What do you think?
Rate this book
Šiukšlyno žmonės
Puikus romanas apie benamių vaikų gyvenimą ir bandymą kibti į gyvenimą.
376 pages, Hardcover
First published January 1, 1995
22 people are currently reading
609 people want to read
About the author
Edmundas Malūkas
13 books30 followersEdmundas Malūkas gimė 1945 m. balandžio mėn. 15 d. Skuodo rajono Ylakių kaime. Mokėsi Rietavo vidurinėje mokykloje. Baigė Veterinarijos akademiją. Dirbo Neringos veterinarijos stoties viršininku. Vėliau persikėlė gyventi į Vilnių, dirbo Zoologijos ir parazitologijos institute. Baigė Maskvos patentologijos institutą.
Edmundas Malūkas rašytojas, kuris nuo 1992 metų beveik kasmet išleidžia po romaną, tampantį bestseleriu. E. Malūko išleisti romanai: Kraujo skonis (1992 m.), Juodieji želmenys (1996 m.), Moters kerštas (1994 m.), Šiukšlyno žmonės (1995 m.), Migla I- II dalys (2001m.), Duženos (2002 m.), apsakymų rinkinys Vilko duona (1998 m.).
Savo knygose Edmundas Malūkas pateikia tokią kasdienybę, kokia ji yra iš tikrųjų. Eilinius žmones Malūko siužetai tiesiog užvaldo. Ir čia nėra nieko keista, turint galvoje, kad rašytojas daugiausia knygų parašė apie nusikalstamą pasaulį. O jis, kaip rodo faktai, žmones domina labiausiai. Malūko knygų herojai, tai žmonės, nepatenkinti savo gyvenimu, ambicingi. Juos valdo beprotiška meilė, arba aistra pinigams. Jie vieniši, užsidarę, užsisklendę nuo aplinkinių.
Mes visi visą gyvenimą ieškome meilės, o neradę mirštame vieniši. Meilės nenusipirksi. – teigia rašytojas.
Knygų herojai meta gyvenimui iššūkius, tad galima teigti, jog jie yra drąsūs. Tačiau gyvenimas turbūt dėl to jų ir nemyli. Viena po kitos, ant herojų pečių krinta įvairios negandos. Kai kurie po tokių likimo smūgių sugeba atsitiesti, kai kurie ne. Kaip tikrame gyvenime...
Malūko knygos atspindi žmonių gyvenimą. Galbūt dėl to, jos ir yra taip mėgstamos. Skaitydami jo knygas, galime stebėti Lietuvos gyvavimo raidą. Nuo pat nepriklausomybės laikų iki šių dienų. Tarsi netyčiom autorius į kūrinius įvelia įvykius, sukėlusius daug sujudimo Lietuvoje. Tokius, kaip Sekundės banko machinacijos ar prekyba merginomis. Ir visi tie įvykiai atskleidžiami iš kitos pusės. Iš tos, kurios niekas neafišuodavo. Iš nusikaltėlių pusės.
Edmundas Malūkas rašytojas, kuris nuo 1992 metų beveik kasmet išleidžia po romaną, tampantį bestseleriu. E. Malūko išleisti romanai: Kraujo skonis (1992 m.), Juodieji želmenys (1996 m.), Moters kerštas (1994 m.), Šiukšlyno žmonės (1995 m.), Migla I- II dalys (2001m.), Duženos (2002 m.), apsakymų rinkinys Vilko duona (1998 m.).
Savo knygose Edmundas Malūkas pateikia tokią kasdienybę, kokia ji yra iš tikrųjų. Eilinius žmones Malūko siužetai tiesiog užvaldo. Ir čia nėra nieko keista, turint galvoje, kad rašytojas daugiausia knygų parašė apie nusikalstamą pasaulį. O jis, kaip rodo faktai, žmones domina labiausiai. Malūko knygų herojai, tai žmonės, nepatenkinti savo gyvenimu, ambicingi. Juos valdo beprotiška meilė, arba aistra pinigams. Jie vieniši, užsidarę, užsisklendę nuo aplinkinių.
Mes visi visą gyvenimą ieškome meilės, o neradę mirštame vieniši. Meilės nenusipirksi. – teigia rašytojas.
Knygų herojai meta gyvenimui iššūkius, tad galima teigti, jog jie yra drąsūs. Tačiau gyvenimas turbūt dėl to jų ir nemyli. Viena po kitos, ant herojų pečių krinta įvairios negandos. Kai kurie po tokių likimo smūgių sugeba atsitiesti, kai kurie ne. Kaip tikrame gyvenime...
Malūko knygos atspindi žmonių gyvenimą. Galbūt dėl to, jos ir yra taip mėgstamos. Skaitydami jo knygas, galime stebėti Lietuvos gyvavimo raidą. Nuo pat nepriklausomybės laikų iki šių dienų. Tarsi netyčiom autorius į kūrinius įvelia įvykius, sukėlusius daug sujudimo Lietuvoje. Tokius, kaip Sekundės banko machinacijos ar prekyba merginomis. Ir visi tie įvykiai atskleidžiami iš kitos pusės. Iš tos, kurios niekas neafišuodavo. Iš nusikaltėlių pusės.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 30 of 32 reviews
October 30, 2025
Šiukšlyno žmonės tai stiprus, socialiai aštrus ir emociškai paveikus pasakojimas apie žmones, atsidūrusius gyvenimo paraštėse. Edmundas Malūkas talentingai perteikia ne tik jų kasdienybę, bet ir vidinius išgyvenimus, kovą dėl išlikimo, vilties likučius ir dažnai skaudžią tikrovę.
