, kad daugelį gyvenimo problemų būtų galima išspręsti, jei žmonės paprasčiausiai pažvelgtų į kitus jų akimis, nuslopintų savo ambicijas ir pamėgintų išklausyti bei suprasti kitą, dažniausiai artimą, žmogų. Rašytojai didžiausia gyvenimo vertybė – šeima. Ji mano, kad laimingi tie, kuriems pavyksta ją išsaugoti. „Gyvenime daug blogio neteisybės, sielvarto, ašarų, todėl noriu, kad mano romanai suteiktų skaitytojams nors šiek tiek vilties, kad po juodų negandų laikotarpio debesys išsisklaidys ir likimas padovanos nepakartojamų saulės akimirkų, dėl kurių verta gyventi...“
" Gyvenime tiek daug situacijų, kai viskas susiklosto ne taip, kaip tikėjomės, kai vienas mūsų veiksmas pakeičia visą tolesnę įvykių eigą..." Įdomūs, lengvas ir įtraukiantis siužetas, puikiai tinkantis atšilus orams, kai norisi jau kažko romantiškai jaukaus 😉
Kai už lango šalta, nyku bei darganota, o tau tesinori susisukti į minkštą pledą ir geri kvapnią arbatą, labai siūlau perskaityti kokį nors lengvą, įtraukiantį vasara alsuojantį romaną. Būtent tokią knygą skaičiau vieną rudens dieną.
Rašytojos Irenos Buivydaitės pristatinėti tikrai nereikia. Jos rašytos knygos puikiai žinomos skaitytojams ir yra tikrai mėgstamos. Asmeniškai laukiu kiekvienos šios rašytojos knygos, nes jos suteikia galimybę pasinerti į labai gražią lietuvišką istoriją.
Trys pusseserės ir jų likimai, kasdienybė, pakilimai, nusivylimai ir neišsipildžiusios svajonės. Knygoje Elzė, Lėja bei Jomantė pasakoja savo istorijas ir patyliukais pasakoja, kas butų, jei būtų pasirinkę kitaip. Likimas joms suteikia tokią galimybę... Tik ar tikrai jos bus laimingesnės?
Skaityti šią I. Buivydaitės romaną buvo tikras malonumas. Jauki, graži, šilta ir gyvenimiška istorija. Ir žinoma labai lietuviška. Ir tas man labai patiko. Skaityti ir jausti savo tapatumą man kažkas tokio. Romano veikėjai tampa savi ir artimi. Skaičiau ir žavėjausi autorės kuriama istorija, kurioje netrūksta nei jausmų nei veiksmo. Viskas taip gražu, lengvą, neapkrauta aukštomis frazėmis. Kartais labai reikia tokių romanų, kurie nukelia į saulėtą vasarą, kai vakarai ilgi ir žadantys puikias emocijas, o laikas tarsi sustoja.
Labai rekomenduoju visiems, išsiilgusiems gražių, jaukių, gyvenimiškų bei vasarą primenančių romanų. O aš perskaičiusi šią knygą suvokiau, jog nieko nekeisčiau savo gyvenimo istorijoje :)
Skaitomiausia lietuvių autorė bibliotekose... Na nenuostabu, kad ši knyga iš bibliotekos. Akį iš pradžių patraukė šiltas ir jaukus viršelis. Tačiau tokia pati jauki istorija slėpėsi paęioje knygoje. Dažnai pagalvojame, kad norėtume kažką pakeisti praeityje. Tačiau kiek tai atneštų laimės ir pasikeitimų dabartyje. Elzė, Jomantė ir Lėja - trys moterys ir tikrai tikiu, kad skaitant bent vieną atpažintume savyje. Per trijų draugių gyvenimus ir meilės istorijas autorė visos knygos metu labai subtiliai skaitytojo galvoje pasėja mintį ,,kas jei?.." Norisi papasakoti daugiau, bet taip nesinori atskleisti knygos turinio. Ne veltui ir knygos anotacija tokia lyg ir suprantama, bet tuo pačiu paslaptinga. Tikrai šviesus ir viltingas ir nešabloniškas romanas. Ypač dominuoja meilė. Kas labiausiai patiko, kad ta meilė labiau akcentuojama ne kiek vyrams, šeimoms, bet sau. Dažnai, mes moterys pamirštame save mylėti ir taip užspaudžiame savo siekius bei svajones.
