Mirti reikia rudenį

by Donaldas Kajokas

Genres: Poetry, Fiction

117 pages, Paperback

First published January 1, 2000

Reviews

[Skaistė]

...
– o broli jei tai išprotėjimas
man gaila tų kurie neišprotės
o jei tai lėtas atsargus mirties artėjimas
man gaila tų kuriems toli iki mirties

(p. 94)

[Justė]

4.

augi bet tai ne progresas vysti bet tai ne regresas
o mirti vis tiek reikia rudenį tuštybių tuštybė
giltinės akivaizdoje šaukti kaip anas imperatorius:
„O koks menininkas miršta!“ matyt geležis ligi
šiolei neatitirpus to romėno galvoj, be to nesuprasi
šventųjų ar siaurakakčių įkarštis klausti: o kas
atpirks šėtoną? užtat tauru būtų tykiai išeit
rudeniop, dar tykiau pagalvojus – kaip minkštai
šiandien sąmonė gęsta...

[Greta]

aš tik – atbulas atbulas, keturiomis
kaip vaikas tolyn nuo pirmagimio
teisės nuo tavo akies lęšio nuo leišių
viralo nuo musės melsvumo angelo ir
angelo baisumo rilkės, išsigandęs
suabejojęs pasiruošęs pravirkti garsiau
nei išgąstis verčia, birželio tryliktąją,
patiltės dilgėlynan, laižydamas kraują
nuo riešo

(67 psl.)

[Monika]

studija:
vėjas

kuo kvepia šis vėjas vėju
kvepia šis vėjas

--

šiandien

1.

viena maža princesė kas vakarą stebėjosi:
kur einu – mėnulis seka iš paskos! Vaikštinėju
parko alėja – ir mėnuo braunasi pro šakas, bėgu
nuo lango prie lango – ir jis neatsilieka,
kad nors per nago juodymą, paskui ji užaugo


2.

gyveno kartą gražaus veido berniukas
paskui jis užaugo ir buvo gražaus veido
vyras, paskui paseno ir vaikštinėjo
gražaus veido kanauninkas, paskui jis mirė


3.

tada atžygiavo barbarai prie miesto, ginkluoti
karingi o miestas atviras o mieste orgija
paskutinioji – juk barbarai prie miesto! Baisu
pasidarė barbarams kad taip intensyviai kad
deginami kad gyvenimai, pasuko jie atgal o miestas
kitą rytą išsipagiriojo ir nežino ką daryti, šiandien