Knygos veiksmas vyksta tarp benamių, gyvenančių sąvartynuose ir miesto pakraščiuose. Autorius kuria realistišką, kartais net žiaurią atmosferą, leisdamas skaitytojui pažvelgti į tuos, kuriuos visuomenė dažnai ignoruoja. Personažai yra ryškūs, turintys savo praeities istorijas, kurios atskleidžia, kaip jie atsidūrė tokioje situacijoje.
Malūkas nebijo atvirai kalbėti apie socialines problemas skurdą, alkoholizmą, smurtą, tačiau tarp tamsių temų galima įžvelgti ir žmogiškumo blyksnius: draugystę, ištikimybę ir net meilę.
Tai knyga, kuri priverčia susimąstyti apie visuomenės abejingumą ir kiekvieno žmogaus vertę. Ji patiks tiems, kurie mėgsta tikroviškus, emociškai stiprius pasakojimus ir nebijo pažvelgti į gyvenimo šešėlius.
Knygos veiksmas vyksta tarp benamių, gyvenančių sąvartynuose ir miesto pakraščiuose. Autorius kuria realistišką, kartais net žiaurią atmosferą, leisdamas skaitytojui pažvelgti į tuos, kuriuos visuomenė dažnai ignoruoja. Personažai yra ryškūs, turintys savo praeities istorijas, kurios atskleidžia, kaip jie atsidūrė tokioje situacijoje.
Malūkas nebijo atvirai kalbėti apie socialines problemas skurdą, alkoholizmą, smurtą, tačiau tarp tamsių temų galima įžvelgti ir žmogiškumo blyksnius: draugystę, ištikimybę ir net meilę.
Tai knyga, kuri priverčia susimąstyti apie visuomenės abejingumą ir kiekvieno žmogaus vertę. Ji patiks tiems, kurie mėgsta tikroviškus, emociškai stiprius pasakojimus ir nebijo pažvelgti į gyvenimo šešėlius.
May 14, 2019
Kažkur skaičiau gerų atsiliepimų apie šitą knygą ir pasidarė lyg ir nejauku, kad dar Malūko nieko nesu skaičius. Gal tos išankstinės viltys ir pakišo koją?
Knyga prasidėjo tikrai įdomiai, ir tema tokia dar man lietuvių knygose nepasitaikiusi - vien apie šiukšlyno žmones, valkatas, prostitutes, nusikaltėlius, našlaičius.
Tačiau jau nuo pusės vis labiau ir labiau laukiau, kad ji pagaliau baigtųsi.
Pirmiausia dėl to, kad pabodo skaityti autoriaus filosofijas tekste sukištas kažkaip neorganiškai ir ne vietoj, daugiausia kaip kelios, viena po kitos einančios vieno sakinio sentencijos, apie vyrų ir moterų skirtumus, apie jausmus ir šiaip gyvenimo sunkumą. Kitas erzinti ėmęs dalykas - ištęstas, rodos, niekur nevedantis siužetas. Taip, jau iš pusės knygos galima susidaryti neblogą įspūdį kaip šiukšlyno žmogui sunku prasimušti, bet kai situacijos, vos šiek tiek kitaip apipavidalintos vis kartojasi ir kartojasi, ima ne juokais atsibosti. Vieną veikėją vis apgauna, sumuša, paleidžia, kitą vis taikosi išprievartauti, pagrobti, ta vis sugrįžta į namus vien tam, kad vėl viskas prasidėtų iš pradžių. Taip, sutinku, kad tikrame gyvenime gal taip ir būna, bet romanas nėra tikras gyvenimas, romanas turi būti įdomesnis nei tikras gyvenimas.
Trečias erzinęs dalykas - fragmentiškumas. Visas romanas sudėliotas iš daugiausia trumpų scenų išbarstytų laike, erdvėje ir tarp daugybės veikėjų. Būtent dėl to manęs knyga neįtraukė, ir nei vienam veikėjui nepajutau gailesčio.
O visa kita buvo gerai :)
Eilinį kartą - nesakau, kad knyga bloga, tik pateikiu savo įspūdžius kodėl man ji nepatiko.
Ai, dar buvo viena labai keista vieta... Iš kur realistiniame romane veikėja ragana, gerianti nekaltų mergaičių kraują ir nuo to jaunėjanti?
Knyga prasidėjo tikrai įdomiai, ir tema tokia dar man lietuvių knygose nepasitaikiusi - vien apie šiukšlyno žmones, valkatas, prostitutes, nusikaltėlius, našlaičius.
Tačiau jau nuo pusės vis labiau ir labiau laukiau, kad ji pagaliau baigtųsi.
Pirmiausia dėl to, kad pabodo skaityti autoriaus filosofijas tekste sukištas kažkaip neorganiškai ir ne vietoj, daugiausia kaip kelios, viena po kitos einančios vieno sakinio sentencijos, apie vyrų ir moterų skirtumus, apie jausmus ir šiaip gyvenimo sunkumą. Kitas erzinti ėmęs dalykas - ištęstas, rodos, niekur nevedantis siužetas. Taip, jau iš pusės knygos galima susidaryti neblogą įspūdį kaip šiukšlyno žmogui sunku prasimušti, bet kai situacijos, vos šiek tiek kitaip apipavidalintos vis kartojasi ir kartojasi, ima ne juokais atsibosti. Vieną veikėją vis apgauna, sumuša, paleidžia, kitą vis taikosi išprievartauti, pagrobti, ta vis sugrįžta į namus vien tam, kad vėl viskas prasidėtų iš pradžių. Taip, sutinku, kad tikrame gyvenime gal taip ir būna, bet romanas nėra tikras gyvenimas, romanas turi būti įdomesnis nei tikras gyvenimas.
Trečias erzinęs dalykas - fragmentiškumas. Visas romanas sudėliotas iš daugiausia trumpų scenų išbarstytų laike, erdvėje ir tarp daugybės veikėjų. Būtent dėl to manęs knyga neįtraukė, ir nei vienam veikėjui nepajutau gailesčio.