Mano a.a. Mama labai mėgdavo meksikietiškas telenoveles. Grįžusi iš darbo daug laiko praleisdavo jas žiūrėdama per lietuviškas televizijas. Klausdavau jos, kuo šios taip jai patinka. Mama atsakydavo, jog ten- tikras gyvenimas. Buvo sunku suprasti… Praėjus kone 3 dešimtmečiams vis dar nesuprantu. Irenos Buivydaitės romanas yra absoliučiai toks “muilas”. Klausant bandžiau save raminti ir ieškoti prasmės, pvz., gal čia herojų paveikslais siekiama išdidinti įvairią santykių ar asmenybės struktūrų problematiką… na ta problematika tikrai didelė, bet autorė, toks jausmas, ne itin ją atpažįsta. Kratinys pačio nebrandžiausio, primityviausio, nuodingiausio elgesio su savimi ir aplinka. Pavyzdys, kiek giliai galima būti tamsoje, t.y. nesąmoningume. Siaubinga… O pabaiga išvis užmušė, kur romano autorė (romane buvo romanas… Jo, žinau….) vadinama labai gera psichologe, analitike. Čia knyga, kur galima sužinoti, kaip negalima, kas negerai, kas nesveika, itin nebrandu (aišku, čia tai taip nevadinama). Tamsų tamsa. Toms, kurioms knyga patiko noriu palinkėti paskaityti klasikos, gal Antikos filosofų darbų, pažiūrėti kino pavasario filmų ir galų gale nueiti į psichoterapiją. Nes jūs dar vaikus turbūt auginat. Nedovanotina tokio supračio sklaida! Turbūt akivaizdu, kad sunervino. Vienok baigiau iki galo. Tam, kad jums nereikėtų. NESKAITYKIT.
Kartais geriausi dalykai nutinka kai neturi susikūręs mintyse kažkokių lūkeščių, tiesa? 🤫 Prieš imdama klausyti šią knygą visiškai nežinojau ko tikėtis, o gavau labai fainą ir įdomią istoriją! 🫶✨🌿 Prisipažinkime - kiekvienas esame bent kartą pagalvoję, kaip būtų susiklostęs gyvenimas, jei praeityje būtume priėmę kitokius sprendimus?.. Ir greičiausiai kirba mintys - o jei būčiau daręs taip ar anaip, viskas būtų daaaug geriau? Šios istorijos herojės, trys puseserės, jaučiasi įstrigusios savo gyvenimuose ir kiekviena turi savų apgailestavimų. Vieną dieną, jos netikėtai gauna galimybę pažvelgti į kitokių savo gyvenimų versijas, bet ar tikrai, alternatyvi realybė yra jau tokia geresnė nei jos kūrė savo mintyse?.. 🤫✨ Nu žinokit, labai faina knyga! Taip mane įtraukė personažų gyvenimai ir tas švelnus magijos žiupsnelis istorijoje. 🥰 Klausydama knygą, vietomis jaučiausi lyg tikroje melodramoje: čia tiek netikėtumų ir istorijos vingių, kad buvo sunku atsiplėšti. 🤭✨ Visų personažų istorijos ir likimai tokie skirtingi, bet kiekviena istorija buvo labai įdomi. Tai buvo visiškas atradimas ir lyg gaivus oro gurkšnis kasdienybėje. 🫶 Man labai patiko! 😍 Nuoširdžiai rekomenduoju. 😎✨
Šios lietuvių autorės skaitau pirmą knygą, bet tikrai žinau, kad jų yra daugiau, tad bibliotekoje ant stalo prie naujienų radusi iš karto čiupau į rankas 😊 pradžia gan paini, sunkiai sekėsi susigaudyti, kur kas vyksta realiu laiku ar Elzės knygos siužetas... bet kai tik įsibėgėjo įvykiai viskas taip sudomino, kad buvo neįmanoma padėti knygos į šalį, kol neaišsiaikinau, kuo viskas baigsis. Įtraukė, sudomino, nustebino ir tikrai labai patiko. Ir jei kildavo kažkada dar minčių, ar kažką keisčiau, jei galėčiau "kas būtų, jei...", tai galiu drąsiai atsakyti, nieko nekeisčiau, norėčiau pasilikti visą savo gyvenimą tokį, koks yra dabar, nes dabar esu laimingiausia nei kada svajojau: mylintis vyras, dvynukai vaikai, jaukūs namai, du šunys, mėgstamas darbas ❤️ Ko daugiau norėti 😊 O kaip tu, jei galėtum grįžti į vieną kažkurią dieną, kai priėmei svarbų sprendimą, ar keistum jį?
