Dmitry Gromov and Oleg Ladyzhensky write under the joint penname: HENRY LION OLDIE More than 1.500.000 copies of Oldie's books were sold up to December 2013. At “EuroCon-2006” International European SF & Fantasy Convention H. L. Oldie got a title of The Best European SF & Fantasy Writer of 2006. From 1991 to 2013 Oldie had published more than 220 books, including reprints and translations, or more than 50 original books (first prints); and some anthologies. More than 30 novels, 14 novelettes and 70 short stories were published up until now.
Обладатели титула "Лучший писатель-фантаст Европы-2006", лауреаты десятков международных литературных премий, Олди выпустили в свет более двухсот авторских книг (включая переиздания и переводы) суммарным тиражом более полутора миллиона экземпляров, издаваясь на русском, украинском, польском, литовском, французском, венгерском, испанском и других языках. Также был записан цикл аудио-альбомов "Театр Олди" (песни на стихи из книг) и рок-опера "Разорванный круг" (на англ. языке). "День рождения" Олди — 13 ноября 1990 года, когда был написан первый совместный рассказ "Кино до гроба и…". Псевдоним Олди -- анаграмма имен соавторов: ОЛег и ДИма.
Kai esi dviejų vaikų tėvas dažnai galvoji apie jų ateitį. Vienas iš didžiausių mano neramumų yra ganėtinai keistas galvojimas apie tai, ar mano vaikų pasirinktos studijos ir profesijos yra perspektyvios. In global way. Ateina AI. Ateina robotai. Pasaulis keičiasi ir tikrai nebebus toks kaip buvo. Yra manančių (Herbert), kad mums reiks džichado, kad atsikratytumėm mašinų valdžios. Kiti, optimistiškesni (Asimov) galvoja, kad užteks į robotų smegenis įdėt nekenkimo dėsnius ir viskas bus puikiai. Bet verslo logika kitokia. Jam px ar tirpsta ledynai, jei tik šiandien galima uždirbt lišną doleriuką. Jam px, kad nužudys paskutinį voveriuką jei tik jo reikia kokios ponios prabangiai šūbelei. Todėl nėra jokių abejonių kaip bus. Žmonės rinks šiukšles, o robotai rinks mašinas. Jeigu bus rizika, kad AI išnaikins žmones, bet jis sutvarkys kamščius, tai 100 % mes pasirinksim judėjimą be kamščių. Todėl galvodamas apie vaikų profesijas mąstau apie tai, kas yra realiai perspektyvu. Gydytojas - nope. Aš manau atsikratyti "žmogiškojo faktoriaus" bus prioritetas visiems save gerbiantiems klinikų direktoriams. Kompozitorius. Bijau, kad ne. Girdėjau, kad AI jau dabar kuria tokią muziką, kad ekspertai neatskiria nuo klasikos. O dar tik pradžia. Tai ką po velnių daryt? Mano atsakymas - žmogiškos paslaugos. Tai, ką galbūt ir gali pakeisti robotas, bet kam pakeisti tiesiog nebus valios ir noro. Psichologas. Vaikų darželio auklėtoja. Barmenas. Šefas. Gal dar viena kita "garantuota" profesija. Saugių profesijų bus mažai ir dauguma bus "akis į akį" arba "rankdarbių" kategorijų. Tokia yra IMHO. Oldžiai kaip visuomet ieško aukščiau ir tiksliau negu toks elementarus buitinis požiūris. Cenolbologija. Mokslas apie laimę. Va kokie specialistai bus tikrai aukso vertės. Nes šito mums truks net jei gyvensim šalyje su pieno upėmis ir kumpio pievomis (ar kaip ten sako). Ir ši pirma tilogijos dalis irgi yra aukso vertės. Nes joje, kaip visada, ne tik išgalvoti, bet tokie tikri mokslai ir ateities vizijos. Joje protas, jausmai ir geras action sujungta į darnų ir įtraukiantį darinį, dėl kurio aš tuoj pradėsiu vėluot į darbą. Nes ieškosiu gatvių, kuriose kamščiai. Nes #Audiobook . Ačiū meistram už dar vieną didžiulę porciją minčių. #Recom #LEBooks #HenryLionOldie #UrbiEtOrbiIliGoroduIMiru #Oikumena
Antroji Oikumenos trilogija bent jau nuo pat pradžių mane kažkodėl kabina smarkiai labiau. Tikiuosi, ir toliau nenuvils. Regina van Frassen buvo niekuo neišsiskiriantis vaikas, kol vieną sykį darželyje vaikai nesumanė pažaisti vestuves. Ir jai labai, na labai norėjosi pabūti nuotaka... Štai tuomet ir paaiškėjo, kad Regina – telepatė. Galinti ne tik skaityti jūsų mintis, bet ir užvaldyti jus. Priversti daryti tai, ko reikia jai. Dovana tai ar prakeiksmas? Aplinkiniai išsiaiškinti nepadės, nes vieni pavydi, o kiti bijo ir nekenčia. Einu ieškoti atsakymo tęsinyje, o šitai – penki iš penkių.
Понравилась больше "Ойкумены" - то ли потому, что мир уже знаком, то ли авторы ко второму роману цикла расписались, то ли потому что Регина приятнее Борготты, то ли все вместе.
Не слишком в моем вкусе, но радость от новой книги Олди никуда не делась. В нашей фантастике, хоть я и совсем слабо в ней разбираюсь и слежу за 3-4 авторами, явление совершенно особое и может, самое ценное. Уровень задач и способы их решения удивительные.
Створюю собі традицію: починаю рік з Олді. Хоч і читаю зараз багато книжок з інших жанрів, моя любов до фантастики не охолонула. І Олді чудово підходять, щоб захопити своїм різнобарвним світом Ойкумени. Цьогоріч я зробила не як завжди, а купила аудіокнижки і слухаю їх тепер легально. Хоча шкода, що в Україні ніде купити ці книжки і доводиться купувати на російських сайтах.
Першу книжку я прослухала за два дні, так було цікаво і хотілося слухати далі. В кожній серії автори розповідають якусь історію про велику Ойкумену, про один з її куточків і дивні раси, які її населяють, і властивості, які бувають у людей. Про розвинуті раси і примітивні, про енергетів, про тих, хто може взяти когось в ментальне рабство і використовувати людину як живу батарейку. А в цій книжці автори вирішили розповісти про те, звідки беруться телепати. І от перед нами дівчинка-вундеркінд, Регіна ван Фрассен. Мама - відома психологиня, батько - військовий-герой. Вже в 5 років у Регіни проявляються телепатичні здібності і її поміщають в інтернат для телепатів. Вона там росте і пізнає (а разом з нею і ми) всі тонкощі життя телепата, розуміємо, чому не можна залізти комусь в голову без дозволу і як це працює.
Тут всього вдосталь: радощі дитинства, тато-герой, який понад усе любить свою донечку, найкращі друзі на все життя, космос, баталії, цікава школа, де щодня розповідають цікаві речі, полон на Террафімі (так-так, з книжки в книжку мандрують вже відомі нам планети, герої, раси і поняття), справжній кабальєро з Террафіми, який назавжди став другом сім'ї ван Фрассен, дорослішання, перші закоханості. Ну і звісно ж, це трилогія, а значить, це лише початок, і цікаво дізнатися, що буде там далі.