O visa kita buvo gerai :)
Eilinį kartą - nesakau, kad knyga bloga, tik pateikiu savo įspūdžius kodėl man ji nepatiko.
Ai, dar buvo viena labai keista vieta... Iš kur realistiniame romane veikėja ragana, gerianti nekaltų mergaičių kraują ir nuo to jaunėjanti?
February 12, 2025
Ką čia bepridursi. Stipri knyga.
October 20, 2017
Viena geriausių knygų, kuri "išmokė" (realiai tai buvo tik visų laikas kažkam pavirtęs knyga) mane kaip daromas "biznis" ir "išgyvenimas". Čia tais laikais, kai Vilniuje griaudėjo sprogimai ir buvo šaudomi žmonės, kai eidamas namo galėjai pamatyti nutrauktą žmogaus koją, kai būdamas šešiolikos galėjai gerti degtinę gruzinų kilmės mafijos boso Dekanidzės viešbutyje (dabar gyv. namas Gedimino g. 22) priešpaskutiniame aukšte ir priversti skųstis Dekanidzę iš paskutinio, kad per daug triukšmauji, kai galėjai pirkti ir rūkyti cigaretes po vieną iš bet kurio kiosko, kai kino teatrai buvo baisios skylės, kurias palikdavai dar baisesnes, ir kai gatvėmis neleido praeiti reketininkai su peiliais.
Reali knyga, rekomenduoju visiems.
P.S. Bet kokie sutapimai su realiais herojais yra tik atsitiktinis sutapimas.
February 12, 2025
Ne kiekvienam gal šios knygos tūrinys, bet ji tokia tikra. Tų laikų mahinacijos, požiūris, žiaurumas... Daug visko.
May 4, 2020
Dar sykį kilus norui paskaityti senesnių kūrinių, atsiminėme Malūką ir pasirinkome šią knygą, kuri savo aprašyme žada neįprastą aplinką, tikrą gatvės gyvenimą ir įdomią žmogišką dramą. Šio rašytojo kūrinių buvome skaitę ir seniau, tačiau dar vaikystėje, o dabar kūrinį vertinome kiek kitokiu principu ir pasistengėme atmesti faktą, kad autorius išskirtinis ir pripažintas rašytojas. Knyga žada pasakojimą apie šiukšlyno žmones, tuo viskas ir prasideda, deja, tema ilgai neužsitęsia ir šiukšlynas bei jo aplinka veikiai tampa tik bereikšmiais žodžiais, kurie naudojami prilipinti kažkam pravardę. Geriau pagalvojus, knyga vienos aiškios temos ir neturi. Joje sukama tais pačiais išmintais ratais – kuriamas verslas, jis žlunga, vėl kuriamas iš naujo, kad dar sykį žlugtų ir taip keletą kartų.
Didžiausia problema ta, kad kiekvienas knygoje egzistuojantis veikėjas tarsi „kartoninis“, mes matome jo fasadą, žinome šiokią tokie priešistorę, bet tai yra viskas ką knygos autorius gali pasiūlyti apie pagrindinius savo veikėjus. Jų būdo bruožai, pasaulėžiūra – minimalūs. Knyga neturi konkretaus istorijos centro, jokios ašies, kurioje suktųsi veiksmas. Taip, skambus knygos pavadinimas, lyg nuduoda, kad šiukšlyno žmonių gyvenimas bus itin svarbus akcentas. Kurgi. Šiukšlynas tėra graži ir intriguojanti etiketė, tartum koks masalas skaitytojui. Jokios gilesnės minties ties tuo čia nėra.
Vaizduojamas laikotarpis kelia klaustukų savo tikroviškumu, o kartais tiesiog gaila, kad neaprašytas išsamiau. Veikėjų dialogai be galo literatūriniai, pagražinti tiek, kad primena senųjų lietuvių autorių knygų apie kaimą ir kolūkius rašymą, o tokiame stiliuje rašant kriminalinius dalykus, skaitosi be galo keistai. Žinoma, yra keiksmų, gatvės kalbos, tačiau neapleidžia jausmas, kad viskas niekaip nesulimpa į vientisą gražų kūrinio paveikslą. Pagrindinių veikėjų tikslai per visą kūrinį lieka neaiškūs, jie dažnai elgiasi taip, kad patys sau prieštarauja, o galiausiai linija nukrypsta ten, apie ką pradžioje nebuvo nė minties. Taip, čia daug tamsos, žmogaus vidinių nuopuolių ir gyvenimo beprasmybės kaip ir kitose autoriaus knygose, tačiau kūrinys ištemptas, netikroviškas ir vietomis linksta į komediją, kuri visai nedera su aprašomais šiurkščiais dalykais.
Knygoje veikiantys „banditai“, kuo laisviausiai galėtų patekti į didžiausių idiotų topą. Tiesa pasakius, dar niekada neteko skaityti knygos, kurioje viskas būtų piešiama taip absurdiškai, tarsi nieko įdomaus neįmanoma sugalvoti. Štai, kažkoks besisukantis mafijozas Tadas, kuris ne itin aišku kuo verčiasi, apart nepilnamečių merginų prostitucija, susidomi paprastu gatvės vaiku Matu ir priglaudžia šį savo vietoje. Žinoma, Matas užsitraukia nemalonę ir pabėga. Tikriausiai kiltų klausimas, o kas gi čia negerai? Negerai, turbūt, būtų tai, kad visas Tado egzistavimas knygoje yra viena vienintelė, nuolat kartojama frazė: suraskit, atveskit jį. Problema ta, kad autorius šiuos nusikaltėlius vaizduoja kaip rimtus, neva pavojingus tipus, kurių geriau jau saugokis, tačiau jų veiksmai atvirkšti pateikimui. Kad ir vienas gaujos narys, kuris išskirtiniu savo protu kažkaip susigalvoja apiplėšti gėlių kioską (nes juk tikrai jame krūvos šlamančių, kurių jam užteks ilgam laikui), arba nieko neduodančios vagystės. Knygos veiksmas vystosi tuo laikmečiu, kuomet Lietuvoje klestėjo reketas, siautė šiurkštūs gatvių karai, o štai čia, mes gauname piktą, naivų ir be galo kvailą mafijozą ir turėtume patikėti, kad šis tikra grėsmė... Deja, deja.