Mano nuomonė: Gerai mums pažįstama autorė Irena Buivydaitė, kaip ir visada, mums pristato puikią istoriją. Esu perskaičiusi beveik visas autorės knygas ir visos savaip patiko. Knyga "Kas būtų,jei…" - labai graži ne tik savo viršeliu, bet ir turiniu, siužeto vingiais, ryškiais personžais. Tai istorija apie trijų moterų draugystę. Elzė, Jomantė ir Lėja - trys moterys , kurias sieja ne tik giminystė, ar draugystė, bet ir viena kitos palaikymas ir bendrystė. Per trijų puseserių gyvenimus ir meilės istorijas autorė visos knygos metu labai subtiliai skaitytojo galvoje pasėjo mintį ,,o kas jei?.." Tikrai labai šviesus, šiltas ir neįprastas romanas. Romane daug meilės. Kas labiausiai patiko, kad ta meilė labiau akcentuojama ne kiek vyrams ar šeimoms, bet sau- pačiai sau. Lengvas ir įtraukiantis skaitinys. Knygos nugarėlė žadėjo bemiegę naktį, bet taip ir buvo… Knygą perskaičiau praktiškai per naktį. Labai patiko. Šiai istorijai skyriau aukščiausius balus.
Kadangi aš esu vienas iš tų, lakią vaizduotę turinčių, žmonių kurie visada randa laiko paskrajoti "kas būtų jei.." padebesiais- tai man ši autorės knyga buvo tikras atradimas!
Labai patiko tas "feel good" jausmas, lengvas ir purus tekstas, įdomūs ir labai skirtingi personažai ir vaizdingi scenarijai ir tas "knyga knygoje" pateikimas.
Labai rekomenduoju, ypatingai jei norite atitrūkti nuo "dabar" ♡
Jei nebūčiau žinojus kieno knygą skaitau, tai būčiau galvojus gal kokio meksikiečių ar indų autoriaus. Tokia tikra telenovelė. O gal net bolivudinė pasaka su mistikos elementais. Nors… kerai į knygos galą prasisklaidė ir mistikos elementų neliko. Tas siužeto posūkis ir romanas romane man labiausiai patiko (kas skaitys, tas supras).
Atrodo, kad jei galėtume grįžti į praeitį ir pasirinkti iš naujo, galbūt sulauktume to svajonių gyvenimo. Trys gyvenimai, trys moterys ir jų pasirinkimai – kas būtų, jei būtų. Šmaikšti, įdomi ir įtraukianti knyga.
Leidyklos redaktorė Elzė dar mokyklos suole turėjo svajonę - parašyti romaną. Kasdienė buitis ir šeimyniniai rūpesčiai šį norą atitolino, bet neleido galutinai jo atsisakyti. Pusseserių Lėjos ir Jomantės permainingi gyvenimai, pačios Elzės neblėstančios viltys bei retoriniai klausimai, susiję su praeities pasirinkimais, paskatina tris moteris pasinaudoti galimybe pakeisti dabartį. Tik ar toks žingsnis atneš joms taip trokštamą laimę?...
Naujasis I. Buivydaitės romanas „Kas būtų, jei...“ tapo mano pirmąja pažintimi su šia lietuvių rašytoja, kuri daugeliui vienu ar kitu būdu jau gerai pažįstama. Neabejoju, kad kiekvienas skaitytojas yra bent ausies krašteliu girdėjęs apie penkiolika knygų parašiusią ir skaitomiausia Lietuvos bibliotekos pripažintą rašytoją. Gavusi puikią progą, pati įsitikinau, kad I. Buivydaitė taip iškiliai apibūdinama ne be reikalo, kad tai - ne vien skambūs auditorijos žodžiai. Nuo pat pradžių įtraukiantis siužetas, įvairialypiai bei pilnai išvystyti veikėjų charakteriai ir itin prasmingos, vertę turinčios idėjos - esminės kūrinio detalės, tarpusavyje susijungiančios į žemišką, kūnui bei sielai artimą ir atsitraukti neleidžiantį romaną.
Sunku būtų įvardyti, kas knygoje patiko labiau - įdomus siužetas (atomazga tikrai verta plojimų, nesitikėjau, kad rašytoja taip meistriškai sužais apgaulės žaidimą) ar žemiški ir tokie artimi, saviti veikėjų portretai. Knygos siužeto idėja lyg ir buvo kažkur jau girdėta/skaityta/matyta, bet I. Buivydaitė profesionaliai viską užmaskavo, savaip interpretavo, todėl net neįtariau, kad kūrinio kulminacija bus tokia. Elzė, Lėja ir Jomantė - trys moterys, su kuriomis galėtų susitapatinti daugelis. Elzė - prototipas tų moterų, kurios turi šeimas, nestokoja draugių, bet emociškai yra vienišos. Nejaučia palaikymo ar paskatinimo siekti savo tikslų. Lėja - priversta rinktis tarp asmeninės laimės ir įsipareigojimų šeimai, pareigos vertinimo. Jomantė - prototipas tų moterų, kurios nesiryžta įsipareigoti, dvejoja tarp laisvės ir savos šeimos kūrimo su tinkamu mylimuoju. Moterų charakteriai piešiami tokiais štrichais, kad padėtų interpretuoti skirtingas likimo išdaigas ir gyvenimo iššūkius.
Keli epizodai privertė suabejoti. Ne rašytojos išmone ar mintimis, idėjomis, paprasčiausiai kai kada atrodė, kad romanas pradėjo tolti nuo savo tikslios trajektorijos: atsirado kelios abejotinos, su realybe prasilenkiančios vietos, suspindo vienas kitas šabloniškas ir akis vartyti verčiantis veikėjų pasirinkimas, atrodantis vėjavaikiškai. Vertinant bendrąja prasme ir pagal šio žanro pobūdį bei tikslą, atsižvelgiant į visas romano stipriąsias puses, kelios smulkmenos knygos tikrai nesumenkino, todėl ir įvertinimas lieka aukščiausias - tokios knygos man tuo metu reikėjo. Iškalbingas kūrinio tekstas man skaitėsi palengva lyg jausmingas romantinis filmas: vietomis su ironija ir šypsena lūpose, kitur - su besikaupiančiomis ašaromis. Romanas įtraukė taip, kad ne tik skaičiau, bet ir kartu su pagrindinėmis herojėmis išgyvenau jų gyvenimo tarpsnius, kritikavau bei džiaugiausi pastarųjų apsisprendimais. Kūrinyje netrūksta lietuviškos gaidelės ir filosofijos, bet tai tik leido priartėti tiek prie pačių veikėjų, tiek prie konteksto.
„Kas būtų, jei...“ - šviesus, svajingas ir viltingas romanas apie (ne)išvengiamus pasirinkimus, tikrąją laimę, mokėjimą džiaugtis tuo, ką turi, bei ryžtingas pastangas, skirtas ne kardinaliai pakeisti nūdienos pasaulį, bet palaipsniui jį kurti, galvojant apie gražesnį ir turiningesnį rytojų. I. Buivydaitės romanas visiems, kurie šiuo metu išgyvena pasimetimą, o gal net jaučiasi „įstrigę“ varginančioje ir šiek tiek monotoniškoje rutinoje (primenančioje uždarą bei akliną labirintą), įrodys, kad gyvenime nėra blogų pasirinkimų, vertų apgailestavimo. Jeigu kada nors dėl ko nors skausmingai gailėjotės, verta gerai pamąstyti: ar iš tiesų buvo rimta priežastis tai daryti? Gal paprasčiausiai kaltas tik skepsio kupinas požiūris, neleidžiantis džiaugtis esama akimirka ir verčiantis dairytis į praeitį? Romanas „Kas būtų, jei...“ - netiesiogiai, bet subtiliai subalansuotas moterims, dvejojančioms, ar yra pajėgios įgyvendinti savo gyvenimo svajonę - Elzės istorija padės suprasti, kad viskas yra įmanoma, o norai dažnai tampa realybe, jei dėl jų stengiamės.