Galbūt kūrinys vertas beveik trijų žvaigždučių, bet kadangi jos būtų buvusios atiduotos labiau iš pagarbos autoriui, nutarėme atmesti rašytojo bendrą visų kūrinių keliamą įspūdį, o pats savaime šis vienas kūrinys anaiptol nenusipelno aukštų įvertinimų ir kelią daugumos širdyse prasiskynė veikiau todėl, kad panašaus tipažo knygų Lietuvoje beveik visai nėra. Kai nėra konkurentų automatiškai tampi geriausiu, tokia ir visa Malūko paslaptis, kuri mudviejų šį sykį nebeužbūrė.
Didžiausia problema ta, kad kiekvienas knygoje egzistuojantis veikėjas tarsi „kartoninis“, mes matome jo fasadą, žinome šiokią tokie priešistorę, bet tai yra viskas ką knygos autorius gali pasiūlyti apie pagrindinius savo veikėjus. Jų būdo bruožai, pasaulėžiūra – minimalūs. Knyga neturi konkretaus istorijos centro, jokios ašies, kurioje suktųsi veiksmas. Taip, skambus knygos pavadinimas, lyg nuduoda, kad šiukšlyno žmonių gyvenimas bus itin svarbus akcentas. Kurgi. Šiukšlynas tėra graži ir intriguojanti etiketė, tartum koks masalas skaitytojui. Jokios gilesnės minties ties tuo čia nėra.
Vaizduojamas laikotarpis kelia klaustukų savo tikroviškumu, o kartais tiesiog gaila, kad neaprašytas išsamiau. Veikėjų dialogai be galo literatūriniai, pagražinti tiek, kad primena senųjų lietuvių autorių knygų apie kaimą ir kolūkius rašymą, o tokiame stiliuje rašant kriminalinius dalykus, skaitosi be galo keistai. Žinoma, yra keiksmų, gatvės kalbos, tačiau neapleidžia jausmas, kad viskas niekaip nesulimpa į vientisą gražų kūrinio paveikslą. Pagrindinių veikėjų tikslai per visą kūrinį lieka neaiškūs, jie dažnai elgiasi taip, kad patys sau prieštarauja, o galiausiai linija nukrypsta ten, apie ką pradžioje nebuvo nė minties. Taip, čia daug tamsos, žmogaus vidinių nuopuolių ir gyvenimo beprasmybės kaip ir kitose autoriaus knygose, tačiau kūrinys ištemptas, netikroviškas ir vietomis linksta į komediją, kuri visai nedera su aprašomais šiurkščiais dalykais.
Knygoje veikiantys „banditai“, kuo laisviausiai galėtų patekti į didžiausių idiotų topą. Tiesa pasakius, dar niekada neteko skaityti knygos, kurioje viskas būtų piešiama taip absurdiškai, tarsi nieko įdomaus neįmanoma sugalvoti. Štai, kažkoks besisukantis mafijozas Tadas, kuris ne itin aišku kuo verčiasi, apart nepilnamečių merginų prostitucija, susidomi paprastu gatvės vaiku Matu ir priglaudžia šį savo vietoje. Žinoma, Matas užsitraukia nemalonę ir pabėga. Tikriausiai kiltų klausimas, o kas gi čia negerai? Negerai, turbūt, būtų tai, kad visas Tado egzistavimas knygoje yra viena vienintelė, nuolat kartojama frazė: suraskit, atveskit jį. Problema ta, kad autorius šiuos nusikaltėlius vaizduoja kaip rimtus, neva pavojingus tipus, kurių geriau jau saugokis, tačiau jų veiksmai atvirkšti pateikimui. Kad ir vienas gaujos narys, kuris išskirtiniu savo protu kažkaip susigalvoja apiplėšti gėlių kioską (nes juk tikrai jame krūvos šlamančių, kurių jam užteks ilgam laikui), arba nieko neduodančios vagystės. Knygos veiksmas vystosi tuo laikmečiu, kuomet Lietuvoje klestėjo reketas, siautė šiurkštūs gatvių karai, o štai čia, mes gauname piktą, naivų ir be galo kvailą mafijozą ir turėtume patikėti, kad šis tikra grėsmė... Deja, deja.
Galbūt kūrinys vertas beveik trijų žvaigždučių, bet kadangi jos būtų buvusios atiduotos labiau iš pagarbos autoriui, nutarėme atmesti rašytojo bendrą visų kūrinių keliamą įspūdį, o pats savaime šis vienas kūrinys anaiptol nenusipelno aukštų įvertinimų ir kelią daugumos širdyse prasiskynė veikiau todėl, kad panašaus tipažo knygų Lietuvoje beveik visai nėra. Kai nėra konkurentų automatiškai tampi geriausiu, tokia ir visa Malūko paslaptis, kuri mudviejų šį sykį nebeužbūrė.