Rekomenduoju jaučiantiems simpatiją knygoms, kuriose dominuoja meilė, skirta ne vien savo partneriui, bet ir sau, taip pat aplinkiniams, o svarbiausia - gyvenimui, kurį dera priimti tokį, koks jis mums duotas, be mėginimų pakeisti tai, kas neįmanoma, kas būtų tik laiko švaistymas. Jeigu bent kiek tikite likimu ir tuo, kad jis vienu ar kitu būdu, vėliau ar anksčiau, viską sudėlioja į savas vietas (nors iš pradžių mums atrodo, kad tai - neteisinga), siūlau, kadangi I. Buivydaitės sukurtų herojų istorijos - geriausias to įrodymas. Rekomenduoju mėgstantiems lengvus, bet ne šabloniškus romanus, kuriuose kasdienybė susipina su svajonėmis... arba atvirkščiai. Noriu tikėti, kad šis I. Buivydaitės romanas paskatins skaitytojus ne tik drąsiau tikėti savo svajonėmis, bet ir imti iš gyvenimo viską, ką jis mums gali duoti. Leis suvokti tiesą: į praeitį gręžiotis neverta. Nebent tam, kad suprastume - viskas yra taip, kaip ir turi būti.
Nereikia gręžtis atgal, svarstyti ka galėtum pakeisti. Tesiog reikia pasistengti dėl to kas bus, kad vėliau netektų keltį klausymą “O kas būtų , jei…?”
autorės įkvėpimas matyt buvo telenovelės, su visais "čia tavo prarastas vaikas", "mano brolio išsižadėjo visa šeima", ubagę būtinai įsižiūri miesto turtuolis ir kitais panašiais lėkštais fantastiniais scenariais, kurių nebuvo. lėkšta knyga.
This entire review has been hidden because of spoilers.
Kiekvienas galime pakeisti savo gyvenimą ir tam nereikia grįžti į praeitį. Visada galime pakeisti dabartį, tereikia tiek nedaug. Plačiau skaitykite : https://aktyvusskaitytojas.wordpress....
Pradėjusi skaityti galvojau, kaip prastai parašyta knyga, dialogai kapoti, tiesmuki, labai nenatūralūs, bet kažkaip knyga įsibėgėjo ir arba pradėjusi sekti istorijos vingius nebekreipiau dėmesio į rašymo stilių, arba jis tikrai pagerėjo. Iš pradžių net planavau pirmą kartą knygą įvertinti ⭐️⭐️⭐️, nes pasirodė silpniausia iš iki šiol skaitytų, bet visgi ji verta daugiau. Neneigsiu, ilgainiui knyga labai įtraukė, pasidarė įdomu, kaip susiklostė ar galėjo susiklostyti moterų likimai. Net galėčiau rekomenduoti paskaityti visiems, tikrai priverčia susimąstyti apie tai, ką turim, gal kartais užtenka tik pakeisti požiūrį :) Visgi, atžarus, įgeliantis bendravimas kartais buvo nemalonus, todėl ⭐️⭐️⭐️⭐️.
Perskaičiau tris šios autorės knygas, bet daugiau tikriausiai nebeskaitysiu, nes tas pats per tą patį visose 🤦♀️ Mergina išlekia paskui mylimą vaikiną į Graikiją, įsidarbina pas jo dėdę kavinėje padavėja ir apsigyvena palėpėj virš kavinės, dienomis dirba o vakarais eina prie jūros mylėtis - lygiai tas pats vyksta knygoje "Atgimusi melodija"... Mergina studijuodama įsimyli vaikiną, svajoja apie bendrą gyvenimą savuose namuose arba keliaujant, bet netikėtai pastoja, išteka, susilaukia poros vaikų ir pradeda gailėtis savo pasirinkimo, nes buitis nužudo romantiką - lygiai tas pats knygoje "Trečias kartas nemeluoja"... Na ir daug kitų pasikartojimų, kažkaip kūrybingumo trūksta 🙄
Šią knygą klausiausi audiotekoje, tai susiklausė labai smagiai ir greitai. Visos 3 istorijos buvo labai įdomios ir kartu juokingos. Kuri labiausiai patiko, tai nuspręsti negaliu, nes man jos visos buvo puikios.
Klausydama vis pagalvodavau apie save ir kokį gyvenimą aš būčiau susikūrusi jeigu būčiau pasirinkus kitaip. Tai aš realiai ne tik klausiausi Elzės, Lėjos ir Jomantės istorijos, bet mintyse kūriau savo istoriją, kuriame buvau aš pagrindinė herojė priėmusi kitokius sprendimus.
Buivydaitės knygų daugiau nesu nei klausiusi nei skaičiusi, bet po šitos būtinai įsigysiu ir visas kitas jos knygas.
Smagus vasaros romanas. Ne iš karto užkabino, bet įsivažiavus buvo sunku padėti į šalį. Kartu tai mano pirmoji pažintis su Irena Buivydaite. Tą pažintį, manau, mielai pratęsiu ir ateityje. Turbūt kiekvienas esame susimąstę, kaip viskas būtų susiklostę, jeigu praeityje būtume padarę kitokius pasirinkimus. Atrodo, kad kitaip pasirinkus galbūt būtų viskas buvę geriau. Bet ar tikrai? Ši knyga kaip tik ir yra apie pasirinkimus – teisingus ar nelabai. Rekomenduoju ieškantiems lengvo skaitinio atostogoms.
Pirmoji romano dalis - tikras meksikiečių serialas. Tiek aistros, tiek nuotykių, kad net nesitiki, jog taip lietuviai elgiasi. Nors kai serialų prisižiūri, tai tikriausiai taip ir pradeda elgtis. Antroji dalis - jau kažkur skaityta kitų autorių romanuose. Suprantama, kad mažiausias pokytis pasirenkant kaip elgtis gali pakeisti likimą. Deja, tai ne nauja tema ir "pasiskolinta" iš kitų. Na, o trečioji dalis - atomazga - ir vėl tolesnė serialo serija. Veiksmo per daug, bet labai lėkšta ir paviršutiniška. Ne man.
Lengvas ir įtraukiantis skaitinys. Labai tiktų atostogoms, vasarai. Nors pagrindinių herojų istorijos, sprendimai ir dialogai vietomis skambėjo labai naiviai, nerealistiškai ar neįtikinančiai, bet susimąstyti tikrai privertė ir vis žadino smalsumą sužinoti, kas vyks toliau. Skaitydama daug kartų tą klausimą „kas būtų, jei..?“ uždaviau sau, ir manau, kad ateityje dar ne kartą užduosiu ir prisiminsiu būtent šį kūrinį 😊 3.5/5⭐
Įsitraukiau, buvo smagu bėgti per gyvenimo pasirinkimais dvejojančių moterų likimus. Tada buvo tas ??? momentas, kai pagalvojau, kad labai nelietuviškas ir neįtikimas posūkis.
Saldi knyga, bet geras klausimas ir geros perspektyvos. Kaip pasikeistų tavo gyvenimas, jei jame pakeistum kažkokį vieną lemtingą momentą?
“Juk kiekvieno žmogaus gyvenimas yra lyg begalinis romanas.”
“Kartais nematomos povandeninės lemties srovės pakreipia mūsų veiksmus palankia linkme, nors tuo metu atrodo, kad viskas krypsta į bloga.”
“Visi norėtume ką nors pakeisti, visi turime giliai atmintyje nuskandintų dalykų, kurių gėdijamės, todėl niekada neleidžiame jiems iškilti į paviršių.”
Kaip buvau pasiilgusi tokios knygos… Skaitant šį romaną, ne kartą pagauni save susimąstant: o kaip būtų atrodęs mano gyvenimas, jei tuomet būčiau pasirinkusi kitaip? Tai knyga, kuri įkvepia atsigręžti į save, atleisti, išdrįsti ir judėti pirmyn.