March 3, 2021
Galiu tik pasidžiaugti tuo, kad dar net gimus nebuvau, kuomet gyvavo šios istorijos, pasakojančios apie laukinius devyniasdešimtuosius. Tai pirmoji mano pažintis su šiuo rašytoju. Nenuvylė, tik šiek tiek erzino šokinėjantis rašymo stilius, trumpi epizodai, kai kurių personažų paviršutiniškas pateikimas. Baisiausi banditai, pvz. Tadas, tik grasina, bet vis paleidžia Matą? Ir žiauriausias knygos personažas tampa ne mafijozai, o Gustė, kuri išmeta kitą merginą per balkoną, nupliko verdančiu vandeniu prievartautoją, iškandžioja kitiems kojas ar subado šakutėmis veidą. Taigi, mergina iš šiukšlyno yra žudikė, o tuo tarpu nusikaltėliai aprašomi, kaip gailestingi muštukai, kurie aptalžo, bet daugiau nieko nepadaro? Tado žiaurumas nebent atskleidžiamas per sekso scenas. Apie šiukšlyno žmones aprašoma tik pradžioje, kai kurie dialogai knygoje per daug saldūs ir netikroviški. Tačiau knyga susiskaitė greitai, per porą dienų.
Labiausiai patikusios knygos ištraukos:
,,Įdomiausia, kad visi tarsi pažįsta tą lemtį ir iš daugybės galimybių renkasi tokį gyvenimo būdą, kuris padeda įkūnyti lemtį. Tada sakome, kad žmogus atrado save"
,,Pasaulį pažįstame per savo pojūčius, o mūsų pojūčiai skirtingi. Vadinasi, ir pasaulį suprantame skirtingai. Tiesa? "
,,Tu vienišas? Gydykis pasitikėjimu ir meile. Kito vaisto nėra"
,,Nesuprato, pats toks nebuvęs, negalėjo suprasti, kad šiukšlių kapstymas yra darbas, per kurį tie žmonės pamilo gyvenimą tokį, koks jis yra"
,, Gal geriau ryžtis nuodėmei, nei nuolatos kankintis dėl jos padarymo?"
,, Jei žinai, kas esi, - tikiu, kad žinai, kuo turi būti"
,, <... > įsiklausyk į žmogų, suprask, kol jis šalia, nes šiukšlyno žmogus ne vien tas, kuris gyvena šiukšlyne. Žmogus, ieškantis žmogaus, negali būti šiukšlyno žmogumi"
Labiausiai patikusios knygos ištraukos:
,,Įdomiausia, kad visi tarsi pažįsta tą lemtį ir iš daugybės galimybių renkasi tokį gyvenimo būdą, kuris padeda įkūnyti lemtį. Tada sakome, kad žmogus atrado save"
,,Pasaulį pažįstame per savo pojūčius, o mūsų pojūčiai skirtingi. Vadinasi, ir pasaulį suprantame skirtingai. Tiesa? "
,,Tu vienišas? Gydykis pasitikėjimu ir meile. Kito vaisto nėra"
,,Nesuprato, pats toks nebuvęs, negalėjo suprasti, kad šiukšlių kapstymas yra darbas, per kurį tie žmonės pamilo gyvenimą tokį, koks jis yra"
,, Gal geriau ryžtis nuodėmei, nei nuolatos kankintis dėl jos padarymo?"
,, Jei žinai, kas esi, - tikiu, kad žinai, kuo turi būti"
,, <... > įsiklausyk į žmogų, suprask, kol jis šalia, nes šiukšlyno žmogus ne vien tas, kuris gyvena šiukšlyne. Žmogus, ieškantis žmogaus, negali būti šiukšlyno žmogumi"
January 19, 2024
Kai pamačiau, jog greitai bus serialas, norėjau prisiminti, kodėl dar mokyklos laikais man ši knyga taip įstrigo - bet turinio nebeprisiminiau.
Taigi, pabaigus paskutinį puslapį neišvengiau ašarų.
Šiukšlyno žmonės - skausmingai vieniši gyvenimai 2-iejų niekam nereikalingų žmonių. Jie turėjo tik vienas kitą, tačiau šiukšlyno žmogaus lemtis neleido jiems išsaugot draugystės. 5 iš 5 - Malūkas yra Lietuvos Hugo.
Taigi, pabaigus paskutinį puslapį neišvengiau ašarų.
Šiukšlyno žmonės - skausmingai vieniši gyvenimai 2-iejų niekam nereikalingų žmonių. Jie turėjo tik vienas kitą, tačiau šiukšlyno žmogaus lemtis neleido jiems išsaugot draugystės. 5 iš 5 - Malūkas yra Lietuvos Hugo.
February 2, 2025
Grubi iš pirmo žvilgsnio. Jautri pagalvojus atidžiau. Kaip ir kalbant apie laukinius 90s
Pamenu vaikystėje mama ir teta ilgai diskutavo apie šią knygą. Grubus rodos rašymo stilius, daug keiksmažodžių, o dar kažkur įpinta meilės istorija (ir ta nepaprasta), knygos herojų sunkus gyvenimas rodos sueina į kažkokį tamsios fantastikos romaną.
Fantastiškai fantastiška istorija, o dar žinant rašytojo įsijautimą į kuriamą romaną, kai net apsigyveno sąvartyne, padaro šią knygą ypatinga.
Pamenu vaikystėje mama ir teta ilgai diskutavo apie šią knygą. Grubus rodos rašymo stilius, daug keiksmažodžių, o dar kažkur įpinta meilės istorija (ir ta nepaprasta), knygos herojų sunkus gyvenimas rodos sueina į kažkokį tamsios fantastikos romaną.
Fantastiškai fantastiška istorija, o dar žinant rašytojo įsijautimą į kuriamą romaną, kai net apsigyveno sąvartyne, padaro šią knygą ypatinga.
June 10, 2024
E. Malūkas rašo apie nemalonę realybę, paliečia skaudžias temas ir jis nesibodi tai pateikti skaitytojui. Knyga jautri nuo pirmųjų eilučių, skaitant vis atrodo, kad gal dabar dabar jaunuoliams pavyks išsikapstyti, tačiau likimas ir toliau čaižo savo botagais du našlaičius. Tik užsispyrimas ir noras gyventi leidžia bandyti iš naujo. Kūrinys nukelia į tuos nesaugius laikus, kai Lietuva ištrūkusi iš sovietų gniaužtų, pradeda klestėti mafija ir pinigas tampa aukso vertės. Viskas pateikta paprastai, niekas nepagražinta. Skaitant užplūsta daug įvairių jausmų, kartais tiesiog atrodo, jog šią istoriją gyvai kažkas pasakoja, visus išgyvenimus, visas skriaudas. Neveltui yra sukurtas serialas ir kuriamas kino filmas. Tik labai labai gaila, kad pabaiga žiauri ir uždaro visas trapias svajones išskleisti sparnus...
February 26, 2023
Tai mano pirma ir tikrai ne paskutinė pažintis su šiuo autoriumi.
Knyga nuo pat pirmojo puslapio įtraukė į verpetą iš kurio buvo sunku ištrūkti.
Mato ir Gustės istorija iš kart suintrigavo ir vos pajudėjusi nešė jautriu, sunkiu ir labai vingiuotu keliu.
Nors ir pripildyta tamsių, sunkokų ir liūdnų istorijų ir likimų, bet tuo pačiu galėjai įžvelgti tiek daug šviesos!
Knygoje jutau be galo daug meilės, vilties, stiprybės, žmogiškumo, dorybės..
Autorius nuostabiai šokinėja tarp trumpų skyrių ir puoselėja kiekvieną istoriją apnuogindamas tuometinę tikrovę.
Knyga nuo pat pirmojo puslapio įtraukė į verpetą iš kurio buvo sunku ištrūkti.
Mato ir Gustės istorija iš kart suintrigavo ir vos pajudėjusi nešė jautriu, sunkiu ir labai vingiuotu keliu.
Nors ir pripildyta tamsių, sunkokų ir liūdnų istorijų ir likimų, bet tuo pačiu galėjai įžvelgti tiek daug šviesos!
Knygoje jutau be galo daug meilės, vilties, stiprybės, žmogiškumo, dorybės..
Autorius nuostabiai šokinėja tarp trumpų skyrių ir puoselėja kiekvieną istoriją apnuogindamas tuometinę tikrovę.
December 3, 2022
Malūkas - lietuviškasis Hugo, nagrinėjantis sudėtingą visuomenės atstumtųjų likimą.
Baisūs vaizdai, kraupūs įvykiai ir klausimas - kaip nepasiduoti, neprarasti žmogiškumo ir tikėjimo kitais, kai pasaulyje nėra nieko, kam tu rūpėtum? Kiek valios ir stiprybės reikia, kad nepalūžtum ir išliktum žmogumi?
Įtaigi, įsimintina ir jaudinanti knyga apie lietuviškosios vargdienius sudėtingais 90-aisiais. Sukrečia iki gelmių, ilgam išlieka atmintyje ir primena, kad kažkur visai čia pat gyvena tie, kuriems reikia pagalbos.
Baisūs vaizdai, kraupūs įvykiai ir klausimas - kaip nepasiduoti, neprarasti žmogiškumo ir tikėjimo kitais, kai pasaulyje nėra nieko, kam tu rūpėtum? Kiek valios ir stiprybės reikia, kad nepalūžtum ir išliktum žmogumi?
Įtaigi, įsimintina ir jaudinanti knyga apie lietuviškosios vargdienius sudėtingais 90-aisiais. Sukrečia iki gelmių, ilgam išlieka atmintyje ir primena, kad kažkur visai čia pat gyvena tie, kuriems reikia pagalbos.
January 10, 2015
Puiki knyga, kurioje tenka pergyventi ir išgyventi kartu su knygos herojais. Rekomenduoju visiems. :)
January 3, 2018
Tikrai verta dėmesio Lietuvos lygiu.
November 15, 2020
Įtraukianti, sukrečianti istorija
October 11, 2021
Rašytojas E. Malūkas dešimtmetį buvo Trakų meras. Iš karto prisiminiau kitus garsius rašytojus, kurie turėjo atsakingas pareigas šalia sėkmingos rašytojo veiklos – A. de Saint-Exupéry (lėktuvo pilotas), John le Carre (britų žvalgybininkas). Tad niekada nežinosi, kieno širdyje slypi rašytojas.
E. Malūkas laikomas vienu populiariausių lietuvių rašytojų. Jo išleistų knygų tiražas viršija 500 000 egzempliorių. Ne viena knyga buvo išleista pakartotiniu tiražu, viso apie 150 kartų. Tai byloja apie E. Malūko išskirtinį gebėjimą skaitytojus vėl ir vėl įtraukti į savo pasakojamas istorijas.
Šiukšlyno žmonės – knyga apie neišgalvotus likimus
Kūrinys išleistas 1995 metais, tačiau plačiai skaitomas dar iki šių dienų. Kartą autorius pasakojo, jog tam, kad parengtų knygos siužetą, jis pats lankėsi šiukšlynuose, stebėjo žmones, jų įpročius, būtį ir kasdienybę.
Šiukšlyno gyvenimas - atskira valstybė. Šioje bendruomenėje galioja savo įstatymai. Yra išrinkti viršininkai, kiekvienas turi savo „darbo“ teritoriją.
Ką pasakoja prakalbinta knyga?
Siužetas itin neįprastas. Kariotiškių šiukšlynas. Jame atsiduria du nepilnamečiai vaikai, ėmę vienas kita laikyti broliu ir sese. Matas – apsukrus berniukas, kuris būdamas paauglys sugalvoja schemą, kaip užsidirbti. Šiukšlyne supirkinėja batus, juos suremontuoja ir pardavinėja. Gustė – protinga mokinė, tačiau išdraskyta patyčių širdimi, pirmūnė. Jiedu stengiasi laikytis išvien, nors gyvenimas pakrypsta skirtinais keliais. Matas išbando save nusikalstamoje ir kontrabandinėje veikloje, nors išlaiko tyrą širdį. Sesuo vėliau apsigyvena šeimose ir gniaužia savo netikram broliui puoselėjamą meilę.
Kiek paliečia knyga?
Tai ne tik apie šiukšlyno gyvenimą, bet ir apie mažamečių vaikų spurdančias širdis. Jie priversti greitai užaugti, rūpintis savimi ir vienas kitu. Niekino neapsaugoti jie patenka į sudėtingas situacijas, jais naudojamasi. Autorius labai gražiai pabrėžia mokslo naudą ir kaip jis šviesina žmones. Vaikai ir vaikšto slidžia atbraila tarp gėrio ir blogio.
Ką knyga palieka skaitytojui?
Gailestį. Dėl tų, kurie negali apsiginti, jais manipuliuojama.
Sumišimą. Jog mūsų visuomenė tokia įvairialypė. Mes šalinamės benamių, nepagalvodami, kokia tamsa jų širdyse ir koks sudėtingas jų išlikimas.
Moralą. Nevalia tyčiotis iš nepriteklių patiriančių. Būtina pasakoti ir protinti vieni kitus, ypač vaikus, kad tokie vaikai ir taip yra žalojami gyvenimo.
Supratingumą. Gyvename tokioje visuomenėje, kokią kuriame.
Manau, tai vienas puikus kūrinys. Mes tiek daug domimės užsienio literatūra, tačiau tikrai verta atsisukti į savus rašytojus, juos palaikyti ir patirti.
E. Malūkas laikomas vienu populiariausių lietuvių rašytojų. Jo išleistų knygų tiražas viršija 500 000 egzempliorių. Ne viena knyga buvo išleista pakartotiniu tiražu, viso apie 150 kartų. Tai byloja apie E. Malūko išskirtinį gebėjimą skaitytojus vėl ir vėl įtraukti į savo pasakojamas istorijas.
Šiukšlyno žmonės – knyga apie neišgalvotus likimus
Kūrinys išleistas 1995 metais, tačiau plačiai skaitomas dar iki šių dienų. Kartą autorius pasakojo, jog tam, kad parengtų knygos siužetą, jis pats lankėsi šiukšlynuose, stebėjo žmones, jų įpročius, būtį ir kasdienybę.
Šiukšlyno gyvenimas - atskira valstybė. Šioje bendruomenėje galioja savo įstatymai. Yra išrinkti viršininkai, kiekvienas turi savo „darbo“ teritoriją.
Ką pasakoja prakalbinta knyga?
Siužetas itin neįprastas. Kariotiškių šiukšlynas. Jame atsiduria du nepilnamečiai vaikai, ėmę vienas kita laikyti broliu ir sese. Matas – apsukrus berniukas, kuris būdamas paauglys sugalvoja schemą, kaip užsidirbti. Šiukšlyne supirkinėja batus, juos suremontuoja ir pardavinėja. Gustė – protinga mokinė, tačiau išdraskyta patyčių širdimi, pirmūnė. Jiedu stengiasi laikytis išvien, nors gyvenimas pakrypsta skirtinais keliais. Matas išbando save nusikalstamoje ir kontrabandinėje veikloje, nors išlaiko tyrą širdį. Sesuo vėliau apsigyvena šeimose ir gniaužia savo netikram broliui puoselėjamą meilę.
Kiek paliečia knyga?
Tai ne tik apie šiukšlyno gyvenimą, bet ir apie mažamečių vaikų spurdančias širdis. Jie priversti greitai užaugti, rūpintis savimi ir vienas kitu. Niekino neapsaugoti jie patenka į sudėtingas situacijas, jais naudojamasi. Autorius labai gražiai pabrėžia mokslo naudą ir kaip jis šviesina žmones. Vaikai ir vaikšto slidžia atbraila tarp gėrio ir blogio.
Ką knyga palieka skaitytojui?
Gailestį. Dėl tų, kurie negali apsiginti, jais manipuliuojama.
Sumišimą. Jog mūsų visuomenė tokia įvairialypė. Mes šalinamės benamių, nepagalvodami, kokia tamsa jų širdyse ir koks sudėtingas jų išlikimas.
Moralą. Nevalia tyčiotis iš nepriteklių patiriančių. Būtina pasakoti ir protinti vieni kitus, ypač vaikus, kad tokie vaikai ir taip yra žalojami gyvenimo.
Supratingumą. Gyvename tokioje visuomenėje, kokią kuriame.
Manau, tai vienas puikus kūrinys. Mes tiek daug domimės užsienio literatūra, tačiau tikrai verta atsisukti į savus rašytojus, juos palaikyti ir patirti.
February 18, 2024
Turbūt reikia prisipažinti, vargu, ar "šiukšlyno žmones" būčiau skaičiusi, jei neišgirsta reklama apie kuriama serialą. Nors ką gali žinoti, gal it būtų išsitiesusios rankos į ją. Mėgstu ekranizacijas, bet visada stengiuosi pirmiausia paskaityti knygas, o tada žiūrėti. Ir turiu prisipažinti, tik viena kita ekranizacija man patinka.
Perskaičius, nors tiesą sakant ją skaitant vis apimdavo keistas ir dviprasmiškas jausmas: nejaugi tikrai? Nejaugi tikrai vaikystė (kuri turėtų būti gražiausias žmogaus gyvenimo periodas) gali būti amžina kova už būvį. Apie nuolatinį galvojimą kas bus ryt, ar turėsiu ką valgyti, kur miegoti, kur gyventi. Ar turėsiu bent vieną artimą žmogų, kai tave palieka tie kurie tave turėtų saugoti ir ginti nuo visų gyvenimo pavojų. Ir vis dėlto tai kova už išlikimą, ten išlieka tik patys stipriausi, išlieka tie kurie turi galvas ant pečių ir (kartais) nebijantys rizikuoti.
P. S. Skaičiau 1995 meų leidimą ir jis man tampė nervus. Dalyje knygos pagrindinis herojus Matas, tampa Mantu. Personažas pavarde Sakalas, tampa Sakaku. Jau nekalbu apie kaikur labai neryškiai išspausdintas raides, keliose vietose galima galvoti savo variantus.
Perskaičius, nors tiesą sakant ją skaitant vis apimdavo keistas ir dviprasmiškas jausmas: nejaugi tikrai? Nejaugi tikrai vaikystė (kuri turėtų būti gražiausias žmogaus gyvenimo periodas) gali būti amžina kova už būvį. Apie nuolatinį galvojimą kas bus ryt, ar turėsiu ką valgyti, kur miegoti, kur gyventi. Ar turėsiu bent vieną artimą žmogų, kai tave palieka tie kurie tave turėtų saugoti ir ginti nuo visų gyvenimo pavojų. Ir vis dėlto tai kova už išlikimą, ten išlieka tik patys stipriausi, išlieka tie kurie turi galvas ant pečių ir (kartais) nebijantys rizikuoti.
P. S. Skaičiau 1995 meų leidimą ir jis man tampė nervus. Dalyje knygos pagrindinis herojus Matas, tampa Mantu. Personažas pavarde Sakalas, tampa Sakaku. Jau nekalbu apie kaikur labai neryškiai išspausdintas raides, keliose vietose galima galvoti savo variantus.
June 30, 2024
Čia panašiai kaip sakydavo, kad taip gerai x dalykas kaip ne Lietuvoj, tai panašiai ir su šia knyga. Tiek rašymo stilius, tiek pati istorija — verta kiekvienos sekundės praleistos skaitant. Ypač žinant, kuriuo metu viskas vyksta, o pati knyga 1995 m. Įdomu ir apskritai paskaityti iš tos perspektyvos, kas tuo metu dėjosi Lietuvoje.
Beje, pati istorija, gal tiksliau jos konceptas, kažkiek priminė Mažą gyvenimą, tad tai labai aukštas įvertinimas, nes ji buvo kol kad geriausia šiemet skaityta knyga.
Beje, pati istorija, gal tiksliau jos konceptas, kažkiek priminė Mažą gyvenimą, tad tai labai aukštas įvertinimas, nes ji buvo kol kad geriausia šiemet skaityta knyga.
June 4, 2021
Dabar suprantu, kodėl paauglystėje taip ir neprisiverčiau skaityti šios knygos. Šios baisios, skausmingos ir net fiziškai varginančios knygos. Parašyta gerai, greitai skaitosi, bet įvykių kaita ir įvykių svoris per daug apsunkino galvą. Labai tikiuosi, kad tokie nešvarūs ir sadistiniai dalykai nebeluošina mūsų žmonių...
November 4, 2021
Skaityta prieš daugiau nei 10 metų, bet sužinojus, kad ketina išleisti serialą pagal šią knygą, panorau pakartoti. Aišku viena, daugiau kartoti nenorėsiu. Per daug žiauri, per daug smurto.
Ir dar ta moteris, kuri gėrė mergaitės kraują….
Įdomu būtų nebent paskaityti kokią kitą E. Malūko knygą.
Ir dar ta moteris, kuri gėrė mergaitės kraują….
Įdomu būtų nebent paskaityti kokią kitą E. Malūko knygą.
March 7, 2021
Nuo pirmu pulspiu, vaizduote veike kaip, kad realybe, galbut daugelis jaunyste daugiau, maziau taip pergyvenom, daug bandymu daug nuopoliu, nezinomybe, baime, ryzto paieskos. Augau paprastoje seimoje, bet kazkodel, daugeli knygoje sutiktu patyriu liginau su savo vaikyste, paauglyste.
December 28, 2020
Viena iš nedaugelio knygų, kurią skaičiau antrą kartą. Įspūdis toks pat geras.
February 17, 2022
Labai gera, jautri knyga. Rekomenduoju!
March 13, 2022
Gera knyga, skaiciau kazkada.
April 20, 2023
Geras,žiaurus,skaudus ir gan šokiruojantis romanas. Vien pavadinimas išduoda,kad knygoje pasakojama apie šiukšlyno žmones.
This entire review has been hidden because of spoilers.
February 3, 2024
Įtraukianti tamsa. Skaitai naiviai tikėdamas, kad blogiau jau nebus.
Bus.
Blogiau.
Ir dar blogiau.
Ir dar...
Bus.
Blogiau.
Ir dar blogiau.
Ir dar...
February 28, 2024
Ši knyga atgarsiai iš tėvų laikų, kad oj kokia gera knyga! Pradėjus šmėžuoti anonsams apie serialą "Šiukšlyno žmonės" nedelsiant ėmiau skaityti. Knyga nukėlė į vaikystės laikmetį, kurį aš būtent taip ir įsivaizduoju, kaip buvo prieš 30metų: biznieriai, kontrabandos, "paniatkės", nėra jokių galų, jokių rimtų technologijų, nei kas tu esi, nei ką darai, nei kur dingai ir t.t. Man knyga patiko, tikrai ganėtinai stipri, tad dabar labai norėčiau peržiūrėti serialą.
June 7, 2014
.
This entire review has been hidden because of spoilers.
June 29, 2015
I was in love with this book. When I was young and naive.
Displaying 1 - 30 of 32 reviews